Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2A-390-730/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2A-390-730/2020
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00876-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“
Trečiasis asmuo
„Rusnės žuvis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-390-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00876-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“, trečiajam asmeniui „Rusnės žuvis“ dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 595,32 EUR skolą, 54,29 EUR palūkanas, 40 EUR skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovės prašymu bylą išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti.

3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2019 m. rugpjūčio 7 d. Plungės apylinkės teismo preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, jog atsakovė dalį ieškovės reikalavimo pagal preliminarų teismo sprendimą įvykdė, 2019 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo ieškovei 595,32 EUR skolą, 46,92 EUR palūkanas ir 363 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl kitos preliminaraus sprendimo dalies – nesutiko su palūkanomis – 7,73 EUR suma, nes ieškovės pateiktame palūkanų skaičiavime buvo padaryta klaida, tai yra ieškovė neteisingai nurodė pradelstų dienų skaičių. Taip pat atsakovė nesutiko su preliminariu sprendimu priteistomis 40 EUR skolos išieškojimo išlaidomis, nes šios išlaidos turėjo būti įskaitomos į ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 bei 2 dalis, todėl 40 EUR priteista suma reiškia nepagrįstą praturtėjimą.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, juo prašė tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo į bylą pateiktus dokumentus, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pradinę kreditorę uždarąją akcinę bendrovę „Rusnės žuvis“. Nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl reikalavimo perleidimo ir atsakovė sutinka, kad naujoji kreditorė yra ieškovė. Taip pat nurodo, kad atsakovė 1005,24 EUR sumą sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. pinigus pervesdama pradinei kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Rusnės žuvis“. Toks atsakovės prievolės įvykdymas yra netinkamas, nes, pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, atsakovė privalėjo prievolę įvykdyti naujajam kreditoriui. Apie tai, kad yra pasikeitęs pradinis kreditorius, atsakovė buvo informuota. Nurodo, kad reikalavimas dėl 40 EUR išlaidų yra materialus, o ne procesinio pobūdžio, todėl jos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kaip tai numato CPK 88 straipsnis. Pažymi, kad pagrįstomis laikytinos 363 EUR bylinėjimosi išlaidos, nes skolininkas laiku skolos neapmokėjo, todėl teko kreiptis su ieškiniu į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu nusprendė Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir priimti galutinį sprendimą priteisiant iš atsakovės 595,32 EUR skolą, 53,37 EUR palūkanas, 40 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 371 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Pagrindiniai sprendimo argumentai:

5.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir šalių teisinių santykių kvalifikavimo teismas nurodė, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Rusnės žuvis“ pagal atsakovės užsakymus pristatė atsakovei prekes. Už pristatytas prekes pradinė kreditorė išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė už pristatytas prekes liko skolinga 595,32 EUR. 2019 m. birželio 28 d. pradinė kreditorė Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei, kuri 2019 m. liepos 3 d. raštu informavo atsakovę dėl reikalavimo teisės perleidimo. Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, tai yra pradinei kreditorei reikalavimo teisę perleidus ieškovei, ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė.

5.2. Dėl skolos ir palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimo perleidimo pagrindu prašo priteisti 595,32 EUR skolą iš atsakovės. Atsakovė pateikė dokumentus, kad šią skolą apmokėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. pradinei kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Rusnės žuvis“. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, į tai, kad atsakovė skolą apmokėjo trečiajam asmeniui po preliminaraus sprendimo priėmimo, nusprendė, kad šiuo atveju atsakovė ieškovei skolos nesumokėjo, todėl priteisė iš atsakovės ieškovei 595,32 EUR skolą. Teismas spręsdamas palūkanų priteisimo klausimą nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas iš dalies ir atlikęs palūkanų perskaičiavimą pagal praleistų dienų skaičių nustatė, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas iš dalies, ir priteisė ieškovei 53,37 EUR palūkanų bei 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.3. Dėl reikalaujamų priteisti 40 EUR ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensaciją. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 363 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 8 EUR sumokėto žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovė sumokėjo išlaidas trečiajam asmeniui, kuris bylinėjimosi išlaidų byloje nepatyrė. Teismas nusprendė, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisti rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 8 EUR žyminis mokestis ir 363 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Dėl skolos, palūkanų, išieškojimo išlaidų priteisimo apeliantė nurodo, kad po galutinio sprendimo priėmimo atsakovė kreipėsi į pirminę kreditorę dėl atsakovės sumokėtos 1 005,24 EUR sumos grąžinimo, tačiau pirminė kreditorė atsisakė grąžinti sumokėtą sumą, kadangi pagal susitarimą su ieškove grąžino jai dalį sumos, tai yra 409,92 EUR, o likusia dalimi buvo padengta atsakovės skola pirminei kreditorei. Teigia, kad tarp šalių buvo pasitaikę atvejų, kai apeliantė pervesdavo lėšas ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, tačiau dėl šių aplinkybių ginčų nekildavo. Nurodo, kad trečiajam asmeniui pervedus lėšas, ieškovė neturi reikalavimo teisės į 595,32 EUR skolą ir 53,37 EUR palūkanų sumą. Pažymi, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų suma turi būti įskaitoma į ieškovės išlaidas, patirtas išieškant skolą iš atsakovės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ši priteista suma yra mažesnė nei jos patirti nuostoliai dėl skolos iš atsakovės, todėl 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų suma yra įskaitytina į šią sumą ir papildomai nepriteistina.

6.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliantė nurodo, kad ieškovei priteistų 363 EUR advokato pagalbos išlaidų dydis, nepaisant to, kad jis neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, yra nepagrįstai didelis, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, kadangi ginčo sudėtingumas, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės, nei kitų specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, procesinių dokumentų (ieškinio) apimtis nėra didelė, šio procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas. Pažymi, kad ieškovė teikdama prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepateikė šių išlaidų skaičiavimo ir pagrindimo.

6.3. Dėl teismo sprendimui keliamų turinio ir formos reikalavimų, tinkamo motyvavimo apeliantė nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino byloje surinktų dokumentų, nepatikrino ieškovės reikalavimo pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pažymi, kad sprendimas neatitinka jam keliamų formos reikalavimų, kadangi sprendime nėra aiškios įžanginės teismo sprendimo dalies, nėra aiškiai suformuluotos aprašomosios ir motyvuojamosios dalies – ginčijamame sprendime nėra išdėstyta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santraukos. Dėl to, kas nurodyta, nėra galimybės iki galo ir tinkamai suprasti ir suvokti teismo sprendimo argumentus, kurių pagrindu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iš esmės nurodo, kad skola su palūkanomis buvo sumokėta pirminei kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Rusnes žuvis“. Teigia, kad kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Rusnės žuvis“ dėl lėšų grąžinimo, tačiau lėšos nebuvo grąžintos, kadangi pagal susitarimą su ieškove grąžino jai dalį sumos, tai yra 409,92 EUR, o likusia dalimi buvo padengta atsakovės skola pirminei kreditorei. Teigia, kad tarp šalių buvo pasitaikę atvejų, kai apeliantė pervesdavo lėšas ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, tačiau dėl šių aplinkybių ginčų nekildavo. Nurodo, kad trečiajam asmeniui pervedus lėšas, ieškovė neturi reikalavimo teisės į 595,32 EUR skolą ir 53,37 EUR palūkanų sumą.

10. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas priteisti skolą ir palūkanas iš apeliantės ieškovei tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Rusnės žuvis“ pagal apeliantės užsakymus pristatė atsakovei prekes. Už pristatytas prekes pradinė kreditorė išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras (2018 m. kovo 31 d. serija RŽ2018 Nr. 04281, 2018 m. balandžio 13 d. serija RŽ2018 Nr. 04431 ir 2018 m. gegužės 2 d. serija RŽ2018 Nr. 05117), tačiau atsakovė už pristatytas prekes pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras iki galo neatsiskaitė ir liko skolinga 595,32 EUR (e.b.l. 9). 2019 m. birželio 28 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Rusnės žuvis“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei (e.b.l.7–8), kuri 2019 m. liepos 3 d. raštu (e.b.l. 5–6, 53–54, 60–61) ir informavo atsakovę dėl reikalavimo teisės perleidimo. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. preliminariu sprendimu nustatyta, kad trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rusnės žuvis“ reikalavimas yra perleistas ieškovei ir byloje nėra įrodymų, jog apeliantė skolą sumokėjo, todėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį tenkino priteisdamas reikalavimo perleidimo sutartimi perleistą skolą, apskaičiuotas palūkanas, išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė pateikė prieštaravimus, nurodydama, kad skola sumokėta, tačiau dėl suklydimo (e.b.l. 72) skola 2019 m. rugpjūčio 28 d. sumokėta ne ieškovei, o uždarajai akcinei bendrovei „Rusnės žuvis“ 1005, 24 EUR (e.b.l. 46).

12. Reikalavimo perleidimas yra sutartis, kuria kreditorius perleidžia trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, tai yra jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Šiuo atveju itin svarbu pažymėti, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

13. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2019 m. liepos 3 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo (e.b.l. 5), kuris 2019 m. liepos 4 d. išsiųstas apeliantei elektroniniu paštu (e.b.l. 6) ir 2019 m. liepos 6 d. išsiųstas apeliantės viešai skelbiamu buveinės adresu (e.b.l.12–13). Kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė informavo skolininkę dėl reikalavimo perleidimo ir ginčo dėl šios faktinės aplinkybės neiškilo, daroma išvada, kad ieškovė tinkamai informavo apeliantę apie reikalavimo perleidimą, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškovė apeliantės atžvilgiu neturi reikalavimo teisės. Kaip matyti, apeliantė po preliminaraus sprendimo priėmimo 2019 m. rugpjūčio 7 d., kuris jai buvo išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir kuris, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytinas jai tinkamai įteiktu 2019 m. rugpjūčio 9 d., uždarajai akcinei bendrovei „Rusnės žuvis“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 1005, 24 EUR (e.b.l. 46).

14. Nors apeliantė nurodo, kad pinigus pervedė per klaidą (e.b.l. 72), pervesta suma yra skola ieškovei, bei teigė, jog tarp šalių yra nusistovėjusi tarpusavio praktika, jog apeliantė perveda lėšas uždarajai akcinei bendrovei „Rusnės žuvis“, o pastaroji – ieškovei, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantei įteikus preliminarų sprendimą, jame aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kam ir kokiu pagrindu priteista skola, palūkanos, išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės. Šiuo atveju apeliantė savo rizika lėšas, kurias laiko skola ieškovei, po 19 dienų nuo preliminaras sprendimo įteikimo pervedė uždarajai akcinei bendrovei „Rusnės žuvis“. Antra – apeliantė pateikė 2019 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Rusnės žuvis“ pervedė ieškovei 409,92 EUR sumą, apeliaciniame skunde nurodydama, jog ši suma yra apeliantės skola ieškovei, tačiau teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais, kadangi pirmiausia apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog ši suma yra apeliantės skola ieškovei, kurios dydis, be kita ko, neatitinka faktinio skolos dydžio byloje (CPK 178 straipsnis), ir antra – iš mokėjimo nurodymo paskirties matyti, jog pervesta suma yra „Permoka“, todėl šiuo atveju nėra jokių objektyvių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių apeliantės teiginius dėl lėšų pervedimo ieškovei, o priešingas situacijos vertinimas būtų paremtas prielaidomis, kurios nėra pagrįstos nei objektyviais įrodymais, nei argumentais (CPK 263 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 11–14 punktai), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų dėl skolos ir palūkanų priteisimo tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas (nutarties 10 punktas), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl ikiteisminio skolos ieškojimo išlaidų

16. Apeliantė nurodo, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų suma turi būti įskaitoma į ieškovės išlaidas, patirtas išieškant skolą iš atsakovės. Ieškovė jokių įrodymų, kad ši priteista suma yra mažesnė nei jos patirti nuostoliai dėl skolos iš atsakovės, nepateikė, todėl 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų suma yra įskaitytina į šią sumą ir papildomai nepriteistina.

17. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 16 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas priteisti 40 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, tinkamai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

18. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Rusnės žuvis“ kas mėnesį tiekė apeliantei prekes (žuvies atliekas) ir už parduodamas prekes išrašė apeliantei PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nustatyti aiškūs mokėjimo terminai (e.b.l. 15–17). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Rusnės žuvis“ finansinį reikalavimą už parduotas prekes perleido ieškovei, kuri būdama naujoji kreditorė pareiškė reikalavimą apeliantei sumokėti ne tik skolą, bet ir palūkanas. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad apeliantė mokėjimo terminą praleido, dėl to apeliantei buvo skaičiuojamos palūkanos. Įstatymas numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas skolą ir palūkanas, esant teisėtam pagrindui, tenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 40 EUR sumos priteisimo, kadangi šalys yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, ūkio subjektai, apeliantė praleido skolos už įsigytas prekes sumokėjimo terminą, todėl ieškovė, kaip kreditorė, įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 18 punktas), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl ikiteisminio skolos ieškojimo išlaidų tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (nutarties 17 punktas), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliantė nurodo, kad ieškovei priteistų 363 EUR advokato pagalbos išlaidų dydis, nepaisant to, kad jis neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, yra nepagrįstai didelis, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, kadangi ginčo sudėtingumas, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės, nei kitų specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, procesinių dokumentų (ieškinio) apimtis nėra didelė, šio procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas. Pažymi, kad ieškovė teikdama prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo.

21. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 20 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tinkamai įvertino rašytinius įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų dydį, bei ar tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

23. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

24. Pirmiausia nesutinkama su apeliantės argumentais, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį (e.b.l. 8, 52) ir įrodymus, jog ieškovė sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Intra lex“ 363 EUR sumą už ieškovės pateiktų dokumentų analizę, ieškinio dėl skolos priteisimo iš apeliantės parengimą ir pateikimą teismui (e.b.l.14, 18). Šie įrodymai byloje buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinti.

25. Antra, nesutinkama su apeliantės argumentais, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Kaip matyti byloje, ieškovė, atstovaujant advokatui, 2019 m. liepos 30 d. pateikė išsamiai motyvuotą ir teisiškai pagrįstą ieškinį, kuriame detalizavo bylos faktines aplinkybes, nurodė reikalavimo perleidimo fakto, skolos susidarymo aplinkybes, pateikė išsamiai detalizuotą palūkanų apskaičiavimo pagrindimą dienomis. Nors nagrinėjamu atveju ginčo byla nėra sudėtinga, tačiau pažymėtina ir tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, pasinaudojant advokato paslaugomis, yra daugiau nei 8 kartus mažesnės nei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus rekomenduojamas dydis teikiant ieškinį, (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 24–25 punktai) daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo jas priteisė atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo (nutarties 24 punktas) bei tinkamai taikydamas proceso teisės normas, priteisė ieškovei iš apeliantės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra proporcingos bylos sudėtingumui ir atitinka rekomenduojamus Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose užmokesčio dydžius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

27. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nėra išskirta teismo nustatytų bylos aplinkybių, byloje surinktų įrodymų vertinimo, argumentų, dėl kurių teismas atmetė byloje surinktus reikšmingus įrodymus. Pažymi, kad sprendimas neatitinka jam keliamų formos reikalavimų, kadangi sprendime nėra aiškios įžanginės teismo sprendimo dalies, nėra aiškiai suformuluotos aprašomosios ir motyvuojamosios dalies – ginčijamame sprendime nėra išdėstyta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santraukos.

28. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 27 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą tinkamai įvertino šalių argumentus, rašytinius įrodymus, jų pagrindu motyvavo priimamą teismo sprendimą bei laikėsi turinio ir formos reikalavimų.

29. CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

30. Šiuo atveju visų pirma apeliantės skunde nurodomi argumentai neleidžia konstatuoti tokio skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo. Apeliacinės teismas įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisiškai motyvuotas, aiškus, nuoseklus ir logiškas, pirmosios instancijos teismas išsamiai detalizavo priteistinų palūkanų apskaičiavimą, iš esmės pasisakė dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo. Pažymėtina, kad motyvų procesiniame dokumentų teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereiškia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Kita vertus kaip visiškai nepagrįsti atmetami apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi aiškios įžanginės, motyvuojamosios dalies, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi aiškias įžanginę, aprašomąją, motyvuojamąją bei rezoliucinę dalis, be to, kaip nustatyta (nutarties 15, 19, 26 punktai), yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 29–30 punktai), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą jį išsamiai motyvavo, priimtas teismo sprendimas yra teisiškai pagrįstas, aiškūs, nuoseklūs ir logiškas, priimtas laikantis turinio ir formos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti (nutarties 28 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Kiti apeliantės skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

33. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u taria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė