- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 2-2847-941/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00211-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- G. T.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, spręsdama ieškovo D. G. ieškinio atsakovui G. T., trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo grąžinant nekilnojamąjį daiktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas 2019-02-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. T., prašydamas pripažinti negaliojančiu 2009-02-10 susitarimą – sutartį ir Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi (bylos Nr. 2-27-474/2009) patvirtintą taikos sutartį, kuria D. G. perleido G. T. statinius unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vertė buvo 150000 Lt (44443 Eur), o G. T. už šiuos pastatus perleido D. G. 1,89 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 115000 Lt (33306,30 Eur). Nurodo, kad jis 2008-04-11 iš Labdaros fondo „Visos Lietuvos vaikai“ įsigijo nurodytus statinius gyvenamąjį namą, poilsio pastatą, garažą, šiltnamį ir kitus inžinerinius statinius (duomenys neskelbtini). Poilsiavietei nuo 1993 m. buvo paskirtas 0,8261 ha žemės sklypas, Klaipėdos apskrities viršininko apskrities administracija 1997-05-10 buvo sudariusi šio žemės sklypo nuomos sutartį su tuomečiais statinių savininkais. Nuomos sutartis apskrities viršininko 2000-01-04 įsakymu nutraukta prieš terminą, nes žemės sklypas pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą sugrąžintas savininkui. Nei statinių, nei žemės savininkai klausimo dėl žemės nuomos sutarties sudarymo nesprendė. Jam įsigijus statinius, 2009 m. žemės savininkai Klaipėdos rajono apylinkės teisme inicijavo procesą dėl servituto nustatymo ir niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, kuriuo siekė nuginčyti statinių įsigijimą. Teisminį procesą inicijavusi šalis įkalbėjo ieškovą baigti bylą taikos sutartimi, pagal kurią jis įsigytus statinius perleido nuosavybės teisėmis G. T., o G. T. jam kaip kompensaciją už statinius perleido jam 1,89 ga žemės sklypą (duomenys neskelbtini). ir sumokėjo 10000 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat įsipareigojo padėti jam konsultuodamas ir realiais veiksmais rengiant sklypo detalųjį planą, kad pakeisti jo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, jį padalijant į atskirus individualius sklypelius. Pradėjus rengti detalųjį planą paaiškėjo, kad jam perleistas sklypas yra Girkalių naftos gavybos aikštelės sanitarinės apsaugos zonos ribose (dabar ji sumažinta). Inicijavo procesą dėl sanitarinių zonų sumažinimo, tačiau neturėjo išteklių ginti savo interesų. Šiuo metu naftos gavyba nėra vykdoma, bet pradėjus vykdyti sanitarinės zonos vėl gali būti išplėstos. Įsigydamas žemės sklypą tikėjosi, vystyti gyvenamųjų namų statybą. G. T., pateikdamas jam neišsamią informaciją apie žemės sklypą, elgėsi nesąžiningai. Įžvelgia įvairių įstaigų atsakingų darbuotojų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių dėl to, kad sanitarinės apsaugos zonos nebuvo įregistruotos Registrų centre bei dėl planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentams rengti išdavimo sklypui, esančiam sanitarinės apsaugos zonos ribose. Pagal jo pareiškimą ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Mano, kad šios aplinkybės turi būti nagrinėjamos teismo keliu. Dėl atsakingų darbuotojų bei G. T. galimai padarytų nusikalstamų veikų patyrė ne mažiau nei 100000 Eur žalą. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo reikš vėliau šioje arba kitoje byloje. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises 44443 Eur sumai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Ieškiniu ginčijama civilinėje byloje Nr. 2-27-474/2009 pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovams D. G., labdaros ir paramos fondui „Visos Lietuvos vaikai“ dėl servituto nustatymo ir niekinio sandorio pasekmių taikymo šalių 2009-02-10 sudaryta ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-02-10 nutartimi patvirtinta taikos sutartis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (LR CPK 293 str. 3 p.). Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Teismo patvirtintos taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., 9 p.). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Šiuo požiūriu egzistuoja dvi galimybės. Jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka. Tačiau šalys tik sudariusios taikos sutartį paprastai neskuba jos ginčyti dėl laikinai ar nuolatinai pagerėjusių tarpusavio santykių. Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję. Šiuo atveju, jei nėra pasibaigęs įstatymo nustatytas naikinamasis terminas, yra paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 str. 1 d. pagrindais. Tai reiškia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik LR CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą. Dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net ir egzistuojant sutarties nutraukimo ar nuginčijimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-61/2008, 3K-3-354/2008, Nr. 3K-3-108/2010, Nr. 3K-3-468/2011 ir kt.).
Be to, ginčijama taikos sutartis sudaryta ir teismo patvirtinta prieš 10 metų. Be jokios abejonės, ką patvirtina ir ieškinio turinys, yra įvykdyta. Dėl normalios ir teisėtos civilinės apyvartos, ieškovas, taip pat ir atsakovas, gali nebeturėti prieš 10 metų įgyto turto. Su ieškiniu pateikti duomenys, kad ieškovas nekilnojamojo turto neturi. Tai leidžia manyti, kad jis pagal ginčijamą sutartį įgytą žemės sklypą (kurį, nuginčijus sutartį, turėtų grąžinti) yra perleidęs. Su ieškiniu nepateikti jokie duomenys, kam ieškinio pateikimo metu priklauso pagal ginčijamą sutartį ieškovo atsakovui perleisti statiniai, kokia jų reali rinkos vertė. Ieškovas savo reikalavimų dėl sandorio nuginčijimo ir konkretaus nekilnojamojo turto grąžinimo prašo areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, o ne konkretų ieškinyje nurodytą neva siekiamą susigrąžinti turtą. Šios aplinkybės taip pat leidžia manyti, kad atsakovas pagal ginčijamą sutartį įgytų statinių nebeturi arba ieškovo civilinio proceso inicijavimo tikslai yra kiti, nei atskleisti ieškinyje. Taip suformuojamas neaiškus reikalavimas, kurio priėmimas reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą.
Pažymėtina, kad dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų tyrimą atlieka kompetentingos ikiteisminio tyrimo institucijos, o ne teismas civilinėje byloje.
Remiantis tuo kas išdėstyta, ieškinį atsisakytina priimti, nes ieškinys nenagrinėtinas ginčo teisenos tvarka (LR 137 str. 2 d. 1 p.).
Atsisakius priimti ieškinį, grąžintinas už jo padavimą sumokėtas 500 Eur žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti ieškinį ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovui D. G. 2019-02-04 mokėjimo nurodymu sumokėtą 500 Eur žyminį mokestį, jo grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.