Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-10-13 · Civilinė byla Nr. e2-4214-433/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
e2-4214-433/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
UAB „Mantuva“
Advokatai
Edgaras Karalius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4214-433/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38698-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.3.; (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.2.7.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai, Jelenai Gladkauskienei,dalyvaujant ieškovui R. M.,ieškovo atstovui advokatui Nedui Šilaikiui,

atsakovo atstovams advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, Sauliui Šiupinui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui UAB „Mantuva“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad ieškovas R. M. atsakovo UAB „Mantuva“ pavedimu 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais atliko elektros instaliacijos montavimo darbus objekte, esančiame adresu Keramikų g. 2, Dvarčionys, Vilnius (toliau – Objektas). Buvusi plytelių parduotuvė buvo perdaryta į maitinimo paskirties patalpas. Dėl minėtų elektros instaliacijos montavimo darbų apimties ir atlikimo, apmokėjimo už atliktus darbus, terminų, šalys susitarė žodžiu, rašytinės statybos subrangos sutarties dėl elektros instaliacijos montavimo darbų Objekte šalys nesudarė ir nepasirašė. Ieškovo darbų vykdymo Objekte faktą dar be toliau nurodytų aplinkybių bei rašytinių dokumentų patvirtina visų darbų vykdymo laikotarpiu nuo 2019-03-21 iki 2019-05-22 tiek paties užsakovo UAB „Sraigė ir varlė“, tiek jo architektės R. B. el. laiškais ieškovui duoti tiesioginiai pavedimai darbų vykdymui ir atsakovo (arba rangovo santykiuose su užsakovu UAB „Sraigė ir varlė“) raštu patvirtinta ir ieškovui el. paštu 2019-03-13 persiųsta lokalinė sąmata elektros darbų apimtyje, kurioje atsakovas patvirtino atliekamų darbų kainą 13982,37 Eur sumai. Kadangi elektros instaliacijos montavimo darbų vykdymo metu atsirado papildomų darbų poreikis, atsakovas 2019-06-05 galutiniuose atliktų darbų aktuose užaktavo paskutinius (papildomus) elektros darbus Objekte 13707,96 Eur sumai. Tokiu būdu 2019-03-13 lokalinėje sąmatoje patvirtinta darbų suma (13982,37 Eur) išaugo iki 27690,33 Eur. Ieškovui atlikus sutartus darbus Objekte, atsakovas juos priėmė be pastabų/pretenzijų ir 2019-06-05 el. paštu perdavė galutinius atliktų darbų aktus tiesiogiai šių darbų užsakovui UAB „Sraigė ir varlė“. Ieškovas po atliktų ir atsakovo priimtų (bei perduotų užsakovui UAB „Sraigė ir varlė“) elektros instaliacijos montavimo darbų Objekte dar 2019-06-11 el. paštu pateikė atliktų darbų ir jų įkainių detalizavimą 8814,00 Eur sumai, tačiau atsakovas iki šiol nenurodė jokių konkrečių ir pagrįstų priežasčių, kodėl nėra atsiskaitoma už atliktus darbus, ir nepateikė konkrečių bei argumentuotų pastabų, jog ieškovo nurodyti atliktų ir atsakovo priimtų elektros instaliacijos montavimo darbų įkainiai yra per dideli. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas po atliktų darbų priėmimo ir perdavimo užsakovui taip ir neatsiskaitė su ieškovu, ieškovas 2019-06-27 el. paštu pateikė atsakovui pretenziją Nr. 14-404/2019 „Dėl 8 814 Eur skolos už atliktus darbus apmokėjimo“. 2019-07-31, vengdamas atsakymo į pareikštą reikalavimą dėl 8 814,00 Eur apmokėjimo už atliktus darbus Objekte, atsakovas per savo atstovą paprašė pateikti papildomą informaciją, kuri patvirtintų ieškovo santykius su atsakovu. Atitinkamai ieškovas pateikė 2019-08-26 atsakymą Nr. 14-420/2019, nurodydamas atsakovo atstovui, jog visa reikalinga informacija dėl atsakovo pavedimu atliktų ieškovo darbų atsakovui be abejonės yra žinoma, o dėl aplinkybių apie šalis siejančius santykius atsakovas turi galimybę šią reikalingą informaciją gauti iš valstybės institucijų, kuriose ieškovas atsakovo pavedimu vykdė analogiško pobūdžio darbus. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl to, kad atsakovas 2019-07-31 atsakyme vengia pripažinti tarp ieškovo bei atsakovo kilusius tęstinius darbų vykdymo santykius, kurie nebuvo įforminti jokia rašytine darbo (ar) subrangos sutartimi, ir, tuo labiau, skolos faktą, atsirado pagrindas įtarti nelegalaus darbo įmonėje UAB „Mantuva“ požymius. Todėl, pateikus atsakovui 2019-10-07 įspėjimą „Dėl įsiskolinimo padengimo“ Nr. 14-433/2019 ir nustatytu terminu negavus jokio atsakymo, ieškovas 2019-10-21 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių (toliau – VDI) dėl galimai nelegalių darbo santykių ištyrimo. VDI 2019-11-22 pateikė ieškovui ir jo atstovui atsakymą Nr. SD-01-1474 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – Atsakymas), kuriame konstatavo, jog darbo santykiai tarp R. M. (ieškovo) ir UAB „Mantuva“ (atsakovo) nenustatyti. Vienas iš esminių tokios VDI išvados pagrindų – UAB „Mantuva“ tyrimą atlikusiems pareigūnams pateikė paaiškinimą, kad „UAB „Mantuva“ niekada neturėjo darbo santykių su R. M. ir jis dirbo UAB „Mantuva“ objektuose subrangos pagrindais (civilinių santykių pagrindu).“ VDI atsakyme, be kita ko, taip pat yra nurodytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik ieškovo darbų vykdymo Objekte faktą, bet ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tai yra: „buvo susisiekta ir su UAB „Sraigė ir varlė“ atstovu Deividu Kilu. Asmuo telefonu patvirtino, kad darbams atlikti buvo samdyta UAB „Mantuva“ ir jų objekte dirbo R. M..“ Taigi, įvertinus surinktą medžiagą, VDI padarė išvadą, kad šalis sieja civiliniai santykiai, kurių ginčų sprendimas neįeina į VDI kompetenciją, todėl esant nesutarimų dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas R. M. turi teisę kreiptis į teismą LR CPK nustatyta tvarka. Ieškovas, atsižvelgdamas į VDI 2019-11-22 pateiktus išaiškinimus, 2019-12-04 išsiuntė atsakovui pakartotinį įspėjimą dėl skolos išieškojimo teismine tvarka, nustatydamas papildomą 5 kalendorinių dienų terminą apmokėti už atliktus darbus (8814,00 Eur), skolos išieškojimo išlaidas (847 Eur) ir 8 proc. metines palūkanas, sudarančias 293,80 Eur sumą (2019-12-04 dienai), iš viso – 9954,80 Eur sumą. Ieškovas pakartotinai įspėjo atsakovą, kad, nesumokėjus 9954,80 Eur skolos nurodytu terminu, bus kreipiamasi į teismą dėl skolos ir visų su ja susijusių mokėjimų priteisimo. Atsakovas, praleidęs 2019-12-04 pakartotiniame įspėjime nurodytą 5 kalendorinių dienų terminą skolai apmokėti, 2019-12-12 el. paštu pateikė atsakymą, ir jau šį kartą pripažino tarp šalių egzistuojančius civilinius (subrangos) teisinius santykius, neneigė Ieškovo atliktų darbų kiekių, tačiau toliau nurodė, jog Ieškovo apskaičiuota Objekte atliktų darbų kaina neatitinka nei faktiškai atliktų darbų kiekių, nei rinkos kainų ar, tuo labiau, atsakovo patvirtintų įkainių. Atsakovas kartu su minėtu atsakymu pateikė jo neva 2019-01-02 patvirtintus elektriko darbų įkainius 2019 m., kurie ne tik, kad ieškovui niekada nebuvo pateikti susipažinimui, tačiau yra mažesni už ieškovo 2019-06-11 el. laiške nurodytus įkainius, kuriems atsakovas jokių prieštaravimų nepateikė. Negana to, atsakovo pateiktų įkainių pagrindu ieškovas nėra atlikęs jokių elektros darbų atsakovui nei Objekte, nei ankstesniuose objektuose. CK 6.681 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tarp ginčo šalių sudaryta žodinė sutartis kvalifikuojama statybos (subrangos) sutartimi, kadangi ieškovas žodine sutartimi įsipareigojo atsakovui atlikti tam tikrus statybos darbus - elektros instaliacijos montavimo darbus, kuriuos vėliau atsakovas, būdamas rangovu teisiniuose santykiuose su užsakovu UAB „Sraigė ir varlė“, tiesiogiai perdavė užsakovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „byloje nesant rašytinės statybos subrangos sutarties arba šiai sutarčiai esant prarastai, arba šalims sudarius žodinę sutartį, kaip tą tvirtina ieškovas kasaciniame skunde, išvardytais atvejais, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais“. Šiuo atveju tarp šalių susiklosčiusius statybos rangos teisinius santykius patvirtina kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai dokumentai, t. y.: 1) atsakovo raštu patvirtinta ir ieškovui el. paštu 2019-03-13 persiųsta elektros darbų lokalinė sąmata; 2) el. susirašinėjimas su užsakovo UAB „Sraigė ir varlė“ atstovu D. Kilu ir architekte R. B. dėl Objekte ieškovo vykdomų elektros instaliacijos montavimo darbų; 3) 2019-06-05 galutiniai atliktų darbų aktai, kuriuose pripažintas Ieškovo atliktų darbų faktas ir jų kaina; 4) ieškovo 2019-06-11 el. paštu atsakovui persiųsta Objekte atliktų darbų ir jų įkainių detalizacija 8814,00 Eur sumai; 5) VDI 2019-11-22 atsakymas, kuriame nustatytos aplinkybės dėl teisinių santykių tarp ieškovo bei atsakovo buvimo; 6) atsakovo 2019-12-11 atsakymas, kuriame pripažįstama, jog šalis siejo civiliniai (subrangos) teisiniai santykiai. CK 6.189 str. 1 d. įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d., CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties šalis yra laikoma pažeidusia prievolę, kai: (i) nevykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; (ii) praleidžiamas prievolės įvykdymo terminą; (iii) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Užsakovo pareiga sumokėti už atliktus darbus yra įtvirtinta CK 6.687 str. 1 d. Jei šalys statybos rangos sutartyje nesutarė, kad už darbus bus sumokama iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 str. 1 d.). Taigi šioje normoje nustatyta pagrindinė darbų apmokėjimo sąlyga – tinkamai ir laiku atlikti darbai. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas. Todėl šaliai, priėmusiai pagal sutartį tinkamai atliktus darbus, kyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti. Nagrinėjamu atveju atsakovas be jokio teisinio pagrindo ir nenurodydamas priežasčių atsisakė atsiskaityti už ieškovo atliktus elektros instaliacijos montavimo darbus, kurie be pastabų/pretenzijų atsakovo buvo priimti ir perduoti 2019-06-05 tiesiogiai užsakovui UAB „Sraigė ir varlė“ ir šiuo metu tinkamai funkcionuoja (t. y. Objekte įrengtoje kavinėje užsakovas UAB „Sraigė ir varlė“ vykdo savo veiklą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Šiuo atveju užsakovas UAB „Sraigė ir varlė“ sėkmingai naudojasi kavinės patalpomis Keramikų g. 2, Vilniuje, kurias iš plytelių parduotuvės atsakovas (rangovas santykiuose su užsakovu UAB „Sraigė ir varlė“) perdarė, pasitelkęs Ieškovą (subrangovą) elektros instaliacijos montavimo darbų apimtyje. Ieškovas, 2019-06-11 el. paštu pateikęs atsakovui Objekte atliktų darbų įkainių detalizaciją, negavo jokių pastabų ir (ar) pretenzijų dėl per didelės elektros instaliacijos montavimo darbų kainos. Detalizacija buvo parengta atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl analogiškų darbų apmokėjimo ankstesniuose objektuose, kuriuose ieškovas atsakovo pavedimu atlikdavo elektros instaliacijos darbus. Ieškovui nei karto (t. y. nei darbų vykdymo Objekte, nei ankstesniuose objektuose vykdytų elektros instaliacijos darbų metu) nebuvo pateikti atsakovo 2019-01-02 datuoti elektriko darbų įkainiai 2019 m., kurie yra mažesni už ieškovo 2019-06-11 įkainius. Todėl ieškovui kyla pagrįstų abejonių dėl šių atsakovo 2019-01-02 patvirtintų įkainių sudarymo laiko. Tuo tarpu paties atsakovo parengtuose rašytiniuose dokumentuose nurodytų darbų įkainiai yra netgi didesni nei ieškovo 2019-06-11 įkainių detalizacijoje. Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas yra vienas iš esminių statybos rangos santykių principų. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šis principas, įtvirtintas ir bendrosiose prievolių bei sutarčių vykdymą reglamentuojančiose normose (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje aptariamoms bendradarbiavimo ir kooperavimosi priemonėms taikomas protingumo kriterijus reiškia, kad jos turi būti taikomos rūpestingai, racionaliai, siekiant nepažeisti kitos šalies teisių ir teisėtų interesų. Tinkamas rangos šalių pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus. Ieškinyje pateiktos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas prisiimtus įsipareigojimus įvykdė – tinkamai ir laiku atliko jam pavestus darbus, kurie galutiniais atliktų darbų aktais buvo perduoti 2019-06-05 tiesiogiai statybos darbų užsakovui UAB „Sraigė ir varlė“ el. paštu. Minėtuose aktuose atsakovas patvirtino ieškovo atliktų elektros instaliacijos montavimo darbų faktą bei kainą, kurios detalizacija papildomai pateikta atsakovui 2019-06-11 el. paštu. Tuo tarpu atsakovas žodine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdo netinkamai. Tarp šalių buvo sudaryta komercinė (statybos subrangos) sutartis, atitinkanti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenkanti į Įstatymo 1 str. 3 d. išvardytas išimtis, kai Įstatymas netaikomas. Pagal Įstatymo 3 str. 1 d. kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas; 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (Įstatymo 3 str. 2 d.). Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovas įvykdė elektros instaliacijos montavimo darbus, tačiau iki šiol negavo apmokėjimo iš atsakovo už faktiškai atliktus darbus 8814,00 Eur sumai. Praėjus Įstatymo 4 str. 2 d. nustatytam 30 kalendorinių dienų terminui, pradedamos skaičiuoti Įstatyme nustatytos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nesumokėtos sumos. Nuo 2019-07-06 (pirmo rašytinio pareikalavimo padengti skolą termino pabaigos) ieškovo skaičiuojamos 8 proc. metinės palūkanos nuo nesumokėtos 8814 Eur sumos ieškinio teikimo dienai sudaro 301,44 Eur. Pagal CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju Sutartis pagal savo pobūdį yra komercinis verslo sandoris, kuris buvo sudarytas tarp privačių verslo subjektų, todėl iš atsakovo priteistinos Įstatymo nustatytos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, nustatant jų dydį pagal Įstatymo nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal Įstatymo 7 str. 1-2 d. kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 814,00 Eur skolą, 301,44 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad byloje ginčo dėl to, jog ieškovas Objekte atliko Elektros darbus, tarp šalių nėra. Byloje kilo ginčas dėl Ieškovo atliktų Elektros darbų apimties ir (ar) įkainių. Ieškovas, nesant raštinės statybos subrangos sutarties, reikalavimą dėl skolos priteisimo įrodinėja netiesioginiais įrodymais – (A) elektroniniais susirašinėjimais su užsakovu UAB „Sraigė ir varlė“ (toliau tekste – Užsakovas) ir (ar) Atsakove, (B) Atsakovės Ieškovui 2019-03-13 persiųsta lokaline sąmata (Elektros darbų apimtyje), (C) esą galutiniais 2019-06-05 atliktų darbų aktais, Atsakovės siųstais Užsakovui; (D) Ieškovo Atsakovei 2019-06-11 pateiktu Elektros darbų ir jų įkainių detalizavimu reikalaujamai priteisti 8814,00 Eur sumai; (E) Ieškovo prie 2019-12-04 įspėjimo „Dėl skolos išieškojimo teismine tvarka“ pridėtais 2019-05-30 d. darbų aktu ir (ar) sąskaita faktūra. Atsakovo 2019-03-13 tiek Užsakovui, tiek ieškovui siųsta Elektros darbų lokalinė sąmata buvo preliminarus Elektros darbų Objekte (į)vertinimas (pasiūlymas), atliktas iki statybos rangos sutarties su Užsakovu pasirašymo. Taigi, priešingai negu nurodo Ieškovas, aptariama lokalinė sąmata buvo Užsakovo neakceptuotas preliminarus Elektros darbų objekte pasiūlymas, kurį Atsakovas ir Užsakovas papildomai derino iki statybos rangos sutarties pasirašymo ir koregavo statybos darbų vykdymo eigoje. 2019-03-13 lokalinėje sąmatoje (pasiūlyme Užsakovui) nurodomi (skaičiuojami) ne tik Elektros darbai, bet ir medžiagos bei įrengimai, taip pat pridėtinės vertės mokestis, sudarantis 21 proc. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek kreipdamasis į Valstybinę darbo inspekciją, pripažino, kad jis vykdė tik Elektros darbų dalį, o medžiagas ir darbų atlikimui reikalingus įrengimus, išskyrus kai kuriuos asmeninius ieškovo įrankius ir apsaugos priemones, į Objektą teikė atsakovas. Ieškovas nėra PVM mokėtojas, tą patvirtina jo tik 2019-12-04 pateikta 2019-05-30 sąskaita faktūra, kuri greičiausia išrašyta atgaline data. Vadovaujantis išdėstytu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovo rėmimasis 2019-03-13 lokaline sąmata, kaip kriterijumi, kiek jam turėtų būti sumokėta už Objekte atliktus Elektros darbus, yra netinkamas ir ydingas. Pagal 2019-03-15 statybos rangos sutarties priedą – preliminarų kalendorinį sutarties vykdymo grafiką – Elektros montavimo darbai turėjo būti atlikti per 2019 m. kovo mėnesio paskutines dvi savaites ir užbaigti iki 2019 m. balandžio 30 d. Ieškinyje ieškovas neginčija ir pripažįsta faktinę aplinkybę, kad Elektros darbus objekte atliko 2019 m. balandžio – gegužės mėnesiais (iki gegužės mėnesio pabaigos, tą patvirtina ir ieškovo pateikti susirašinėjimai elektroniniu paštu). Reaguodamas į tai, atsakovas nurodo, kad 2019-06-05 Atsakovo Užsakovui pateikti atliktų darbų aktai yra ne galutiniai, be to, jie yra už 2019 m. gegužės mėnesį. Užsakovas atsakovo 2019-06-05 siųstų darbų aktų nepriėmė, dėl ko atsakovas 2019-06-11 ir (ar) 2016-06-12 elektroniniais laiškais siuntė Užsakovui pakoreguotus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus ir sumažintą sąskaitą faktūrą už darbus, atliktus 2019 m. gegužės mėnesį. Užsakovas, be kita ko, 2019-06-05 siųstų atliktų darbų aktų nepriėmė ir dėl to, jog atsakovas neįvykdė statybos rangos sutartyje numatytų darbų iki joje nustatyto termino, t. y. iki 2019 m. gegužės mėnesio antrosios savaitės (Elektros darbų – iki 2019-04-30), o toks vėlavimas, be kita ko, buvo įtakotas ieškovo nesavalaikiai atliktų Elektros darbų pagal ginčo šalis siejusią žodinę statybos subrangos sutartį. Atsakovas pateikia teismui 2019-06-11 ir (ar) 2016-06-12 elektroniniais laiškais Užsakovui siųstą 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų (elektros dalyje) aktų už 2019 m. gegužės mėnesį, kuriuose detalizuoti ne tik atlikti Elektros darbai, bet ir medžiagos bei mechanizmai, kurių bendra suma be PVM mokesčio ir socialinio draudimo mokesčio yra 6372,43 Eur, o pačių Elektros darbų vertė pagal pridedamą darbo užmokesčio žiniaraštį (be PVM ir socialinio draudimo mokesčių) – 2617,58 Eur. Tas pats pasakytina ir dėl atliktų darbų už 2019 m. balandžio mėnesį. Iš 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų (elektros dalyje) aktų už 2019 m. balandžio mėnesį, kuriuose detalizuoti ne tik atlikti Elektros darbai, bet ir medžiagos bei mechanizmai, kurių bendra suma be PVM mokesčio ir socialinio draudimo mokesčio yra 8834,93 Eur, o pačių Elektros darbų vertė pagal pridedamą darbo užmokesčio žiniaraštį (be PVM ir socialinio draudimo mokesčių) – 3147,81 Eur. Akivaizdu, kad visų atsakovo Objekte per 2019 m. balandžio – gegužės mėnesius atliktų Elektros darbų (be medžiagų ir mechanizmų) vertė yra 2617,58 Eur + 3147,81 Eur = 5765,39 Eur. Objekte kartu su R. M. Elektros darbus atliko dar du asmenys, t. y. vienas buvęs atsakovo darbuotojas ir R. M., jau kaip subrangovo, samdytas darbuotojas, dirbęs kartu su juo. Taigi, 5765,39 Eur padalijus trims asmenims, vienam Objekte Elektros darbus dirbusiam asmeniui tenkanti suma yra 1921,80 Eur. Dėl išdėstytų priežasčių atsakovas pripažįsta ir sutinka su ieškinio reikalavimo dalimi dėl 1921,80 Eur skolos priteisimo, taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas Elektros darbus atliko kaip savarankiškai dirbantis asmuo, todėl jis nėra PVM mokėtojas, o gyventojų pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius nuo 1921,80 Eur sumos jis turi išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pats. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų. Ieškovo atsakovui 2019-06-11 siųsta excel programa sudaryta ir nepasirašyta lentelė negali būti laikoma darbų perdavimo – priėmimo aktu statybos rangos teisinių santykių kontekste. Ieškovas greičiausiai atgaline data parengtą ir pasirašytą 2019-05-30 darbų aktą atsakovui pateikė kartu su jo atstovo 2019-12-04 įspėjimu „Dėl skolos išieškojimo teismine tvarka“. Atsakovas 2019-12-11 atsakymu į aptariamą įspėjimą nurodė, kad nesutinka su ieškovo reiškiamomis pretenzijomis ir pateiktu darbų priėmimo – perdavimo aktu nurodydama pastabas ir (ar) argumentus, kurių esmė pakartota ir šiame atsiliepime į ieškinį. Ieškinio teiginiai, jog atsakovas piktybiškai vengė atsiskaityti su ieškovu – nepagrįsti. Atsakovas nevengė bendradarbiauti su ieškovu, atsakovo vadovas nuolat palaikė su juo ryšį telefonu, nuolat ieškojo kompromisų dėl kilusio ginčo, tačiau ieškovas kategoriškai laikėsi savo pozicijos, reikalavo kuo greičiau sumokėti jo reikalaujamą pinigų sumą grynaisiais. Atsakovo nuomone, ieškovas sąmoningai vengdavo įforminti statybos subrangos teisinius santykius rašytine sutartimi, nes tokiu atveju, manipuliuodamas darbų vykdymo metu gauta konfidencialia informacija apie užsakovų ir atsakovo sulygtas statybos rangos darbų kainas, užmokestį už ieškovo atliktus elektros instaliacijos montavimo darbus pritaikydavo prie jų, o ne prie realių, su juo prieš darbų pradžią žodžiu aptartų, rinkos kainų. Paties ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog jis puikiai suvokė, kad darbus atliko civilinių teisinių santykių – statybos subrangos sutarties – pagrindu, dirbdamas savarankiškai, ką yra ne vieną kartą atlikęs ir ankščiau, tačiau, ankstesniais atvejais, nekilus ginčui dėl atliktų darbų apimties ir (ar) įkainių į Valstybinę darbo inspekciją, teikdamas, jog jį ir atsakovą galimai sieja darbo teisiniai santykiai, kažkodėl nesikreipė. Prašo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovui priteisiant iš atsakovo UAB „Mantuva“ 1921,80 Eur skolos, o likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė ieškinį tenkinti iš dalies atsiliepime išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią ieškovas 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais turėjo atlikti elektros instaliacijos montavimo darbus objekte, esančiame adresu Keramikų g. 2, Dvarčionys, Vilnius (toliau – Objektas). Rašytinė sutartis dėl elektros instaliacijos montavimo darbų apimties ir atlikimo, mokėjimo už atliktus darbus terminų tarp šalių sudaryta nebuvo. Sutarties sudarymą patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas el. paštu. 2019 m. birželio 11 d. ieškovas el. paštu atsakovui pateikė elektros instaliacijos atliktų elektros instaliacijos montavimo darbų detalizaciją 8814,00 Eur sumai. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 8814,00 Eur skolos už atliktus darbus apmokėjimo, kuria pareikalavo iki 2019 m. liepos 5 d. sumokėti skolą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo, o 2019 m. liepos 31 d. atsakymu dėl pretenzijos Nr. 14-404/2019 paprašė atsakovo pateikti papildomą informaciją ir (ar) ją pagrindžiančius dokumentus. Vėliau tarp šalių vyko įvairių raštų ir paklausimų siuntimai, tačiau atsakovas viso reikalaujamos sumokėti skolos dydžio nepripažino ir skolos ieškovui nesumokėjo. Ieškovas 2019-10-21 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių dėl galimo jo nelegalaus darbo UAB „Mantuva“. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinį skyrius, atlikęs prašymo patikrinimą 2019-11-22 rašte Nr. SD-01-14746 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nusprendė prašymo nagrinėjimo procedūrą, dėl galimo ieškovo nelegalaus darbo UAB „Mantuva“ atžvilgiu baigti, nenustačius tarp šalių darbo teisinių santykių. Ieškovui buvo pasiūlyta dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad ieškovas elektros instaliacijos montavimo darbus atliko Objekto 1 aukšte, dirbdamas kartu su kitu asmeniu, kurio duomenų teismui neatskleidė. Antrame Objekto aukšte elektros instaliacijos montavimo darbus atliko atsakovo darbuotojas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad tarp šalių žodžiu buvo sudaryta statybos (subrangos) sutartis, nėra. Be to, ginčo nėra ir dėl atliktų darbų kokybės. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo atliktų darbų kainos.

Pirmiausia pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė rangos (subrangos) sutartis. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas. Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, tuo atveju, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai nurodomomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu taikė statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismas kritiškai vertina ieškovo pateiktą elektros darbų objekte Dvarčionys, Keramikų g. 2 Lokalinę sąmatą, kurią sudarė T. D., o patvirtino K. E.. Teismas pažymi, jog minėta Lokalinė sąmata atlikta ieškovo užsakymu ir ieškovo lėšomis. Ieškovas nepateikė teismui duomenų ar sudarant Lokalinę sąmatą, ją atlikę ir patvirtinę asmenys buvo nuvykę į Objektą jį apžiūrėti, kad galėtų objektyviai įvertinti atliktų darbų kiekius, ar atliktus darbus buvo nurodęs tik pats ieškovas, ar sudariusiems sąmatą specialistams buvo pateiktas statybos projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktoje Lokalinė sąmatoje nurodyta kainą apskaičiuota įskaitant panaudotas medžiagas/mechanizmus, kaina nurodyta su PVM, nors byloje nustatyta, kad visas statybines medžiagas tiekė atsakovas, o ieškovas nėra PVM mokėtojas. Be to, nėra jokių duomenų, ar apie tokį atliekamą vertinimą buvo pranešta atsakovui, kad jis galėtų pateikti savo atsikirtimus bei pastabas. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas, nustatydamas atliktų darbų kainą šiais šiuo rašytinių įrodymų nesivadovauja.

Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo 2019-06-11 el. laiške ieškovui nurodyta 8814,00 Eur atliktų darbų kainą, nes visiškai neaišku iš kur paimti atskirų darbų įkainiai. Nors ieškovas tvirtina, kad tokie darbų įkainiai buvo taikomi ir anksčiau atliekant atsakovo užsakymu panašius darbus kituose objektuose, teismui nepateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Dėl aukščiau išdėstyto teismas kritiškai vertina ir ieškovo 2019 m. gegužės 30 d. surašytą darbų aktą Nr. 201905/03.

Savo reikalavimus ieškovas grindžia ieškovo jam pateikta 2019-03-13 lokaline sąmata, kurioje atsakovas patvirtino atliekamų darbų kainą 13982,37 Eur sumai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktoje 2019-03-13 Lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad ji sudaryta dėl viso pastato Keramikų g. 2, Dvarčionys, remonto (elektros darbų) atlikimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas atliko elektros darbus tik viename aukšte. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas darbų vadovas G. Š. negalėjo nurodyti kokie Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atliekami atskirai kiekviename aukšte, todėl teismas iš šio rašytinio įrodymo jokių kategoriškų išvadų daryti negali. Be to, pažymėtina, jog ieškovas vykdė rangos darbus kaip fizinis asmuo, turintis individualios veiklos pažymėjimą, todėl nemokėjo už juos mokesčių valstybei (21 proc. PVM taikytas lokalinėje sąmatoje), todėl lokalinė sąmata skirta ne individualiai veiklą vykdančiam ir pačiam darbus atliekančiam fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui, kuris, vykdydamas statybos rangos darbus, patiria specifinių išlaidų (tiesioginių ir netiesioginių).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių rašytinė rangos sutartis pasirašyta nebuvo, teismas apskaičiuodamas ieškovui priteistinos skolos dydį vadovaujasi tokiais teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: UAB „Mantuva“ užsakovui UAB „Sraigė ir varlė“ pateiktomis 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija MAN Nr. 0001257 ir 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija MAN Nr. 0001279 (toje dalyje, kur sąskaitose faktūrose nurodyti atlikti elektros darbai), atliktų darbų (elektros darbų dalyje) aktu už 2019 m. gegužės mėnesį, atliktų darbų (elektros darbų dalyje) 2019 m. balandžio mėnesį, Darbo užmokesčio žiniaraščiais (be PVM ir socialinio draudimo mokesčių). Pagal aukščiau minėtus rašytinius įrodymus per 2019 m. balandžio – gegužės mėnesius atliktų elektros darbų (be medžiagų ir mechanizmų) vertė yra 5765,39 Eur. Byloje nustatyta, ir taip pripažino ieškovas, Objekte elektros darbus atliko be ieškovo dar du asmenys: UAB „Mantuva“ darbuotojas A. G. bei asmuo, kurio duomenų ieškovas teismui neatskleidė. Apklaustas liudytoju A. G. patvirtino, kad jis Objekte dirbo kaip UAB „Mantuva“ darbuotojas ir atlik darbus tik Objekto 2 aukšte. Ieškovas posėdžio metu pripažino, kad kartu su juo dirbęs asmuo pirmame aukšte atliko 50 procentų visų atliktų elektros darbų. Teismas pažymi, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad kartu su juos dirbęs asmuo įgaliojo jį kreiptis į teismą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Taigi, 5765,39 Eur sumą padalijus trims asmenims, vienam Objekte Elektros darbus dirbusiam asmeniui tenkanti suma yra 1921,80 Eur.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių patektus paaiškinimus, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė savo 8814,00 Eur papildomai paskaičiuotų išlaidų pagrįstumo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš atsakovo 1921,80 Eur dydžio skolą už atliktus darbus, o kitą ieškinio dalis atmetama kaip neįrodytą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, iš atsakovo ieškovo naudai, atsižvelgiant į priteistos skolos dydį, priteistinos 138,37 Eur palūkanos (1921,80 Eur x 8 proc. x 360 d.), skaičiuojant nuo 2019-07-06 iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2019-12-23.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu priteistinos 8 proc. dydžio procesines palūkanos už priteistą 1921,80 Eur sumą (atsižvelgiant į tai, kad pagal LR CK 6.37 straipsnio 4 dalį palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 5 punktas, 3 straipsnio 2 punktas).

Ieškinį patenkinus iš dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 23 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinas 47,00 Eur dydžio žyminis mokestis (205,00 Eur x 23 proc.).

Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas už teisinę pagalbą advokatui sumokėjo viso 1815,00 Eur, atsakovas sumokėjo advokato padėjėjui už teisinę pagalbą 840,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (23 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 417,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, atsakovui iš ieškovo priteistina 647,00 Eur už teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Teismo patirtos, iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mantuva“, juridinio asmens kodas 302808859, ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1921,80 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai dvidešimt vienas euras 80 ct) dydžio skolą, 138,37 Eur (vienas šimtas trisdešimt aštuoni eurai 37 ct), palūkanų, 8 (aštuoni) proc. dydžio metinines procesines palūkanas už priteistą (1921,80 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mantuva“, juridinio asmens kodas 302808859, ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,00 Eur (keturiasdešimt septyni eurai) žyminį mokestį bei 417,00 Eur (keturi šimtai septyniolika eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Mantuva“, juridinio asmens kodas 302808859, naudai 647,00 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt septyni eurai) išlaidų už teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas