Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-627-497/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-02
Bylos Nr.
1A-627-497/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43852-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Eglė Venckienė
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-627-497/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43852-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Eglės Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. (toliau ir – nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, R. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo XIV-3060, įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d., redakcija), ir nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. Š. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į R. Š. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 13 d., 22.00 val. iki 2023 m. gruodžio 14 d., 11.33 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu atlikta bausmės dalis.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, R. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per metus laiko nuo realios laisvės atėmimo bausmės pabaigos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, R. Š. pripažintas recidyvistu.

Nuosprendžiu nuteistas ir kitas asmuo, tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu nėra paduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. Š. ir A. U., veikdami kartu, bendrininkų grupėje, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir atimdami galimybę nukentėjusioms priešintis, pagrobė svetimą turtą: 2023 m. gruodžio 13 d. apie 18.20 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tikslu pagrobti svetimą turtą ir tam panaudoję specialias priemones – veidą dengiančius medžiaginius objektus (marškinėlius), įėjo į maisto prekių parduotuvę UAB „Budruva“, esančią Naujoji g. 8, Vievyje, Elektrėnų savivaldybėje. R. Š. parduotuvės pardavėjai – kasininkei D. S. bei parduotuvėje buvusiai lankytojai I. M. nurodė: „Rankas aukštyn, apiplėšimas“, taip bendrais veiksmais sudarydami bauginančią situaciją, kas sukėlė išgąstį, jog prieš jas gali būti panaudotas fizinis smurtas. Dėl to parduotuvės UAB „Budruva“ pardavėja – kasininkė D. S. pabėgo iš parduotuvės patalpų į lauką, siekdama iškviesti pagalbą, ir 18.24 val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Šiai pabėgus, jie pagrobė parduotuvei UAB „Budruva“ priklausantį turtą – alkoholio prekes, t. y. 1 vnt. 0,7 l talpos degtinės „Originali Lietuviška Auksinė“ butelį, 13,70 Eur vertės; 1 vnt. 1 l talpos degtinės „Originali Lietuviška Auksinė“ butelį, 18,70 Eur vertės; 2 vnt. pakuotes po 4 vnt. 0,568 l talpos alaus „Carlsberg“, kurio vieneto vertė 7,25 Eur, bendros 14,50 Eur vertės. Iš viso jie pagrobė svetimą UAB „Budruva“ priklausantį turtą, kurio vertė 46,90 Eur, po ko pasišalino iš parduotuvės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę iki 1 metų laisvės atėmimo arba pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas arba kitą švelnesnę bausmės rūšį.

2.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo atsakomybę švelninančias aplinkybes. Jis prisipažino ir bendradarbiavo su teisėsauga, davė išsamius parodymus, taip padėdamas greitai ištirti bylą, atvykdavo į teismo posėdžius. Taip pat, jis nuoširdžiai gailisi. Supranta savo veiksmų neteisėtumą ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, toks požiūris rodo, kad jis yra pasirengęs keisti savo elgesį ir integruotis į visuomenę. Skunde taip pat teigiama, kad jam paskirta bausmė neatitinka nusikaltimo pavojingumo ir jo asmenybės. Nusikalstama veika buvo itin pavojinga, žala buvo nedidelė, nėra sunkių pasekmių. Jis yra jauno amžiaus, siekia taisytis, nori dirbti ir keisti savo gyvenimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neproporcingai griežta, todėl tikslinga skirti švelnesnę bausmę arba atidėti jos vykdymą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroras Mindaugas Jancevičius prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį.

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybės ypatumus. Nesutiktina su nuteistojo R. Š. nurodyta, jog jam teismas paskyrė per griežtą bausmę, kadangi iš 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio matyti, jog teismas įvertinęs kaltinamojo charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, nutarė jog R. Š. už nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmei, numatytai BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tai reiškia, jog teismas R. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę netgi mažesnę, negu įstatyme nustatytas vidurkis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai R. Š. atžvilgiu bus pasiekti tik tuo atveju, jeigu nuteistajam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė ir su šia teismo nuomone prokuroras negali nesutikti, kadangi iš nuteistojo charakterizuojančio medžiagos matyti, jog kitų bausmių rūšys nedaro jam jokio teigiamo poveikio ir bausmės tikslai nėra pasiekiami.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. Š. neginčija padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau prašo sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu.

5. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde prašoma apimtimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tiek šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę už BK 180 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, tiek galutinę subendrintą bausmę, parinko tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

7. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

Žemesnės instancijos teismas

8. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

9. R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. 180 straipsnio 1 dalies sankcija numato galimybę už šio nusikaltimo padarymą skirti laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas R. Š. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą parinko sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, ir nustatė šios bausmės rūšies dydį artimą minimaliam, t. y. 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

10. Tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgus į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad R. Š. vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). R. Š. Lietuvos Respublikoje teistas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailisi. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas bei turi neįvykdytų administracinių nuobaudų. R. Š. yra nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, išlaikytinių neturi. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pagrįstai pripažino egzistuojant vieną R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, ir tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat minėta nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai bei pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tai yra, už nuteistojo padarytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam ir paskirtą bausmę, išnagrinėjus bylą BPK 273 straipsnio tvarka, sumažino vienu trečdaliu.

12. Apeliaciniu skundu akcentuojamos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, padėjo pareigūnams jį išaiškinti, nevengė atsakomybės. Pažymėtina, visos jo įvardytos aplinkybės yra numatytos viename BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tuo tarpu nustatytos net trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurių pripažinimo teisėtumo nuteistasis skunde neginčija.

13. Dėl dalyvavimo procese pažymėtina, kad remiantis bylos duomenimis 2024 m. rugsėjo 12 d., 2024 m. lapkričio 12 d. teisiamieji posėdžiai neįvyko neatvykus vienam iš kaltinamųjų, o būtent – R. Š., 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi jam skirtas atvesdinimas, tačiau į 2024 m. gruodžio 17 d. teisiamąjį posėdį jis neatvyko, prieš posėdį teismui pateiktas tarnybinis pranešimas, kad kaltinamojo R. Š. į teismo posėdį atvesdinti nėra galimybės. 2024 m. gruodžio 19 d. R. Š. dar kartą paskirta atvesdinimas, tačiau byla perduodama nagrinėti kitiems teismo rūmams, todėl 2025 m. kovo 7 d. priimama nauja nutartis dėl R. Š. atvesdinimo į 2025 m. kovo 14 d. teisiamąjį posėdį, tačiau neatvyko, posėdžio metu prokurorė nurodė, kad R. Š. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis, paiešką atliekantis pareigūnas informavo, kad galimai jis slapstosi Europos valstybėse: Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas, paskelbta R. Š. paieška, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Pirmosios instancijos teisme tik 2025 m. birželio 6 d. gauta informacija apie tai, kad 2025 m. birželio 5 d., iš Vokietijos į Vilniaus oro uostą buvo parskraidintas ieškomas nuteistasis R. Š., pagal 2024 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-298-827/2024, kuris buvo perduotas VST pareigūnams tolimesniam konvojavimui į kalėjimą. Po to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, teisiamuosiuose posėdžiuose jau dalyvavo.

14. Apeliaciniu skundu, nenutarus sušvelninti R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki 1 metų, prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Šis prašymas taip pat nėra tenkinamas. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. 5. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi net jeigu nuteistasis R. Š. atitinka formalias BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, tačiau net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esantys R. Š. asmenybę ir jo elgesį charakterizuojantys duomenys, neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir kad R. Š. vykdys jam skirtus įpareigojimus.

17. Apeliaciniu skundu akcentuojamos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, padėjo pareigūnams jį išaiškinti, nevengė atsakomybės. Pažymėtina, visos jo įvardytos aplinkybės yra numatytos viename BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tuo tarpu nustatytos net trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurių pripažinimo teisėtumo nuteistasis skunde neginčija.

18. Dėl dalyvavimo procese pažymėtina, kad remiantis bylos duomenimis 2024 m. rugsėjo 12 d., 2024 m. lapkričio 12 d. teisiamieji posėdžiai neįvyko neatvykus vienam iš kaltinamųjų, o būtent – R. Š., 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi jam skirtas atvesdinimas, tačiau į 2024 m. gruodžio 17 d. teisiamąjį posėdį jis neatvyko, prieš posėdį teismui pateiktas tarnybinis pranešimas, kad kaltinamojo R. Š. į teismo posėdį atvesdinti nėra galimybės. 2024 m. gruodžio 19 d. R. Š. dar kartą paskirta atvesdinimas, tačiau byla perduodama nagrinėti kitiems teismo rūmams, todėl 2025 m. kovo 7 d. priimama nauja nutartis dėl R. Š. atvesdinimo į 2025 m. kovo 14 d. teisiamąjį posėdį, tačiau neatvyko, posėdžio metu prokurorė nurodė, kad R. Š. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis, paiešką atliekantis pareigūnas informavo, kad galimai jis slapstosi Europos valstybėse: Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas, paskelbta R. Š. paieška, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Pirmosios instancijos teisme tik 2025 m. birželio 6 d. gauta informacija apie tai, kad 2025 m. birželio 5 d., iš Vokietijos į Vilniaus oro uostą buvo parskraidintas ieškomas nuteistasis R. Š., pagal 2024 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-298-827/2024, kuris buvo perduotas VST pareigūnams tolimesniam konvojavimui į kalėjimą. Po to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, teisiamuosiuose posėdžiuose jau dalyvavo, tačiau šių jo skundo argumentų, atsižvelgus į išdėstytą, laikyti pagrįstais nėra pagrindo.

19. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad R. Š. praeityje 3 kartus teistas, už smurtinius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), už nusikaltimą nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis). Už pirmųjų nusikaltimų padarymą jam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau R. Š. nevykdant paskirtų įpareigojimų 2024 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi jam buvo paskirtas papildomas įpareigojimas – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, o 2024 m. balandžio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu R. Š. jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka.

20. Konstatuotina, jog esant išvardytų aplinkybių visumai R. Š. taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai arba iš dalies atidėti nėra teisinio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – šiuo metu galima tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

21. Atsižvelgus į išdėstytą, spręstina, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti, todėl R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėEglė Venckienė