- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-21
- Bylos Nr.
- eAN2-180-768/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-13946-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pareiškėjas
- Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-180-768/2026 Proceso Nr. 4-50-3-13946-2026-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.11.10PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Institucijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinta byla Institucijai,n u s t a t ė :Institucijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesių terminui ir automobilio vertę atitinkančios sumos – 2230 Eur, konfiskavimas.Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R., atstovaujamas advokato padėjėjo Dariaus Navio, prašė grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo, pripažinus, kad buvo padaryti esminiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimai arba taikyti ANK 34 straipnio 6 dalį ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba paskirti specialios teisės atėmimą, ir (ar) uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užvedimo įtaisai minimaliam sankcijoje esančiam terminui, taip pat netaikyti transporto priemonės vertės išieškojimo, arba sumažinti išieškotiną sumą.Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.Skundžiama Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo panaikintas Institucijos 2025 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinta byla Institucijai, konstatavus, kad buvo padarytas esminis pažeidimas, suvaržęs ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, ir tai sutrukdė R. R. dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimu, pateikti bylai reikšmingus dokumentus, pareikšti prašymus.Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-272-1234/2026 ir grąžinti apylinkės teismui iš naujo nagrinėti administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. ir jo atstovo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pagal teismų praktiką, procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims dokumentai būtų tinkamai įteikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dėl procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimo yra pasisakęs, kad pareigą tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turi įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą, nes vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, jog procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (kasacinė nutartis Nr. 2AT-20-719/2024). Sutinka su nuostata, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų teises.Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šaukimas atvykti į bylos nagrinėjimą, 2026 m. birželio 11 dieną, 9 val. 30 min., R. R., jo naudojamu elektroninio pašto adresu, buvo išsiųstas dar 2026 m. birželio 4 d. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nurodytu elektroniniu paštu šis pranešimas gautas 8 val. 08 min. Paskirtą bylos nagrinėjimo dieną – 2026 m. birželio 11 d. priimtas nutarimas buvo išsiųstas tuo pačiu elektroninio pašto adresu ir pristatytas 14 val. 59 min. Be to, šis procesinis dokumentas, tuo pačiu laiku buvo išsiųstas dar ir registruotąja pašto siunta (popierinė siunta (duomenys neskelbtini)), kuri asmeniui pristatyta 2026 m. birželio 16 d. 9 val. 17 min. Pabrėžiama, kad teismo išskirta aplinkybė apie tai, jog išsiunčiant popierine pašto siunta nebuvo rasta dėžutė pagal nurodytus duomenis ((duomenys neskelbtini)), šiuo atveju neturi būti sietina su netinkamu elektroninio pašto adresu. Akcentuojama, jog Institucijai papildomai išsiunčiant priimtą Nutarimą E. pristatymo sistema, nagrinėjamu atveju nebuvo rasta būtent e. pristatymo dėžutė, kurios nesant (arba esant neaktyviai), sistema automatiškai pritaikė popierinės siuntos išsiuntimą. Kartu pažymima ir aktuali aplinkybė, jog popierinė pašto siunta R. R. buvo pristatyta tik 2026 m. birželio 16 d., kai tuo tarpu asmens atstovas 2026 m. birželio 15 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas nedalyvaujant nei asmeniui, nei traukiamam administracinėn atsakomybėn atstovui, o tai neabejotinai patvirtina, kad 2026 m. birželio 11 d., savo naudojamu elektroninio pašto adresu, ankščiau už popierinę siuntą, R. R. gavo jam išsiųstą nutarimą. Todėl abejoti, kad tokiu pat būdu, 2026 m. birželio 4 d., į asmens naudojamą elektroninį paštą išsiųstą šaukimą atvykti į naujai paskirtą bylos nagrinėjimą, atsakomybėn traukiamas asmuo negavo, nėra pagrindo, o kartu turėtų būti vertinama ir tai, jog Institucija laikėsi ir atitinkamų ANK nustatytų reikalavimų dėl procesinių dokumentų įteikimo.Nors ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, iš kurių ir teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (2 punktas), Institucija pažymi ir tai, kad be aiškiai nustatytų procesinių teisių, atsakomybėn traukiamas asmuo turi ir pareigas (3 dalis), tokias kaip laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.Vertinant nuostatas dėl ANK įtvirtintų proceso dalyvių procesinių teisių (ir pareigų) darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi ANK aiškiai nustatytas teises ir pareigas, kai tuo tarpu tokio asmens atstovas, turi tik nustatytas teises. Ir nors dalis šių abiejų proceso dalyvių teisių yra analogiškos, tačiau išskirtina, kad būtent atsakomybėn traukiamas asmuo turi ir pareigą naudojantis suteiktomis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bei atitinkamai laikytis ir nustatytos teisenos tvarkos.Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam R. R., administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2026 m. gegužės 8 d., dalyvaujant pačiam asmeniui. Bylos nagrinėjimas paskirtas 2026 m. gegužės 18 d. 10.00 val. Iki paskirto bylos nagrinėjimo gautas atsakomybėn traukiamo asmens atstovo, advokato padėjėjo D. Navio, 2026 m. gegužės 15 d. prašymas „Dėl bylos medžiagos pateikimo ir bylos posėdžio perkėlimo“. Buvo prašoma skubos tvarka atsiųsti el.paštu (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją, kartu pateikiant foto bei vaizdo medžiagą, bei atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, iki bus pateikta visa bylos medžiaga ir atstovui bei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteiktas protingas terminas su ja susipažinti bei tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Iš to matyti, kad pirmiausia prašoma pateikti visą bylos medžiagą (detaliai nekonkretizuojant duomenų), o bylos nagrinėjimą skirti ne anksčiau, negu po protingo termino nuo medžiagos pateikimo dienos, sudarant galimybę tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Pažymima, kad tuometinė visa bylos medžiaga (byloje surinkti duomenys) atstovui susipažinti, buvo pateikta jo nurodytu elektroninio pašto adresu, dar tą pačią dieną, t. y. 2026 m. gegužės 18 d., raštu reg. Nr. 5-S-17227 „Dėl duomenų suteikimo“. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, šiuo atveju Institucija laikosi pozicijos, kad pateiktame asmens atstovo prašyme, buvo prašoma tik atsiųsti administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atidėti ankščiau paskirtą nagrinėjimą, tačiau kartu nebuvo išreikštas joks aiškus ir konkretus prašymas apie tai, jog paskesnius šios administracinio nusižengimo bylos dokumentus (naujus duomenis, tame tarpe ir šaukimus) siųsti tik asmens atstovui, advokato padėjėjui D. Naviui. Kartu nebuvo išreikšta ir jokia aiški R. R. pozicija, kad tolesnius veiksmus byloje derinti ne su juo pačiu, o būtent tik su jo atstovu. Ir nors vėliau, t. y. 2026 m. birželio 15 d., buvo gautas asmens atstovo 2026 m. birželio 15 d. raštas Nr. 603 „Dėl procesinių teisių pažeidimo ir pakartotinio reikalavimo pateikti bylos medžiagą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad „2026 m. gegužės 15 d. Utenos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui buvo pateiktas prašymas pateikti visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei atidėti bylos nagrinėjimą iki bus sudaryta galimybė su ja susipažinti. Po minėto prašymo pateikimo buvo atsiųsta tik dalis medžiagos, tačiau iki šiol nebuvo pateikta visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, su kuria administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas turi teisę susipažinti“. Institucija pabrėžia, jog 2026 m. gegužės 18 d., raštu reg. Nr. 5-S-17227, atstovui buvo pateikta būtent visa tuometinė byloje esanti medžiaga. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad atstovo pakartotiniame rašte išreikšti prašymai, buvo kartu pateikti ir jau tokią informaciją (papildomus duomenis), kurių nebuvo 2026 m. birželio 11 d. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Kai tuo tarpu, pirminiu 2026 m. gegužės 15 d. prašymu „Dėl bylos medžiagos pateikimo ir bylos posėdžio perkėlimo“, buvo prašoma atsiųsti tik administracinio nusižengimo bylos, registruotos Administracinių nusižengimų registre, kopiją, kartu pateikiant foto bei vaizdo medžiagą, jeigu tokia yra.Todėl remiantis šiomis aplinkybėmis Institucija laikosi pozicijos, kuomet atsižvelgus į atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą sudarant galimybę pasirengti bylos nagrinėjimui, ir Institucijai atidėjus administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, bei vėliau paskyrus naują nagrinėjimo datą, apie kurią atsakomybėn traukiamas R. R. buvo tinkamai informuotas (išsiųstu šaukimu), kviečiant jį atvykti, nagrinėjamu atveju Institucijai neturėjo kilti papildoma pareiga šios bylos nagrinėjime užtikrinti ir paties asmens atstovo dalyvavimą. Pažymėtina, kad nuo informavimo apie paskirtą naują nagrinėjimo datą momento (nuo 2026 m. birželio 4 d. iki 11 dienos), nei iš atsakomybėn traukiamo R. R., nei iš jo atstovo, naujų prašymų atidėti nagrinėjimą iki šios bylos išnagrinėjimo momento, nebuvo gauta. Sutinkamai su ANK 616 straipsnio 3 dalimi, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Pabrėžiama ir tai, kad teisminėje praktikoje akcentuojama, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, todėl teismas neturi papildomos pareigos teirautis, ar pareiškėjas sutinka bylą nagrinėti be atstovo advokato (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinė byla Nr. eA-401-629/2024).Institucija mano, kad teismas visiškai nevertino, kodėl paties teismo laikytinų pažeidimų negalima ištaisyti teismo proceso (skundo nagrinėjimo) metu. Aktualu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad proceso teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminėje proceso stadijoje, tačiau ištaisyti teismo proceso metu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).Be to, Institucija nurodo, kad aukštesniųjų teismų formuojamoje praktikoje pasisakoma, kad nesudarius atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybės susipažinti su bylos medžiaga, išdėstyti savo nuomonę dėl padaryto nusižengimo, pareikšti prašymus ir teikti įrodymus, tuo pažeidžiant ANK 571 straipsnyje numatytą teisę būti išklausytam, bei kitas ANK 577 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, tokius pažeidimus galima tinkamai ištaisyti ir pirmosios instancijos teisme. Atsakomybėn traukiamas asmuo, dalyvaudamas bylą nagrinėjančiame teisme, gali teikti savo paaiškinimus, reikšti prašymus, dalyvauti tiriant įrodymus ir turėti teisę dėl jų pateikti savo nuomonę, pastebėjimus. Todėl formalūs procesiniai pažeidimai, kurie niekaip neturi įtakos bylos baigčiai ir nesutrukdo teismui priimti teisingo sprendimo išnagrinėjus bylą tinkamo teisinio proceso metu, negali būti pagrindu naikinti ar keisti teisingą sprendimą (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-306-1020/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad šioje byloje nėra ginčijamas padarytas administracinis nusižengimas ir jo aplinkybės, tačiau argumentuojama, jog R. R. neleidus tinkamai pasinaudoti teise į gynybą iki skundžiamo nutarimo priėmimo, nebuvo pateikti argumentai, prašant jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.Todėl remiantis nurodyta teismine praktika ir kartu atsižvelgus į Institucijos pateiktą nuomonę (atsiliepime) dėl atsakomybėn traukiamo asmens taikytinos atsakomybės individualizavimo, Institucija mano, kad nagrinėjamu atveju, net teismui ir vertinant, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo suvaržytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tai nebuvo pakankamas pagrindas panaikinti Institucijos priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę bylą grąžinti iš naujo tirti Institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą. Institucijos nuomone, formalūs procesiniai pažeidimai niekaip neturėjo įtakos bylos baigčiai ir netrukdė pačiam teismui priimti teisingo sprendimo išnagrinėjus bylą tinkamo teisinio proceso metu.Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. R. nurodė, kad ANK 585 straipsnyje įgaliotam atstovui suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, pareikšti prašymus ir teikti paaiškinimus. Akivaizdu, kad teisė dalyvauti bylos nagrinėjime netenka realaus turinio, jeigu atstovui nepranešama, kada tas nagrinėjimas vyks. Institucijai buvo žinoma ne tik apie patį atstovavimo faktą. Atstovas buvo pateikęs konkretų procesinį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, pateikti bylos medžiagą ir sudaryti protingą terminą pasirengti bylos nagrinėjimui. Todėl, patenkinus prašymą atidėti anksčiau paskirtą nagrinėjimą ir paskyrus naują datą, institucija turėjo užtikrinti, kad apie ją būtų realiai informuotas ir procese jau dalyvaujantis atstovas. ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tokį nagrinėjimą turi būti pranešta administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Šiuo atveju egzistavo papildoma ir esminė aplinkybė - Institucija žinojo, kad byloje R. R. atstovauja atstovas, nes Institucija buvo gavusi atstovo procesinį prašymą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą, tačiau apie naują nagrinėjimo datą atstovo apskritai neinformavo. Todėl klausimas, ar elektroninis laiškas techniškai pateko į elektroninio pašto dėžutę, nepaneigia fakto, kad pasirinktas atstovas, turėjęs teisę dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, apie jį nebuvo informuotas. Jeigu jis ir atstovas būtų tinkamai informuoti apie 2026 m. birželio 11 d. bylos nagrinėjimą, iki nutarimo priėmimo būtų buvę pateikti konkretūs procesiniai prašymai ir įrodymai: motyvuotas prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį; darbdavio dokumentai apie teisės vairuoti būtinumą darbo funkcijoms vykdyti; transporto priemonės faktinę įsigijimo kainą patvirtinantys „Copart Deutschland GmbH“ dokumentai; argumentai dėl 2 230 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos pagrįstumo; argumentai dėl teisės vairuoti atėmimo termino individualizavimo; prašymai ir argumentai dėl alkoholio matavimo prietaiso ir jo metrologinės patikros duomenų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs procesinių teisių pažeidimus galėjo pats išnagrinėti bylą iš esmės, iš to neseka, kad turi būti atkurtas ir paliktas galioti 2026 m. birželio 11 d. policijos nutarimas. Tokiu atveju tinkamas procesinis sprendimas būtų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti skundą iš esmės, sudarant galimybę įvertinti visus skunde pateiktus pagrindinius ir alternatyvius reikalavimus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai, konstatavus teisės į gynybą pažeidimą, būtų atkurtas būtent tas institucijos nutarimas, kuris buvo priimtas nesuteikus jam ir atstovui realios galimybės iki jo priėmimo pateikti reikšmingus prašymus, argumentus ir įrodymus.Apeliacinis skundas tenkinamas.Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija su skundžiama nutartimi nesutinka iš esmės dėl to, kad apie bylos nagrinėjimo laiką R. R. pranešta tinkamai, o jo atstovui pranešti apie bylos nagrinėjimo laiką Institucija neprivalėjo. Institucija taip pat nurodė, kad aukštesniajam teismui konstatavus, jog vis dėl to Institucija padarė pažeidimą apie bylos nagrinėjimo laiką nepranešusi atstovui, toks pažeidimas, Institucijos nuomone, galėjo būti ištaisytas teisme.ANK 573 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus abejonių ar ginčui dėl procesinių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar institucija laikėsi ANK nustatytų procesinių dokumentų įteikimui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024). Vadovaujantis sisteminiu ANK normų aiškinimu, teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teises (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024; 2025 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-511/2025).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), į kurį Institucija siuntė R. R. skirtus procesinius dokumentus, yra aktualus ir asmens naudojamas. Tai patvirtina aplinkybė, kad Institucijos priimtą nutarimą, siunčiamą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), R. R. gavo anksčiau nei jam siųstą popierinę siuntą, kuri jam pristatyta 2026 m. birželio 16 d. Be to, šiuo nurodytu elektroninio pašto adresu Institucija ir dėl anksčiau padarytų pažeidimų siųsdavo procesinius dokumentus, kuriuos R. R. visada gaudavo. Tačiau vertindamas bylos aplinkybes ir surinktus duomenis, apylinkės teismas vis dėlto konstatavo, kad Institucija netinkamai (formaliai) informavo R. R. bei neįsitikinusi, kad šaukimas el. paštu buvo pristatytas, taip pat nepranešusi apie bylos nagrinėjimo laiką R. R. atstovui, esmingai pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į teisminę gynybą. Nesutikdamas su šia apylinkės teismo išvada, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) duomenų matyti, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) ANR nurodytas kaip R. R. elektroninio pašto adresas. ANR grafoje „Būsenos data“ taip pat nurodyta, kad šaukimas R. R. pristatytas į jo elektroninio pašto dėžutę 2026 m. birželio 4 d. 08. 08 val., todėl, apygardos teismo vertinimu, Institucija neturėjo pagrindo abejoti, kad šaukimo R. R. negavo. Tai, kad nagrinėjamu atveju R. R. adresuoto jam šaukimo galėjo nepastebėti, neleidžia daryti išvados, kad šaukimas jam nebuvo įteikti ar buvo įteiktas netinkamai. Apygardos teismo vertinimu, Institucija apeliaciniame skunde pagrįstai nesutinka su skundžiamoje nutartyje dėstomais motyvais, jog Institucija, siųsdama šaukimą tik formaliai informavo R. R.. Iš to, kas nustatyta, matyti, kad Institucija ėmėsi priemonių, kad ANK 573 straipsnio 1 dalies norma nebūtų taikoma formaliai, ir, procesinius dokumentus R. R. įteikė tinkamai elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo R. R. visada naudojosi, šios aplinkybės jis neneigė ir skundą nagrinėjant apylinkės teisme.ANK 575 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras. ANK 571 straipsnyje taip pat nustatyta, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Todėl darytina išvada, kad Institucija nepranešusi apie bylos nagrinėjimą datą, laiką ir vietą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui, kuris Institucijai buvo pateikęs orderį, patvirtinantį jo atstovavimą, padarė procesinį pažeidimą, nes tuo pažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus Institucija privalo siųsti visiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims.Tačiau apygardos teismas taip pat sprendžia, kad Institucija pagrįstai nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, jog buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, kuris sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą ir priimti motyvuotą nutarimą (nutartį). Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien tai, jog apie bylos nagrinėjimo laiką nebuvo informuotas R. R. atstovas, nesuponuoja išvados, kad buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, kurio nebuvo galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad proceso teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminėje proceso stadijoje, tačiau ištaisyti teismo proceso metu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi ne tik teises, tačiau ir pareigas, nes privalo laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis bei šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją arba dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (ANK 577 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti, šiuo nagrinėjamu atveju šią pareigą R. R. pažeidė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors šaukimas jam buvo įteiktas. Taigi tiek Institucija, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė ANK jiems nustatytų pareigų.Konstatavus, kad R. R. šaukimas buvo įteiktas tinkamai ir kad apylinkės teismas priešingą išvadą darė nepagrįstai, nesant pagrindo konstatuoti esminį procesinį pažeidimą, t. y. netinkamą procesinių dokumentų įteikimą ar jų neįteikimą R. R., apylinkės teismas turėjo nagrinėti skundą iš esmės, pasisakydamas dėl administracinio nusižengimo aplinkybių, R. R. kaltės, t. y. turėjo nustatyti, ar jis padarė minėtą nusižengimą, ar Institucija nuobaudą skyrė pagrįstai, taip pat ir kitų klausimų, pateiktų skunde. Iš bylos nagrinėjimo teisme eigos matyti, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. R. skundą, pažeidimus, padarytus bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, iš esmės ištaisė, tačiau vis tik priėmė sprendimą grąžinti bylą Institucijai. Iš bylos nagrinėjimo medžiagos taip pat matyti, kad šioje administracinio nusižengimo nagrinėjimo stadijoje R. R. ir jo atstovas dalyvavo nagrinėjant jo skundą, davė paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, teikė prašymus, susijusius su įrodymų tyrimu ir dėl nuobaudos švelninimo, aktyviai dalyvavo apklausiant Institucijos atstovą, pasakė baigiamąsias kalbas. Taigi, bylą nagrinėjant apylinkės teisme pagal R. R. ir jo atstovo skundą, buvo užtikrintos pareiškėjo procesinės teisės, nustatytos ANK 571 straipsnyje ir 577 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad skunde R. R. ir jo atstovas iš esmės nenurodė jokių konkrečių jo teisių suvaržymų, atsiradusių bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, kurie dėl savo pobūdžio nebuvo ir negalėjo būti ištaisyti apylinkės teisme nagrinėjant jo skundą. Be to, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo atstovas iš dalies sutiko, kad byla būtų išnagrinėta ir prašė apylinkės teismo, kad R. R. būtų taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir sušvelninta jam skirta nuobauda. Šiuo atveju bylą grąžinus Institucijai nagrinėti iš naujo, Institucija privalėtų iš naujo vertinti tą patį R. R. prašymą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, ką galėjo padaryti apylinkės teismas, taip ištaisydamas padarytus pažeidimus. Todėl šias aplinkybes turi įvertinti bylą iš naujo nagrinėsiantis Utenos apylinkės teismas.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikintina ir skundas dėl Institucijos nutarimo grąžintinas nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a :Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Utenos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.Teisėjas Donatas Jatužis