Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-866-826/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
2S-866-826/2019
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00211-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
G. T.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-866-826/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00211-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2847-941/2019, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo D. G. ieškinį atsakovui G. T., trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo grąžinant nekilnojamąjį daiktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. T., prašydamas pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 10 d. susitarimą – sutartį ir Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27-474/2009 patvirtintą taikos sutartį, kuria D. G. perleido G. T. statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kretingos r., vertė buvo 150 000 Lt (44 443 Eur), o G. T. už šiuos pastatus perleido D. G. 1,89 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vertė 115 000 Lt (33 306,30 Eur).

2. Nurodė, kad jis 2008 m. balandžio 11 d. iš Labdaros fondo „Visos Lietuvos vaikai“ įsigijo nurodytus statinius, t. y. gyvenamąjį namą, poilsio pastatą, garažą, šiltnamį ir kitus inžinerinius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Poilsiavietei nuo 1993 m. buvo paskirtas 0,8261 ha žemės sklypas. Klaipėdos apskrities viršininko apskrities administracija 1997 m. gegužės 10 d. buvo sudariusi šio žemės sklypo nuomos sutartį su tuomečiais statinių savininkais. Nuomos sutartis apskrities viršininko 2000 m. sausio 4 d. įsakymu nutraukta prieš terminą, nes žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą sugrąžintas savininkui. Nei statinių, nei žemės savininkai klausimo dėl žemės nuomos sutarties sudarymo nesprendė. Jam įsigijus statinius 2009 m. žemės savininkai Klaipėdos rajono apylinkės teisme inicijavo procesą dėl servituto nustatymo ir niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, kuriuo siekė nuginčyti statinių įsigijimą. Teisminį procesą inicijavusi šalis įkalbėjo baigti bylą taikos sutartimi, pagal kurią jis įsigytus statinius perleido nuosavybės teisėmis G. T., o G. T. jam kaip kompensaciją už statinius perleido jam 1,89 ha žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir sumokėjo 10 000 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat įsipareigojo padėti jam konsultuodamas ir realiais veiksmais rengiant sklypo detalųjį planą, kad pakeistų jo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, jį padalijant į atskirus individualius sklypelius. Pradėjus rengti detalųjį planą paaiškėjo, kad jam perleistas sklypas yra Girkalių naftos gavybos aikštelės sanitarinės apsaugos zonos ribose (dabar ji sumažinta). Inicijavo procesą dėl sanitarinių zonų sumažinimo, tačiau neturėjo išteklių ginti savo interesų. Šiuo metu naftos gavyba nėra vykdoma, bet pradėjus vykdyti sanitarinės zonos vėl gali būti išplėstos. Įsigydamas žemės sklypą tikėjosi vystyti gyvenamųjų namų statybą. G. T., pateikdamas jam neišsamią informaciją apie žemės sklypą, elgėsi nesąžiningai. Įžvelgia įvairių įstaigų atsakingų darbuotojų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių dėl to, kad sanitarinės apsaugos zonos nebuvo įregistruotos Registrų centre bei dėl planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentams rengti išdavimo sklypui, esančiam sanitarinės apsaugos zonos ribose. Pagal jo pareiškimą ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Mano, kad šios aplinkybės turi būti nagrinėjamos teismo keliu. Dėl atsakingų darbuotojų bei G. T. galbūt padarytų nusikalstamų veikų patyrė ne mažiau nei 100 000 Eur žalą. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo reikš vėliau šioje arba kitoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ginčo teisenos tvarka. Teismo motyvai:

3.1. Nurodė, kad šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nuginčyta dviem būdais, t. y. galima skųsti aukštesnės instancijos teismui arba paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šiuo atveju nuo ginčijamos sutarties patvirtinimo praėjo 10 metų, taikos sutartis buvo įvykdyta. Ieškinio priėmimas reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą. Išaiškino, kad dėl galbūt įvykdytų nusikalstamų veikų tyrimą atlieka kompetentingos ikiteisminio tyrimo institucijos, o ne teismas civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas D. G. prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ir kitam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, priimta net neįsigilinus į pateiktus priedus. Jo pateikti duomenys patvirtina, jog taikos sutarties sudarymo metu jau jam perduotame žemės sklype gyvenamieji namai nebus statomi, nes 2002 m. birželio 27 d. Palangos miesto valdybos sprendiniu Nr. 151 buvo suformuota ir patvirtinta sanitarinė apsaugos zona buvusiai naftos gavybos aikštele. Planavimo organizatorius 2002 m. suformuotoje ir patvirtintoje sanitarinėje apsaugos zonoje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų neįrašė į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą. G. T., pateikdamas jam neišsamią informaciją apie žemės sklypą, elgėsi nesąžiningai. Teismo patvirtina taikos sutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.

8. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį nurodydamas, kad jis nenagrinėtinas ginčo teisenos tvarka pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes teismas netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo pagrįstumo, netikrina toje byloje teismo materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumo; tokios aplinkybės yra tikrinamos tik instancine tvarka, skundžiant teismo sprendimą ir todėl negali būti savarankiško ieškinio pagrindu. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į prie ieškinio pateiktus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka visiškai.

9. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 10 d. susitarimą-sutartį ir Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27-474/2009 patvirtintą taikos sutartį, kuria D. G. perleido G. T. statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kretingos r., vertė buvo 150 000 Lt (44 443 Eur), o G. T. už šiuos pastatus perleido D. G. 1,89 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vertė 115 000 Lt (33 306,30 Eur). Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, kuria buvo patvirtina taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. 2-27-474/2009 pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovams D. G., labdaros ir paramos fondui „Visos Lietuvos vaikai“, tretiesiems asmenims – Ignalinos 2-ojo notarų biuro notarei D. Š., UAB DK „PZU Lietuva“, dėl servituto nustatymo ir niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, įsiteisėjo ir buvo įvykdyta (CPK 18 straipsnis).

10. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Ši įstatymo nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant šių prieštaravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Bylos nutraukimas reiškia, kad, nors byla užbaigiama šalių tarpusavio kompromiso ir taikaus susitarimo būdu, t. y. nepriimant teismo sprendimo dėl bylos ginčo esmės, tačiau laikoma, kad patvirtinus taikos sutartį šalių ginčo sprendimas užbaigtas ir šalys negali pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutartimi užbaigto ginčo sprendimo iš naujo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir tokia sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).

11. Jeigu teisme nagrinėjamos civilinės bylos šalys taikos sutartį sudaro pačioje civilinėje byloje civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas), esminiu taikaus šalių ginčo išsprendimo dokumentu tampa ne jų pasirašyta taikos sutartis, o teismo nutartis, kuria minima sutartis patvirtinama (Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-355/2010). Tokiu atveju nutartis yra galutinis teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiama byla. O dėl tokio procesinio sprendimo galiojimo ar negaliojimo gali būti sprendžiama pasinaudojant CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis bei proceso atnaujinimo institutu. Todėl teisme nagrinėjamoje byloje civilinio proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis negali būti ginčijama kitoje civilinėje byloje ieškininės teisenos tvarka. Gavęs tokį ieškinį teismas atsisako jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jei tokia aplinkybė nustatoma po ieškinio priėmimo ar apeliacinėje instancijoje, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-91-881/2014, 2A-921/2014).

12. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti D. G. ieškinį kaip nenagrinėtiną ginčo teisenos tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas savo galbūt pažeistas teises turi teisę ginti kitomis įstatymo priemonėmis, t. y. teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir pan. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis