- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2-1625-761/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00575-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis (pirm.)
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- G. P.
- Advokatai
- Mauras Urbonavičius, Andrius Kaluina
- Kategorijos
- 2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui G. P. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų ir turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolis Z. Z., notaras G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. rugsėjo 23 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. rugsėjo 25 d., paprastuosius vekselius, kuriais ieškovas J. J. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti po 2 400 Eur atsakovui G. P. bei 2018 m. rugsėjo 25 d. paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas J. J. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 300 Eur atsakovui G. P.; pripažinti negaliojančiais Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 5790, Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 5795, Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 5793, Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 5794, Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 5791 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 5792, Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 5796; taikyti restituciją ir panaikinti antstolio Z. Z. 2020 m. balandžio 7 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-20-14-2022; taikant restituciją grąžinti ieškovui J. J. turtą, antstolio Z. Z. 2020 m. balandžio 7 d. turto perdavimo išieškojimo aktu Nr. S-20-14-2022 perduotą atsakovui G. P.; priteisti iš atsakovo G. P. ieškovo J. J. naudai nepagrįstai išieškotą sumą – 1 466,44 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad antstolio Z. Z. kontoroje ieškovo J. J. atžvilgiu buvo vykdomos bylos Nr. 0014/17/00815 ir Nr. 0014/17/00816 dėl skolos išieškojimo išieškotojui M. B.. Vykdomosios bylos buvo pradėtos pagal 2017 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro išduotus vykdomuosius įrašus. Vykdomojoje byloje Nr. 0014/17/00815 buvo areštuotas ieškovui tuo metu priklausęs turtas - (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Vykdydamas išieškojimą iš šio turto antstolis Z. Z. buvo paskelbęs ieškovui priklausiusio pirmiau nurodyto nekilnojamojo turto varžytines, kurios turėjo baigtis 2018 m. rugsėjo 28 d. Siekdamas išsaugoti turtą, ieškovas siekė atsiskaityti su išieškotoju M. B., todėl susitarė, kad jam sumokėjus pusę išieškomos skolos sumos, tai yra 2 500 Eur, jis pateiks prašymą antstoliui sustabdyti išieškojimą iš nekilnojamojo turto. Ieškovui atvykus į antstolio kontorą 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 18.00 val., antstolio kontoroje buvo antstolio Z. Z. padėjėjas A. Z.. Pažymėjo, kad pastarasis faktiškai atlieka visus išieškojimo veiksmus. Paaiškino, kad iš pradžių M. B. antstolio kontoroje nebuvo, pokalbio pradžioje antstolio Z. Z. padėjėjas A. Z. su juo kalbėjo agresyviai, pakeltu tonu, gąsdindamas, jog iš ieškovo bus atimtas visas turtas. Jų tarpusavio pokalbis vyko iki kol atvyko M. B.. Atvykus M. B., A. Z. jo paklausęs ar jam yra žinomas toks G. P.. Ieškovas atsakė, jog G. P. yra jo kaimynas ir jis nuomojasi iš jo žemės sklypus. Pažymėjo, kad iki tol ieškovo santykiai su G. P. buvo draugiški. G. P. anksčiau ieškovui buvo davęs 4 000 Eur, o ieškovas leido neatlygintinai naudotis jam priklausančiais žemės sklypais. Ryšium su tuo, G. P. neatlygintinai ilgą laiką naudojosi ieškovui priklausiusiais žemės sklypais, deklaravo ir gavo išmokas. Tuomet A. Z. pakvietė iš kito kabineto ateiti G. P., pradėjo griežtai reikalauti tariamos skolos, grasino, kad parduos visą turtą, kad praneš policijai, mosikavo rankomis. A. Z. pasakė, kad ieškovas privalo pasirašyti skolos vekselius. Už atsakovą visuomet kalbėjo A. Z. įsakmiu, griežtu tonu. A. Z. pateikė lapų krūvą, kurioje buvo vekseliai. Nurodė, kad ieškovas privalo juos visus pasirašyti, nes priešingu atveju bus blogai. Ieškovui pasidomėjus kodėl yra surašyti keli vekseliai, o ne vienas bendrai sumai, A. Z. į tokį klausimą negalėjo atsakyti, teigė, jog taip turi būti. Be to A. Z. nurodęs, kad vekselius apmokėti arba su G. P. susitarti ieškovas galės per 2 metus. Dėl daromo spaudimo, išgąsčio ir baimės prarasti sodybą, ieškovui sukilo spaudimas, pasidarė silpna, nes jis turi problemų su širdimi. Manydamas, kad A. Z. sako tiesą, tai yra jog ieškovui pasirašius vekselius, jis atšauks varžytines ir ieškovas išsaugos iš tėvų paveldėtą sodybą, o dėl vekselių ieškovas galės vėliau susitari su atsakovu vėliau, ieškovas visus pateiktus vekselius pasirašė. Nors vekseliuose nurodytos vekselių pasirašymo datos skyrėsi, tačiau visi vekseliai buvo pasirašomi vienu metu antstolio Z. Z. kontoroje ir bendra vekselių suma buvo 14 700 Eur. Visuose vekseliuose buvo nurodytas 2 metų apmokėjimo terminas, todėl ieškovas manė, jog išieškojimas pagal vekselius gali būti pradėtas tik po dviejų metų ir per dvejus metus ieškovas galės susitarti su atsakovu dėl skolos nedalyvaujant A. Z., nes iki šio susitikimo atsakovo ir ieškovo santykiai nebuvo konfliktiški. Vekselius ieškovas pasirašė neturėdamas kito pasirinkimo, nors tokios sumos iš atsakovo nesiskolino. Vekseliai buvo pasirašyti tik dėl daromo didelio spaudimo, grasinimų parduoti ieškovo sodybą bei žadant, jog pasirašius vekselius, varžytinės bus atšauktos. Ieškovui pasirašius vekselius atsakovas 2018 m. spalio 8 d. pateikė prašymus notarui dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, kurie buvo pateikti antstoliui Z. Z.. Vykdant skolų išieškojimą, vykdomojoje byloje Nr. 0014/17/00815, kurioje buvo išieškoma skola M. B., buvo vykdomos varžytinės ir varžytinėms neįvykus 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis ir pasiūlymo išieškotojui paimti iš varžytinių neparduotą turtą buvo pasiūlytą išieškotojams perimti ieškovui priklausantį turtą, t. y. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 7 d. buvo sudarytas Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. S-20-11-2022, kurio pagrindu turtas perėjo atsakovui.
3. Ryšium su išdėstytu ieškovas kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.191 straipsnio pagrindu (kaip sandorį, sudarytą dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo) panaikinti minėtus vekselius, pripažinti negaliojančiais Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. spalio 8 d. išduotus vykdomuosius raštus, taikyti restituciją ir panaikinti antstolio Z. Z. 2020 m. balandžio 7 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-20-14-2022, grąžinti perduotą turtą ieškovui J. J. bei priteisti iš G. P. I 460,50 Eur išieškotą sumą J. J. naudai.
4. Tauragės apylinkės teismas išnagrinėjęs ieškovo ieškinį 2021 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-37- 351/2021 ieškinį atmetė. Ieškovas su minėtu teismo sprendimu nesutiko, todėl pateikė apeliacinį skundą, tačiau 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-998-513/2021, Klaipėdos apygardos teismas pirmos instancijos sprendimą paliko nepakeistu, o apeliacinį skundą atmetė.
5. Pažymėjo, kad nei apylinkės, nei apygardos teismai aptariamu atveju nenagrinėjo klausimo dėl ginčijamų vekselių bendrai 14 700 Eur sumai, išduotų tuo pačiu metu, tą pačią dieną (slepiant šį faktą nurodytomis tariamai skirtingomis vekselių išdavimo datomis) atitikimo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 daliai ir CK 1.105 straipsnio 5 dalies reikalavimams, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, atitinkamai nenagrinėjo klausimo dėl CK 1.80 straipsnio 1 dalies, CK 1.81 straipsnio 1 dalies bei CK 1.93 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl įstatymo nustatytos notarinės formos laikė nauju reikalavimu, teikia šį ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nurodė, kad tą pačią dieną pasirašytais 7 vekseliais ieškovas įsipareigojo atsakovui įvykdyti vieną prievolę sumokant bendrą 14 700 Eur sumą. Ryšium su tuo mano, kad minėti vekseliai neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalies ir CK 1.105 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl vekseliai turi būti pripažinti negaliojančiais, šių vekselių pagrindu išduoti vykdomieji įrašai panaikinti, vykdant išieškojimą pagal minėtus vykdomuosius įrašus sudarytas Turto perdavimo išieškotojui aktas panaikintas, taikoma restitucija grąžinant ieškovui turtą, antstolio Z. Z. 2020 m. balandžio 7 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-20-14-2022 perduotą atsakovui, taip pat iš atsakovo ieškovui priteisinat nepagrįstai išieškotą 1 466,44 Eur sumą.
7. Pažymėjo, kad ginčijamų vekselių sudarymas fiktyviai išskaidant prievolės sumą ir tokiu būdu siekiant išvengti įstatymo nuostatų dėl privalomos notarinės formos taikymo taip pat sudaro pagrindą pripažinti ginčijamus vekselius negaliojančiais ir pagal CK 1.81 straipsnį, kaip sandorius prieštaraujančius viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Atsiliepimas
8. Atsakovas G. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 17 d. su ieškovu sudarė žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2015 m. balandžio mėn. su ieškovu susitarė, kad pastarasis parduos jam du žemės sklypus už 20 000 Eur. Apie tai, kad žemės sklypai yra areštuoti antstolių ieškovas kurį laiką nesakė. Atsakovui nuomojantis žemės sklypus, J. J. nuolat prašydavo paskolinti pinigų, kurie, kaip teigė J. J., vėliau bus užskaityti į sklypų kainą. Šių skolų gražinimui užtikrinti J. J. pasirašė tris vekselius, t. y. 2015 m. gruodžio 1 d. – 12 000 Eur sumai, 2016 m. sausio 14 d. – 2 400 Eur sumai, 2018 m. kovo 29 d. – 300 Eur sumai. Iš viso ieškovui paskolino 14 700 Eur sumą. Paaiškino, kad dalis paskolintos sumos buvo tiesiogiai panaudota ieškovo skoloms, kurios buvo išieškomos pas antstolius, padengti. Kadangi iš karto neturėjo didelės pinigų sumos sklypų įsigijimui, 2015 m. spalio 26 d. Šilutės kredito unijoje pasiėmė paskolą. 2018 m. rugsėjo mėnesį J. J. pareikalavo jam duoti dar 3 000 Eur. Tada sužinojo, kad nuomojamus bei atsakovui žadėtus parduoti du žemės sklypus už skolas parduoda antstolis Z. Z.. Nuvykus į antstolio kontorą, kontoros teisininkas A. Z. jam paaiškinęs, kad pagal ieškovo išduotus vekselius atsakovas nėra tų žemės sklypų savininkas ir vekseliai nesuteikia jokios nuosavybės teisės į žemės sklypus. Taip pat atsakovui buvo paaiškinta, jog jis gali registruotis varžytynėse ir minėtus žemės sklypus pirkti iš varžytynių. Taip pat A. Z. paaiškino, kad pagal turimus vekselius, jis yra J. J. kreditorius, tačiau yra suėjęs vekselių apmokėjimo terminas, todėl J. J. jam privalo grąžinti tuos pinigus. Atsižvelgiant į tai, paprašė teisininko, kad šis jam suteiktų paslaugą – paruoštų naujus vekselius su juose nurodytais naujais apmokėjimo terminais dėl tos pačios pinigų sumos. Paprašė, kad vekselius paruoštų 2 400 Eur sumomis, kad iš viso tų vekselių būtų septyni vienetai skirtingomis datomis, siekiant išvengti painiavos ateityje dėl vienodų sumų ir datų. Ieškovui atvykus į antstolio kontorą, su juo suderino skolos dydį ir pastarasis pasirašė naujus septynis vekselius dėl 14 700 Eur skolos atsakovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad jokio spaudimo J. J. pasirašyti vekselių nedarė, niekas jam negrasino ir niekas nesistengė jo suklaidinti ar pateikti melagingą informaciją, kadangi ieškovas realiai buvo skolingas atsakovui. Patvirtino, kad septyni vekseliai ieškovo buvo pasirašyti 2018 m. rugsėjo mėnesį per vieną dieną antstolio Z. Z. kontoroje, o anksčiau išrašytų vekselių originalai buvo perduoti ieškovui. Paaiškino, kad naujųjų vekselių buvo septyni, kadangi iki 3 000 Eur sumos vekselių neprivalo tvirtinti notaras. Pažymėjo, kad ieškovės prievolės egzistavimą dėl 14 700 Eur skolos atsakovui patvirtino įsiteisėję 2021 m. liepos 1 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimas ir 2021 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos apygardos nutartis. Taip pat pabrėžė, kad Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad aplinkybės, jog ginčo vekseliuose buvo nurodytos skirtingos datos, nors iš tiesų jie buvo pasirašyti tą pačią dieną, juose nurodant sumas iki 3000 Eur, tokiu būdu siekiant išvengti privalomos notarinės formos, nedaro ginčo vekselių negaliojančiais. Paaiškino, kad ginčijami vekseliai buvo perrašyti ieškovo turėtų ankstesnių skolų bei išduotų vekselių pagrindu. Du ankstesni vekseliai neviršijo 3 000 Eur sumos, todėl bet kokiu atveju nurodytoms sumoms notarinės formos nereikėjo. Be to, ieškovo finansiniai įsipareigojimai atsakovui kilo nuo atitinkamų sumų, neviršijančių 3 000 Eur sumą, mokėjimo antstoliams, kuriais buvo padengiamos ieškovo skolos, o taip pat skolinant lėšas, kurių sumos neviršijo 3 000 Eur. Tokiu būdu ginčijamais vekseliais buvo įforminta ne viena ir ne ta pati prievolė. Esant ne vienai prievolei, šalys galėjo ir turėjo teisę surašyti keletą vekselių, o atskirų vekselių pasirašymas neprieštaravo nei imperatyvioms įstatymo normoms, nei viešajai tvarkai ar gerai moralei. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal išrašytus vekselius, ieškovas, antstolių pagalba, yra įvykdęs savo prievoles atsakovui, t. y. ginčijami sandoriai įvykdyti. Kadangi ieškovas buvo realiai skolingas atsakovui, skolos išieškotos, todėl nėra jokio pagrindo naikinti vekselius ir taikyti restituciją.
9. Tretieji asmenys antstolis Z. Z. ir notaras G. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Andrius Kaluina ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi dėl to pačio dalyko, tik kitu pagrindu – pripažinti vekselius negaliojančiais, kadangi nebuvo laikytasi privalomos notarinės formos. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, bendrai 14 700 Eur skolos sumai įforminti tą pačią dieną buvo išrašyti 7 vekseliai sumoms, mažesnėms nei 3 000 Eur, vekseliuose nurodant skirtingas datas, todėl laikytina, kad minėtais vekseliais įforminta viena bendra prievolė. Pažymėjo, kad toks elgesys, kuomet sandoris yra fiktyviai išskaidomas, siekiant išvengti įstatymu nustatytos notarinės formos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje traktuojamas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, ir sudaro pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu. Ieškovas laikosi pozicijos, jog jis atsakovui skolingas nebuvo ir nėra.
Atsiliepimas
11. Atsakovo atstovas advokatas Mauras Urbonavičius teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pateiktu ieškiniu bandoma įrodyti, kad prievolė t. y. 14 700 Eur skola, buvo įforminta septyniais atskirais vekseliais, bet tuo pačiu ieškovas teigia, kad prievolės nėra. Kad prievolė buvo, pasisakė tiek apylinkės tiek apygardos teismas. Teismai konstatavo, kad prievolė egzistavo, ieškovas atsakovui buvo skolingas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas teikia vėl tą pačią poziciją, kad prievolės nebuvo ir nėra, tik remdamasis kitais pagrindais. Pripažino kad 12 000 Eur skola pagal senąjį vekselį buvo suskaidyta, tačiau šiuo atveju tai neturi esminės įtakos, kadangi reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui, teismai tai pripažino, šiai dienai skola yra išieškota, išieškojimo proceso metu turtas buvo perduotas atsakovui. Aptariamu atveju ieškovas toliau nepripažįsta, jog buvo skolingas atsakovui ir toliau bando nuginčyti savo išrašytus vekselius neva dėl netinkamos formos, bet kaip esminį argumentą nurodydamas vėl tą patį – kad jis nebuvo skolingas atsakovui. Tokį ieškovo elgesį laiko nesąžiningu. Ieškinio tenkinimo atveju reiktų naikinti varžytines, turto perdavimą, būtų grįžtama į pradinę padėtį, nors faktiškai įsiteisėjusiais teismo sprendimai yra įrodyta, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui. Pabrėžė, kad nepaisant to ar vekselis atitiko formą ar ne, pagal formuojamą LAT praktiką, šalis neturi teisės ginčyti sandorio skirtingais pagrindais skirtingose bylose t. y. kuomet teismo sprendimas dėl prievolių įvykdymo įgyja res judicata galią, o taip ir yra šiuo atveju, sandorių ginčijimas tampa komplikuotas, nes tektų kvestionuoti teismo sprendimą ir tai galimai keltų grėsmę teisiniam tikrumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
12. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia iš naujo įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-294-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-37-351/2021, kurioje priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-998-513/2021, buvo sprendžiamas klausimas dėl vekselių, vykdomųjų įrašų ir turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Ieškovas ieškiniu (pateiktu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams) prašė panaikinti 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. rugsėjo 23 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. rugsėjo 25 d. paprastuosius vekselius, kuriais jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti po 2 400 Eur atsakovui G. P. bei 2018 m. rugsėjo 25 d. paprastąjį vekselį, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 300 Eur atsakovui G. P.. Ieškinį grindė CK 1.91 straipsniu ir argumentavo, kad vekselius pasirašė dėl antstolių kontoros teisininko A. Z. jam daryto psichologinio ir ekonominio spaudimo, realaus grasinimo, apgaulės.
15. Minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. ieškovas pasirašė atsakovui septynis paprastuosius vekselius bendrai 14 700 Eur sumai. Vekseliai buvo išrašyti skirtingomis datomis ir sumomis t. y. 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. rugsėjo 23 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. rugsėjo 25 d. 2 400 Eur sumoms, 2018 m. rugsėjo 25 d. 300 Eur sumai. Tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas išnagrinėję byloje pateiktas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, vadovaudamiesi byloje šalių teiktais paaiškinimais nustatė, kad ieškovas buvo skolingas 14 700 Eur sumą atsakovui, ir ši prievolė buvo tinkamai įforminta minėtais vekseliais. Kadangi minėti teismo sprendimai turi prejudicinę galią nagrinėjant šią bylą, teismas jau nustatytų faktinių aplinkybių nekartoja.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas teikia ieškinį dėl to pačio dalyko, kuris buvo nagrinėjamas minėtose civilinėse bylose, tačiau kitu pagrindu t. y. prašo pripažinti vekselius, kurių pagrindu jis įsipareigojo sumokėti atsakovui bendrą 14 700 Eur sumą, negaliojančiais, panaikinti šių vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius raštus, panaikinti vykdymo metu pagal šiuos vykdomuosius raštus sudarytą Turto perdavimo išieškotojui aktą, kadangi ieškovo išduoti vekseliai neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 5 dalies reikalavimo, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė nei 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.
17. Kaip teisingai nurodo ieškovas, pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Analogiška nuostata įtvirtina CK 1.105 straipsnio 5 dalyje. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino, kad 12 000 Eur skolą, kuri buvo įforminta 2015 m. gruodžio 1 d. vekseliu, išskaidė į mažesnes sumas, ir 2018 m. rugsėjo 27 d. išrašė 7 vekselius skirtingomis sumomis, kurios nesiekia 3 000 Eur, siekiant išvengti privalomos notarinės formos (12 000 Eur sumą sudarė 5 vekseliai po 2 400 Eur). Iš to kas išdėstyta, akivaizdu, kad 5 iš 7 vekselių neatitinka įstatymo nustatytos notarinės formos, todėl faktiškai jie negalėtų turėti paprastojo vekselio galios.
19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jei patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Tokiais atvejais teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).
20. Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas kaip vieną iš argumentų nurodė 2018 m. rugsėjo 27 d. vekselių neatitikimą įstatyminiams reikalavimams dėl privalomos notarinės formos. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. konstatavo, kad ieškovas pirmojoje instancijoje neginčijo vekselių CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose numatytais pagrindais, šiais aspektais jie nebuvo vertinti, ieškovas aiškiai apibrėžė ginčo ribas ir ginčijo vekselius CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytus dėl apgaulės, psichologinio ir ekonominio spaudimo, grasinimų. Kolegija pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 302 straipsnio 2 dalimi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ryšium su tuo, ieškovo reikalavimo dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais dėl notarinės formos nesilaikymo apygardos teismas nenagrinėjo (Nutarties 46-47 punktai). Tačiau apygardos teismas taip pat konstatavo, kad nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nagrinėjamu atveju ginčo vekselių nedaro negaliojančiais ir aplinkybės, kad skirtingomis datomis nurodyti vekseliai iš tikrųjų buvo pasirašyti vieną dieną ir kad juose nurodytos sumos iki 3 000 Eur siekiant išvengti privalomos notarinės formos (Nutarties 42 punktas).
21. Taigi apygardos teismas pripažino, jog ginčo vekseliai buvo sudaryti nesilaikant privalomos notarinės formos, tačiau remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju vekselių notarinės formos nesilaikymas jų nedaro negaliojančiais.
22. Vadovaujantis išdėstytu laikytina, kad pagrindo ieškinio tenkinimui nėra. Nustačius, kad ginčo vekseliai neatitinka privalomos notarinės formos ir juos nuginčijus, atsakovas reikalavimo teisės į ieškovo skolą neprarastų. Tokiu atveju vekselis taptų paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės būtų sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas t. y. reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigtų. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio tenkinimas pirmiausia būtų itin nesąžiningas ir visiškai nepagrįstas atsakovo atžvilgiu, kurio teisė į skolą ieškovo atžvilgiu pripažinta prejudiciniais faktais, juo labiau – skola iš ieškovo atsakovo naudai jau išieškota. Antra – toks sprendimas savo esme būtų formalus, bet ne teisingas ir teisėtas, kadangi tenkinus ieškinį pilna apimti, bylos šalys grįžtų į pradinę stadiją t. y. procesas dėl skolos priteisimo ir išieškojimo prasidėtų iš naujo, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo. Ryšium su išdėstytu, ieškinys atmestinas.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis ).
24. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų G. P..
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams.