Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui G. P. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų ir turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolis Z. Z., notaras G. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek 2022 m. gruodžio 13 d. pateiktame atskirame prašyme prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog ieškovui nebuvo suteikta teisė pasisakyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka būtų pašalintas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas, o ieškovui ir jo atstovui būtų suteikta teisė pasisakyti dėl ginčo esmės, teismo sprendimo nepagrįstumo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų kontekste.

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinė instancija yra pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo kontrolės, o ne bylos pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės forma. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, pateikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

8. Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas išklausė šalių atstovus ir įvertino jų paaiškinimus, ištyrė rašytinius įrodymus. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovui byloje atstovavo profesionalus teisininkas advokatas. Byla išnagrinėta iš esmės 2022 m. rugpjūčio 22 d. vykusio posėdžio metu, jo metu ieškovo atstovas davė paaiškinimus; išklausius posėdžio garso įrašą nustatyta, jog po ieškovo atstovo paaiškinimų dėl bylos esmės teismas paklausė ieškovo, ar jis pageidauja pasisakyti atskirai, ieškovas nurodė, kad atskirai nepasisakys. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, jog buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam – jo pozicijai byloje atstovavo atstovas. Apeliantas taip pat nurodo, jog, nagrinėjant bylą teisme žodinio proceso tvarka, jam būtų suteikta teisė pasisakyti dėl ginčo esmės, teismo sprendimo nepagrįstumo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų kontekste, nes teismas neva nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neginčija skolos fakto. Teisėjų kolegija, įvertinusi argumentus, kuriais grindžiama būtinybė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažymi, jog apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, jų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręstas teisingai. Pakartotinis šalių paaiškinimų išklausymas apeliacinėje instancijoje laikytinas netikslingu. Išklausius posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašą nustatyta, jog tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovai pasisakė ieškovo nurodomu klausimu, ar ieškovas ginčija pačią prievolę. Taigi apelianto nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nurodo norintis pasisakyti, yra pakankamai aiškios, dėl jų byloje surinkta pakankamai duomenų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

9. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, jog Tauragės apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-37-351/2021 ir 2021 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą byloje. Nurodytoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas prašė panaikinti 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. rugsėjo 23 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. rugsėjo 25 d. paprastuosius vekselius, pagal kuriuos jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti po 2 400 Eur atsakovui G. P., ir 2018 m. rugsėjo 25 d. paprastąjį vekselį, pagal kurį jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 300 Eur atsakovui G. P.. Ieškinys buvo grindžiamas CK 1.91 straipsniu – ieškinio pagrindą sudarė ieškovo įrodinėtos aplinkybės, kad vekselius jis pasirašė dėl antstolių kontoros teisininko A. Z. psichologinio ir ekonominio spaudimo, realaus grasinimo, apgaulės. Byloje priimtame sprendime nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. ieškovas pasirašė septynis bendros 14 700 Eur sumos paprastuosius vekselius. Vekseliai buvo išrašyti skirtingomis datomis ir dėl skirtingų sumų: 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. rugsėjo 23 d., 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. rugsėjo 25 d. – 2 400 Eur dydžio sumų, 2018 m. rugsėjo 25 d. – 300 Eur dydžio sumos. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-998-513/2021, paliktas nepakeistas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui 14 700 Eur sumą ir ši prievolė buvo tinkamai įforminta minėtais vekseliais; ieškovas dėl galbūt prieš jį panaudoto psichologinio, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, apgaulės jokių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo ginčo vekselius pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnyje numatytais pagrindais.

10. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl tų pačių vekselių pripažinimo negaliojančiais, taip pat jų pagrindu padarytų vykdomųjų įrašų ir turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo kitu pagrindu – prašė pripažinti vekselius, kurių pagrindu jis įsipareigojo sumokėti atsakovui bendrą 14 700 Eur sumą, negaliojančiais, nes vekseliai neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.105 straipsnio 5 dalies reikalavimo, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė nei 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, taigi sandoris yra niekinis kaip prieštaraujantis imperatyviosioms normoms, taip pat viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad byloje neginčijama nustatyta, jog vekseliai buvo pasirašyti dirbtinai išskaidžius visos skolos sumą mažesnėmis sumomis, siekiant išvengti privalomos notarinės vekselių formos; kadangi vekseliai neatitinka notarinės formos reikalavimų, tokie sandoriai yra niekiniai, nesukuria jokių teisinių pasekmių, o teismas konstatuoti, jog sandoris yra niekinis, gali ir ex officio (pagal pareigas), nors toks reikalavimas byloje ir nebuvo pareikštas; be to, apeliantas teigia, jog įstatymas nesuteikia teismui diskrecijos spręsti dėl galimybės palikti galioti sandorį, kuris yra niekinis, ir nedaro jokių išlygų dėl sąžiningumo, protingumo, teisingumo ar kitų motyvų. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine tvarką vertintinas tokių ieškovo argumentų pagrįstumas.

11. Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; kt.). Tačiau tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas – sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir taip pažeidžiamas viešasis interesas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio (pagal pareigas) gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003). Taigi tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos, aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi pozicijos, jog ginčijami vekseliai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 daliai ir CK 1.105 straipsnio 5 daliai), todėl, pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį ir CK 1.80 straipsnį, šie sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys ab initio (nuo pradžių). Taip pat, ieškovo teigimu, sandoriai yra niekiniai, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

13. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė nei trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Analogiška nuostata įtvirtina CK 1.105 straipsnio 5 dalyje.

14. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnis). CK 1.93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės – kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal bendrąją taisyklę, niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, nes ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti – jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas, suteiktos paslaugos ir pan.

15. Kaip nagrinėjamu atveju nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas pripažino, kad 12 000 Eur skolą, kuri buvo įforminta 2015 m. gruodžio 1 d. vekseliu, išskaidė į mažesnes sumas ir 2018 m. rugsėjo 27 d. išrašė 7 vekselius dėl sumų, kurios nesiekia 3 000 Eur, siekdamas išvengti privalomos notarinės formos (12 000 Eur sumą sudarė 5 vekseliai po 2 400 Eur). Taigi teismas nurodė, jog akivaizdu, kad 5 iš 7 vekselių neatitinka įstatymo nustatytos notarinės formos, todėl faktiškai jie negalėtų turėti paprastojo vekselio galios. Taip pat teismas pažymėjo, jog pateikdamas apeliacinį skundą (turimas omenyje apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. e2A-998-513/2021) ieškovas kaip vieną iš argumentų nurodė 2018 m. rugsėjo 27 d. vekselių neatitiktį įstatymo reikalavimams dėl privalomos notarinės formos. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovas pirmojoje instancijoje neginčijo vekselių CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose numatytais pagrindais, šiais aspektais jie nebuvo įvertinti, ieškovas aiškiai apibrėžė ginčo ribas ir ginčijo vekselius CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytus dėl apgaulės, psichologinio ir ekonominio spaudimo, grasinimų. Kolegija pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 302 straipsnio 2 dalimi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinės instancijos teismas ieškovo reikalavimo dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais dėl notarinės formos nesilaikymo nenagrinėjo. Tačiau apygardos teismo nutartyje yra nurodyta, jog nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nagrinėjamu atveju ginčo vekselių nedaro negaliojančių ir aplinkybės, kad skirtingų datų vekseliai iš tikrųjų buvo pasirašyti vieną dieną ir kad juose nurodytos sumos iki 3 000 Eur siekiant išvengti privalomos notarinės formos.

16. Remdamasis nurodytais apygardos teismo nutarties argumentais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apygardos teismas pripažino, kad ginčo vekseliai buvo sudaryti nesilaikant privalomos notarinės formos, tačiau, remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nurodė, kad notarinės formos nesilaikymas nedaro vekselių negaliojančių. Kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu apygardos teismo nutarties motyvų ir argumentų įvertinimu. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ieškovo reikalavimo dėl vekselių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu dėl įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymo, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, o Lietuvoje galioja ribotos apeliacijos modelis. Taigi nėra pagrindo teigti, jog teismas konstatavo, kad notarinės formos nesilaikymas nedaro vekselių negaliojančių. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir jų nekonstatavo, todėl nesukūrė jokių prejudicinių faktų šiuo klausimu. Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertina teismo argumentą, jog ginčo vekselių nedaro negaliojančių ir aplinkybės, kad skirtingų datų vekseliai iš tikrųjų buvo pasirašyti vieną dieną ir kad juose nurodytos sumos iki 3 000 Eur siekiant išvengti privalomos notarinės formos. Įvertinus šio argumento turinį ir kontekstą, matyti, jog teismas nepasisakė dėl to, ar vekselių forma atitinka ar neatitinka įstatymo reikalaujamos formos, – tik iš esmės konstatavo, jog aplinkybės, kad vekseliai buvo iš tikrųjų buvo pasirašyti tą pačią dieną ir sumos išskaidytos siekiant išvengti privalomos notarinės formos, nurodytoje byloje įrodinėtų aplinkybių ir pareikšto reikalavimo kontekste savaime nedaro jų negaliojančių. Dėl nurodytų priežasčių kolegija iš esmės įvertins vekselių kaip kartu sudarytų kelių sandorių galiojimą dėl sandorio formos CK 1.93, 1.80 ir 1.81 straipsnių taikymo kontekste.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąžiningas asmuo turi vykdyti įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai išskaidoma dovanotina pinigų suma vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris būtų negaliojantis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 50 punktas).

18. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 72 punktas; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 51 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekiant išsiaiškinti atitinkamų sandorių teisėtumą turi būti tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai ir sutarčių sudarymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 49 punktas).

19. Pasisakydama dėl ginčijamų vekselių atitikties formos reikalavimams, kolegija pažymi, jog įstatymas aiškiai apibrėžia sumą, nuo kurios vekseliai turi būti įforminti notarine forma – 3 000 Eur. Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytų vekselių sumos nesiekia įstatymo nustatytos sumos. Pažymėtina, jog notarinė forma yra sutarties teisėtumo garantas, o notarinės formos sutartis turi didesnę įrodomąją galią. Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Taigi įstatymas numato galimybę pripažinti pasekmes netgi tokio sandorio, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, tačiau šalys tokio reikalavimo nesilaiko; tokiu atveju sandorio galiojimo sąlygos yra jo įvykdymas ir reikalavimas dėl jo pripažinimo galiojančiu. Nors šioje byloje nagrinėjama situacija neatitinka 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų, kolegija, įvertinusi numatyto teisinio reguliavimo tikslą (užtikrinti teisinių santykių, atsižvelgiant į jų stadiją, stabilumą, nors sudarant sandorį ir buvo nesilaikyta privalomos notarinės formos), šioje byloje susiklosčiusios situacijos specifiką – įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, jog ieškovo skola atsakovui egzistavo ir ji buvo išieškota vykdymo proceso metu, mano, jog būtų pernelyg formalu teigti, kad ginčo vekseliai, kurių pagrindu skolos jau išieškotos, yra niekiniai dėl jų neatitikties formos reikalavimams. Ginčo vekselių pagrindu įformintų prievolių galiojimas buvo patikrintas teismine tvarka: jau aptartoje byloje buvo konstatuota, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui 14 700 Eur sumą, ir ši prievolė buvo tinkamai įforminta vekseliais, todėl tai, jog, kaip pripažino atsakovas, 12 000 Eur skolos suma buvo įforminta ne vienu, o keliais vekseliais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vekseliai yra niekiniai dėl notarinės formos nesilaikymo, – formaliai vekseliai įforminti tokiomis sumomis, kurioms notarinės formos reikalavimas netaikomas. Priešingas aiškinimas sukurtų prielaidas šaliai, dalyvavusiai sandoryje dėl prievolės, kuri jau yra įvykdyta (skola išieškota), nesąžiningai remtis formos trūkumu kaip formaliu pagrindu nuginčyti sandorį ir išvengti išieškojimo pasekmių. Kolegija taip pat pažymi, jog šioje nutarties dalyje pateiktas išaiškinimas yra siejamas tik su šios konkrečios situacijos aplinkybėmis, ypač to fakto, jog teismų jau yra konstatuota, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui ir ši skola jau yra išieškota vykdymo proceso metu.

20. Pasisakydama dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, kolegija laikosi pozicijos, jog formaliai viešosios tvarkos ir geros moralės neatitinka tokia situacija, kai šalys dirbtinai išskaido prievolės sumą siekdamos išvengti privalomų įstatymo reikalavimų dėl sandorio formos taikymo, tačiau, remiantis ankstesniame nutarties punkte nurodytais argumentais, darytina išvada, jog viešosios tvarkos ir geros moralės taip pat neatitinka situacija, kai ieškovas formaliais pagrindais siekia išvengti savo prievolės atsakovui įvykdymo. Kita vertus, kaip jau nurodyta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant konstatuoti sandorio negaliojimą CK 1.81 straipsnio pagrindu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog sudarant ginčo vekselius šalių pagrindinis ir vienintelis ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti, – ginčo vekseliais buvo įforminta prievolė, kurios pobūdis viešosios tvarkos ar geros moralės nuostatoms neprieštarauja.

21. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl vekselių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais CK 1.93, 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

22. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

24. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

25. Atsakovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų, prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus tokio pobūdžio išlaidų dydžio, todėl, ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. J. atsakovui G. P. 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.