- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-08
- Bylos Nr.
- e2-946-467/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00395-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB Švara ID
- Atsakovas
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švara ID“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švara ID“ ieškinį atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Švara ID“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėta atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo „Komunalinių atliekų surinkimo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius, vietas paslaugos“ Nr. 8512631 (toliau – Pirkimas) Specialiųjų sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 priedo „Mišrių komunalinių atliekų, tekstilės atliekų, maisto, žaliųjų, tekstilės ir pavojingų atliekų konteinerių poreikis, jų ištuštinimo ir aptarnavimo preliminarios skaičiuojamosios apimtys“ lentelę (ir, atitinkamai, su ja susietą Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo forma“ lentelę) bei įpareigoti Pirkimo dokumentuose apibrėžti preliminarias mišrių komunalinių atliekų ir biologinių bei biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų apimtis įgyvendinus atskirą biologinių ir biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų surinkimo sistemą; įpareigoti atsakovę patikslinti Pirkimo dokumentų sąlygas, nustatant, kada bus įgyvendinta atskira biologinių ir biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų surinkimo sistema. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties. Ieškovė nurodė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Nesustabdžius Pirkimo procedūrų, jų metu gali būti išrinktas laimėtojas, sudaryta ir pradėta vykdyti ilgalaikė Pirkimo sutartis, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų reikšmingai apsunkintas arba taptų neįmanomas, o ieškovė prarastų galimybę teisėtomis ir sąžiningomis sąlygomis konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų teikimas šiuo metu yra užtikrinamas, o laikinas Pirkimo procedūrų sustabdymas nesukeltų akivaizdžios ar neatitaisomos žalos visuomenei ir nėra susijęs su ypatingos skubos poreikiu Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – sustabdė Pirkimo procedūras iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, t. y. ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Pirkimo procedūros galėtų būti tęsiamos, nustatytas Pirkimo laimėtojas ir su juo sudaryta Pirkimo sutartis. Tokiu atveju, patenkinus ieškinį ir pripažinus ginčijamas Pirkimo sąlygas neteisėtomis, ieškovės galimybė veiksmingai apginti galimai pažeistas teises būtų reikšmingai apsunkinta, nes Pirkimo procedūros būtų užbaigtos pagal ginčijamas sąlygas, o sutartiniai teisiniai santykiai jau susiklostę. Galimybė vėliau reikalauti žalos atlyginimo savaime nelaikytina lygiaverte ieškovės siekiamam tikslui – galimybei teisėtomis ir vienodomis sąlygomis konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Teismas nustatė, kad Pirkimo objektas – komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos – yra susijęs su reikšmingu viešuoju interesu, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad laikinas Pirkimo procedūrų sustabdymas sukeltų šių paslaugų teikimo sutrikimą, realią grėsmę visuomenės interesams ar kitus neatitaisomus padarinius. Pirkimo dokumentuose paslaugų teikimo pradžia taip pat nesiejama su konkrečia kalendorine data – sutarties projekto 56 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja ją pasirašius ir paslaugų teikėjui pateikus sutarties vykdymo užtikrinimą. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti tokio Pirkimo objekto įsigijimo skubumo, kuris pateisintų prioriteto suteikimą kuo spartesniam Pirkimo procedūrų užbaigimui, palyginti su viešuoju interesu užtikrinti Pirkimo procedūrų teisėtumą. Ieškovės prašymo papildomai įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties teismas netenkino, kadangi, sustabdžius Pirkimo procedūras, atsakovė negali atlikti tolesnių Pirkimo procedūrinių veiksmų, įskaitant Pirkimo sutarties sudarymą. Teismo vertinimu, papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas būtų perteklinis ir neatitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo principų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė šiuo metu teikia tokias pačias paslaugas ir tokia pačia apimtimi, dėl kurių buvo inicijuotas ginčo Pirkimas. Ieškovė yra ekonomiškai suinteresuota kuo ilgiau vilkinti Pirkimo procedūras, nes jos vykdomos sutarties pratęsimo galimybės išnaudotos, o sutarties galiojimas baigsis 2026 m. lapkričio 14 d., todėl po šios datos ji nebegalės teikti paslaugų pagal esamą sutartį. Sustabdžius Pirkimą mažėja laikas, per kurį naujas tiekėjas galėtų pasirengti teikti paslaugas, o ieškovė jau turi tam reikalingus išteklius. Atsakovės teigimu, ieškovė siekia sukurti situaciją, kai, pasibaigus sutarčiai, ji liktų vienintelė faktiškai pasirengusi nedelsiant teikti paslaugas ir taip išlaikytų galimybę jas toliau teikti esamais padidintais įkainiais.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia grėsmę viešajam interesui užtikrinti nepertraukiamą komunalinių atliekų surinkimą ir transportavimą Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje. Tai yra kasdienės ir būtinos paslaugos, kurių teikimas negali būti nutrauktas dėl vykstančio teisminio ginčo. Atsižvelgiant į galimą bylos nagrinėjimo trukmę ir naujam tiekėjui reikalingą pasirengimo laiką, sustabdžius Pirkimo procedūras kyla reali rizika iki esamos sutarties galiojimo pabaigos neatrinkti naujo tiekėjo ir neužtikrinti paslaugų tęstinumo. Tokia situacija pažeistų gyventojų teisę į švarią, higienišką ir ekologišką aplinką.
Pirkimo procedūrų sustabdymas taip pat didina atsakovei tenkančią finansinę naštą. Ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai buvo reikšmingai padidinti, nors, atsakovės teigimu, tokio padidėjimo nepateisina paslaugų teikimo sąnaudų pokyčiai. Užsitęsus Pirkimui, atsakovė bus priversta ilgiau pirkti paslaugas padidintais įkainiais, todėl didėja viešųjų lėšų poreikis ir ribojama galimybė jas naudoti racionaliai. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis neproporcingai ginamas privatus ieškovės ekonominis interesas viešojo intereso sąskaita, o jų taikymo neigiamos pasekmės viršija galimą naudą ir neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo bei efektyvumo principų.
Sustabdžius Pirkimo procedūras, atsakovė neturi realios ir teisėtos alternatyvos skubiai atrinkti kitą paslaugų teikėją. Esamos sutarties pratęsimo galimybės išnaudotos, o vien teisminis ginčas dėl Pirkimo savaime nesudaro pagrindo įsigyti paslaugas neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos. Todėl, atsakovės teigimu, vykdomas Pirkimas yra vienintelis realus ir teisėtas būdas atrinkti paslaugų teikėją, o jo sustabdymas užkerta kelią laiku sudaryti naują sutartį ir užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Švara ID“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie atsikirtimai:
Atsakovės teiginiai apie ieškovės nesąžiningumą ir siekį vilkinti Pirkimo procedūras nepagrįsti. Esamos sutarties galiojimas baigsis 2026 m. lapkričio 14 d. nepriklausomai nuo Pirkimo procedūrų eigos, todėl jų sustabdymas neturi įtakos nei sutarties galiojimo terminui, nei pagal ją taikomiems įkainiams ar ieškovės gaunamoms pajamoms. Ieškovė naudojasi teise į teisminę gynybą, siekdama konkuruoti pagal aiškias ir nedviprasmiškas Pirkimo sąlygas.
Atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų ar skaičiavimų, pagrindžiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo kylančią grėsmę paslaugų tęstinumui. Galimos neigiamos pasekmės yra susijusios su atsakovės netinkamu Pirkimo planavimu ir pavėluotu jo paskelbimu. Žinodama esamos sutarties pabaigos datą, atsakovė turėjo įvertinti tiek galimų teisminių ginčų riziką, tiek naujam tiekėjui reikalingą 90 dienų pasirengimo terminą. Atsakovė bet kokiu atveju, net ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų, nespėtų sudaryti naujos Pirkimo sutarties ir pradėti paslaugų teikimo pagal ją iki šalių sutarties galiojimo pabaigos. Atsakovės padarytos Pirkimo planavimo klaidos negali pateisinti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir ieškovės teisės į veiksmingą teisminę gynybą ribojimo.
Atsiliepimas
Atsakovė nepagrįstai teigia neturinti teisėtų alternatyvų paslaugų tęstinumui užtikrinti, nes vertina tik neskelbiamų derybų galimybę. Pereinamuoju laikotarpiu paslaugos galėtų būti įsigyjamos vykdant trumpalaikius mažos vertės ar kitus supaprastintus pirkimus atskiroms teritorijos dalims arba trumpesniam laikotarpiui. Rinkoje veikia ir kiti reikiamus išteklius turintys tiekėjai, todėl nėra pagrindo manyti, kad paslaugas galėtų teikti tik ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrinęs, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti – 2021 m. liepos 2 d. paslaugų sutartį Nr. VPE-76 (toliau – Sutartis), 2021 m. spalio 13 d. raštus dėl įsipareigojimo vykdymo pradžios, 2022 m. lapkričio 10 d. susitarimą Nr. VPE-186, 2024 m. balandžio 24 d. susitarimą Nr. VPE-87, 2024 m. lapkričio 14 d. susitarimą Nr. VPE-262 ir 2025 m. lapkričio 13 d. susitarimą Nr. VPE-316. Šiais dokumentais atsakovė grindžia aplinkybes, susijusias su esamų paslaugų teikimo pradžia, Sutarties galiojimo terminu, jos pratęsimo galimybių išnaudojimu.
Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl tokių įrodymų priėmimas gali turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą. Be to, iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta apie tai nepranešus atsakovei ir nesudarius jai galimybės pateikti įrodymus klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinęs, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).
Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
Atsakovė atskirajame skunde nepateikia savarankiškų argumentų, kuriais būtų ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui vertinimas. Nesutikimą su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ji iš esmės grindžia jų neatitiktimi viešajam interesui, proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principams bei teigia, kad šių priemonių neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą.
Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
Šiame kontekste aktualu ir tai, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, jog viešojo pirkimo metu valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023 27 punktas).
Techninės specifikacijos 1.1 papunktyje nustatyta, kad Pirkimo objektas – komunalinių atliekų, išskyrus pakuočių atliekas, surinkimas iš atliekų turėtojų Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje ir transportavimas į perkrovimo vietas bei apdorojimo įrenginius. Pagal 1.2 papunktį paslaugos apima įvairių komunalinių atliekų surinkimą ir transportavimą, konteinerių priežiūrą, jų elektroninio identifikavimo sistemos įdiegimą ir priežiūrą bei kitas susijusias veiklas. Techninės specifikacijos 1.3 papunktyje įtvirtintas reikalavimas užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą, o 1.6 ir 1.7 papunkčiuose – paslaugų visuotinumą, kokybę, atitiktį aplinkosaugos ir higienos reikalavimams bei jų teikimą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems atliekų turėtojams.
Techninės specifikacijos 5.1 papunktyje nustatytas 90 kalendorinių dienų pasirengimo teikti paslaugas terminas nuo sutarties pasirašymo dienos. Esant nenumatytoms ar kitoms tinkamai pasirengti trukdančioms aplinkybėms, administracijos ir administratoriaus sutikimu šis terminas gali būti pratęstas 30 kalendorinių dienų. Pagal Techninės specifikacijos 5.2 papunktį pasirengimo laikotarpiu tiekėjas turi pasirūpinti reikalingomis atliekų surinkimo priemonėmis ir technika, atlikti numatytus informacinių sistemų parengimo bei organizacinius veiksmus. Techninės specifikacijos 5.2.7 papunktyje nustatyta pareiga netrukdyti ankstesniam paslaugų teikėjui tinkamai teikti paslaugas.
Šiuo metu atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos teikiamos pagal esamą šalių Sutartį. Sutarties 36 punkte nustatyta, kad Sutartis galioja 36 mėnesius nuo jos pasirašymo dienos su galimybe ją pratęsti du kartus po 12 mėnesių. Bendras maksimalus Sutarties galiojimo laikotarpis – 60 mėnesių, į jį neįskaitomas pasirengimo teikti paslaugas laikotarpis. Šalys 2024 m. lapkričio 14 d. susitarimu Nr. VPE-262 prie Sutarties susitarė pratęsti Sutartyje paslaugų teikimą nuo 2024 m. lapkričio 3 d. iki kol visa apimtimi paslaugų teikimą perims kitas paslaugų teikėjas, atrinktas viešojo pirkimo konkurso būdu, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. lapkričio 14 d. Šalys 2025 m. lapkričio 13 d. susitarimu Nr. VPE-316 prie Sutarties susitarė pratęsti Sutartyje numatytų paslaugų teikimą nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki kol visa apimtimi paslaugų teikimą perims kitas paslaugų teikėjas, atrinktas viešojo pirkimo konkurso būdu, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. lapkričio 14 d.
Apeliacinės instancijos teismas neabejoja komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų svarba bei būtinybe užtikrinti jų nepertraukiamumą. Šių paslaugų sutrikimas gali neigiamai paveikti gyventojų gyvenimo sąlygas, sveikatą ir aplinką. Visgi, vien perkamo objekto svarba savaime nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas vertina, ar konkrečiomis aplinkybėmis Pirkimo procedūrų sustabdymo keliamos grėsmės nusveria viešąjį interesą užtikrinti Pirkimo procedūrų teisėtumą ir veiksmingą tiekėjo galbūt pažeistų teisių gynybą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pirkimas paskelbtas 2026 m. birželio 25 d., o pasiūlymų pateikimo terminas nustatytas iki 2026 m. rugpjūčio 12 d. Esamos paslaugų sutarties galiojimas baigiasi 2026 m. lapkričio 14 d. Atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 5.1 papunktyje nustatytą 90 kalendorinių dienų pasirengimo teikti paslaugas terminą (net nevertinant termino pratęsimo galimybės 30 dienų), tam, kad naujas tiekėjas galėtų pasinaudoti visu šiuo laikotarpiu ir pradėti teikti paslaugas 2026 m. lapkričio 15 d., nauja sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2026 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovė nepaaiškino, kaip per šį laikotarpį būtų galėjusi įvertinti pasiūlymus, nustatyti laimėtoją ir atlikti naujos sutarties sudarymui reikalingas procedūras. Esamos Sutarties galiojimo pabaiga ir naujam tiekėjui nustatytas pasirengimo laikotarpis atsakovei buvo žinomi dar iki Pirkimo paskelbimo. Organizuodama Pirkimą atsakovė, kaip rūpestinga ir apdairi perkančioji organizacija, turėjo ir galėjo iš anksto įvertinti esamos Sutarties galiojimo pabaigą, naujam tiekėjui nustatytą pasirengimo laikotarpį ir galimų ginčų įtaką Pirkimo procedūrų trukmei. Taigi rizika, kad naujasis tiekėjas nepradės teikti paslaugų iš karto pasibaigus esamai Sutarčiai, susijusi ir su pasirinktu Pirkimo organizavimo būdu, o ne vien su teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Atsakovės argumentai taip pat nepakankami išvadai, kad paslaugų tęstinumas galėtų būti užtikrintas tik panaikinus laikinąsias apsaugos priemones. Sutarties 38 punkte įtvirtintas paslaugų tęstinumo mechanizmas, pasibaigus Sutarčiai ar ją nutraukus, esant nenumatytoms aplinkybėms. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėjamas ir nevertinamas konkretaus Sutarties pratęsimo teisėtumas, tačiau atsakovė, kategoriškai teigdama, kad paslaugų teikimas pagal Sutartį nebegalės būti tęsiamas, nepateikė išsamaus šios nuostatos ir jos taikymo sąlygų vertinimo. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė, egzistuoja galimybė pereinamuoju laikotarpiu paslaugas įsigyti pagal trumpalaikes sutartis, prireikus atskiroms teritorijos dalims. Tokių galimybių įgyvendinimas priklauso nuo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, tačiau atsakovė, iš esmės apsiribodama neskelbiamų derybų negalimumu, nepagrindė, kad kiti teisėti laikino paslaugų įsigijimo būdai konkrečiomis aplinkybėmis taip pat negalimi.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vien Pirkimo objekto svarba ir artėjanti esamos Sutarties pabaiga nepatvirtina būtinybės užbaigti Pirkimą nelaukiant ginčo dėl jo sąlygų teisėtumo išsprendimo. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįsta ir racionalu apginti ieškovų (tiekėjų) turtinius interesus, įskaitant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad Pirkimo sustabdymas yra laikina procesinė priemonė, o viešųjų pirkimų ginčams nustatyti sutrumpinti nagrinėjimo terminai (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis).
Atsakovės argumentai dėl tariamai nesąžiningo ieškovės siekio vilkinti Pirkimo procedūras šio vertinimo nekeičia. Aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu teikia atitinkamas paslaugas ir turi ekonominį interesą jas teikti ateityje, savaime nepatvirtina piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir (ar) nesąžiningumo. Ekonominis suinteresuotumas būdingas tiekėjo dalyvavimui viešajame pirkime ir nėra nesuderinamas su teisėtu siekiu ginčyti, jo vertinimu, neteisėtas Pirkimo sąlygas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nėra vertinamas ankstesnių Sutarties kainos pakeitimų teisėtumas. Pažymima, kad aplinkybė, jog būsimos sutarties įkainiai galimai bus mažesni už šiuo metu galiojančios Sutarties įkainius, su kuriais atsakovė pati sutiko sudarydama Sutartį ir papildomus susitarimus, kitaip tariant perkančiosios organizacijos ekonominė nauda, nėra svarbesnė už visuomenės interesą, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą. Duomenų, kurių pagrindu galima būtų nuspręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, taip pat įvertinus byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės nusveria jų teikiamą naudą ir (ar) pažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principus.
Pasikeitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingoms aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į bylą iš esmės nagrinėjantį teismą su motyvuotu prašymu jas panaikinti (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.