Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-569-1059/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24657-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.3.1; 1.2.4.3.2; 1.2.4.4; 1.2.4.6; 1.2.4.8; 3.3.1.19.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 10 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Loretos Miltenytės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MK trans logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. P. (F. P.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MK trans logistics“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.Ginčo esmėPirmosios instancijos teismui pareikštu ir parengiamajame teismo posėdyje patikslintu ieškiniu ieškovas F. P. prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „MK trans logistics“ 1571,70 Eur (neto) darbo užmokesčio, 8700,01 Eur dienpinigių, netesybas, kurių dydis ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „MK trans logistics“ nuo 2023 m. gegužės 1 d. Atsakovė atleido darbuotoją 2024 m. lapkričio 14 d., tačiau atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė. Per visą darbo santykių laikotarpį „Sodros“ duomenimis ieškovui buvo priskaičiuota 11 421,01 Eur darbo užmokesčio, tačiau išmokėta buvo tik 11 194,75 Eur darbo užmokesčio, t. y. susidarė 226,26 Eur nepriemoka. Pažymėjo, kad remiantis vairuotojo kortelės duomenimis, atsakovė neskaičiavo ieškovui viršvalandinio darbo, taip pat už darbą naktį ir švenčių dienomis. Dėl to laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn. susidarė 1291,44 Eur nepriemoka. Laikotarpiu nuo darbo santykių pradžios iki atleidimo iš darbo ieškovas buvo komandiruotėse 390 dienas. Pagal preliminarius darbuotojo paskaičiavimus, darbdavys privalėjo mokėti ieškovui 100 proc. dydžio dienpinigius, kas sudaro 28 560 Eur tuo tarpu sumokėjo 19 859,99 Eur dienpinigių. Taigi šiuo laikotarpiu susidarė 8700,01 Eur dienpinigių nepriemoka. Pagal pačios atsakovės pateiktus komandiruočių įsakymus ieškovas komandiruotėse buvo 476 dienas, dienpinigių dydis Vokietijoje yra 60 Eur (476x60=28560 Eur). Kartu nurodė, jog nustačius atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu faktą, atsakovė privalo sumokėti ieškovui netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį.Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.Nurodė, kad iš vairuotojo kortelės duomenų nesimato, kokioje šalyje ieškovas buvo ir kokią transporto priemonę vairavo. Vairuotojo kortelės duomenys nėra teisingi ir išsamūs. Pinigai apskaičiuoti pagal faktiškai dirbtą dienų kiekį. Be to, 2023 m. ieškovas imdavo nemokamas atostogas, su juo buvo pilnai atsiskaityta. Teigė, jog praleisti procedūriniai terminai kreiptis į teismą, prašė taikyti senatį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas ir iš atsakovės UAB „MK trans logistics“ ieškovui F. P. priteista 1 473,49 Eur (atskaičiavus mokesčius) darbo užmokesčio, 8 699,99 Eur dienpinigių ir 4 792,86 Eur (atskaičius mokesčių) netesybų už delsimą atsiskaityti bei 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės taip pat priteista 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreiptis į teismą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo nėra ieškinio senaties terminas, o šiuo atveju ieškovas savo reikalavimus darbdaviui kelia už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d., todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.Spręsdamas klausimą dėl ieškovo nurodomo neišmokėto darbo užmokesčio, pirmosios instancijos teismas rėmėsi „Sodros“ duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovė už visą darbo santykių laikotarpį ieškovui priskaičiavo 18 876,70 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestį, t. y. 9495,32 Eur už 2023 m. ir 9382,38 Eur už 2024 m. (1 t., b. l. 79-82) arba 11 421,01 Eur (atskaičiavus mokesčius), nors bankiniais pavedimais buvo išmokėtas 11 238,96 Eur darbo užmokestis (1 t., b. l. 77-78, 146-151). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog susidarė darbo užmokesčio 182,05 Eur (atskaičiavus mokesčius) nepriemoka. Be to, iš vairuotojo kortelės matyti, jog 2023 m. lapkritį ieškovas dirbo 4 val. 55 min. nakties metu, gruodžio mėn. – 5 val. 38 min., 2024 m. sausio mėn. – 10 val. 37 min., vasario mėn. – 9 val. 32 min., balandžio mėn. – 11 val. 17 min., gegužės mėn. –23 val. 49 min., birželio mėn. – 15 val. 24 min., liepos mėn. – 18 val. 10 min., rugpjūčio mėn. – 13 val. 28 min. Iš vairuotojo kortelės taip pat matyti, jog ieškovas dirbo šventinėmis dienomis, t. y. 2024 m. vasario 16 d. dirbo 6 val. 21 min., gegužės 1 d. – 4 val. 28 min., birželio 24 d. – 7 val. 03 min. ir rugpjūčio mėn. 15 d. – 7 val. 12 min. Taip pat ieškovas dirbo ir viršvalandinį darbą, t. y. 2023 m. lapkričio mėn. – 9 val. 31 min., gruodžio mėn. – 13 val. 27 min., 2024 m. sausio mėn.– 19 val. 34 min., vasario mėn. – 20 val. 44 min., balandžio mėn. – 14 val. 32 min., birželio mėn. – 03 min., liepos mėn. – 3 val. 22 min., rugpjūčio mėn. – 16 val. 13 min (1 t., b. l. 10-19). Už darbą nakties metu, šventinėmis dienomis ir už viršvalandžius atsakovė ieškovui, pagal jo paskaičiavimus, neišmokėjo 1 291, 44 Eur darbo užmokesčio. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nurodytų paskaičiavimų neginčijo, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovui iš viso priteisti 1 473,49 Eur (atskaičiavus mokesčius) (182,05 Eur +1291, 44 Eur) neišmokėto darbo užmokesčio.Skundžiamame sprendime pabrėžta, jog atsakovė tik deklaratyviai abejojo ieškovo pateiktų dokumentų pagrįstumu ir jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes ir įrodymus nepateikė. Be to, viso proceso teisme metu atsakovė ne kartą teismo buvo įpareigota teikti įrodymus, o už įpareigojimų nevykdymą UAB „MK trans logistics“ vadovui ne tik kad buvo skirtos piniginės baudos, tačiau taip pat priimta nutartis dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu. Tačiau net ir esant tokiai situacija, darbdavys teismo įpareigojimų pilnai neįvykdė (įvykdė tik iš dalies), t. y. nepateikė nei darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nei kitų dokumentų savo argumentams pagrįsti. Spręsdamas dėl ieškovo prašytų priteisti dienpinigių pirmosios instancijos teismas rėmėsi UAB „MK trans logistics“ direktoriaus įsakymais, kuriuose buvo nustatyta 60 Eur dienpinigių suma (1 t., b. l. 179-195), taip pat nurodyta komandiruočių trukmė, kas leido daryti išvadą, jog iš viso ieškovui darbdavės yra priskaityta ir turėjo būti išmokėta 28 560 Eur dienpinigių. Iš bylos duomenų matyti, jog bankiniais pavedimais ieškovui buvo iš viso per darbo santykių su atsakove laikotarpį pervesta 19 860,01 Eur dienpinigių (1 t., b. l. 77-78, 146-151). Todėl vertino, jog dienpinigių nepriemoka sudaro 8 699,99 Eur.Skundžiamu sprendimu, remiantis DK nuostatomis bei formuojama teismų praktika, taip pat įvertinus ieškovo gauto darbo užmokesčio vidurkį 798,81 Eur (1 t., b. l. 125) (suma be mokesčių, nes 2024 m. birželio – rugpjūčio mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis atitinkamai 922,66 Eur, 922,66 Eur, 483,28 Eur, 1 t., b. l. 78), nuspręsta ieškovui priteisti 4 792,86 Eur netesybų (798,81 x 6 mėn.), kadangi ieškovo atleidimo iš darbo dieną atsakovė su juo pilnai neatsiskaitė t. y. nebuvo sumokėta dalis jam priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigiai.Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.Apeliacinio skundo esminiai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovė UAB „MK trans logistics“ prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį; taip pat priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Dėl ieškovui priteisto darbo užmokesčio apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2024 m. rugsėjo 23 d. atsakovės atliktą avansinį mokėjimą priskyrė ne prie darbo užmokesčio, bet prie dienpinigių mokėjimo. Be to, „Sodros“ duomenys, sugretinus juos su atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenimis, patvirtina, kad atsakovė nėra skolinga ieškovui, o yra susidariusi 133,73 Eur darbo užmokesčio permoka. Pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų vadovautis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta 11 421,01 Eur suma (atskaičius mokesčius), atsakovės permoka sudarytų 133,70 Eur (11 554,71 Eur – 11 421,01 Eur). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas bendruosius teisės principus ir procesines teisės normas, atsiribojo nuo visapusiško ir objektyvaus byloje esančių įrodymų teisingo vertinimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 176 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas), dėl ko buvo neteisingai išspręstas darbo užmokesčio nepriemokos klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą bei darbą nakties ir švenčių metu apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nes neatsižvelgė į tai, jog ieškovas, pateikdamas vairuotojo kortelę, turėjo įrodyti, kad vairuotojo kortelė priklausė būtent tai transporto priemonei, kurią ieškovo vairavo darbo metu. Nesant jokių papildomų įrodymų, kurie susietų vairuotojo kortelės rodmenis su konkrečia atsakovo valdoma transporto priemone, vairuotojo kortelė negali būti laikoma pakankamu ir patikimu įrodymu darbo užmokesčio skolai pagrįsti. Atsakovė neprivalėjo įrodinėti neigiamų aplinkybių (t. y. kad ieškovas nevairavo konkretaus automobilio), kol ieškovas nepateikė pirminių, tiesioginį ryšį tarp dokumento ir darbo vietos patvirtinančių įrodymų. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas, kai netiesioginis ir neidentifikuotas įrodymas laikomas neginčytinu, pažeidžia įrodymų pakankamumo ir patikimumo principus.Be to, sistemiškai analizuojant ieškovo darbo sutarties ir 2023 m. sausio 2 d. atsakovės įsakymo turinį darytina išvada, kad ieškovui buvo nustatytas mokėti didesnis nei MMA mėnesinis atlyginimas, nustatant, kad 0,6 koeficiento padidinimas yra skirtas mėnesinei priemokai už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Taigi, sisteminė byloje esančių rašytinių įrodymų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad tarp šalių nusistovėjusi faktinė darbo užmokesčio mokėjimo tvarka atitiko abiejų šalių suderintą valią bei specifinį transporto sektoriaus pobūdį, o ieškovo reikalavimas priteisti papildomą atlygį už viršvalandžius ar darbą švenčių dienomis yra nepagrįstas, nes tai jau buvo įskaičiuota į 1,65 koeficientu padidintą darbo užmokestį, o konkreti šios sumos paskirtis (0,6 dalis už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis) aiškiai įtvirtinta atsakovo lokaliame akte.Apeliantės vertinimu, priešinga išvada reikštų dvigubą tų pačių faktinių darbo valandų apmokėjimą, kas leistų ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ir pažeistų atsakovo, kaip darbdavio, teisėtus interesus, juo labiau kad 2025 m. kovo 25 d. atsakovės pažyma patvirtina, jog ieškovas darbo teisinių santykių galiojimo laikotarpiu nepateikė atsakovui tachografo kortelės duomenų, todėl atsakovė dėl šios objektyvios priežasties negalėjo ir nebūtų galėjusi atlikti kitokių darbo užmokesčių skaičiavimų.Dėl skundžiamu sprendimu priteistų dienpinigių apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai 2024 m. rugsėjo 23 d. atsakovės atliktą avansinį mokėjimą priskyrė ne prie darbo užmokesčio, bet prie dienpinigių mokėjimo, taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo atsakovės kartu su 2023 m. vasario 23 d. prašymu dėl papildomų įrodymų priėmimo pateiktais ieškovo asmeninės sąskaitos duomenimis už 2023 metus bei kartu su atsakovės 2026 m. sausio 13 d. prašymu dėl papildomų įrodymų priėmimo pateiktais ieškovo asmeninės sąskaitos duomenimis už 2024 metus.Pažymi, jog faktinio darbo laiko ir poilsio režimo užtikrinimas tolimųjų reisų vairuotojams pasižymi nenuspėjamumu (spūstys, vėlavimai pakrovimo vietose, keltai, privalomas poilsis, mažesnė nei iš anksto tikėtasi darbo apimtis), todėl pirminis įsakymas dėl komandiruotės yra planinio pobūdžio dokumentas, nurodantis numatomą komandiruotės trukmę. Taigi, pirminis komandiruotės įsakymas savo esme yra nurodomasis aktas darbuotojui vykti į užduotį, tačiau galutinis teisių ir pareigų (apmokėjimo už darbą) atsiradimas yra tiesiogiai priklausomas nuo faktinės komandiruotės eigos.Be to, atsakovė, nustatydama 51 proc. dienpinigių normą, užtikrino įmonės veiklos gyvybingumą ir galimybę išlaikyti darbo vietą, kartu nepažeisdama minimalių darbuotojo garantijų. Tai yra proporcinga priemonė, siekiant suderinti darbuotojo interesą gauti kompensaciją ir darbdavio finansines galimybes esant mažesniam veiklos intensyvumui. Svarbu ir tai, kad ieškovas visą darbo laikotarpį priėmė nustatyto dydžio dienpinigius nekeldamas ginčo, kitaip tariant, tokios darbo sąlygos (įskaitant mažesnius dienpinigius dėl specifinio krūvio) ieškovui buvo priimtinos. Taigi, kadangi nustatyta norma neperžengia įstatyminės 50 proc. ribos, o ieškovas savo sutikimą su tokia tvarka išreiškė faktiniu darbu ir išmokų priėmimu be prieštaravimų, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti tokį mokėjimą nepakankamu ar pažeidžiančiu ieškovo teises.Apeliantės vertinimu, skaičiavimai patvirtina, kad ji yra skolinga ieškovui1380 Eur dienpinigių sumą. Kadangi atsakovė yra išmokėjusi 133,73 Eur darbo užmokesčio permoką ir 1 285,70 Eur permoką už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, t. y. iš viso 1419,43 Eur permoką, atsakovė ieškovui nėra skolinga.Dėl ieškovui priteistų netesybų apeliaciniame skunde pažymima, kad net jei teismas pripažintų skolos faktą, būtina įvertinti tai, kad atsakovė veikė sąžiningai, kadangi taikė nuoseklią ir oficialiai įtvirtintą skaičiavimo metodiką (1,65 koeficientą, dienpinigių dydžio apskaičiavimą pagal patikslinamuosius įsakymus/pagal faktą), kurią laikė teisinga, pagrįsta ir atitinkančia šalių susitarimą. Taigi atsakovė nevykdė mokėjimo ne dėl piktavališkumo, o dėl galimo skirtingo teisinio vertinimo. Be to, ieškovui neteikus tachografo kortelės duomenų atsakovė fiziškai negalėjo identifikuoti konkrečių viršvalandžių ar darbo nakties metu valandų. Todėl atsakovė negali būti baudžiama netesybomis už tai, ko ji negalėjo suskaičiuoti dėl paties ieškovo neveikimo.Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas darbo santykių metu būtų teikęs paklausimus ar reikalavęs perskaičiuoti užmokestį pagal pateiktus (o tiksliau, nepateiktus) duomenis. Toks paties ieškovo pasyvumas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas sutiko su taikoma metodika, o ginčą inicijavo tik siekdamas pasinaudoti sankcijų mechanizmu, kas sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui naudotis savo diskrecijos teise ir netesybas mažinti iki simbolinio dydžio.Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.Dėl faktinių aplinkybiųKaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog tarp ginčo šalių – ieškovo F. P. ir atsakovės UAB „MK trans logistics“ laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d. buvo susiklostę darbo santykiai. Ieškovas F. P. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakovė jokių duomenų, paneigiančių tarp šalių susiklosčiusius darbinius santykius, neteikė, o į bylą pateikta informacija apie valstybinį socialinį draudimą iš „Sodra“ duomenų bazės bei piniginių lėšų mokėjimą rodo, kad būtent atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d. ieškovui apskaičiavo draudžiamąsias pajamas ir mokėjo su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas.Iš „Sodra“ duomenų matyti, jog atsakovė už visą darbo santykių laikotarpį ieškovui priskaičiavo 18 876,70 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestį, t. y. 9 495,32 Eur už 2023 m. ir 9 382,38 Eur už 2024 m. arba 11 421,01 Eur (atskaičius mokesčius). Per banką buvo pervesta 14 967,97 Eur (už 2023 m.) bei 16 131 Eur (už 2024 m.) su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų ieškovui. Iš vairuotojo kortelės matyti, jog 2023 m. lapkritį ieškovas dirbo 4 val. 55 min. nakties metu, gruodžio mėn. – 5 val. 38 min., 2024 m. sausio mėn. – 10 val. 37 min., vasario mėn. – 9 val. 32 min., balandžio mėn. – 11 val. 17 min., gegužės mėn. –23 val. 49 min., birželio mėn. – 15 val. 24 min., liepos mėn. – 18 val. 10 min., rugpjūčio mėn. – 13 val. 28 min. Iš vairuotojo kortelės taip pat matyti, jog ieškovas dirbo šventinėmis dienomis, t. y. 2024 m. vasario 16 d. dirbo 6 val. 21 min., gegužės 1 d. – 4 val. 28 min., birželio 24 d. – 7 val. 03 min. ir rugpjūčio mėn. 15 d. – 7 val. 12 min. Taip pat ieškovas dirbo ir viršvalandinį darbą, t. y. 2023 m. lapkričio mėn. – 9 val. 31 min., gruodžio mėn. – 13 val. 27 min., 2024 m. sausio mėn.– 19 val. 34 min., vasario mėn. – 20 val. 44 min., balandžio mėn. – 14 val. 32 min., birželio mėn. – 03 min., liepos mėn. – 3 val. 22 min., rugpjūčio mėn. – 16 val. 13 min. Ieškovas apskaičiavo, kad už darbą nakties metu, šventinėmis dienomis ir už viršvalandžius atsakovė jam neišmokėjo 1 291,44 Eur darbo užmokesčio. Atsakovė šių skaičiavimų neginčijo. Iš byloje esančių komandiruočių įsakymų matyti, jog UAB „MK trans logistics“ direktoriaus įsakymais ieškovas 2023 m. gegužės 2 – 30 d. (28 dienoms), 2023 m. birželio 4 d. – liepos 2 d. (28 dienoms), 2023 m. liepos 6 d. – rugpjūčio 3 d. (28 dienoms), 2023 m. rugpjūčio 6 d. – rugsėjo 2 d. (28 dienoms), 2023 m. rugsėjo 4 d. – spalio 2 d. (28 dienoms), 2023 m. spalio 4 – 31 d. (28 dienoms), 2023 m. lapkričio 3 – 30 d. (28 dienoms), 2023 m. gruodžio 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. sausio 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. vasario 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. kovo 3 – 30 d. (28 dienoms), 2024 m. balandžio 3 – 30 d. (28 dienoms), 2024 m. gegužės 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. birželio 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. liepos 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. rugpjūčio 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. rugsėjo 2 – 29 d. (28 dienoms) buvo komandiruojamas į Vokietiją. Visose komandiruotėse nustatyta 60 Eur dienpinigių suma. Bendras komandiruočių dienų skaičius yra 476 dienos.Pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 20 d. bei 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimis atsakovės vadovui skirtos baudos už teismo įpareigojimų pateikti reikalaujamus rašytinius įrodymus nevykdymą.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovės vadovui skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nevykdant teismo įpareigojimo pateikti prašomus dokumentus, kuriais disponuoja būtent darbdavys bei veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimoApeliaciniu skundu atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nes neatsižvelgė į tai, jog ieškovas, pateikdamas vairuotojo kortelę, turėjo įrodyti, kad vairuotojo kortelė priklausė būtent tai transporto priemonei, kurią vairavo ieškovas darbo metu. Todėl, apeliantės vertinimu, pateikta vairuotojo kortelė nėra pakankamas ir patikimas įrodymas byloje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir šiuos argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, numato, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021 42 punktas).CPK 410 – 418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naštos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu būdu apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiškusiam atitinkamą materialųjį subjektinį reikalavimą (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo našta paskirstoma kitaip – pvz., darbuotojui teismine tvarka ginčijant jo atleidimą iš darbo, ne darbuotojui, kuris reiškiamu ieškiniu siekia apginti savo galimai pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad nebuvo pagrindo atleisti jį iš darbo, o darbdaviui, kuris priėmė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 64 punktas; 2018 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018 44 punktas; 2019 m. balandžio 11d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-135-684/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovas, kuris reiškė reikalavimą dėl netinkamo atsiskaitymo, teikė įrodymus, susijusius su jo darbo funkcijų vykdymu, tačiau atsakovė, kuriai, be kita ko, buvo du kartus skirtos baudos už teismo įpareigojimo teikti įrodymus į bylą nevykdymo bei skirta bauda dėl piktnaudžiavimo procesu, jokių duomenų bei įrodymų, susijusių su ieškovui priskirta vairuotojo kortele neteikė, taip pat nenurodė konkrečių duomenų ir įrodymų, jog ieškovo pateikta vairuotojo kortelė jam nepriklausė ir joje užfiksuoti apskaitos duomenys neatitinka ieškovo vykdytų darbo funkcijų.Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad šioje civilinėje byloje būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti aplinkybes dėl tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju, taip pat paneigti į bylą ieškovo pateiktus įrodymus. Vien deklaratyvus tvirtinimas, jog ieškovo į bylą pateikti duomenys nėra susijęs su ieškovo, kaip darbuotojo atliktomis funkcijomis, nesudaro pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais ir spręsti, kad šie įrodymai yra netinkami ar nepatikimi. Tokį vertinimą yra išdėstęs ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pabrėždamas atsakovės įrodinėjimo pareigą ir tai, kad ji nepaneigė ieškovo į bylą pateiktų įrodymų.Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje civilinėje byloje nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino bei rėmėsi ieškovo teiktais duomenimis priimdamas skundžiamą sprendimą.Dėl darbo užmokesčio dydžio ir nepriemokosApeliantė pateiktame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2024 m. rugsėjo 23 d. atsakovės atliktą avansinį mokėjimą priskyrė ne prie darbo užmokesčio, bet prie dienpinigių mokėjimo, netinkamai apskaičiavo ieškovui išmokėtas sumas, be to sistemiškai analizuojant ieškovo darbo sutarties ir 2023 m. sausio 2 d. atsakovės įsakymo turinį darytina išvada, kad ieškovui buvo nustatytas mokėti didesnis nei MMA mėnesinis atlyginimas, nustatant, kad 0,6 koeficiento padidinimas yra skirtas mėnesinei priemokai už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Taigi, sisteminė byloje esančių rašytinių įrodymų analizė, anot apeliantės, leidžia pagrįstai teigti, kad tarp šalių nusistovėjusi faktinė darbo užmokesčio mokėjimo tvarka atitiko abiejų šalių suderintą valią. Tokius apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus.Nors atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 360 Eur avanso mokėjimą 2024 m. rugsėjo 23 d. priskyrė ne prie darbo užmokesčio, tačiau atsakovė neteikė jokių duomenų apie tai, kad šio mokėjimo paskirtyje ji buvo nurodžiusi, jog mokėjimas atliekamas kaip darbo užmokestis. Be to, pačios atsakovės veiksmai nesudaro pagrindo vertinti, jog ji šį mokėjimą apskaitė kaip darbo užmokestį – darbo užmokestis, kaip matyti iš „Sodra“ duomenų, už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., apskaitytas tik kartą, ką atitinka ir 2024 m. rugsėjo 19 d. atliktas pavedimas bei nurodyta jo paskirtis – „DU už 2024 m. 08 mėn.“. Duomenų apie kitų sumų, apskaitomų kaip darbo užmokestis už 2024 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesius, byloje nėra, tokios sumos, kaip matyti iš „Sodra“ duomenų, pati apeliantė neapskaitė kaip darbo užmokesčio. Taigi, 360 Eur mokėjimas, atliktas 2024 m. rugsėjo 23 d. bei įvardintas, kaip avansas, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo apskaičiuotas kaip dienpinigiai, o ne darbo užmokestis. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog DK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog darbdavio ir darbo tarybos susitarimų, vietinių norminių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų valstybės institucijų norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis. Be to, DK nuostatos sudaro pagrindą spręsti, jog darbo sąlygos, susijusios su darbu nakties metu, šventinėmis dienomis bei viršvalandžiais, yra imperatyvios (DK 117, 119, 120, 123, 144 straipsniai), dėl ko atsakovės galimai 2023 m. sausio 2 d. priimtas įsakymas, kuriuo nustatoma, kad už darbą švenčių dienomis, naktį ir poilsio dienomis bus atsiskaitoma ne pagal faktinį tokio darbo laiką, o nustatant iš anksto nurodomą 0,6 koeficientą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės nustatytas vidinis reguliavimas atitinka įstatymo reikalavimus, o atsakovė su ieškovu tinkamai atsiskaitė bei tinkamai apskaitė jo darbo laiką. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad su tokiu vidiniu teisės aktu ieškovas buvo supažindintas, dėl ko jis faktiškai net neturėjo galimybės nesutikti su galimai atsakovės nustatyta vidine tvarka ir jam, kaip darbuotojui, įstatymu suteiktų teisių atsisakymu dėl darbo užmokesčio pagal faktiškai dirbtus viršvalandžius ar darbą naktį bei poilsio/švenčių dienomis apskaičiavimu.Dėl dienpinigiųApeliaciniu skundu atsakovė pripažįsta, kad ieškovui yra skolinga 1 380 Eur dienpinigių, tačiau vertina, kad šių lėšų nėra pagrindo priteisti dėl susidariusios darbo užmokesčio permokos. Kartu nurodo, kad pirminis įsakymas dėl komandiruotės yra planinio pobūdžio dokumentas, nurodantis numatomą komandiruotės trukmę, o galutinis teisių ir pareigų (apmokėjimo už darbą) atsiradimas yra tiesiogiai priklausomas nuo faktinės komandiruotės eigos. Be to, atsakovė, nustatydama 51 proc. dienpinigių normą, užtikrino įmonės veiklos gyvybingumą ir galimybę išlaikyti darbo vietą, kartu nepažeisdama minimalių darbuotojo garantijų. Tai yra proporcinga priemonė, siekiant suderinti darbuotojo interesą gauti kompensaciją ir darbdavio finansines galimybes esant mažesniam veiklos intensyvumui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas išdėstytus atsakovės argumentus, pažymi, jog vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punktu, dienpinigiai apskaičiuojami pagal šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai.Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad dienpinigių mažinimas yra Vyriausybės nutarimu nustatyto teisinio reglamentavimo išimtis, kurios taikymui būtinas tam tikrų sąlygų egzistavimas: a) konkrečių dienpinigių dydžių nurodymas, juos diferencijuojant pagal objektyvius kriterijus; b) išimties įtvirtinimas konkrečios rūšies dokumente (kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); c) darbuotojų atstovų dalyvavimas dokumento rengimo ir priėmimo procedūroje (kolektyvinės sutarties rengime ir tvirtinime arba dalyvaujant informavimo ir konsultavimo procedūrose, jeigu dienpinigių mažinimas numatomas vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); d) darbuotojo supažindinimas raštu su jam mokėtinu dienpinigių dydžiu.Nagrinėjamoje byloje atsakovė, tvirtindama, jog pagrįstai nustatė mažesnius, nei Apraše, nustatytus dienpinigių dydžius, neteikė jokių įrodymų, kad jos nurodomas 51 proc. dydžio dienpinigių nustatymas grįstas konkrečiomis darbuotojui suteiktomis naudomis, nustatytas diferencijuojant juos pagal objektyvius kriterijus vidaus teisės akte ar kolektyvinėje sutartyje, taip pat, kad darbuotojas su tokiomis taisyklėmis buvo iš anksto supažindintas ir žinojo dėl kokių objektyvių priežasčių ir kaip konkrečiai jam yra apskaičiuojami dienpinigiai. Apeliantės argumentai, jog nustatydama 51 proc. dydžio dienpinigius ji tokiu būdu užtikrino darbuotojų ir įmonės interesų pusiausvyrą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsiskaityta buvo tinkamai net pagal pačios atsakovės priimtus įsakymus.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „MK trans logistics“ direktoriaus įsakymais ieškovas 2023 m. gegužės 2 – 30 d. (28 dienoms), 2023 m. birželio 4 d. – liepos 2 d. (28 dienoms), 2023 m. liepos 6 d. – rugpjūčio 3 d. (28 dienoms), 2023 m. rugpjūčio 6 d. – rugsėjo 2 d. (28 dienoms), 2023 m. rugsėjo 4 d. – spalio 2 d. (28 dienoms), 2023 m. spalio 4 – 31 d. (28 dienoms), 2023 m. lapkričio 3 – 30 d. (28 dienoms), 2023 m. gruodžio 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. sausio 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. vasario 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. kovo 3 – 30 d. (28 dienoms), 2024 m. balandžio 3 – 30 d. (28 dienoms), 2024 m. gegužės 2 – 29d. (28 dienoms), 2024 m. birželio 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. liepos 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. rugpjūčio 2 – 29 d. (28 dienoms), 2024 m. rugsėjo 2-29 d. (28 dienoms) buvo komandiruojamas į Vokietiją. Visose komandiruotėse nustatant 60 Eur dienpinigių sumą.Atsižvelgdamas į pačios apeliantės priimtus įsakymus dėl komandiruočių (476 dienos) bei nustatytą 60 Eur dienpinigių sumą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai apskaičiavo, kad iš viso per komandiruotas ieškovui darbdavio yra priskaityta ir turėjo būti išmokėta 28 560 Eur dienpinigių. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, kas bankiniais pavedimais ieškovui buvo iš viso per darbo santykių su atsakove laikotarpį pervesta 19 860,01 Eur dienpinigių, todėl dienpinigių nepriemoka sudaro 8 699,99 Eur, kas skundžiamu sprendimu buvo priteista visiškai pagrįstai.Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši civilinė byla yra nagrinėjama pagal atsakovės apeliacinį skundą. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą, kaip ir apeliacinio skundo neteikė, reikalavimų dėl priteistų dienpinigių dydžio nereiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai apskaičiavo, jog už ieškovo dirbtą laikotarpį jam buvo išmokėta tik dalis (19 860,01 Eur) dienpinigių, nors jų suma sudaro 28 560 Eur, dėl ko ieškovui nebuvo išmokėta 8 699,99 Eur dienpinigių suma.Dėl netesybųDėl ieškovui priteistų netesybų apeliaciniame skunde pažymima, kad net jei teismas pripažintų skolos faktą, būtina įvertinti tai, kad atsakovė veikė sąžiningai, kadangi taikė nuoseklią ir oficialiai įtvirtintą skaičiavimo metodiką (1,65 koeficientą, dienpinigių dydžio apskaičiavimą pagal patikslinamuosius įsakymus/pagal faktą), kurią laikė teisinga, pagrįsta ir atitinkančia šalių susitarimą. Be to, ieškovui neteikus tachografo kortelės duomenų atsakovė fiziškai negalėjo identifikuoti konkrečių viršvalandžių ar darbo nakties metu valandų. Todėl atsakovė negali būti baudžiama netesybomis už tai, ko ji negalėjo suskaičiuoti dėl paties ieškovo neveikimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, taip pat nenustatė pagrindo sutikti ir su šiais apeliantės argumentais.Pažymėtina, kad būtent ieškovei, kaip darbdavei, tenka pareiga tinkamai apskaityti darbuotojų darbo laiką (DK 120 straipsnis). Taigi, net ir tuo atveju, jei ieškovas nebūtų teikęs kokių nors duomenų atsakovei darbo sutarties galiojimo metu, tokią situaciją darbdavė turėjo spręsti prieš apskaičiuodama ir išmokėdama darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas. Kartu pastebėtina ir tai, kad atsakovės vertinimas, jog ji tinkamai atsiskaitė su darbuotoju pagal jos pačios galimai 2023 metais priimtą vidinį teisės aktą (numatantį, kad atsakovė vertina, jog atitinkamais mėnesiais darbuotojas nevykdė darbo funkcijų), su kuriuo pagal byloje esančius duomenis ieškovas supažindintas nebuvo, nepašalina pirmiau išdėstytų įrodymų ir atsakovės, kaip darbdavės, pareigos laikytis DK nuostatų ir užtikrinti tinkamą su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą, nepažeidžiant imperatyvų įstatymo reikalavimų. Taigi, esant byloje nustatytam netinkamo atsiskaitymo su ieškovu faktui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovui priteisė netesybas, kurių dydį nustatė vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei aplinkybe, jog su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta ilgiau, nei 1 metus laiko.Atsakovės nurodyti argumentai, susiję su neva faktiniu ieškovo sutikimu su jam apskaičiuotomis bei išmokėtomis su darbo teisiniais santykiais susijusiomis sumomis, prieštarauja ne tik imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, tačiau neatitinka ir faktinių bylos aplinkybių, kadangi ieškovas kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją bei į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidųKiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi ir galutiniam bylos rezultatui esmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas į bylą neteikė duomenų apie atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.Teisėjai Alvida Jasaitytė – PralgauskienėLoreta Miltenytė Ignas Totilas