Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-670-464/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00032-2026-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. H. (M. H.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Safe glory“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo arba nuostolių atlyginimo,n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeškovas M. H. 2026 m. sausio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė išreikalauti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Safe glory“ ieškovui priklausantį turtą, t. y. 20,7165 BTC (bitkoinų). Ieškovas 2026 m. gegužės 15 d. savo reikalavimą patikslino, pareikšdamas alternatyvų reikalavimą – nepatenkinus vindikacinio ieškinio, priteisti iš atsakovės 1 625 255,21 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Pradiniame ieškinyje ieškovas nurodė, kad populiari internetinė kriptoturto platforma ,,HTX“ Europoje vykdė veiklą per Lietuvos Respublikoje registruotą bendrovę – atsakovę UAB ,,Safe glory“. Atsakovė teikė paslaugas, suteikdama galimybę atsidaryti virtualiojo turto (kriptoturto) saugojimo pinigines, keisti kriptovaliutas tarpusavyje bei atlikti pervedimus. Kriptoturtas, pervestas į ,,HTX“ platformos virtualią piniginę, blokų grandinėje yra valdomas atsakovės, o ne individualių naudotojų, o konkretaus naudotojo teisė į tam tikrą kriptoturtą atsiranda ,,HTX“ vidinės apskaitos pagrindu. Ieškovas nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d. iki 2025 m. rugpjūčio 23 d. investavo jam priklausančias kriptovaliutas (BTC) į su kriptovaliutų „kasimu“ susijusią bendrovę ,,AIXA mining“, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo gudriai apgalvota sukčiavimo schema. Ieškovas iš savo virtualios kriptoturto piniginės atlikdamas 23 pavedimus išsiuntė į ,,AIXA mining“ nurodytas virtualias pinigines 20,7165 BTC, kurių rinkos vertė ieškinio pateikimo dieną apytiksliai yra 1 625 255,21 Eur. ,,AIXA mining“ su ieškovu nesidalina informacija ir neleidžia perduoto kriptoturto atsiimti, o reikalauja pervesti faktinę išpirką (papildomą kriptoturtą), visi ieškovo 20,7165 BTC yra centralizuotose virtualiose piniginėse, kurias valdo atsakovė. Nors ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl informacijos suteikimo ir turto grąžinimo, tačiau jokio atsakymo negavo, todėl prašo jam priklausantį turtą išreikalauti iš neteisėto atsakovės valdymo. Pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę apriboti bet kokias operacijas jos valdomose ir kontroliuojamose virtualiose piniginėse, kuriose yra ieškovo kriptoturtas.Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas konstatavo, kad nėra įrodyta nė viena laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Tai, kad ieškinys negali būti pripažintas preliminariai pagrįstu, teismas pripažino įvertinęs tai, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė yra ,,HTX“ platformos administratorė ir valdytoja. Nesant įrodymų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, pagrindo pripažinti grėsmės egzistavimą teismas taip pat nenustatė. Ieškovas 2026 m. gegužės 18 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra ,,HTX“ keityklos operatorė. Šį faktą pati atsakovė patvirtino 2025 m. gruodžio 5 d. rašte, be to, ji yra viena iš ,,HTX“ grupės įmonių, kuri buvo įregistruota kaip virtualiųjų valiutų keityklos ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorė. Ieškovas kreipėsi į specialistus, kurie atlikę kriptoturto operacijų analizę nustatė, kad piniginėse laikytas ieškovui priklausantis kriptoturtas buvo apskaitytas aštuoniose ,,HTX“ keityklos vartotojų paskyrose, kurios buvo sukurtos nuo 2025 m. liepos 29 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d., t. y. tuo metu, kai buvo padaryta nusikalstama veika, ir kurios yra anoniminės. Atsakovė, būdama ,,HTX“ keityklos operatore, nesiėmė jokių veiksmų vartotojų tapatybei nustatyti, nesustabdė nė vienos operacijos, nepranešė institucijai, atsakingai už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą. Visas ,,HTX“ paskyrose buvęs apskaitytas ir atitinkamose piniginėse laikytas kriptoturtas 2025 m. rugpjūčio mėn. buvo išvestas į kitas nedepozitines virtualiųjų valiutų pinigines. Nustačius, kad ieškovo turto atsakovės administruojamose piniginėse nėra, ieškovas prašo iš atsakovės priteisti nuostolių atlyginimą. Ieškovas 2026 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybes teise priklausantį ir (ar) jos vardu registruotą turtą bei jai priklausančias turtines teises, įskaitant, bet neapsiribojant, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius, kriptoturtą, reikalavimo teises, intelektinės nuosavybės teises, domenus, interneto svetaines, mobiliąsias aplikacijas, programinę įrangą, paskyras programėlių platinimo platformose, taip pat kitus materialius ir nematerialius aktyvus, turinčius ekonominę vertę arba galinčius generuoti pajamas, kurių vertė yra 1 625 255,21 Eur. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, atsakovė yra subjektas, administruojantis ,,HTX“ keityklą, nes ji yra ,,HTX“ grupės narė, kuri buvo registruota virtualių valiutų keityklos ir depozitinių virtualių valiutų piniginių operatore. Į bylą pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas tiek pagrindinis, tiek ir alternatyvus reikalavimai. Patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ignoravo jai taikomus teisės aktų reikalavimus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFPĮ) nustatytų pareigų nesilaikymas lėmė, kad ieškovas neteko 20,7165 BTC arba prarado realią galimybę susigrąžinti ar atgauti savo kriptoturtą. Rizika, kad atsakovė vengs įvykdyti teismo sprendimą arba neturės galimybių jo įvykdyti, yra susijusi ir su atsakovės veiklos perspektyva – atsakovė negavo kriptoturto paslaugų teikėjo licencijos Lietuvoje, todėl tikėtina, kad bus inicijuojamas jos likvidavimas arba bankrotas, o visas turtas bus perkeltas į vieną iš susijusių ar dukterinių įmonių. Tai patvirtina ir faktas, kad atsakovė nebeturi nė vieno darbuotojo, po ieškinio pateikimo atsakovė iš ,,App store“ pašalino ,,HTX“ programėlę. Be to, 2026 m. gegužės 26 d. Jungtinės Karalystės vyriausybė sankcionavo vieną iš atsakovės grupės įmonių ,,Huobi global S. A.“, registruotą Panamoje, įtariant, kad bendrovė dalyvavo teikiant finansines paslaugas Rusijos Federacijos Vyriausybei ir (ar) ją remiant. Aptartų aplinkybių visuma, ieškovo vertinimu, patvirtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jam palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo M. H. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Ieškinio preliminarus pagrįstumas, kaip būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismo vertinimu, yra įrodytas. Ieškovas suformulavo ieškinio dalyką, pareikšdamas pagrindinį ir alternatyvų reikalavimus, t. y. tiek dėl kriptoturto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tiek ir dėl konkrečios sumos priteisimo, nurodė ieškinio faktinį ir teisinį pagrindus. Be to, pateikdamas patikslintą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė motyvus, kodėl atsakovė laikytina ,,HTX“ keityklos ir piniginių administratore ir operatore. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, ar atsakovė iš tiesų yra ,,HTX“ keityklos administratorė bei piniginių operatorė, bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tačiau neįrodyta teismas pripažino antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos aplinkybės, susijusios su PPTFPĮ nustatytų pareigų pažeidimu ir jų įtaka tam, kad ieškovas neteko 20,7165 BTC arba prarado realią galimybę susigrąžinti ar atgauti savo kriptoturtą, sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Šios aplinkybės, kuriomis ieškovas įrodinėja vieną iš savo ieškinio reikalavimų, nėra pakankamos konstatuoti grėsmei, jų pagrįstumas ir realumas bus įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės. Vertindamas prašyme nurodytus argumentus dėl galimo atsakovės likvidavimo ar bankroto, negalėjimo vykdyti finansinių įsipareigojimų, teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei ieškinio reikalavimai bus patenkinti, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužteks, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lems objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Vien atsakovės galima sunki finansinė padėtis ar tai, kad pradėjus išieškojimą iš atsakovės turto arba piniginių lėšų jų gali neužtekti patenkinti ieškovo reikalavimus, negali būti laikoma ir pripažįstama šalies nesąžiningu elgesiu. Atsakovės veiklos perkėlimas į kitus juridinius asmenius nėra įrodytas, todėl teismas šiuos argumentus laikė deklaratyviais. III. Atskirojo skundo argumentaiIeškovas M. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas nevertino su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų įrodymų, susijusių su darbuotojų kaita, skola biudžetui, programėlės pašalinimu iš internetinių parduotuvių, nenurodė motyvų, kodėl jų nepakanka prašymui patenkinti. Todėl egzistuoja absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Atsakovė nesilaikė PPTFPĮ reikalavimų – neužtikrino tinkamo klientų tapatybės nustatymo, sandorių stebėsenos ir pranešimo apie įtartinas operacijas pareigų vykdymo, nors būtent tokios pareigos jai atsirado kaip kriptoturto paslaugų teikėjai. Atsakovė sudarė sąlygas keitykloje nenustatytiems subjektams veikti neskaidriai ir nekontroliuojamai, o tai lėmė, kad ieškovas neteko 20,7165 BTC. Ieškovas nesiekė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje būtų galutinai išspręstas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas, tačiau nurodytų argumentų ir įrodymų pakanka laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Teismas neįvertino prašyme nurodytos aplinkybės, kad 2026 m. gegužės 26 d. Jungtinės Karalystės Vyriausybė sankcionavo vieną iš atsakovės grupės įmonių ,,Huobi global S. A.“, registruotą Panamoje, įtarus, kad bendrovė dalyvavo teikiant finansines paslaugas Rusijos Federacijos Vyriausybei ir (ar) ją remiant. Be to, Jungtinės Karalystės Finansų valdymo institucija 2025 metais oficialiai pradėjo procesą dėl galimai be leidimo skleistų klaidinančių reklaminių žinučių, vartotojams neatskleistos būtinos rizikos informacijos ir veikimo per ofšorines struktūras siekiant išvengti reguliavimo priežiūros. Aptartos aplinkybės taip pat patvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė faktiškai nutraukia arba jau nutraukė veiklą Lietuvoje. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo metu atsakovė nebeturėjo nė vieno darbuotojo, kurių prieš tai turėjo 4, ji yra skolinga valstybės biudžetui, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2025 metus. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ji nevaldo keityklos ir yra netinkama atsakovė.Po skundžiamos teismo nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, patvirtinančios grėsmės egzistavimą. Atsakovės atstovas 2026 m. birželio 17 d. informavo teismą apie atstovavimo sutarties nutraukimą, nes atsakovė nebendradarbiauja su savo atstovais, nuo 2026 m. gegužės 19 d. neatsako į elektroninius laiškus, nėra apmokėjusi sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas. Šios aplinkybės patvirtina ne tik atsakovės veiklos Lietuvoje nutraukimą, bet ir realią riziką, kad atsakovė nevykdys jokių pareigų, susijusių su ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymu. Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvadosPagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip matyti, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs dvi būtinąsias sąlygas, kurių visuma ir sudaro prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus, todėl net ir teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju neeliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su nauju prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 2 dalis, 245 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018). Prašymas turi būtų motyvuotas ir jame nurodytos iš esmės naujos ir (ar) papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo antrą kartą apelianto M. H. pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmas apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovę UAB ,,Safe glory“ apriboti bet kokias operacijas jos valdomose ir kontroliuojamose virtualiose piniginėse, kuriose yra apelianto kriptoturtas, teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartimi buvo atmestas. Apelianto pirmą prašymą teismas atmetė konstatavęs, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, o grėsmė galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja. Patikslinęs ieškinį ir reikalavimą papildęs alternatyviu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, apeliantas pateikė ir prašymą taikyti kitos rūšies, nei pirmame prašyme, laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir kito turto areštą, grįsdamas jį naujais argumentais, susijusiais su atsakovės ir įmonių grupės, kuriai ji priklauso, turtine padėtimi, veiklos nevykdymu ir (ar) perkėlimu, taikomais ribojimais kitose valstybėse. Pagrindo ir šį prašymą patenkinti pirmosios instancijos teismas neįžvelgė – skundžiama 2026 m. birželio 12 d. nutartimi jį atmetė. Apelianto atskirasis skundas grindžiamas tik argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas (CPK 320, 338 straipsniai), dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos, kurios egzistavimą šiuo atveju teismas pripažino įrodyta, nepasisako.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, kad grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui nėra įrodyta, apeliantas kelia nepakankamo teismo nutarties motyvavimo ir dėl to absoliutaus jos negaliojimo pagrindo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai pasisako, kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas; 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1249/2026, 55 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas tyrė ir vertino apelianto prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes bei nurodė motyvus, kodėl prašyme nurodyti argumentai dėl PPTFPĮ nustatytų pareigų netinkamo vykdymo, atsakovės sunkios turtinės padėties ir jos veiklos perspektyvų, nėra aktualūs ar savaime pakankami grėsmei teismo sprendimo įvykdymui konstatuoti.Pažymėtina, kad jeigu teismo nurodyti motyvai šalies neįtikina arba ši šalis mano, kad jų nepakanka teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ji turi teisę skųsti nutartį apeliacine tvarka. Tokia savo teise apeliantas ir pasinaudojo. Visgi, priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, jo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išspręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apelianto prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su PPTFPĮ nustatytų pareigų nevykdymu, kuriomis ir grindžiamas pats ieškinys, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, jos nesuponuoja išvados dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Atsakovės veiksmų, teikiant virtualiosios valiutos keitimo, pirkimo ir (arba) pardavimo paslaugas, jų teisėtumo, kiek tai susiję su PPTFPĮ įtvirtintomis pareigomis, įvertinimas sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Tik pagal bendrąsias civiliniame procese taikomas įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus abiejų šalių argumentus, jų į nagrinėjamą bylą pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami, atitinkamai, ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į juos, galės būti padarytos išvados, susijusios su atsakovės veiksmų, teikiant paslaugas, sąžiningumu ir teisėtumu. Šioje proceso stadijoje prievolės, dėl kurios kilęs teisminis ginčas, vykdymo aspektai teisiškai nereikšmingi. Atsakovės turtinės padėties neigiami pokyčiai, darbuotojų atleidimas, kripto paslaugų teikėjo licencijos nepartęsimas ar kitoms įmonėms, kurių grupės dalimi, pasak apelianto, atsakovė yra, pritaikytų sankcijų faktas, taip pat neleidžia konstatuoti grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui buvimo. Turto areštas savaime nepadeda atkurti geresnės turtinės padėties. Turto neturėjimas, būklės, artimos bankrotui, susiklostymas ar darbuotojų atleidimas nepripažįstamas pagrindu asmenų turtinėms teisėms apriboti, nes tokio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, paskirtis nėra turto paieškos ar jo sukaupimas; šis institutas taikytinas tik kaip priemonė esamam turtui išsaugoti nuo nesąžiningų atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą akcentavo laikinųjų apsaugos priemonių instituto konservacinę, o ne kaupiamąją paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-577/2026; 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-173-553/2026). Apeliantas nėra pateikęs jokių duomenų (įrodymų), kurie leistų padaryti išvadą, kad atsakovės turtinės padėties pablogėjimas buvo nulemtas būtent siekio išvengti šioje byloje priimto galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo – atsiskaitymo su apeliantu, jeigu teismas jo ieškinį pripažintu pagrįstu. Tokia nurodyta aplinkybė, kad kitai bendrovei, kuri, apelianto teigimu, yra tos pačios įmonių grupės, kaip ir atsakovė, dalimi Jungtinėje Karalystėje yra taikomos sankcijos, neaktuali. Šiuo atveju aktualūs ir turi būti vertinami bylos atsakovės veiksmai bei jų atitikimas sąžiningumo reikalavimams. Atsakovei atstovavusios advokatų kontoros 2026 m. birželio 17 d. pranešimas teismui dėl atstovavimo teisinių santykių nutraukimo kitokio situacijos vertinimo taip pat nesuponuoja. Visų pirma, toks pranešimas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas vėliau, nei priimta skundžiama 2026 m. birželio 12 d. nutartis. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kurios teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinami apeliaciniame procese, objektyviai negalėjo tirti ir atsižvelgti į duomenis, kurie sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neegzistavo. Antra, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas, šiuo atveju – atskirasis skundas (CPK 338 straipsnis), negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl ir apeliacinės instancijos teisme šis aplinkybė nevertinama. Apibendrindamas argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas procesinių taisyklių, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.Teisėja Dalia Kačinskienė