Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-10-19 · Civilinė byla Nr. e2-4392-799/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-19
Bylos Nr.
e2-4392-799/2022
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01598-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4392-799/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01598-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.2.6.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 19 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A. Š. priteisti 1000 Eur negrąžinto kredito, 85,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 216,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (jam asmeniškai). Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad turi daugiau kreditų ir neužteko gaunamos algos kreditui apmokėti.

CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2021 m. balandžio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 24 mėn. terminui suteiktas 1000 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito kainą – 669,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas bei 180 Eur sutarties sudarymo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2022-02-02 sutartį nutraukė.

2021-05-19 pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2022-03-18 rašytiniu pranešimu. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą bei sutikus su ieškiniu, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1000 Eur negrąžintas kreditas ir 85,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-02-02).

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas) (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai).

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 216,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-02-02) iki sutarties termino pabaigos (2024-08-30) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

Pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent sutartyje nurodytos visos bendros palūkanų (mokėjimo palūkanos + negautos pajamos (nuostoliai) už visą sutarties laikotarpį) sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad ieškovė klaidingai nurodo su atsakovu sudarytos paskolos sutarties termino pabaigą – 2024 m. rugpjūčio 30 d., ir nepagrįstai nurodo per ilgą sutarties laikotarpį. Iš byloje esančių sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, kad tiek palūkanų norma (55 procentų), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal mokėjimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. balandžio 3 d.

Darytina išvada, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį ir ši suma gali būti vertinama kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (nuostolius). Tačiau iš Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 bylų priėmimo – perdavimo akto matyti, kad ieškovei reikalavimą į atsakovo įsiskolinimą sudaro 1000 Eur pagrindinė skolos suma bei 18 proc. metinės palūkanos, todėl ieškovei priteistinų palūkanų sumai vadovaujamasi ieškovei perleista pradinės kreditorės 18 proc. metinės palūkanų normos dydžiu, kuris atitinka pačios ieškovės ieškinyje nurodytą ir prašomą priteisti palūkanų sumą.

Nors teismų praktikoje teigiama, kad kreditoriai negali turėti lūkesčio negautas pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos ir ieškovės prašomos palūkanos sudaro 18 proc. metinę palūkanų normą (sutartyje sulygta 55 proc.) ir tokio pobūdžio anuiteto mokėjimo grafiko byloje nėra pateikta, ieškovės reikalavimas priteisti 216,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-02-02) iki sutarties termino pabaigos (2024-08-30) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką tenkinamas pilna apimtimi, kad iš atsakovo priteistinos 216,27 Eur negautos pajamos faktiniam bylos išnagrinėjimo teisme momentui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2. punkto matyti, kad šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

Palūkanų dydį pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Tačiau, vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-29-248/2016). Taigi, teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šioje įstatymo nuostatoje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

Nagrinėjimu atveju, tarp pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,BnP Finance“ ir atsakovo sudaryta sutartis prisijungimo būdu (nuotoliniu) pagal standartines sąlygas, todėl atsakovė derėtis dėl sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2. punkto numatytų metinių procesinių palūkanų neturėjo galimybės. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pradinė kreditorė su atsakove individualiai aptarė sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2. punkto nuostatas, ar pradinė kreditorė sudarė atsakovei protingą galimybę tinkamai susipažinti su standartinėmis sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2. punkto nuostatomis. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, konstatuoja, jog vartojimo kredito Sutartyje nustatyta sąlyga dėl 12 procesinių metinių procesinių palūkanų dydžio (sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2. punktas) yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes nustatoma neproporcingai didelė vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.2284 str. 2 d. 5 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sudarydamas sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties šalis, sudarydama sutartį nuotoliniu būdu negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertinti skolinimosi rizikos, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas ieškovės prašomų priteisti 12 procentų metinių procesinių palūkanų dydį numatytą sutarties Bendrųjų sąlygų 6 dalyje ,,Sutartinė atsakomybė“, 6.2. punkte, mažina iki įstatyme numatytų 5 procentų dydžio metinės procesinių palūkanų normos (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), atsižvelgiant į tai, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai, kurie buvo apskaičiuoti konkrečia skaitine išraiška iš esmės yra patenkinti, teismas konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 29 Eur žyminis mokestis bei 242 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 271 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) negrąžinto kredito, 85,13 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 13 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 216,27 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 27 ct) negautų pajamų (nuostolių), 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugsėjo 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 271 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Vida Butanavičiūtė