Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Seifuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Seifuva“ ieškinį atsakovui V. Č. dėl darbo sutarties pakeitimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

2. Ieškovė UAB „Seifuva“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais jos ir jos buvusio direktoriaus atsakovo V. Č. 2019 m. sausio 4 d. darbo sutarties Nr. 490 pakeitimus, kuriais nuo 2023 m. birželio 1 d. atsakovui nustatytas 4 348,00 Eur mėnesinis atlyginimas ir nuo 2024 m. liepos 1 d. nustatytas 5 218,00 Eur mėnesinis atlyginimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino ieškovei sumokėtą 228 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas nurodė, kad šios civilinės bylos ir Utenos apylinkės teismo neįsiteisėjusiu 2026 m. vasario 12 d. sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-384-839/2026 šalys yra tos pačios, ginčo dalykas ir pagrindas yra tie patys, t. y. abiem atvejais darbdavys ginčija darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio pagrįstumą, tik Utenos apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje savo poziciją dėstė atsiliepime, o šiuo atveju inicijuoja naują bylą, tačiau iš esmės abi bylos yra dėl to, koks nustatytas ir turi būti sumokėtas darbo užmokestis darbuotojui. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyti ieškinio dalykų skirtumai yra labiau lingvistinio pobūdžio, tačiau nekeičia dalyko esmės – siekio mokėti mažesnį darbo užmokestį darbuotojui. Teismas pažymėjo, kad teismuose negali būti nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl to paties, nauja inicijuojama byla negali būti įsiterpiama į kitą jau nagrinėjamą ginčą, kuriuo siekiama to paties rezultato. Dėl to teismas vertino, kad abiejų bylų dalykai ir pagrindai nėra skirtingi ir atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Seifuva“ (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Nesutinka, kad civilinės bylos yra tapačios. Nurodo, kad nesutampa bylų pagrindas ir dalykas, nes vertinant ieškinių dalykų tapatumą, lemiamą reikšmę turi ne formali reikalavimų išraiška, bet ginčo materialinis teisinis santykis ir pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas. Šiuo atveju šie elementai nagrinėjamose bylose iš esmės skiriasi. Civilinėje byloje Nr. e2-384-839/2026 ieškinio dalykas yra turtinio pobūdžio reikalavimas – ieškovo V. Č. reikalavimas priteisti jam, jo teigimu, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei su tuo susijusias netesybas už vėlavimą atsiskaityti. Taigi, minėtoje byloje sprendžiamas klausimas, ar darbo užmokestis buvo nepagrįstai neišmokėtas (sulaikytas), koks yra jo dydis ir ar jis teisingai apskaičiuotas. Ginčo objektas yra konkreti piniginė prievolė ir jos vykdymo tinkamumas. Tuo tarpu, siekiamoje inicijuoti civilinėje byloje ieškinio dalykas yra visiškai kitoks – reikalavimas pripažinti darbo sutarties pakeitimus, padarytus pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, negaliojančiais. Šiuo atveju ginčas yra neturtinio pobūdžio ir susijęs su darbo sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumo vertinimu, t. y. ar tokie pakeitimai galėjo būti sudaryti ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus.

7. Teigia, kad skiriasi ne tik reikalavimų pobūdis (turtinis ir neturtinis), bet ir ginčo nagrinėjimo dalykas bei tikslas. Byloje dėl darbo užmokesčio priteisimo teismas vertina darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo aplinkybes, tačiau iš esmės nesprendžia darbo sutarties pakeitimų teisėtumo klausimo kaip savarankiško ginčo objekto. Tuo tarpu byloje dėl darbo sutarties pakeitimų pripažinimo negaliojančiais būtent šis teisėtumo klausimas yra pagrindinis ir lemiamas. Pažymi, kad darbo sutarties pakeitimų pripažinimas negaliojančiais savaime nesukuria tiesioginės pareigos darbuotojui atlyginti žalą ar grąžinti sumokėtą darbo užmokestį, tačiau tai gali sudaryti prielaidas ateityje reikšti atskirus turtinius reikalavimus. Vadinasi, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ankstesnis teisinis santykis – darbo sutarties pakeitimų atsiradimo ir galiojimo pagrindai, o ne jų finansinės pasekmės. Pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-384-839/2026 nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl darbo sutarties pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, taigi, nebuvo ir sprendžiamas šių pakeitimų teisėtumo klausimas, jis nebuvo atskiro ginčo dalyku. Vien aplinkybė, kad tam tikri argumentai buvo paminėti, savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog darbo sutarties pakeitimų teisėtumo klausimas jau yra išspręstas.

8. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas sutapatino ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Šiuo atveju ieškinių dalykai skiriasi, taigi, nesutampa ir ieškinių pagrindai, nes kiekvienas reikalavimas grindžiamas skirtingomis aplinkybėmis. Be to, nagrinėjamoje byloje faktinis pagrindas siejamas su konkrečiais juridiniais faktais – visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų nebuvimu (ar jų nepriėmimu), kurie buvo būtini darbo sutarties pakeitimams sudaryti. Pažymi, kad 2026 m. vasario 3 d. pareiškė priešieškinį atsakovui V. Č., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2019 m. sausio 4 d. darbo sutarties Nr. 490 pakeitimus, tačiau Utenos apylinkės teismas atsisakė priimti priešieškinį dėl to, kad jis pateiktas pavėluotai.

9. Atsakovas V. Č. atsiliepimu ieškovės atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

10. Nurodo, kad 2019 m. sausio 4 d. su ieškove sudarė darbo sutartį Nr. 490 ir buvo priimtas dirbti ieškovės direktoriumi. Buvo nustatytas 3 067 Eur mėnesinis atlyginimas, 2023 m. birželio 1 d. darbo sutarties pakeitimu nustatytas 4 348 Eur mėnesinis atlyginimas, 2024 m. liepos 1 d. darbo sutarties pakeitimu nustatytas 5 218 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Darbo sutarties pakeitimus sudarė ir pasirašė ieškovės stambiausias akcininkas ir dabartinis vadovas D. Č. Ieškovės vadovo pareigas ėjo nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2025 m. liepos 1 d., o atšaukus jį iš pareigų liko nesumokėtas 38 963,84 Eur darbo užmokestis

11. Nurodo, kad teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-384-839/2026 dėl darbo užmokesčio priteisimo buvo visiškai patenkintas jo reikalavimas, o UAB „Seifuva“ neįrodė darbo sutarties sąlygų dėl darbo užmokesčio dydžio padidinimo neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį konstatavęs šalių, ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo tapatumą. Ieškovė ir atsakovas yra tos pačios šalys kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-384-839/2026, tiek šioje byloje, tiek jau išnagrinėtoje ieškovė kaip darbdavys ginčijo atsakovui – darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio pagrįstumą. Argumentuoja, kad apeliantės siekis yra nemokėti jam darbo užmokesčio (mokėti mažesnį), ji pati savo procesiniuose dokumentuose išnagrinėtose civilinėse bylose akcentavo, kad pasitvirtinus aplinkybėms, kad darbo sutarties sąlygos, susijusios su darbo užmokesčio padidinimu, nebuvo keistos, V. Č. neturės teisės reikalauti padidinto darbo užmokesčio dalies. Taigi, ieškovės siekiamas teisinis rezultatas yra tas pats nežiūrint to, kad skiriasi reikalavimų pobūdis (turtinis ir neturtinis). Ieškovės ieškinys, kurį atsisakyta priimti, ir civilinės bylos dėl darbo užmokesčio priteisimo ieškinio pagrindas ir dalykas sutampa. Ieškinių esminiais elementais buvo ir yra siekiama to paties materialiojo teisinio rezultato – nustatyti atsakovui neišmokėtą darbo užmokestį, tarp jų ir padidintą dydį remiantis darbo sutarties pakeitimais, kuriuos ieškovė ginčija šioje byloje ir dėl kurių teisėtumo teismas pasisakė išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-384-839/2026. Priešingai ieškovės teiginiams, teismas būtent ir vertino darbo sutarties pakeitimo teisėtumo klausimą, nes kitaip nebūtų buvę galima išnagrinėti bylos ir nustatyti neišmokėto darbo užmokesčio dydžio bei jo priteisti.

12. Bylą nagrinėjantis teismas tam, kad galėtų įvertinti susijusių bylų ieškinių tapatumą, ne tik konstatuoja kokios faktinės aplinkybės ir kokios teisės normos nurodomos lyginamuose ieškiniuose, bet ir apibrėžia bylų nagrinėjimo dalyką – kokie teisiškai reikšmingi faktai ir santykiai turi būti nustatyti sprendžiant šalių ginčą kiekvienoje iš vertinamų bylų ir juos palyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 24 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik reikalavimų lingvistines formuluotes, bet ir patį ginčo materialinį santykį – teisminio nagrinėjimo objektą ir gynybos būdą. Taip pat ir įvertino ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, kuriomis ieškovė grindė savo reikalavimą, ir pagrįstai nustatė, kad ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl darbo sutarties pakeitimų, kuriais padidintas atsakovo darbo užmokestis, pripažinimo negaliojančiais atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, t. y. teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad neįsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-384-839/2026 šalys yra tos pačios, ginčo dalykas ir pagrindas yra tie patys, t. y. abiem atvejais darbdavys ginčija darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio pagrįstumą, tik Utenos apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje darbdavys savo poziciją dėstė atsiliepime, o šiuo atveju inicijuoja naują bylą, tačiau iš esmės abi bylos yra dėl to, koks nustatytas ir turi būti sumokėtas darbo užmokestis darbuotojui. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyti ieškinio dalykų skirtumai yra labiau lingvistinio pobūdžio, tačiau nekeičia dalyko esmės – siekio mokėti mažesnį darbo užmokestį darbuotojui.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 14 punktas).

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

19. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-205-1075/2024 ir kt.).

20. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad neįsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-384-839/2026 ieškovas V. Č. ieškiniu prašė jam iš atsakovės UAB „Seifuva“ priteisti nesumokėtą darbo užmokestį ir netesybas už vėlavimą atsiskaityti. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Seifuva“ siekia inicijuoti civilinę bylą atsakovui V. Č. dėl 2019 m. sausio 4 d. darbo sutarties pakeitimų, kuriais nuo 2023 m. birželio 1 d. atsakovui nustatytas 4 348,00 Eur mėnesinis atlyginimas ir nuo 2024 m. liepos 1 d. nustatytas 5 218,00 Eur mėnesinis atlyginimas, pripažinimo negaliojančiais. Sutiktina, kad ginčo šalys abiem atvejais yra tos pačios, šalių ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, abu ginčai glaudžiai tarpusavyje susiję ir UAB „Seifuva“ siekis esmės yra tas pats, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė UAB „Seifuva“ siekia pareikšti tapatų ieškinį. Išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio priteisimo darbuotojas siekė įgyvendinti savo teisę į didesnį darbo užmokestį, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju darbdavys siekia paneigti šios teisės egzistavimą, t. y. siekia nuginčyti egzistuojantį pagrindą mokėti darbuotojui jo reikalaujamo dydžio darbo užmokestį. Taigi, šioje proceso stadijoje susipažinus su ieškovės ieškiniu nėra teisinio pagrindo konstatuoti tapatų jo pagrindą ir dalyką kaip išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio priteisimo.

21. Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-384-839/2026 UAB „Seifuva“ siekė pareikšti priešieškinį, kurį teismas atsisakė priimti dėl to, kad jis pateiktas pavėluotai ir užvilkins bylos nagrinėjimą. Siekiamoje inicijuoti civilinėje byloje UAB „Seifuva“ pareikšto ieškinio reikalavimai, pagrindas ir dalykas iš esmės yra tapatūs priešieškiniui, kurio teismas nepriėmė. Taigi ir šiuo požiūriu konstatuotina, jog negali būti paneigta ieškovės teisė į teisminę gynybą tik dėl to, kad ji ne laiku pareiškė priešieškinį kitoje byloje.

22. Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13928-996/2026 pagal ieškovės UAB ,,Taurakalnis“ ieškinį atsakovams V. Č. ir UAB „Seifuva“ dėl 2019 m. sausio 4 d. darbo sutarties pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2023 m. birželio 1 d. ir nuo 2024 m. liepos 1 d., kuriais buvo padidintas UAB „Seifuva“ tuometinio direktoriaus V. Č. darbo užmokestis, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

23. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškinių tapatumas gali paaiškėti ir vėlesnėje proceso stadijoje. Jeigu jau iškėlus civilinę bylą paaiškėja, kad eisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021, 15 punktas).

24. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju netikrina pareikšto ieškinio atitikimo kitiems CPK įtvirtintiems turinio ir formos reikalavimams, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

26. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą ir šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.