Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-518-553/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-15
Bylos Nr.: e2A-518-553/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00140-2025-2
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Asta Pikelienė, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „KASIMA“, UAB "KASIMA" dir Evaldas Kasparas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Con turus“, UAB "Con turus" dir Ramūnas Buinevičius

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-518-553/2026 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00140-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Pikelienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KASIMA“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Con turus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KASIMA“ dėl pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Con turus“ (toliau – ir pirkėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės UAB „KASIMA“ (toliau – ir pardavėja) 2025 m. liepos 16 d. sudarytą įrenginio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20250716-01 (toliau – ir Sutartis) ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei už ratinį ekskavatorių sumokėtą 105 270 Eur kainą, o ieškovę įpareigoti atsakovei grąžinti ratinį ekskavatorių VOLVO (duomenys neskelbtini) (s. n. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ekskavatorius) (pavedant atsakovei ekskavatorių pasiimti iš jo buvimo vietos savo lėšomis);

priteisti iš atsakovės 235,95 Eur nuostolius ir 14 115,86 Eur išlaidas ekskavatoriaus trūkumų ištaisymui;

priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

arba

priteisti iš atsakovės 14 115,86 Eur ekskavatoriaus trūkumų ištaisymo išlaidas ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad Sutarties pagrindu atsakovė pardavė, o ieškovė nusipirko naudotą ekskavatorių su Sutarties priede Nr. 1 numatytomis specifikacijomis už 105 270 Eur. Ieškovė sumokėjo Sutarties kainą, o atsakovė pristatė ekskavatorių ieškovei į Kauną ir 2025 m. liepos 17 d. ieškovė su atsakove pasirašė perdavimo–priėmimo aktą. Kitą dieną po ekskavatoriaus pristatymo, t. y. 2025 m. liepos 18 d., pradėjus jį naudoti, paaiškėjo, kad jis turi esminių trūkumų, dėl kurių negalima jo naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ekskavatorius neatitinka parduoto daikto normalios kokybės, juo naudotis yra nesaugu. Dėl to ieškovė 2025 m. liepos 23 d. pateikė pretenziją atsakovei, prašydama per tris dienas grąžinti 105 270 Eur, pasiimant ekskavatorių. Atsakovė 2025 m. liepos 25 d. pateiktame atsakyme nesutiko su pretenzija, tačiau ekskavatoriaus defektų neneigė. Ieškovė 2025 m. liepos 29 d. pakartotinai išsiuntė laišką atsakovei nurodydama, kad atsakovė nepasiėmė ekskavatoriaus ir negrąžino pinigų, todėl ieškovė patiria nuostolius, nes turi nuomotis kitą ekskavatorių. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 5 d. atsakyme nurodė, kad Sutartimi ieškovė patvirtino, jog įrenginys turi defektų bei trūkumų, susijusių su įrenginio eksploatavimu, o taip pat bet kuriuo metu gali išaiškėti (atsirasti) įrenginio defektai ar trūkumai, susiję su natūraliu nusidėvėjimu ar netinkamu įrenginio eksploatavimu, tačiau pati ieškovė nusprendė pirkti tokį daiktą ir nesikreipė į specialistus dėl įrangos apžiūros.

UAB „Swecon“, atlikusi ekskavatoriaus apžiūrą ir techninį patikrinimą, 2025 m. liepos 28 d. darbų atlikimo akte (toliau – defektinis aktas) nurodė ekskavatoriaus defektus, ekskavatoriaus toliau eksploatuoti nerekomendavo, pažymėjo, kad ieškovė pirminiu vertinimu tokių defektų pastebėti negalėjo. Defektiniame akte defektų pašalinimas įkainotas 22 756,60 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) (18 807,10 Eur be PVM). Defektinis aktas patvirtina ekskavatoriaus defektus, jų didelį mąstą, jo eksploatuoti yra nerekomenduojama, todėl jis neatitinka protingų ir normalių naudoto daikto kokybės reikalavimų, nes jo negalima eksploatuoti saugiai pagal tiesioginę paskirtį. Siekiant naudotis ekskavatoriumi, reikalingos didelės investicijos. Defektai kilo ne dėl ieškovės eksploatacijos, nes ekskavatorių pristatė atsakovė, defektai išryškėjo pirmąją naudojimosi dieną, todėl jie egzistavo perdavimo metu ir apie juos atsakovei buvo žinoma. Atsakovė neinformavo ieškovės apie defektus, todėl jie laikytini paslėptais, kurių negalima pastebėti pirminiu (išoriniu) vertinimu. Atsakovė nesilaikė reikalavimų garantuoti ieškovei, kad parduodamas daiktas atitinka Sutarties sąlygas, jog Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, todėl atsakovė turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

Ekskavatorius dirbo tik 22 valandas, t. y. pretenzijos pareiškimo metu galiojo atsakovės suteiktas garantinis laikotarpis, tačiau nepaisant to, atsakovė atsisakė priimti atgal nekokybišką prekę ir grąžinti už ją sumokėtą kainą. Atsakovė neneigia parduoto ekskavatoriaus defektų fakto. Atsakovė netinkamai aiškina Sutarties sąlygas ir savo atsakomybės ribas bei tai, kad ieškovė, pasirašiusi Sutartį, atsisakė bet kokių pretenzijų atsakovei, juo labiau kad neturi teisės nutraukti Sutartį. Sutarties sąlygose (sutarties 4.1, 4.2, 4.3 papunkčiuose), kitoje Sutarties dalyje, jos priede, kuriame įtvirtinta įrenginio (ekskavatoriaus) specifikacija, nėra nurodyti ekskavatoriaus trūkumai, dėl kurių neįmanoma juo tinkamai naudotis pagal paskirtį. Sutartyje nėra nurodyti defektai, nustatyti defektiniame akte. Sutarties 2.7 papunkčiu ir perdavimo–priėmimo aktu atsakovė garantavo parduodamo daikto kokybę.

Nors atsakovė Sutartyje įrašė sąlygą, kad pirkėja (ieškovė) supranta, jog įrenginys turi defektų bei trūkumų, susijusių su įrenginio eksploatavimu, o taip pat, kad bet kuriuo metu gali išaiškėti (atsirasti) įrenginio defektai ar trūkumai, susiję su natūraliu nusidėvėjimu ar netinkamų įrenginio eksploatavimu (Sutarties 4.2 papunktis), tačiau tokia sąlyga yra niekinė, o tuo pačiu prieštarauja Sutarties 2.7 papunkčiui, kuriuo atsakovė garantavo perduodamo daikto kokybę ir tinkamumą naudotis. Sutarties 4.2 papunkčio sąlyga yra niekinė ir dėl to, kad prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnyje įtvirtintai garantijai pagal įstatymą, kuri yra esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. Ieškovė raštu nepatvirtino, kad ekskavatorius yra su defektais, su kuriais ieškovė sutinka, juo labiau įvertinus perkamo daikto kainą.

Atsakovė privalėjo patikrinti ekskavatorių prieš Sutarties sudarymą ir defektus detalizuoti Sutartyje, tačiau to neatliko, užtikrino, kad ekskavatorius yra kokybiškas, nors ir naudotas. Ieškovė nebūtų pirkusi ekskavatoriaus su tokiais defektais, dėl kurių nėra galima juo naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Tai, kad ieškovė žinojo įsigyjanti naudotą daiktą, žinojo ekskavatoriaus gamybos metus ir išdirbtas moto valandas, neturi nieko bendro su nuslėptais defektais. Ieškovė reikalavo iš atsakovės priimti daiktą ir grąžinti pinigus dėl paaiškėjusių didelių ir esminių defektų. Ekskavatoriaus būklės patvirtinimas Sutarties 4.1–4.3 papunkčiuose šalių parašais nepaneigia atsakovės pareigų, kurios jai, kaip pardavėjai, taikomos pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas (CK 6.333 straipsnis), juo labiau kad ieškovė reiškia reikalavimą, susijusį su paslėptais (vėliau paaiškėjusiais) trūkumais, kurių atsiradimo rizikos pirkėja niekuomet neprisiėmė ir už kuriuos atsako pardavėja (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), garantavusi daikto kokybę.

Atsakovės parengtų Sutarties 4 punkto sąlygų 4.3 papunktyje buvo numatyta jos atsakomybė už daikto trūkumus, egzistavusius daikto perdavimo metu, jeigu pardavėja apie juos žinojo arba negalėjo nežinoti ir juos nuslėpė. Nagrinėjamu atveju ekskavatoriaus esminiai trūkumai paaiškėjo jau kitą dieną po jo perdavimo ieškovei ir pirmąją jo naudojimo dieną, todėl, vertinant šią aplinkybę kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai nustatyta, kad trūkumai egzistavo daikto perdavimo metu. Atsižvelgiant į jų pobūdį ir ryšį su ankstesne ekskavatoriaus technine būkle bei priežiūra, atsakovė, kaip pardavėja, apie juos žinojo arba negalėjo nežinoti. Todėl Sutarties 4 punkto nuostatos nepašalina atsakovės atsakomybės už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

Atsakovės argumentai, kad ieškovė, įsigydama naudotą ekskavatorių, privalėjo pati įvertinti jo techninę būklę, nepaneigia atsakovės atsakomybės už daikto trūkumus. Įstatymas nenustato pirkėjui pareigos vien dėl to, kad daiktas yra naudotas, prieš jį įsigyjant atlikti išsamų jo techninės būklės patikrinimą. Pirkėjas turi teisę, bet ne pareigą, patikrinti daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis), o pardavėjas atsako už daikto neatitiktį sutarties reikalavimams įstatyme nustatytomis sąlygomis. Ekskavatoriaus trūkumai nebuvo akivaizdūs, buvo susiję su vidinėmis jo sistemomis ir paaiškėjo tik pradėjus jį eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra šioje srityje profesionali pardavėja, o ieškovė neturėjo lygiaverčių specialiųjų žinių apie ekskavatoriaus techninę būklę, iš ieškovės negali būti reikalaujama nustatyti paslėptus trūkumus, kurių nebuvo galima nustatyti įprastos apžiūros metu. Todėl aplinkybė, kad ieškovė prieš sudarydama Sutartį neatliko papildomo ekskavatoriaus techninio patikrinimo, savaime nešalina atsakovės atsakomybės už nustatytus trūkumus.

Išdirbtos moto valandos ir daikto pagaminimo metai nepateisina po Sutarties sudarymo nustatytų trūkumų ir neeliminuoja atsakovės atsakomybės. Dėl paslėptų trūkumų ieškovė negali eksploatuoti ekskavatoriaus. Atsakovė pardavė netinkamos kokybės daiktą, o dėl jų trūkumų pašalinimo ieškovė patyrė dideles išlaidas, todėl ieškovė atsisako Sutarties ir reikalauja sumokėtos kainos grąžinimo. Atsakovė turi pasiimti ekskavatorių iš jo buvimo vietos, kadangi ji kalta dėl Sutarties nutraukimo, ji neužtikrino ekskavatoriaus kokybės, daikto transportavimas yra brangus ir reikalauja papildomų išlaidų, kurias turi atlyginti nesąžiningai ir neteisėtai veikusi sutarties šalis, be to, ieškovė, ne tik kad negalėjo naudotis ekskavatoriumi, bet ir turėjo nuomotis kitą ekskavatorių, rengti įvairius procesinius dokumentus, susijusius su negalimumu naudoti ekskavatorių, bei pati turėjo pristatyti ekskavatorių defektams nustatyti.

Ieškovė dėl nustatytų ekskavatoriaus trūkumų ilgą laiką negalėjo juo naudotis, todėl patyrė nuostolius ir negavo planuotų pajamų. 2025 m. spalio mėn. ieškovė kreipėsi į UAB „Kurt Koenig“, kuri atliko ekskavatoriaus remontą už 14 115,86 Eur. Šios išlaidos sudaro ieškovės reiškiamo alternatyvaus reikalavimo pagrindą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ekskavatorių įsigijo 2024 m. lapkričio 29 d. už 350 000 Norvegijos kronų (29 415 Eur), o jo įsigijimo dokumentuose nurodyta, jog ekskavatorius buvo apgadintas gaisro. Nepaisant to, atsakovė ekskavatoriaus tinkamai nesutvarkė ir pardavė jį ieškovei, neatskleisdama reikšmingos informacijos apie ankstesnę jo būklę ir galimus trūkumus.

Po sandorio sudarymo atsakovė bandė pašalinti ekskavatoriaus trūkumus, tačiau jų pašalinti nepavyko. UAB „Swecon“, atlikus ekskavatoriaus būklės patikrinimą, ieškovė patyrė 235,95 Eur išlaidų. Taigi tiek ekskavatoriaus remonto, tiek jo techninės būklės nustatymo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nustatytais ekskavatoriaus trūkumais ir jų pašalinimu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Con turus“ ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Con turus“ iš atsakovės UAB ,,KASIMA“ 14 115,86 Eur ekskavatoriaus trūkumų ištaisymo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9 101 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad Sutarties pagrindu atsakovė pardavė, o ieškovė nusipirko naudotą ekskavatorių su Sutarties priede Nr. 1 numatytomis specifikacijomis už 105 270 Eur. Ieškovė ir atsakovė 2025 m. liepos 17 d. sudarė perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį pardavėja perdavė pirkėjai, o pirkėja priėmė iš pardavėjos ekskavatorių, 8 945 moto valandos. Ieškovė 2025 m. liepos 23 d. pateikė pretenziją atsakovei, pranešdama apie ekskavatoriaus defektus, kurie išryškėjo pirmąją daikto naudojimo dieną (2025 m. liepos 18 d.): dideli garsai reduktoriuje ar greičių dėžėje; pakeltos ekskavatoriaus strėlės nelaikymas, pasirodo tepalas per sandarinimo gumas ir strėlė sėda. Pretenzijoje ieškovė prašė per tris dienas grąžinti 105 270 Eur, atsiimant ekskavatorių. Atsakovė 2025 m. liepos 25 d. atsakyme į pretenziją su ja nesutiko, taip pat nesutiko su reikalavimu grąžinti sumokėtą kainą ir pasiimti ekskavatorių. Defektiniame akte nurodyta, kad atlikta ekskavatoriaus defektacija, ekskavatoriaus moto valandos 8 974, pastabose nurodyti ekskavatoriaus defektai, nurodyta, jog klientė pirminiu vertinimu tokių defektų pastebėti negalėjo, tokios technikos toliau eksploatuoti nerekomenduoja. UAB „Swecon“ pateikė pasiūlymą defektų pašalinimui, ekskavatoriaus defektų pašalinimo kaina – 22 756,60 Eur su PVM (18 807,10 Eur be PVM), į kurią įeina transmisija po kapitalinio remonto grąžinant seną, RMK kaušo cilindrui, vairo traukės antgalis, kryžmė, vandens pompa EXC, solenoidinis vožtuvas.

Teismas pagal 2024 m. lapkričio 29 d. sąskaitą faktūrą nustatė, kad atsakovė ekskavatorių pirko už 350 000 Norvegijos kronų (apie 30 000 Eur), prie perkamos prekės aprašymo nurodyta, jog ekskavatorius apgadintas gaisro. Pagal UAB „Kurt Koenig“ serviso darbų akto (užsakymo akto) Nr. 2018/16553 duomenis, minėta bendrovė 2025 m. lapkričio 11 d. atliko ekskavatoriaus remonto darbus: restauravo – keitė pavarų dėžę „Gearbox“, atliko hidrovariklio remontą, pakeitė dalį detalių. Pagal 2025 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KKN Nr. 8160108, ekskavatoriaus remonto darbus UAB „Kurt Koenig“ atliko už 14 115,86 Eur, kurią ieškovė apmokėjo 2026 m. sausio 16 d.

Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovei ieškiniu reiškia du alternatyvius reikalavimus, ieškinys grindžiamas CK 6.317 straipsnio 1 dalies, 6.327 straipsnio 1, 2 dalių, 6.333 straipsnio 4, 6 dalių, 6.334 straipsnio nuostatomis. Ginčas kilo dėl ieškovės iš atsakovės įsigyto naudoto ekskavatoriaus kokybės trūkumų. Ieškovė įrodinėja, kad įsigytas ekskavatorius perdavimo metu turėjo paslėptų trūkumų ir neatitiko daikto kokybės reikalavimų, ekskavatoriaus trūkumai išryškėjo kitą dieną po jo pristatymo ir pradėjus juo naudotis. Ieškovė trūkumus įrodinėja defektiniu aktu, pasiūlymu, UAB „Kurt Koenig“ serviso darbų aktu ir PVM sąskaita faktūra, išrašyta už ekskavatoriaus remontą, t. y. įrodymu apie patirtas išlaidas daikto trūkumams ištaisyti. Atsakovės teigimu, ieškovė, pirkdama naudotą ekskavatorių ir jo nepatikrinusi specializuotame servise, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių, be to, visi trūkumai yra susiję su natūraliu daikto nusidėvėjimu. Atsakovė kvestionuoja ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumą, nurodydama, kad ieškovė naudojasi neproporcinga teisių gynimo priemone – reikalavimu nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją, kadangi trūkumai pašalinti, ieškovė pasinaudojo alternatyviu savo teisių gynimo būdu, t. y. daikto trūkumų ištaisymu.

Teismas nustatė, kad priėmimo–perdavimo aktas, ieškovės 2025 m. liepos 23 d. pretenzija, tą pačią dieną atsakovės darbuotojo atliktos ekskavatoriaus apžiūros (gedimo nustatymo) vaizdo įrašas, defektinis aktas ir 2025 m. liepos 30 d. aptarnavimo užsakymas patvirtina, jog, 2025 m. liepos 17 d. atsakovei pristačius ekskavatorių ieškovei ir pastarajai kitą dieną pradėjus jį eksploatuoti, ekskavatorius nedirbo taip, kaip turėtų, neatliko tam tikrų funkcijų, kurias turėtų atlikti, iš reduktoriaus ar greičių dėžės sklido pašaliniai garsai, kurie neturėtų sklisti, ekskavatoriaus nebuvo galima naudoti pagal tą paskirtį, kuriai jis buvo įsigytas. Ieškovės ir atsakovės atstovai apžiūrėjo ekskavatorių, patvirtino gedimą, kurio esamomis sąlygomis identifikuoti nebuvo galimybės, ekskavatorių reikėjo gabenti į atsakovės dirbtuves (iš Kauno į Telšius), tačiau tai nebuvo padaryta, nes gabenimo išlaidas turėjo padengti ieškovė, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Swecon“, kuri apžiūros metu nustatė defektiniame akte nurodytus gedimus, rekomendavo ekskavatoriaus neeksploatuoti, pažymėjo, kad pirminiu vertinimu ieškovė tokių defektų pastebėti negalėjo.

Liudytojas UAB „Swecon“ darbuotojas K. B., kuris apžiūrėjo ekskavatorių bei surašė defektinį aktą, 2026 m. kovo 18 d. teismo posėdyje patvirtino akte nurodytų duomenų teisingumą, paaiškino, kad daugumą ir esminių nustatytų ekskavatoriaus defektų būtų galima priskirti prie natūralaus nusidėvėjimo, tačiau ne ekskavatoriui, kuris yra išdirbęs tik 8 974 moto valandas. Minėtas liudytojas paaiškino apie ekskavatoriaus detalių susidėvėjimą, todėl teismas, įvertinęs šiuos paaiškinimus, bei tai, kad ieškovė su minėtu ekskavatoriumi išdirbo tik 22 valandas (ginčo dėl to nėra), nusprendė, jog nustatyti ekskavatoriaus defektai atsirado dar iki jo pardavimo, nes detalės per tokį trumpą laiką nuo daikto įsigijimo negalėjo natūraliai nusidėvėti.

Kadangi pagal 2024 m. lapkričio 29 d. sąskaitos faktūros duomenis ekskavatorių atsakovė pirko tik už 350 000 Norvegijos kronų (apie 30 000 Eur), o atsakovė teigė, kad tai yra paaiškinama elementaria verslo logika, teismas vertino, jog tokia maža ekskavatoriaus įsigijimo kaina patvirtino prastą jo būklę, tai patvirtino ir liudytojas K. B., t. y. kad ekskavatorius buvo visiškai nudėvėtas, prastos būklės, ir todėl parduotas daugiau nei triskart mažesne kaina už geros būklės tokių pačių metų ir išdirbtų moto valandų ekskavatorių. Ekskavatorių pardavusi bendrovė ,, Sartor Drange“ vadovavosi ta pačia verslo logika – parduoti daiktą ir gauti pajamų, todėl mažai tikėtina, kad geros kokybės ekskavatorių būtų pardavusi daugiau nei trigubai pigiau, o tai leido daryti išvadą, jog atsakovė ekskavatorių įsigijo už tokią žemą kainą, žinodama apie jo defektus, kurie neabejotinai jau egzistavo ekskavatorių įsigijus atsakovei. Prie perkamos prekės aprašymo nurodyta, kad ekskavatorius apgadintas gaisro, tačiau atsakovė, žinodama apie tai, šios aplinkybės nenurodė ieškovei, o tai galimai būtų lėmę ieškovės sprendimą dėl ekskavatoriaus pirkimo arba kainos. Nors atsakovė teigė, kad ieškovė neįrodinėja, jog apgadinimas dėl gaisro yra susijęs su ekskavatoriaus trūkumais, tačiau teismas šią aplinkybę vertino kaip labai svarbią ieškovės apsisprendimui sudaryti sutartį, todėl ieškovė neprivalėjo įrodinėti gaisro apgadinimo sąsajų su nustatytais trūkumais, nes tik pirkėja gali nuspręsti, svarbu tai jai, ar ne.

Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, tai, kad jau kitą dieną nuo ekskavatoriaus pristatymo ieškovė negalėjo jo naudoti pagal paskirtį, įvertinęs nustatytus ekskavatoriaus defektus, kurie nebuvo akivaizdūs, konstatavo, jog ieškovė nepastebėjo ir negalėjo pastebėti šių trūkumų. Ieškovė įrodė, kad ekskavatorius buvo netinkamos kokybės, t. y. jog jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų tokio pobūdžio daiktams, nors ir naudotiems, ir jog pirkimo metu ji nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie ekskavatoriaus gedimus. Ieškovei įrodžius, kad ekskavatorius buvo netinkamos kokybės, atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog trūkumai atsirado po sutarties sudarymo ar dėl pirkėjos kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, jog pirkėja, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus.

Atsakovė įrodinėjo, kad ekskavatoriaus gedimai yra dėl natūralaus nusidėvėjimo, ekskavatorius turėjo galiojančios techninės apžiūros dokumentus, ieškovė galėjo apžiūrėti ekskavatorių, patikrinti jo būklę UAB „Swecon“, tačiau šia teise nepasinaudojo, o ieškovės ekskavatoriumi išdirbtos 22 moto valandos yra labai daug, kas galėjo nulemti natūralų detalių nusidėvėjimą, todėl ekskavatorius buvo naudojamas pagal paskirtį, o ieškovė ekskavatorių naudojo ne pagal tiesioginę paskirtį, važinėjo pakankamai didelį atstumą, kas jam nėra būdinga. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl ieškovės netinkamai eksploatuoto ekskavatoriaus. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovės su ekskavatoriumi išdirbtos 22 moto valandos ir nuvažiuoti 21 km turėjo tiesioginę ir lemiamą įtaką defektiniame akte nurodytiems trūkumams atsirasti. Faktą, kad gedimai atsirado dėl ieškovės išdirbtų moto valandų ir nuvažiuotų kilometrų, paneigia liudytojo K. B. parodymai, kadangi jis apžiūrą atliko po išdirbtų moto valandų ir nuvažiuotų kilometrų. Ieškovė tikėjosi ekskavatorių naudoti pagal paskirtį, jis reikalingas jos veiklai, todėl naudojimo metu išaiškėjus defektams ir apie juos nedelsiant informavus atsakovę, atsakovės teiginiai vertinti kaip nepagrįsti. Teismas siūlė bylos šalims apsvarstyti galimybę šioje byloje prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau toks prašymas byloje nebuvo pateiktas. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė ekskavatorių naudojo netinkamai, jog naudojimas galėjo turėti įtaką defektų atsiradimui. Vien tai, kad pirkimo–pardavimo metu galiojo ekskavatoriaus techninė apžiūra, nepaneigia, jog ekskavatorius turėjo tokių trūkumų, dėl kurių jis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį.

Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė turėjo visas galimybes apžiūrėti įsigyjamą daiktą, išbandyti, patikrinti jo būklę UAB „Swecon“, tačiau to nepadarė, kadangi įstatyme nėra numatytas privalomas daiktų kokybės patikrinimas vien dėl to, jog parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėja turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Vien tai, kad pirkėja šia teise nepasinaudojo, nėra panaikinama pardavėjos atsakomybė (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Nors Sutarties 4.1 papunktyje šalys susitarė, kad pirkėja, atsisakiusi atlikti įrenginio patikrą, praranda teisę remtis trūkumais, kurie galėjo būti nustatyti patikros metu, tačiau trūkumai buvo paslėpti. Teismas šią Sutarties sąlygą vertino kaip niekinę, kadangi ji užkerta galimybę ieškovei ginti savo pažeistas teises, įsigijus nekokybišką daiktą, kurio ji negali naudoti pagal paskirtį. Atsakovės atsakomybės nešalina tai, kad ieškovė neišbandė ar nepatikrino ekskavatoriaus, juo labiau jog ieškovė teigė, kad ji negalėjo tinkamai išbandyti ekskavatoriaus, nes jai buvo leista tik vizualiai apžiūrėti ekskavatorių ir ji išbandyti uždaroje teritorijoje pavažiuojant lėta pavara apie 20 m. Nurodytų aplinkybių atsakovė nepaneigė.

Teismas nesutiko su atsakove, kad ieškovė, įsigijusi ne naują daiktą, negalėjo tikėtis garantijų ar nepriekaištingo jo veikimo, kaip naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovė negalėjo turėti lūkesčių naudotis naudotu ekskavatoriumi kaip nauju, tačiau, įvertinus ekskavatoriaus gamybos metus bei išdirbtą moto valandų kiekį, ieškovė pagrįstai tikėjosi naudoti ekskavatorių ilgiau nei 22 moto valandas (pasak atsakovės, tai yra maždaug 4 darbo dienos). Ieškovė įrodė, kad ekskavatoriaus nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, jis neatitiko kokybės reikalavimų ir ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Atsakovė neįrodė aplinkybių, mažinančių jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte arba 4 punkte nurodytus pažeistų teisių gynimo būdus, tačiau, bylos nagrinėjimo metu suremontavus ekskavatorių, ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė alternatyvų reikalavimą priteisti trūkumų ištaisymo išlaidas. CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. Ieškovė savo lėšomis pašalino ekskavatoriaus trūkumus, patikslino ieškinį, pateikdama atsakovei alternatyvų reikalavimą, pateikė įrodymus, patvirtinančius ekskavatoriaus nustatytų defektų šalinimo išlaidų dydį. UAB „Kurt Koenig“ 2025 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitos faktūros serija KKN Nr. 8160108 duomenys patvirtina, kad bendra defektų šalinimo kaina yra 14 115,86 Eur: detalių kaina – 9 889 Eur, darbų kaina – 1 777 Eur ir 2 449,86 Eur sumokėtas PVM. Palyginus UAB „Swecon“ defektiniame akte nurodytus ekskavatoriaus defektus ir UAB „Kurt Koenig“ atliktus ekskavatoriaus remonto darbus, nustatyta, kad iš esmės atlikti tie darbai, kurie išvardinti defektiniame akte. Ieškovė nurodė, kad ekskavatorius yra tinkamas naudoti ir šiuo metu naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė be jos direktoriaus paaiškinimų nepateikė įrodymų, paneigiančių ekskavatoriaus trūkumus, kurie egzistavo pardavimo metu, teismo ekspertizės skirti neprašė, todėl teismas patenkino ieškovės alternatyvų reikalavimą ir priteisė ieškovei UAB „Kurt Koenig“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas ekskavatoriaus remonto išlaidas (14 115,86 Eur) (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą 14 115,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad į ekskavatoriaus defektų šalinimo išlaidas neturi būti įskaičiuotas ieškovės UAB „Kurt Koenig“ sumokėtas 2 449,86 Eur PVM. Nurodytos PVM išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su ieškovės patirtais tiesioginiais nuostoliais, remontuojant ekskavatorių. Ekskavatorius suremontuotas, minėtos išlaidos patirtos, o tai sudaro pagrindą PVM išlaidas įskaityti į tiesioginių nuostolių dydį, todėl šios išlaidos pripažintos realiais, būtinais ir protingais ieškovės nuostoliais. Šių išlaidų pripažinti ieškovės nuostoliais nebūtų pagrindo tuo atveju, jei ekskavatorius dar nebūtų suremontuotas ir šios išlaidos nebūtų patirtos.

Patenkinęs vieną iš alternatyvių reikalavimų, teismas vertino, kad ieškinys patenkintas visa apimtimi, ginčas išspręstas vienu iš alternatyvių reikalavimų, todėl dėl kito reikalavimo nėra pareigos pasisakyti. Teismas nusprendė, kad ši aplinkybė neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Ieškovė sumokėjo žyminį mokestį: 1 766 Eur už ieškinį ir 317 Eur už patikslintą ieškinį, bei patyrė 7 018 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė patyrė 13 331,18 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 181,50 Eur išlaidas, susijusių su bylos nagrinėjimu (teismas šį rašytinį dokumentą, už kurio surašymą buvo patirtos išlaidos, atsisakė priimti). Teismas, nustatęs, kad ieškovė pateikė išlaidų advokato teisinei pagalbai dydį patvirtinančius įrodymus, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, atsižvelgdamas į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį, nusprendė, jog prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės ir, ieškinį patenkinus, jos priteistinos iš atsakovės ieškovei.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „KASIMA“ apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą ir sumažinti iš atsakovės UAB „Kasima“ ieškovei UAB ,,Con turus“ priteistiną sumą 2 449,86 Eur dydžiu; 2) pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias PVM dydžio priteisimą tais atvejais, kai už daikto remontą sumoka PVM mokėtojas su PVM, turintis teisę susigrąžinti sumokėtą PVM, ir nukrypo nuo tokių normų taikymo suformuluotos nuoseklios teismų praktikos. Skundžiamu sprendimu sukurta situacija, kad ieškovė turi teisę susigrąžinti sumokėtą už remontą 2 449,86 Eur PVM iš atsakovės ir šią sumą gali susigrąžinti kaip PVM mokėtoja, turinti teisę į PVM atskaitą, todėl ieškovė yra nepagrįstai praturtėjusi atsakovės sąskaita (CK 6.242 straipsnis). Ieškovė turi teisę susigrąžinti PVM, nes ekskavatoriaus remonto išlaidos yra susijusios su jos vykdoma veikla. Ieškovės PVM mokesčio deklaracijoje laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., PVM atskaitos dalis nurodyta 100 proc., todėl ji turi teisę į 2 449,86 Eur PVM susigrąžinimą. Pirmosios instancijos teismas dėl šių atsakovės argumentų nepasisakė, formaliai nurodė, kad nuostoliai, jeigu jie yra realiai patirti, turi būti priteisti, tačiau ieškovės patirti nuostoliai neatitinka realumo kriterijaus dėl turimos teisės susigrąžinti sumokėtą PVM dydį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priteisdamas remonto išlaidas su PVM nukrypo bei netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką atvejuose, kuomet suremontavus daiktą nuostoliai priteisiami be PVM. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai už remonto darbus sumokama su PVM, PVM dydis negali būti laikomas asmens patirtu nuostoliu ir priteisiamas iš kitos šalies. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ir PVM, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 73 punktu, tačiau skundžiamame sprendime buvo cituotas selektyvus ir izoliuotas šios nutarties fragmentas, neatsižvelgiant į visą šios nutarties išaiškinimą, pagal kurį, PVM mokėtojai suremontavus daiktą, PVM nėra laikytinas patirtais nuostoliais. Ekskavatorių suremontavęs asmuo ir ieškovė yra PVM mokėtojai, todėl pagal minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, už remonto darbus sumokėtą pirkimo PVM ieškovė įtrauks į PVM atskaitą, t. y. šia suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto. Šio PVM dydžio negalima laikyti ieškovės nuostoliu (CK 6.249 straipsnis), nes jis nėra realiai patirtas. Nuostolį sudaro remonto kaina be PVM.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo ir nuo žemesnių teismų nuosekliai formuojamos teismų praktikos analogiškos ginčo situacijai: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1300-432/2021; Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-317-896/2025; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-13-567/2024; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-458-368/2024; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-131 544/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1734-643/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-144-1101/2025. Pagal šią teismų praktiką, tais atvejais, kai remonto paslaugas gauna subjektas, turintis teisę į PVM susigrąžinimą, jo nuostoliais yra laikoma remonto darbų kaina be PVM, nepriklausomai nuo to, tokia teise subjektas pasinaudojo ar ne, kadangi privalo mažinti savo patiriamus nuostolius, juo labiau kai tokią galimybę numato įstatymas. Pirmosios instancijos teismas į šiuos atsakovės argumentus neatsižvelgė ir juos ignoravo.

Ieškovė neįrodė, kad nepasinaudojo teise į PVM grąžinimą. Tokios aplinkybės vertinamos kaip reikšmingos teismų praktikoje. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu aiškinosi, ar ieškovė pasinaudojo teise į PVM susigrąžinimą, nors pareigą įrodyti, kad nesusigrąžino PVM, turėjo ieškovė, tačiau ji šios pareigos neįvykdė. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovė pateikė PVM deklaraciją, tačiau nepateikė įrodymų dėl 2 449,86 Eur PVM susigražinimo. Dėl šių neaiškumų ir likusių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad remonto išlaidos kartu su PVM yra realūs ieškovės patirti nuostoliai. Pagal teismų praktiką, nuo kurios buvo nukrypta apskųstame sprendime, neturi reikšmės tai, ar ieškovė pasinaudojo teise susigrąžinti PVM ar ne, bet kuriuo atveju priteisiami nuostoliai be PVM, nes subjektas turi pareigą jo turimomis priemonėmis mažinti savo patirtus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismui patenkinus papildomą reikalavimą dėl nuostolių, patirtų šalinant ekskavatoriaus trūkumus, turėjo būti vertinama, kad patenkintas ne visas ieškinys, o jo dalis, skaičiuojant proporcingai nuo pradinės pareikšto ieškinio sumos, kadangi faktiškai buvo sumažintas pradinio ieškinio reikalavimas. Ieškinio pradinis reikalavimas nuo 105 505,95 Eur (105 270 Eur + 235,95 Eur) iki patikslinto ieškinio reikalavimo 14 115,86 Eur buvo sumažintas beveik 7,5 karto, tačiau pirmosios instancijos teismas į tokį ieškovės procesinį elgesį neatsižvelgė ir nepagrįstai vertino alternatyvaus reikalavimo patenkinimą kaip ieškinio patenkinimą. Ieškinys turėjo būti vertinamas kaip patenkintas iš dalies ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytos proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, t. y. 13 proc. bylinėjimosi išlaidų ieškovei (14 115,86 Eur x 100 proc.) / 105 270 Eur), ir tai sudarytų 1 183,13 Eur (9 101 Eur x 13 proc.) / 100 proc.) bei atsakovei iš atsakovės priteisti 87 proc. bylinėjimosi išlaidų, kas sudarytų 11 756,03 Eur (13 512,68 Eur x 87 proc.) / 100 proc. Tokios pozicijos laikomasi Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-507-1028/2023, kuris paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi.

Ieškovei atsisakius pradinio ieškinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, atsakovė patyrė 6 258,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau apskųstame sprendime šios aplinkybės neįvertintos. Atsisakius dalies reikalavimų ir sumažinus reikalavimo apimtį, pradinis ieškinys itin didelės apimties buvo pareikštas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ekskavatoriaus trūkumai galėjo būti pašalinti iki ieškinio pareiškimo, kas būtų laikoma proporcinga gynybos priemone.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė pirmosios instancijos teismui akcentavo, kad pagal teismų praktiką, kai yra pareiškiamas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tačiau sutartis nėra nutraukiama ir nėra taikoma restitucija, o tik priteisiamos trūkumų ištaisymo išlaidos, bylinėjimosi išlaidų dydis apskaičiuojamas, taikant proporciją pareikštų reikalavimų sumai lyginant su patenkinto reikalavimo suma ir atitinkamai tokiu procentu priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir šių argumentų nevertino. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009 ir 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015, tačiau juose suformuluoti tik bendro pobūdžio išaiškinimai apie tai, kas yra laikoma alternatyviais reikalavimais, nesprendžiant klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tokiais atvejais, kaip ginčo atveju. Minėtuose kasacinio teismo išaiškinimuose ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl minėti kasacinio teismo išaiškinimai netaikytini. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis atsakovės nurodoma teismų praktika, kadangi faktinės aplinkybės sutampa.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB ,,Con turus“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo atsakovės UAB „KASIMA“ apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Apeliacinis skundas pateiktas tik dėl dalies skundžiamo sprendimo, todėl atsakovė sutinka su skundžiamo sprendimo esminėmis išvadomis, t. y. kad ieškovė įrodė, jog jos įgyto naudoto ekskavatoriaus nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, jis neatitiko kokybės reikalavimų ir ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, mažinančių jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, kas sudarė pagrindą taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

Atsakovė nukrypo nuo teismų praktikos, aiškinančios susigrąžintiną PVM dydį. Atsakovės pozicija nenuosekli ir prieštaringa, atsakovė teigė, kad ieškovė turėjo teisę susigrąžinti PVM mokestį, bet galiausiai pripažino, jog byloje nėra duomenų dėl realaus 2 449,86 Eur PVM susigrąžinimo. Vien tai, kad atsakovė pripažino, jog ieškovė PVM nesusigrąžino, paneigia apeliacinio skundo reikalavimus bei sudaro teisinį pagrindą jį atmesti. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime atmetė atsakovės poziciją, kad į defektų šalinimo išlaidas negali būti įtrauktas ieškovės sumokėtas PVM, nes tokias išlaidas ieškovė patyrė. Atsakovė netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nuostatas, pateikia netinkamą įstatymų normų, teisminės praktikos vertinimą.

Ieškovės galimybė susigrąžinti PVM yra jos teisė, bet ne pareiga, todėl ieškovės praturtėjimas atsakovės sąskaita yra atsakovės prielaida. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė realiai susigrąžino sumokėtą 2 449,86 Eur PVM, jog šią sumą įtraukė į PVM atskaitą ar kad ji turi realias galimybes susigrąžinti PVM. Ieškovė PVM mokesčio nesusigrąžino. Ieškovė patyrė 14 115,86 Eur išlaidas, įskaitant PVM, todėl buvo pagrindas jas priteisti. Atsakovei buvo žinoma kasacinio teismo praktika dėl teisės pasinaudoti PVM susigrąžinimu, atsakovė ją nurodo apeliaciniame skunde, tačiau nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi sumažinti savo patirtus nuostolius, kadangi tai neatitinka kasacinio teismo praktikos ir pamatinių protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kaip ir visiško nuostolių atlyginimo principo. Tam, kad būtų sudarytos prielaidos PVM įskaitymui ar susigrąžinimui, turi būti patenkinamos tam tikros aplinkybės. Atsakovės teiginius, kad pagal teismų praktiką nėra svarbu, ar subjektas pasinaudoja galimybe susigrąžinti PVM ar ne, paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-719/2025 ir konstatuotos atsakovės turėtos įrodyti, bet neįrodytos aplinkybės.

Atsiliepimas

Atsakovės pateikti fragmentai iš 2025 m. gruodžio mėnesį pateiktos PVM deklaracijos, nurodant, kad PVM atskaitos dalis yra 100 proc., todėl ieškovė turi teisę į 2 449,86 Eur PVM susigrąžinimą, yra klaidingos interpretacijos ir tyčinis klaidinimas. Ieškovės pateikti deklaracijos duomenys nepatvirtina, kad ieškovė realiai susigrąžino sumokėtą PVM ar to, jog ji tą galės padaryti ateityje. 2025 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija KKN Nr. 8160108 buvo apmokėta 2026 m. sausio 16 d., todėl atsakovės teiginiai yra neaktualūs, deklaratyvūs ir atmestini. Tai paneigia, kad į susigrąžintiną 173 331 Eur PVM pateko sumokėti 2 449,86 Eur.

Atsakovė supainiojo byloje įrodinėtinų aplinkybių paskirstymo naštą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį ir 12 straipsnį ne ieškovė turėjo įrodinėti, kad nepasinaudojo teise į PVM grąžinimą, o būtent atsakovė turėjo įrodyti, jog ieškovė realiai susigrąžino PVM, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Atsakovė yra juridinis asmuo, kurios interesus byloje atstovavo advokatas, todėl jai turėjo būti žinomos civilinio proceso normos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, kaip ir pareigos surinkti ir į bylą pateikti konkrečią poziciją patvirtinančius įrodymus. Nors atsakovė teigė, kad bylos nagrinėjimo metu ji kėlė klausimą dėl to, ar ieškovė pasinaudojo teise į PVM susigrąžinimą, tačiau atsakovė dėl to nesurinko įrodymų. Tokį klausimą atsakovė pirmą kartą pateikė tik 2026 m. kovo 2 d. atsiliepime į ieškinį, t. y. kiek mažiau nei likus mėnesiui iki apskųsto sprendimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo pabaigoje. Todėl ieškovės sumokėta suma už remontą, įskaitant PVM, yra realūs nuostoliai.

Žemesnių instancijų teismų praktika nėra privaloma aukštesnės instancijos teismams, nes jie neturi teisinio precedento galios. Teismai, nagrinėdami bylas, turi pareigą vadovautis tik aukštesnių instancijų teismų suformuota praktika, užtikrinančia vienodą teisės aiškinimą, kuri bus pripažinta precedentu tik tuo atveju, jeigu bus išlaikytos kitos precedento taikymui suformuotos sąlygos, todėl ieškovė nepasisakė dėl atsakovės cituojamų žemesnių instancijų teismų sprendimų ištraukų.

Atsakovė, pateikusi poziciją dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, konkrečiai neįvardija, kaip turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir kokia konkrečia dalimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Apeliacinis skundas buvo rengiamas itin formaliai, siekiant užvilkinti apskųsto sprendimo vykdymą. Atsakovė klaidingai aiškina, kad ieškovė pareiškė papildomą reikalavimą ar sumažino savo pradinius reikalavimus 105 270 Eur, kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė ne papildomą, o alternatyvų reikalavimą, siekdama greitesnio bylos išsprendimo ir tikėdama galimybe sudalyti taikos sutartį. Skundžiamu sprendimu patenkintas vienas iš alternatyvių reikalavimų, todėl jame pagrįstai nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią, patenkinus alternatyvų reikalavimą, laikoma, kad ieškinys patenkintas visa apimtimi, todėl tai neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009 ir 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vadovautis žemesnės instancijos teismo praktika, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. e2-507-1028/2023, juo labiau kad minėtoje byloje nebuvo pareikšti alternatyvūs ieškinio reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas bet kurį iš ieškovės pareikštų alternatyvių reikalavimų, patenkino ieškinį 100 proc., nes tokiu atveju tenkinamas tik vienas iš alternatyvių reikalavimų, t. y. dviejų reikalavimų patenkinimas yra teisiškai ir faktiškai neįmanomas.

Ieškovė neatsisakė ieškinio reikalavimo dėl Sutarties panaikinimo ir nesumažino ieškinio reikalavimų. Atsakovė veikia nesąžiningai, klaidindama, kad atsakovė per ieškovę patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios jai neatlygintos. Dėl atsakovės veiksmų, nepripažįstant pardavus netinkamos kokybės daiktą už ženklią sumą, net ir užvedus civilinę bylą, ji veikė nesąžiningai, nerūpestingai ir neteisėtai, t. y. su ieškinio reikalavimais nesutiko, teigė, kad ieškovė, nepatikrinusi naudoto ekskavatoriaus specializuotame servise, pati prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių, įrodinėjo, jog ekskavatoriaus trūkumai yra susiję su natūraliu daikto nusidėvėjimu bei pateikė kitas versijas, siekdama išvengti atsakomybės. Atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas ne dėl ieškovės alternatyvaus reikalavimo pateikimo, bet dėl savo pačios aplaidumo, nesąžiningumo ir vengimo atlyginti nuostolius už parduotą netinkamos kokybės ekskavatorių. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK įtvirtintų išlaidų paskirstymo taisyklių nesąžiningai veikusios atsakovės interesams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. liepos 16 d. Sutarties pagrindu atsakovė pardavė, o ieškovė nusipirko naudotą ratinį ekskavatorių su Sutarties priede Nr. 1 numatytomis specifikacijomis už 105 270 Eur.

Ieškovė ir atsakovė 2025 m. liepos 17 d. sudarė perdavimo – priėmimo aktą pagal kurį atsakovė perdavė ieškovei, o ieškovė priėmė iš atsakovės naudotą ratinį ekskavatorių, 8 945 moto valandų.

Ieškovė 2025 m. liepos 23 d. pateikė pretenziją atsakovei, nurodydama ekskavatoriaus defektus, atsiradusius pirmąją ekskavatoriaus naudojimo dieną (2025 m. liepos 18 d.): dideli garsai reduktoriuje ar greičių dėžėje; pakeltos ekskavatoriaus strėlės nelaikymas, pasirodo tepalas per sandarinimo gumas, sėda strėlė. Ieškovė prašė per tris dienas grąžinti 105 270 Eur, pasiimant ekskavatorių.

Atsakovė 2025 m. liepos 25 d. pateiktame atsakyme į pretenziją nurodė, kad nesutinka su pretenzija ir reikalavimu grąžinti pinigines lėšas bei pasiimti ekskavatorių.

UAB „Swecon“ 2025 m. liepos 28 d. defektiniame akte nustatė, kad buvo atlikta ekskavatoriaus defektacija, ekskavatoriaus moto valandos 8 974, pastabose nurodyti ekskavatoriaus defektai, nurodyta, jog klientė pirminiu vertinimu tokių defektų pastebėti negalėjo, tokios technikos toliau eksploatuoti nerekomenduoja. UAB „Swecon“ pateikė pasiūlymą (aptarnavimo užsakymas (pasiūlymo Nr. SVO01140)) defektų pašalinimui, ekskavatoriaus defektų pašalinimo kaina – 22 756,60 Eur su PVM (18 807,10 Eur be PVM), į kurią įeina transmisija po kapitalinio remonto grąžinant seną, RMK kaušo cilindrui, vairo traukės antgalis, kryžmė, vandens pompa EXC, solenoidinis vožtuvas.

Pagal 2024 m. lapkričio 29 d. sąskaitos faktūros duomenis, atsakovė ekskavatorių pirko už 350 000 Norvegijos kronų (apie 30 000 Eur), prie perkamos prekės aprašymo nurodyta, kad ekskavatorius apgadintas gaisro.

Pagal UAB „Kurt Koenig“ serviso darbų akto (užsakymo akto) Nr. 2018/16553 duomenis, minėta bendrovė 2025 m. lapkričio 11 d. atliko ginčo ekskavatoriaus remonto darbus: restauravo – keitė pavarų dėžę „Gearbox“, atliko hidrovariklio remontą, pakeitė dalį detalių.

Pagal 2025 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KKN Nr. 8160108, ekskavatoriaus remonto darbus UAB „Kurt Koenig“ atliko už 14 115,86 Eur.

Ieškovė 2026 m. sausio 16 d. apmokėjo 2025 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KKN Nr. 8160108.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 14 115,86 Eur ekskavatoriaus trūkumų ištaisymo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9 101 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo priteistos 14 115,86 Eur ekskavatoriaus trūkumų ištaisymo išlaidos, teigia, kad ši suma turėtų būti sumažinta 2 449,86 Eur, kadangi minėta suma yra PVM, kurį ieškovė, būdama PVM mokėtoja, turi teisę susigrąžinti. Atsakovės teigimu, apskųstu sprendimu priteisus PVM ir ieškovei jį susigrąžinus kaip PVM mokėtojai, ieškovė šią sumą atgautų du kartus, todėl tai sudaro prielaidas nepagrįstam praturtėjimui.

Atsakovė nesutinka ir su apskųsto sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti proporciją patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, alternatyvaus reikalavimo patenkinimas nereiškia ieškinio patenkinimo visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė atsisakė dalies reikalavimų ir sumažino reikalavimo apimtis, taip pat nesivadovavo aktualia teismų praktika.

Taigi, byloje ginčas kilo dėl ieškovei priteistų ekskavatoriaus trūkumų ištaisymo išlaidų dydžio su PVM priteisimo pagrįstumo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, vertinant patenkintų bei atmestų reikalavimų apimtį ir alternatyvaus reikalavimo patenkinimo reikšmę.

Dėl priteistų nuostolių dalies, sudarančios sumokėtą PVM

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovei priteisti 2 449,86 Eur, sudarantys ieškovės už ekskavatoriaus remontą sumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Apeliantės teigimu, ieškovė yra PVM mokėtoja ir turi teisę į pirkimo PVM atskaitą, todėl, jai priteisus visą remonto išlaidų sumą, įskaitant PVM, sudaromos prielaidos ieškovei tą pačią sumą susigrąžinti iš valstybės biudžeto ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nukrypo nuo teismų praktikos.

Ieškovė su šiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad ekskavatoriaus remonto išlaidos, įskaitant 2 449,86 Eur PVM, buvo faktiškai patirtos ir apmokėtos. Ieškovės teigimu, byloje nėra įrodymų, kad ji konkrečią PVM sumą būtų faktiškai įtraukusi į PVM atskaitą ar kitu būdu ją susigrąžinusi, todėl vien aplinkybė, jog ieškovė yra PVM mokėtoja ir turi teisę tam tikromis sąlygomis pasinaudoti PVM atskaita, nesudaro pagrindo mažinti jai priteistinas ekskavatoriaus remonto išlaidas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir šalių argumentus, apeliantės argumentus šioje dalyje pripažįsta nepagrįstais.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą padaryta žala turi būti atlyginama visiškai, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Sprendžiant dėl konkrečių išlaidų priskyrimo atlygintiniems nuostoliams, turi būti nustatyta, ar jos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, šalindama atsakovės parduoto ekskavatoriaus trūkumus, kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Kurt Koenig“, kuris atliko ekskavatoriaus remonto darbus. Už suteiktas paslaugas ieškovei buvo išrašyta 2025 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija KKN Nr. 8160108, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė šią sąskaitą, įskaitant joje apskaičiuotą 2 449,86 Eur PVM, faktiškai apmokėjo 2026 m. sausio 16 d. Taigi šios išlaidos nėra hipotetinės ar apskaičiuotos pagal preliminarią sąmatą – jos faktiškai patirtos ir apmokėtos.

Ši aplinkybė iš esmės skiria nagrinėjamą situaciją nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 nagrinėtos situacijos, kurioje turtas nebuvo suremontuotas ir nebuvo įrodyta, kad PVM išlaidos faktiškai patirtos. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad kai sugadintas turtas nesuremontuotas, PVM negali būti pripažįstamas faktiškai patirtais nuostoliais vien remiantis remonto sąmata.

Kita vertus, vien faktas, kad ieškovė faktiškai sumokėjo PVM, savaime nelemia išvados, jog ši suma bet kuriomis aplinkybėmis turi būti priteisiama kaip galutinis nuostolis. Sprendžiant šį klausimą turi būti įvertinta ir aplinkybė, ar ieškovė vėliau faktiškai pasinaudojo teise į PVM atskaitą, dėl kurios atitinkama suma jai būtų kompensuota ir nebeliktų jos turtiniu praradimu.

Šiuo aspektu reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-719/2025, kurioje kasacinis teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat nagrinėjo atsakovų argumentą dėl PVM neįskaitymo į atlygintinos žalos sumą. Kasacinis teismas pripažino reikšminga aplinkybę, kad ieškovė faktiškai buvo sumokėjusi paslaugų kainą kartu su PVM, o byloje nebuvo nustatyta, kad ji realiai pasinaudojo teise į PVM atskaitą. Teismas taip pat pažymėjo, kad PVM atskaita yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl vien galimybė pasinaudoti PVM atskaita savaime nepatvirtina, jog asmuo faktiškai susigrąžino atitinkamą sumą.

Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2 449,86 Eur PVM, sumokėtas pagal 2025 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KKN Nr. 8160108, buvo faktiškai įtrauktas į ieškovės PVM atskaitą ir dėl to ieškovė jį realiai susigrąžino. Vien ieškovės, kaip PVM mokėtojos, statusas nepatvirtina tokios aplinkybės.

Atsakovės pateikti 2025 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos duomenys taip pat nesudaro pakankamo pagrindo tokiai išvadai. Deklaracijoje nurodyta bendra ieškovės įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM suma neįrodo, kad į PVM atskaitą buvo įtraukta būtent 2 449,86 Eur PVM suma pagal ginčui aktualią ekskavatoriaus remonto sąskaitą. Todėl vien šio dokumento pagrindu negalima konstatuoti, kad ieškovė susigrąžino aptariamą PVM arba faktiškai realizavo teisę į ginčo PVM atskaitą.

Apeliantė teisingai nurodo, kad PVM mokėtojas, esant PVMĮ nustatytoms sąlygoms, gali pasinaudoti pirkimo PVM atskaita. Tačiau šios teisės egzistavimas ir faktinis jos įgyvendinimas nėra tapačios aplinkybės. Todėl apeliantės argumentas, kad ieškovė vien dėl savo, kaip PVM mokėtojos, statuso negalėjo patirti PVM dalį sudarančių nuostolių, nėra pagrįstas.

Kartu atmestinas ir ieškovės argumentas, kad vien tik atsakovei tenka pareiga įrodyti visas su PVM atskaita susijusias aplinkybes. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė, reikalaudama atlyginti faktiškai patirtas remonto išlaidas, turėjo pagrįsti jų faktinį dydį, o atsakovė, teigdama, kad ieškovės nuostoliai turi būti mažinami dėl ieškovės pasinaudojimo PVM atskaita, turėjo pagrįsti šį atsikirtimą atitinkamais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo patirtas išlaidas pagrindė PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinančiais duomenimis, tuo tarpu atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių faktinį konkrečios PVM sumos atskaitymą.

Atsakovės argumentai dėl nepagrįsto ieškovės praturtėjimo taip pat nėra pagrįsti. Nepagrįsto praturtėjimo konstatavimas šiuo atveju negali būti grindžiamas vien prielaida, kad ieškovė ateityje galėtų pasinaudoti teise į PVM atskaitą. Tam turėtų būti nustatyta faktinė aplinkybė, kad dėl tokios atskaitos ieškovė iš tiesų neatliko galutinio 2 449,86 Eur ekonominio praradimo arba jog ši suma jai buvo faktiškai kompensuota. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad ginčo PVM suma yra ne savarankiška ieškovės reikalaujama suma, o dalis konkrečių išlaidų, kurias ieškovė patyrė dėl būtinybės pašalinti atsakovės parduoto ekskavatoriaus trūkumus. Atsakovė neginčija nei paties remonto atlikimo, nei bendros remonto išlaidų sumos pagrįstumo, o jos nesutikimas apsiriboja PVM dalies įtraukimu į atlygintinų nuostolių dydį.

Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą, vertina realiai patirtą turtinį praradimą, o PVM atskaitos įgyvendinimas yra reguliuojamas mokesčių teisės normomis. Vien tai, kad asmuo pagal mokesčių teisės normas gali turėti teisę į PVM atskaitą, nesuteikia pagrindo civilinėje byloje preziumuoti, jog konkreti suma jau buvo atskaityta ar bus neišvengiamai atskaityta.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į ieškovei priteistinų nuostolių dydį įtraukė 2 449,86 Eur PVM. Byloje nustatyta, kad ši suma buvo faktiškai sumokėta kaip remonto išlaidų dalis, o atsakovė neįrodė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovė šią konkrečią sumą faktiškai susigrąžino ar kad jos įtraukimas į atlygintinus nuostolius lemtų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą.

Apeliantės nurodomi atskirų žemesnės instancijos teismų sprendimai kitose bylose taip pat nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vien tai, kad kitose bylose, esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, teismai skirtingai sprendė PVM įtraukimo į nuostolius klausimą, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Šioje byloje sprendžiant klausimą reikšmingos konkrečios nustatytos aplinkybės – ekskavatoriaus faktinis remontas, realus remonto išlaidų patyrimas ir apmokėjimas bei tai, kad neįrodyta, jog ieškovė faktiškai pasinaudojo teise į konkrečios 2 449,86 Eur PVM sumos atskaitą.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas 2 449,86 Eur PVM į ieškovei priteistinų nuostolių dydį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai dėl 2 449,86 Eur PVM priteisimo atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą priteisti ekskavatoriaus trūkumų pašalinimo išlaidas, nepagrįstai vertino, kad ieškinys patenkintas visa apimtimi. Apeliantė nurodo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu faktiškai atsisakė pradinio reikalavimo nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją, kurio suma 105 270 Eur, ir vietoje jo pareiškė 14 115,86 Eur reikalavimą dėl ekskavatoriaus remonto išlaidų atlyginimo. Dėl to, apeliantės nuomone, ieškinys turėjo būti laikomas patenkintu tik iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Tačiau šios taisyklės taikymas suponuoja, kad byloje yra savarankiški reikalavimai, kurių dalis yra patenkinta, o dalis – atmesta. Todėl vien tai, kad galutinai priteista pinigų suma yra mažesnė už vieno iš ieškinyje nurodytų reikalavimų piniginę išraišką, savaime nesudaro pagrindo nuspręsti, jog ieškinys buvo patenkintas tik atitinkama procentine dalimi.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė alternatyvius savo teisių gynimo būdus. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė nutraukti 2025 m. liepos 16 d. Sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti 105 270 Eur pirkimo kainą, o ieškovę – grąžinti ekskavatorių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad ekskavatorius buvo suremontuotas ir remonto išlaidos faktiškai patirtos, taip pat siekdama pasirinkti kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą, pareiškė reikalavimą priteisti 14 115,86 Eur ekskavatoriaus trūkumų pašalinimo išlaidų.

Svarbu tai, kad šie reikalavimai nėra kumuliatyvūs. Jų patenkinimas kartu iš esmės nėra galimas, nes patenkinus reikalavimą nutraukti sutartį ir taikyti restituciją būtų atkuriama iki sutarties sudarymo buvusi šalių turtinė padėtis, o patenkinus reikalavimą atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas būtų kompensuojami pirkėjo nuostoliai, patirti išsaugant sutartinius santykius ir pašalinant netinkamos kokybės daikto trūkumus. Todėl vieno iš šių teisių gynimo būdų pasirinkimas eliminuoja kito taikymą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialiosios teisės normas, gali pareikšti alternatyvius reikalavimus. Alternatyvių reikalavimų esmė yra ta, kad vieno reikalavimo patenkinimas pašalina kito reikalavimo patenkinimo galimybę, o bet kurio iš jų patenkinimas lemia ginčo išsprendimą iš esmės. Patenkinus vieną iš alternatyvių reikalavimų, nelaikytina, kad kitas alternatyvus reikalavimas yra atmestas ir jog ieškinys dėl to patenkintas tik iš dalies. Šios teisės aiškinimo taisyklės taikytinos ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo 71 punkte konstatavo, kad tenkina būtent ieškovės alternatyvų reikalavimą dėl ekskavatoriaus remonto išlaidų priteisimo. Taigi pirmosios instancijos teismas nenusprendė, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ar jog jos pradinis reikalavimas buvo sumažintas nuo 105 505,95 Eur iki 14 115,86 Eur. Apeliantė taip pat nenurodo konkretaus procesinio dokumento ar teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų buvęs priimtas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo. Vien aplinkybė, kad galutinis ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas buvo susijęs su mažesne pinigine suma, savaime nepatvirtina ieškinio reikalavimo atsisakymo ar sumažinimo.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ieškovės reikalavimas buvo sumažintas 7,5 karto ir jog dėl to ieškovė bylą laimėjo tik 13 proc. apimtimi. Toks skaičiavimas grindžiamas prielaida, kad pradinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos bei vėliau pareikšto reikalavimo dėl remonto išlaidų priteisimo piniginės vertės gali būti mechaniškai lyginamos ir jų santykis išreiškia bylos laimėjimo ir pralaimėjimo proporciją. Tačiau, esant alternatyviems reikalavimams, toks metodas neatspindi šių reikalavimų procesinio ir materialinio pobūdžio.

Apeliantės nurodoma Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-507-1028/2023 aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo išvadų. Pirma, žemesnės instancijos teismo sprendimas nėra privalomas precedentas nagrinėjamoje byloje. Antra, sprendžiant dėl precedento taikymo reikšminga ne vien ginčo dalyko ar faktinių aplinkybių panašumas, bet ir konkreti procesinė situacija. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pasirinko alternatyvius teisių gynimo būdus. Todėl vien nurodyta kita byla, kurioje bylinėjimosi išlaidos galėjo būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nepagrindžia kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamoje byloje.

Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovė dėl pradinio reikalavimo patyrė 6 258,15 Eur išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovė patyrė išlaidas, rengdama procesinius dokumentus ir ruošdamasi bylos nagrinėjimui, nepatvirtina, jog šios išlaidos buvo patirtos dėl pradinio ieškinio reikalavimo. Nagrinėjamu atveju tiek pradiniu, tiek vėliau pareikštu alternatyviu reikalavimu ieškovė gynė savo teises, grindžiamas tomis pačiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis – atsakovės parduoto ekskavatoriaus trūkumais ir atsakovės atsakomybe dėl netinkamos kokybės daikto. Todėl atsakovės pasirengimas ginčui, procesinių dokumentų rengimas ir dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo susiję su visu tarp šalių kilusiu ginču, o ne vien su konkrečiu pradiniu teisių gynimo būdu.

Be to, vien tai, kad atsakovė nesutiko su ieškiniu ir patyrė atstovavimo išlaidas, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovę pralaimėjusia tam tikrą bylos dalį. Atsakovė turėjo teisę gintis nuo jai pareikštų reikalavimų, tačiau, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, lemiamą reikšmę turi ne atsakovės patirtų išlaidų faktas, o tai, ar ieškinys buvo patenkintas ar atmestas ir kokia apimtimi, taip pat, ar prašomos priteisti išlaidos atitinka jų paskirstymui ir atlyginimui keliamus reikalavimus.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ieškovė, dar prieš kreipdamasi į teismą, galėjo pasirinkti būtent remonto išlaidų atlyginimo reikalavimą. Ieškovės pasirinkimas iš įstatyme nustatytų galimų pažeistos teisės gynimo būdų negali būti prilyginamas nepagrįstam bylinėjimuisi ar ieškinio dalies pralaimėjimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, siekė išspręsti ginčą neteisminiu būdu, tačiau atsakovei nepripažinus atsakomybės dėl ekskavatoriaus trūkumų ginčas buvo perkeltas į teismą. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pasirinko kitą, jos manymu, efektyvesnį teisių gynimo būdą, nepaneigia jos procesinės sėkmės, kai teismas tokį alternatyvų reikalavimą patenkino.

Apeliantė taip pat nenurodo aplinkybių, kurios leistų nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė jų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami vien tuo, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškinio reikalavimų procesiniu kvalifikavimu, tačiau šios kvalifikacijos nepaneigia.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl ekskavatoriaus trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo buvo alternatyvus reikalavimas, o ne pradinio reikalavimo sumažinimo rezultatas, nėra pagrindo taikyti apeliantės siūlomą 13 ir 87 proc. proporciją. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai vertino ieškinį kaip patenkintą iš esmės visa apimtimi. Todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Con turus“, juridinio asmens kodas 304556360, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasima“, juridinio asmens kodas 302752257, 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos Jadvyga MardosevičAsta PikelienėAldona Tilindienė