Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-954-1133/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
1-954-1133/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33572-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
A. J.
Nukentėjusysis
G. A., D. S.
Advokatai
Zita Malova
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-954-1133/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33572-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Rasai Gloveckytei-Liobienei, Eglei Gurskajai, Vaidai Jankūnienei, Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,kaltinamajam A. J. (A. J.), jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,nukentėjusiesiems G. A., D. S.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs pradinį išsilavinimą, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 21 val., Vilniuje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, patraukęs prie pastato stovėjusio D. S. ir G. A. priklausančio automobilio „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) – Norvegijos valstybiniai numeriai) vairuotojo dureles, įsibrovė į minėto automobilio vidų ir pagrobė 28 Eur vertės automobilio kairės pusės stiklo ir veidrodėlių valdymo panelę su mikroschema. Po to uždaręs automobilio dureles pasišalino. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kitą dieną, 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 10.38 val. grįžo prie minėto automobilio, atidaręs vairuotojo pusės dureles įsibrovė į vidų, atsuko nuo jų su savimi turėtu atsuktuvu apdailos panelę, nuo kurios nuėmė ir į savo kuprinę įsidėjo 20 Eur vertės aukštų dažnių garsiakalbį bei pasikėsino pagrobti 50 Eur vertės automobilio vairuotoj pusės šoninį veidrodėlį, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas nukentėjusiosios G. A.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. J. teisme savo kaltę dėl kaltinimo pripažino iš dalies ir parodė, kad mašiną matė prieš du mėnesius. Paskambino policijai ir pasakė, kad miške stovi mašina, langas uždengtas juodu celofanu, prancūziški numeriai. Po dviejų mėnesių pamatė tą pačią mašiną praviromis durimis. Palietė automobilis ir jis pradėjo riedėti, todėl įlipo į automobilio vidų, įjungė bėgį ir viskas. Mašina jau buvo pradėta ardyti. Pasirodė keista, kad mašinos durelės atidarytos, t. y. praviros, palikta stovėti ne ant bėgio, ne ant rankinio stabdžio. Buvo įlipęs į mašinos vidų, užtraukė rankinį stabdį, įjungė bėgį, patraukė svirtį, uždarė dureles ir išėjo namo. Nežino kodėl palietė mašiną, norėjo uždaryti dureles, kurios buvo pravertos. Pirmą dieną pamatė nukritusią panelę, įsidėjo į kuprinę, o tada padėjo į bagažinę. Pirmą dieną neturėjo įrankių, kitą dieną ėjo nuimti veidrodėlio. Nuo pirmos iki antros dienos niekas nesikeitė. Norėjo paimti vieną veidrodėlį, mašinos vogti nenorėjo, jei būtų norėjęs, ateitų su pirštinėmis. Ardė panelę, detales dėjo ant galinės sėdynės, gražiai ardė. Panelę padėjo į bagažinę. Mašinos viduje daugiau nieko neardė. Šalia stovėjo jo kuprinė. Garsiakalbį mašinaliai įdėjo į kuprinę, nenorėjo išmesti, jis jam nereikalingas, bet įsimetė į kuprinę. Kitų detalių jam nereikėjo, norėjo paimti vieną veidrodį, pažiūrėti, ar tinka jo mašinai, o tada paimti ir kitą. Norėjo paimti veidrodį, jeigu būtų netikęs, atneštų atgal ir susuktų viską atgal. Kitų detalių nereikėjo. Tada priėjo moteris, paklausė, ką čia daro. Pasakė, kad nori paimti veidrodėlį. Moteris pasakė, kad tai jos mašina. Nepatikėjo, nes mašinos langas buvo uždengtas plėvele. Kai rado jį, buvo išardęs durų panelę, kad nuimti veidrodį. Pirmą dieną priekinė panelė jau buvo ardyta. Norėjo bėgti, bet nusprendė, kad jam „pripaišys“ viską, todėl laukė, kol atvažiuos policija. Nepripažįsta, kad bandė vogti mašiną, jam reikėjo tik veidrodžio. Moteris sakė, kad jis sėdėjo mašinos viduje, bet jis nesėdėjo. Panelę buvo paėmęs pirmą dieną, bet jam jos nereikėjo, atnešė atgal. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nieko neėmė. Už duris sumokėtų, buvo viską gražiai išardęs. Vienintelis dalykas, kai ardė, smulkmenas įdėjo, nenorėjo laužti, jam reikėjo viso veidrodėlio, o ne plastmasės gabalo. Pas jį „Passat“ panašus, norėjo pažiūrėti, ar jam tiks. Abi dienas buvo išgėręs.

Nukentėjusysis D. S. teisme parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo, nebendrauja, sveikindavosi. Automobilio savininkas buvo M. D., o jis automobilį prižiūrėjo, juo naudojosi. Automobilis užsirakino pulteliu, neatsirakinėjo mechaniškai. Automobilį paliko užrakintą, važiuojantį, automobilis buvo techniškai tvarkingas. 2021 m. rugsėjo buvo išvažiavęs į varžybas. Paliko automobilį (duomenys neskelbtini), vadinamojoje Šiaurės įlankoje. Ten remontavo garlaivį. G. A. liko prižiūrėti ūkį ir automobilį. Automobilio langas buvo praviras, nes vežiojo šunį, likdavo kvapas, norėjo, kad išsivėdintų. Kad neprilytų į automobilį, uždengė celofanu. Buvo paliktas tarpelis maždaug 2 cm. G. 3 kartus per dieną vesdavo šunį link prieplaukos, matė automobilį, viskas buvo tvarkinga. Jie kiekvieną dieną susiskambindavo, klausdavo, kaip reikalai. Grįžtant iš varžybų, paskambino G., buvo susinervinusi, pasakė, kad rado atidarytą automobilį, viduje sėdėjo vyriškis, kažką po vairu ardė, viskas buvo sukuista. Kalbant su G. girdėjo vyrišką balsą. G. bandė jį sulaikyti. Grįžęs apžiūrėjo automobilį. Durelių spyna buvo apgadinta, raktelis neveikė. Užvedimo spyna išlaužta, dėtuvėje, kur buvo akiniai, laidai nutraukti. Vairuotojo pusės panelė sugadinta, pašvietimo panelė išlaužta. Dingo automobilyje buvęs suktukas, grąžtai. Bagažinėje viskas buvo sujaukta, dingo darbo drabužiai, tepalai, visi jo nurodyti daiktai. Dureles suremontavo ne pats, nes reikėjo pirkti detales. Pirko atidarymo blokelį. Meistras nustatė, kiek kainuotų automobilio atstatymas. Tyrėja ragino vertinti apgadinimus. Klausė tyrėjos, kiek verta investuoti, ar kaltinamasis mokus, nes jeigu nebūtų atlyginta žala, kokia prasmė investuoti. Tyrėja pasakė, kad kaltinamasis yra pusėtinai mokus. Ėmėsi remontuoti, nes automobilis jiems reikalingas. Ieškojo evakuatoriaus, elektronikų, nes viskas buvo brutaliai išlaužyta. Atstatė automobilį, kad būtų važiuojantis. Dabar išlaidos padidėjo, nes prisidėjo teisininko išlaidos.

Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 29 d. parodė, kad prieš mėnesį jis atėjo prie automobilio, pultelis buvo nusėdęs, todėl bandė atrakinti raktu, tačiau spyna neprasisuko, vėl bandė spaudinėti pultelį, kuris suveikė ir automobilis atsirakino. Todėl palikdavo vairuotoj pusės pravirą lango stiklą apie 3 cm. Pasidarė apie 60 cm plokštelę, kurią prakišdavo pro pravertą langą ir plokštelė nuspausdavo blokuojantį mygtuką, kuris yra ant durų panelės. Kai palikdavo pravirą lango stiklą ir nueidavo, stiklą uždengdavo plėvele, kad neprilytų. Tuo metu nieko nepavogta, tačiau vairuotojo pusės durelių spyna tikrai buvo pažeista, nes nuo momento negalėjo atsirakinti mašinos raktu (t. 1, b. l. 38, 39).

Nukentėjusioji G. A. teisme parodė, kad automobilį kažkiek vėdindavo, automobilis užsirakina pulteliu. Ji kai aptiko kaltinamąjį automobilyje, jis nelindo. Iškvietusi policiją, vizualiai pro langą matė, kad viskas išknaisiota, nebuvo prieš dieną jokių detalių, tik ryte nepastebėjo, kad vizualiai būtų pradaryta, bagažinės netikrino. Dieną prieš įvykį automobilyje viskas buvo tvarkinga. Patikrino dureles ir viskas. Žalos nepasakys, turi patvirtinančius daiktus, viskas yra nurodyta. Automobiliu važiuodavo labai retai, automobilis buvo uždengtas baltu celofanu, truputį praviras.

Nukentėjusioji G. A. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 27 d. parodė, kad automobilio spynelė buvo sugadinta prieš mėnesį ir nuo to laiko palieka nevisiškai uždarytą vairuotojo pusės langą, kad būtų galima atidaryti vairuotojo pusės dureles rankiniu būdu, automobilis yra užrakinamas raktu ir užspaudžiant durų rakinimo mygtuką (t. 1, b. l. 12-14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – VAVPK VPK 2 VS) vyresniosios tyrėjos V. T. 2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo susiskambinta su G. A., kuri nurodė, kad automobilis „VW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (norvegiški numeriai)) priklauso jų šeimos draugui M. D. Pokalbio metu negalėjo nurodyti M. D. gimimo metų ir jo elektroninio pašto adreso, pasakė, kad daugiau duomenų gali suteikti jos draugas D. S. Šiuo automobiliu naudojasi D. S., o ji šį automobilį vairuoja būdama Norvegijoje. Nurodė, kad minėtame automobilyje vairuotojo pusės durelių spyna buvo sugadinta prieš mėnesį, vairuotojo pusės durelių lango stiklas paliekamas pusiau atidarytas, kad pro atidarytą lango stiklą galima būtų prakišti ranką ir užspausti iš vidaus mašinos automobilių durelių užraktą, o atidaromas automobilis, vėlgi pakišus ranką pro pravirą lango stiklą ir nuspaudus viduje esančią rankenėlę. 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 10.37 val., išlydėdama draugę, kuri 2021 m. rugsėjo 28 d. jau išvyko į Švediją, pastebėjo automobilio vairuotojo pusėje sėdintį vyrą, kuris rankoje turėjo grąžtą ir kažką sukinėjo, negalėjo tiksliai nurodyti, ką jis veikia, jis atsakė, kad automobilis yra jo, o G. A. paneigus vyro versiją, vyras prisipažino, kad norėjo nuimti automobilio šoninius veidrodėlius. Turtinės žalos nurodyti negalėjo, nurodė kreiptis į jos draugą D. S. (t. 1, b. l. 17).

Specialistu apklaustas UAB „Moller Auto“ specialistas A. P. teisme parodė, kad norint paimti visą veidrodėlį reikia visą mazgą išardyti, reikia išmontuoti, nuimti durų apdailą ir prieiti prie varžtų, kur prijungtas korpusas. Atskirai nusiima veidrodėlio stiklas, atskirai galima nuimti plastikinį gaubtą. Plastikinis korpusas nusiima ir korpusas, o mazgas visas yra sujungtas su laidu. Norint nuimti korpusą, reikia nuimti apmušimą. Jis pajungtas į valdymo bloką, norint išmontuoti, reikia numontuoti. Veidrodėlis turi savo valdymą, durų valdymų blokas yra po atmušimu, kur langas kilnojasi. Iš valdymo bloko eina laidai į veidrodėlį, kad judėtų. Norint nuimti visą mazgą, reikia iš bloko nuimti valdymo bloką. Dėl varžtų nenori aiškinti, nes reikia konkrečiai žiūrėti. Yra apmušimas, ar čia užsidengia ta dalis ar ne, faktas tik tas, kad norint nuimti korpusą, reikia nuimti apmušalą arba nupjauti laidus. Kainos labai skiriasi pas juos. Jei visas korpusas, kainos yra surašytos, dešinės pusės veidrodėlio 183 Eur, pats korpusas, veidrodėlio visas korpusas. Durelių nuėmimas, apmušimas kainuoja apie 50 Eur. Darbas užtrunka apie vieną valandą. Vienos valandos darbas paprastai kainuoja 65 Eur.

Liudytoja Z. R. teisme parodė, kad dirba Vilniaus policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato tyrėja. 2021 m. rugsėjo 27 d. dirbo su K. K. ir gavo iškvietimą, kad sulaikytas asmuo, nes buvo ne savo automobilyje. Atvykę į įvykio vietą matė nukentėjusiąją, kaltinamąjį. Automobilis stovėjo, už automobilio užpakalio, lauke sėdėjo kaltinamasis. Vyras sėdėjo, buvo kuprinė prie kaltinamojo ir nukentėjusioji. Automobilis buvo baltos spalvos, buvo apardytas truputį vidus ir neužsidarinėjo langas per sprindį kažkur, iki 10 cm. Nukentėjusioji pasakė, kad pastebėjo sėdinti vyrą jos automobilyje, kaltinamasis neneigė, suprato, kad apleistas ir norėjo kažkokios dalies. Neneigė, kad buvo įlipęs į automobilį išsukti detalę. Kolega apžiūrėjo kuprinę apžiūrėjo ir viską surašė. Viduje nebuvo kelių detalių, o stiklas buvo uždengtas su celofanu, o viduje prie užvedimo spynelės laidai, nuimtos detalės. Bagažinėje buvo daug daiktų ir kažko trūko, bet ko, nepasakys. Vardino, bet nepamena, gal instrumentai. Dingo ne tik detalės, bet dar kažkas. Kaltinamasis pasakojo, kad jam atrodė automobilis apleistas ir nusprendė, kad jis niekėko, išgėręs truputį buvo tuo metu. Kaltinamasis pasakė, ko jam reikia. Tada jie išsikvietė ekspertą, kad atspaudus paimtų. Matėsi, kad automobiliu buvo nevažiuota ilgai, vizualiai neatrodė, kad automobilis apleistas. Iš lauko žiūrint matėsi, kad automobilyje daiktų pridėta, priekis apardytas, stiklai netamsinti.

Liudytojas, policijos pareigūnas K. K. teisme parodė, kad pamena, kad atvykę su kolege sutiko moterį, nukentėjusiąją. Automobilis ant pravažiavimo stovėjo. Buvo ir kaltinamasis. Abu buvo prie automobilio. Prie automobilio buvo ir kuprinė. Moteris pasakė, kad sulaikė vagį, o ką pasakė kaltinamasis - negali pasakyti. Kai jie atvažiavo, automobilis buvo neužrakintas, neatsimena dėl durelių, viduje buvo visokių dalių, vairas, po vairu apsaugos nuimtos, prie užvedimo spynelės laidai. Kuprinė buvo apžiūrėta, kuprinėje tušti ar puspilniai buteliai alkoholio. Buvo daug įrankių, labai, daug „power bank“, daug automobilio „Passat“ ženkliukų ir detalė kažkokia, tik nežino nuo ko. Jei automobilis nebūtų išardytas, vizualiai nepasakytų, kad jis apleistas.

Liudytoju K. K. apklaustas 2022 m. sausio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuvykus į nurodytą vietą, galimai su kolege Z. R., pamatė stovintį automobilį „VW Golf“ su užsienietiškais numeriais. Šalia jo stovėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, A. J. bei moteris, kuri paaiškino, kad eidama pro minėtą automobilį jo viduje pamatė tą vyrą. Ji pasakė, kad gyvena prieplaukoje prišvartuotoje baržoje, automobilis priklauso jai ir jos draugui, kuris yra išvykęs. Nepamena, ką aiškino tas vyras, tik kiek pamena jis sakė, kad langas ar automobilio durys buvo atidarytos ir jis kažkodėl įlindo į automobilį. Šalia jo stovėjo kuprinė, ją apžiūrėjo, viduje buvo daug baterijų, įrankių (suktukų), „power bankai“ (nešiojamos pakraunamos baterijos) bei automobilio dalis su laidais ir jungtimi. Neatsimena, ar klausė vyriškio iš kur tie daiktai. Taip pat negali pasakyti, ką aiškino ta moteris dėl to vyro veiksmų, nes nuo įvykio praėjo nemažai laiko. Kiek pamena, kad automobilyje po vairu buvo matomos nuimtos plastikinės dalys, matėsi kabantys laidai, jungikliai, dėl to buvo kviestas ekspertas (b. l. 174).

Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad G. A. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 2021 m. rugsėjo 27 d., 10.34 val. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) pagavo vyrą, kuris atsuktuvu išsukinėja jos automobilį „VW“ (t. 1, b. l. 4).

Protokole-pareiškime 2021 m. rugsėjo 27 d. užfiksuota, kad G. A. parodė, jog 2021 m. rugsėjo 27 d., 10.38 val., (duomenys neskelbtini). prie (duomenys neskelbtini) sulaikė nepažįstamą asmenį, kuris įsilaužė į jai priklausantį automobilį „VW“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir bandė jį pavogti. Padaryta turtinė žala (t. 1, b. l. 9, 10).

Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros 2021 m. rugsėjo 27 d. protokolo su fotolentele matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gatvė neasfaltuota. Gatvėje stovi automobilis „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini). Automobilio dešinėje matosi dviračių takas, prie dviračių tako yra šviestuvai. Gatvės šonuose yra medžiai ir krūmai. Už automobilio yra juodos spalvos medžiaginė kuprinė. Kuprinėje rasta juodos spalvos rankinė su ilga rankena. Rankinės viduje be kita ko rasta: atsuktuvo galvutė „10 mm“; automobilio detalė Nr. (duomenys neskelbtini) su laidu; automobilio detale Nr. (duomenys neskelbtini); žaliai juodos spalvos grąžtas, juodos spalvos guminis dėklas su įvairiomis atsuktuvo galvutėmis; 5 vnt. „Power bank“; elektrinis, žaliai juodos spalvos atsuktuvas „Stalvart“; yla su juodai geltona rankena; minusinis atsuktuvas su juodai geltona rankena; minusinis atsuktuvas, šviesiai rausvos spalvos rankena su nulaužta galvute; sidabrinės spalvos grąžtas varžtams sukti Nr. 13; metalinis juodos spalvos prožektorius; grąžto akumuliatorius „Proton“, juodos spalvos laidas; 6 vnt. sidabrinės spalvos ženkliukų „Passat“; „TDI“ raudonos spalvos raidės; pliusinis atsuktuvas; apdailos detalė su rankų pėdsaku. Automobilis „VW Golf“ (v. n (duomenys neskelbtini)) stovi šalia dviračių tako. Automobilis atrakintas. Ant vairuotojo durelių atrakto matomų apgadinimų nėra. Šiek tiek pravertas vairuotojo durelių lango stiklas. Ant automobilio sėdynės buvo aptikta apdailos detalė, ant kurios išryškintas rankų pėdsakas. Taip pat išryškinti rankų pėdsakai ant vairuotojo durelių lango stiklo viršutinės dalies ir nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės. Apžiūros metu nustatyta, kad išardyta automobilio vairuotojo durelių vidinė apdaila, kuri padėta ant galinės sėdynės. Taip pat išardyta automobilio apdaila po vairu ir aplink užvedimo spynelės atraktą matomi atidalinti laidai. Taip pat nuimtas apdailos dangtelis, esantis automobilio priekinėkje dalyje ties salono apšvietimo mygtuku. Fotonuotraukoje Nr. 10 matyti, kad automobilio vairuotojo durelių langas pravertas, plyšys nepamatuotas, nuotraukose užfiksuoti aprašyti objektai (t. 1, b. l. 18-31). Šie daiktai apžiūrėti ir aprašyti Daiktų apžiūros 2021 m. lapkričio 19 d. protokole su fotolentele (t. 1, b. l. 81-86)

Nukentėjusysis D. S. elektroniniu paštu atsiuntė automobilio „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) Norvegijos registracijos liudijimo kopiją, kurios duomenimis automobilis registruotas M. D. vardu (t. 1, b. l. 65-69). Taip pat pateikė žinutės, siųstos telefonu fotonuotrauką, kuris duomenimis M. D. praneša, jog automobilis parduotas D. S. Šią aplinkybę D. S. patvirtino ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 20 d. (t. 1, b. l. 62-69).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis A. J. pateikė plastmasinę valdymo panelę (vairuotojo pusės) iš automobilio „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 121).

Apžiūros 2021 m. rugsėjo 28 d. protokolo duomenimis, apžiūrėta vairuotojo pusės stiklų ir veidrodėlių valdymo panelė, kuri nufotografuota iš abiejų pusių. Panelė yra be matomų pažeidimų, tamsiai pilkos spalvos, viršutinėje pusėje matyti, kad yra sukamas veidrodėlių valdymo mygtukas, už jo skyriai kur yra langų valdymo mygtukai, tarpas rankenai. Kitoje pusėje yra ertmės mikroschemoms ir tvirtinti, įrašas AK (duomenys neskelbtini), „W Germany ne/ag (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 121-126). Pakvitavimu 2021 m. spalio 12 d. panelė grąžinta D. S. (t. 1, b. l. 127).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2021 m. rugsėjo 27 d. protokolo duomenimis, G. A. pateikė 2 nuotraukas, kuriose užfiksuotas kaltinamasis ir vaizdo įrašą (b. l. 34-36).

Iš G. A. pateikto vaizdo įrašo „VID_20210927_103745.nr“ ir jo 2021 m. spalio 18 d. apžiūrėtos protokolo matyti, kad filmuota dienos metu, užfiksuotas vyras – A. J., kuris sėdi ant šaligatvio bordiūro, šalia A. J. ant žemės stovi juodos spalvos kuprinė. Girdimas pokalbis. A. J. kalba rusiškai. A. J. „Darbar filmuoti, gerai dėl intereso, nu gerai. Lai būna taip“. Nukentėjusioji G. A. „Nu jeigu aš mačiau, kad jūs buvote, sėdėjote mašinoje“. A. J. „Aš buvau mašinoje. Aš nesakau, kad aš nebuvau“. G. A. „Su ką, su tuo (moteris ranka parodo sukimo veiksmą)“. A. J. „Prie ko čia šitas? Aš (parodo ranka mostą į šoną)“ t. 1, b. l. 71, kompaktinis diskas voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio).

Iš Kratos 2021 m. spalio 12 d. protokolo matyti, kad krata atlikta A. J. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Kratos metu ieškomų daiktų nerasta (t. 1, b. l. 91-99).

VAVPK VPK 2 VS vyresniosios tyrėjos J. P. tarnybiniame 2021 m. gruodžio 7 d. pranešime nurodyta, kad siekiant nustatyti automobilio veidrodėlių, kuriuos kėsinosi pagrobti A. J., vertę, buvo skambinta į įvairias įmones, kurios prekiauja naudotomis automobilių dalimis. UAB „A.“ darbuotojas telefonu informavo, kad 2004 m. automobilio Golf veidrodėlis kainuoja 25 Eur, UAB „L.“ darbuotojas telefonu informavo, kad minėto automobilio veidrodėlis kainuoja 20 Eur, UAB „E.“ darbuotojas paaiškino, kad tokio automobilio veidrodėlis kainuos 30 Eur (t. 1, b. l. 61).

Iš Bedrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d., 20.23 val. A. J. pranešė apie galimai be priežiūros paliktą kaltinime nurodytą automobilį. Informacijosje apie patikrinimą nurodyta, kad automobilis patikrintas, įsilaužimo žymių nepastebėta, automobilis tvarkingai pastatytas, KET taisyklių nepažeista (t. 1, b. l. 128-129).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo matyti, kad dėl D. S. dalies nurodytų daiktų, galimai pagrobtų iš kaltinime nurodyto automobilio, ikiteisminis tyrimas išskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 133). Byloje nėra duomenų, kada šis nutarimas išsiųstas susipažinti nukentėjusiesiems,, 158 tačiau, kad apie tai nukentėjusysis yra informuotas, matyti iš 2021 m. gruodžio 23 d. rašto (t. 1, b. l. 143).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011).

Pagal BK 178 straipsnį vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013).??? ???Veika kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinė nutartis Nr. 2K-183-511/2019).

A. J. kaltinamas, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 21 val. kaltinime nurodytoje vietoje patraukęs automobilio „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo dureles įsibrovė į minėto automobilio vidų ir pagrobė 28 Eur vertės automobilio kairės pusės stiklo ir veidrodėlių valdymo panelę su mikroschema.

Kaltinamasis neneigia, kad buvo įlipęs į automobilį, savo veiksmus teisina tuo, jog manė, kad automobilis paliktas, kaip nereikalingas daiktas; kad specialiai netraukė automobilio vairuotojo pusės durelių, o įsėdo, nes automobilį paklietus šis pradėjo riedėti, jis įlipo tam, kad sustabdyti. Tą dieną pamatė nukritusią panelę, ją įsidėjo į kuprinę, o tada padėjo į bagažinę.

Taip pat kaltinamas, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, kitą dieną, 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 10.38 val. grįžo prie minėto automobilio, atidaręs vairuotojo pusės dureles įsibrovė į vidų, atsuko nuo jų su savimi turėtu atsuktuvu apdailos panelę, nuo kurios nuėmė ir į savo kuprinę įsidėjo 20 Eur vertės aukštų dažnių garsiakalbį bei pasikėsino pagrobti 100 Eur vertės (vieneto vertė 50 Eur) automobilio abiejų pusių šoninius veidrodėlius.

Nurodė, kad pirmą dieną neturėjo įrankių, todėl atėjo kitą dieną, norėjo nuimti tik vieną veidrodėlį. Ardė panelę, detales dėjo ant galinės sėdynės, gražiai ardė. Panelę padėjo į bagažinę. Mašinos viduje daugiau nieko neardė. Šalia stovėjo jo kuprinė. Garsiakalbį mašinaliai įdėjo į kuprinę, nenorėjo išmesti, jis jam nereikalingas, bet įsimetė į kuprinę. Kitų detalių jam nereikėjo, norėjo paimti vieną veidrodį, pažiūrėti, ar tinka jo mašinai, o tada paimti ir kitą. Norėjo paimti veidrodį, jeigu būtų netikęs, atneštų atgal ir susuktų viską atgal.

??? Būtinas aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015). Nustačius, kad paimdamas svetimą turtą (daiktą) asmuo neturėjo tikslo jį pasisavinti, paversti savu, o tik laikinai norėjo juo pasinaudoti ir vėliau grąžinti jį savininkui, tokia veika neturi visų būtinųjų vagystės (svetimo turto pagrobimo) sudėtį sudarančių požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nurodė, kad manė ardąs bešeimininkį turtą, šią išvadą jis darė atsižvelgdamas į tai, kad automobilis buvo miške, jo vairuotojo langas buvo praviras ir uždengtas juoda plėvele, pradėtas ardyti vidus. Nurodė, kad prieš kelis mėnesius buvo pranešęs apie šį automobilį, kaip paliktą be priežiūros, o po dviejų mėnesių vėl jį pamatė tą patį automobilį, stovintį toje pačioje vietoje, praviromis durimis.

Šiuos kaltinamojo argumentus teismas vertina, kaip siekį pašvelninti sau padėtį. Visų pirma, šią aplinkybę paneigė nukentėjusieji, kurie nurodė, kad automobilis buvo naudojamas ir prieš įvykį ir naudojamas šiuo metu. Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis pastatytas tvarkingai, šalia dviračių tako, jo išvaizda iš išorės tvarkinga, šiek tiek pravertas vairuotojo pusės durelių langas, kuris uždengtas juoda plėvele. Nors viduje automobilio netvarkinga, sujaukta, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad mašina yra be šeimininko ir palikta be priežiūros ir tai leistų asmeniui pradėti savavališkai ją ardyti, o ne pranešti policijai, apie galimą vagystę iš automobilio ir pan. Antra, tai, kad automobilis neatrodė, kaip apleistas, patvirtino ir teisme apklausti pareigūnai liudytojai Z. R., K. K. Trečia, Iš Bedrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d., 20.23 val. A. J. pranešė apie galimai be priežiūros paliktą kaltinime nurodytą automobilį, tačiau informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad automobilis patikrintas, įsilaužimo žymių nepastebėta, automobilis tvarkingai pastatytas, KET taisyklių nepažeista (t. 1, b. l. 128-129). Visa tai rodo, kad pagrindo galvoti, jog automobilis apleistas ir neturi šeiminikų, nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam mintis pasisavinti kelias automobilio dalis kilo pamačius galimai kitų asmenų prieš tai neteisėtai pradėtą ardyti automobilį. Šią išvadą teismas daro ir atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymus, kad jis iš įvykio vietos nebėgo, nes suprato, kad tada jam gali tekti atsakyti už visą pagrobtą turtą.

Taip teismas laiko pasitvirtinusia kaltinimo aplinkybę, kad į automobilį buvo įsibrauta. Kaltinamasis teigė, kad pirmu atveju durys jau buvo praviros, o jis įsėdo, norėdamas sustabdyti nuo jo prisilietimo pradėjusį riedėti automobilį. Kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad automobilis nuo prisilietimo pradėjo judėti, teismas vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstą. Kaip nurodė kaltinamasis automobilis jau buvo pradėtas ardyti, todėl įlipus į jį asmenims, jis jau būtų nuriedėjęs. Be to, kaltinamais negalėjo paaiškinti, kodėl prisilietė prie automobilio. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad automobilis stovėjo ant žvyro, jokios akivaizdžios nuokalnės nebuvo, todėl neįtikėtina, jog vien nuo prisilietimo automobilis nei iš šio, nei iš to pradėtų riedėti. Kaltinamasis nurodė, kad kitą dieną specialiai atėjęs nuardyti veidrodėlio, bet į automobilį neatsisėdęs, ardęs atidarytas duris. Teismas pažymi, kad kaltinamasis žinojo, jog automobilis jam nepriklauso, ardė jo vidinėje pusėje esančias detales, todėl akivaizdu, kad tai buvo galima padaryti tik neteisėtai atidarius automobilio duris t. y. patekus į automobilio vidų, nepriklausomai nuo to, ar tu atsisėdi į automobilio vidų, ar tik įkiši rankas ir pan. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad vagystė įvykdyta įsibraunant į patalpą – automobilį.

Kaltinamasis teigė, kad garsiakalbio ir panelės jam nereikėjo, garsiakalbį įdėjo į kuprinę ardydamas mechaniškai, po to būtų išmetęs. Tačiau tai nešalina jo atsakomybės, nes kaltinamasis numatė, kad pagrobiamo daikto savininkas neteks, o jis jį turės kaip nuosavą (galės daryti su juo ką panorėjęs, t. p. ir išmesti) ir to norėjo.

Kaltinamasi nurodė, kad valdymo panelę buvo paėmęs pirmą dieną ir atnešė atgal, tačiau panelė rasta jo automobilio bagažinėje, todėl šie jo parodymai vertintini kritiškai.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis 2021 m. rugsėjo 27 d. norėjo pasisavinti du šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, tačiau yra nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad jis tą dieną ketino pasisavinti tik vieną veidrodėlį ir pirma patikrinti, ar jis tiks jo automobiliui ir tik tokiu atveju ateitų antro veidrodėlio. Esant šioms abejonėms, kurių pašalinti nėra galimybės, teismas kaltinimą tikslina, nurodydamas, kad kėsintasi pasisavinti tik 50 Eur vertės vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį. Šis kaltinimo patikslinimas nekeičia veikos kvalifikacijos, kaltinimo esmės.

Nukentėjusiųjų teigimu kaltinamasis norėjo nuvaryti jų automobilį, tačiau įvertinus surinktus įrodymus pagrindo šiai išvadai nėra. Šią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis vietoje ardė automobilio vairuotojo dureles, byloje nėra duomenų, kad jis išlaužė užvedimo spyną, dėtuvėje nutraukė laidus, sugadino vairuotojo pusės panelę, pašvietimo panelę. Įvykio vietos ir automobilio apžiūros metu ant vairuotojo durelių atrakto matomų apgadinimų nerasta. Tyčią pagrobti automobilį neigė ir kaltinamasis. Dėl kitų automobilio apgadinimų ir pagrobtų dalių ikiteisminis tyrimas išskirtas. Vien nukentėjusiojo D. S. subjektyvaus manymo, kad automobilį būtent kaltinamais norėjo pagrobti, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių šią nuomonę patvirtinti, nepakanka asmens kaltei grįsti.

Taigi, teismas įvertinęs įrodymus atskirai ir jų visetą, laiko nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia įsibrovė į svetimą automobilį ir iš jo pagrobė 28 Eur vertės automobilio kairės pusės stiklo ir veidrodėlių valdymo panelę su mikroschema, o kitą dieną įsibrovęs į tą patį automobilį pasikėsino pagrobti 20 Eur vertės aukštų dažnių garsiakalbį bei 50 Eur vertės automobilio vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į jų pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

A. J. padarė vieną baigtą kvalifikuotos sudėties nusikaltimą nuosavybei. Žala nėra atlyginta. Jis neteistas (t. 1, v. l. 187), šiuo metu nedirba, ieško darbo. Administracinių nusižengimų registro 2022 m. sausio 19 d. duomenimis A. J. per trejus metus baustas administracine tvarka 1 kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Bauda sumokėta (t. 1, b. l. 186). Šios aplinkybės rodo, kad ši nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, A. J. nusikalstamas elgesys nėra būdingas. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje laisvės apribojimo bausmė yra antra pagal griežtumą (švelniausia – bauda), vis tik teismo nuomone, šiuo atveju bausmės tikslus atitiks ne švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, o laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, paskiriant kaltininkui papildomus įpareigojimu bei draudimus, kurie skatintų kaltininką taisytis, pradėti dirbti ir nevartoti alkoholio. Todėl teismas sutinka su prokuroro siūloma bausme ir skiria kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. J. pradėti dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos, visą bausmės laikotarpį neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Teismas pažymi, kad nesant asmens sutikimo, teismas negali skirti įpareigojimo gydytis nuo priklausomybės ligų.

A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 27 d., 10.37 val. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. 13.56 val. (t. 1, b. l. 105-107), šis laikas įskaitytinas į laisvės apribojimo bausmę, vieną sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 115-116), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilio veidrodėlį įvertina 50 Eur, tiek jis maždaug kainuotų jei pirktų autolaužyne. Detalę, kurią atsiėmė iš tyrėjos – aukštų dažnių garsiakalbį, jis įvertina 20 Eur, vairuotojo pusės valdymo panelę – 28 Eur. Taip pat prašo priteisti už naudojimąsi „City Bee“, kai ieškojo automobilio detalių – 56,71 Eur. Vėliau pateikė patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimą padidino iki 1 846,51 Eur (t. 1, b. l. 58, 102). 2021 m. spalio 12 d. D. S. pateikė sąskaitą faktūrą SER1413 ir kasos pajamų orderio kvitą Nr. 109 - 459,80 Eur sumai (užvedimo sistemos remontas ir atsarginės dalys (duomenys neskelbtini)), sąskaitą faktūrą GR1079 45 Eur sumai (techninė pagalba), kasos pajamų kvitą Nr. 21/42 70 Eur sumai, prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitą Nr. R2324 140 Eur sumai (degimo spynos ir durų spynos remontas) (b. l. 47-56). „City Bee“ paslaugoms pagrįsti pateikė 2021 m. spalio 1 d. – 2021 m. spalio 15 d. sąskaitą faktūrą NCTB Nr. 148127, iš kurios matyti, kad ji išrašyta D. S. ir nurodyta sumokėti už automobilių dalijimosi paslaugą 56,71 Eur (t. 1, b. l. 59).

Teismas D. S. ieškinį tenkina iš dalies.

Pažymėtina, kad kaltininkas privalo atlyginti tik dėl jo kaltų veiksmų atsiradusią žalą, o ieškinys reiškiamas dėl žalos, kurią padarę asmenys dar nėra nustatyti, ikiteisminis tyrimas išskirtas į kitą bylą. Todėl teismas šioje byloje priteisia tik dėl kaltininko neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą, o kitoje dalyje ieškinį palieka nenagrinėtą.

A. J. pripažintas kaltu pagrobęs 28 Eur vertės automobilio kairės pusės stiklo ir veidrodėlių valdymo panelę su mikroschema, pasikėsinęs pagrobti kairės pusės automobilio veidrodėlį, o būtent, kad jis atsuko nuo automobilio vairuotojo durelių su savimi turėtu atsuktuvu apdailos panelę, nuo kurios nuėmė ir į savo kuprinę įsidėjo 20 Eur vertės aukštų dažnių garsiakalbį bei pasikėsino pagrobti 50 Eur vertės automobilio vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį. Visos šios detalės D. S. grąžintos, todėl teismas sprendžia tik dėl remonto darbų dalies, susijusios su gražintų detalių prisukimu į savo vietas, vertės. Kadangi iš D. S. ieškinio nėra aiški remonto vertė šioje dalyje, nes kartu buvo atliekami ir kiti remonto darbai, D. S. ieškinio nepatikslino, todėl teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį šioje dalyje, vadovaujasi UAB „M. A.“ specialisto A. P. nurodyta informacija, kad darbų kaina šiuo atveju būtų skaičiuojama pagal darbų laiką, darbas užtruktų apie vieną valandą, vienos valandos darbas paprastai kainuoja 65 Eur. Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis naudojimosi „City Bee“ išlaidas, kol buvo remontuojamas automobilis – 56,71 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas dalyje dėl remonto darbų vertės – 65 Eur sumai ir 56,71 Eur sumai už naudojimąsi „City Bee“ ir šias išlaidas teismas priteisia nukentėjusiajam D. S. iš kaltinamojo, o kitoje dalyje ieškinį palieka nenagrinėtu, nes išskirtas ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir nėra nustatyti žalą padarę asmenys.

Kiti klausimai

Voką, kuriame yra viena juostelė su mikrodalelėmis; voką su 1 daktiloskopine plokštele su rankų pėdsakais (įpakavimas Nr. 3), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (t. 1, b. l. 74-75, 78-79), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėžę, kurioje yra automobilio „VW (v. n. (duomenys neskelbtini)) vidaus detalė su rankų pėdsakais (įpakavimas Nr. 1) saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (t. 1, b. l. 78-79), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam D. S. (BPK 94 straipsnio 5 punktas).

Kompaktinį diską su G. A. pateiktu vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. J. įpareigoti pradėti dirbti ir visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos; visą bausmės laikotarpį neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam D. S. turtinę žalą. Visą bausmės laikotarpį uždrausti A. J. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 27 d., 10.37 val. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. 13.56 val. (dvi dienas), vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Tenkinti civilinio ieškovo D. S. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti jam iš A. J. 121,71 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir 71 euro centą) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtu.

Voką, kuriame yra viena juostelė su mikrodalelėmis; voką su 1 daktiloskopine plokštele su rankų pėdsakais (įpakavimas Nr. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Dėžę, kurioje yra automobilio „VW (v. n. (duomenys neskelbtini)) vidaus detalė su rankų pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam D. S. (BPK 94 straipsnio 5 punktas).

Kompaktinį diską su G. A. pateiktu vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė