Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-921/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-30
Bylos Nr.: 2A-921/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir byla nutraukta

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Talka1“
Atsakovas: AB SEB lizingas MERWAL

Kategorijos

110.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-921/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2, 37.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Talka1“ (procesinių teisių perėmėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inediatrans“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-462-302/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Talka1“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Merwal“, akcinei bendrovei „SEB lizingas“ (procesinių teisių perėmėjui akcinei bendrovei SEB bankui) dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Talka1“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Merwal“ ir AB „SEB lizingas“, prašydamas pripažinti negaliojančia 2012 m. rugsėjo 21 d. taikos sutartį; atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-101-104/2012 nagrinėjimą; teismo iniciatyva įtraukti ieškovą į nurodytą bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. vasario 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Merwal“ perleido jam savo teisę reikalauti iš AB „SEB lizingas“ nuostolių, atsiradusių dėl perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, patvirtino tarp atsakovų 2012 m. rugsėjo 21 d. pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Ieškovas nurodė, kad taikos sutarties sudarymas ir jos patvirtinimas, nutraukiant civilinę bylą, pažeidė jo procesines teises reikšti priešieškinį arba kelti reikalavimus skolininkui AB „SEB lizingas“ jo pasirinktu būdu civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012. Taikos sutartis buvo patvirtinta ieškovui nedalyvaujant byloje ir neįtraukus jo į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Atsakovai AB „SEB lizingas“ ir BUAB „Merwal“ savo teises ir pareigas, numatytas taikos sutartyje, galėjo įgyvendinti ir BAUB „Merwal“ bankroto byloje, atsisakant dalies reikalavimų pagal ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalį. Tačiau, pažeisdami ieškovo teises, įgytas 2012 m. vasario 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, atsakovai sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, dėl ko civilinė byla buvo nutraukta, tokiu būdu pažeidžiant ieškovo teisę pasinaudoti reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgytų teisių procesine gynyba. Be to, iškėlus atsakovui UAB „Merwal“ bankroto bylą, tik kreditorių susirinkimas galėjo priimti sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo (ĮBĮ 23 str. 1 d. 12 p.). Todėl administratoriui nepateikus teismui tokio kreditorių susirinkimo nutarimo, taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Merwal“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sudaryta taikos sutartis nepažeidžia teisės normų, todėl ieškinyje keliamus reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas AB „SEB lizingas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė nutraukti šios bylos nagrinėjimą, nes ieškovo pateiktas ieškinys pagal jo turinį ir reikalavimus yra prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012. Nurodė, kad 2012 m. vasario 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra sudaryta dėl neegzistuojančio reikalavimo, todėl minėta sutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Reikalavimas dėl žalos, padarytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo nebuvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, todėl nei taikos sutartimi, nei teismo nutartimi dėl jos patvirtinimo nebuvo nuspręsta dėl ieškovo teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo UAB „Talka1“ valstybės naudai 25,18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012 AB „SEB lizingas“ buvo pareiškęs ieškinį atsakovui UAB „Merwal“ dėl 159 324,75 Lt skolos priteisimo bei lizingo dalyko (34 krovininių automobilių ir 4 puspriekabių) grąžinimo, nutraukus lizingo sutartis. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovui UAB „Merwal“ iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2012 m. kovo 8 d. AB „SEB lizingas“ ir BUAB „Merwal“ susitarė civilinę bylą Nr. 2-101-104/2012 baigti taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi. Teismas nesutiko, kad taikos sutartis prieštarauja CK 6.984 straipsniui ar atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta. Teismas pripažino, jog ginčijama 2012 m. rugsėjo 21 d. taikos sutartimi šalys susitarė tik dėl savo teisių ir pareigų: UAB „Merwal“ pripažino AB „SEB lizingas“ pareikštus reikalavimus dėl lizinguoto turto išreikalavimo iš UAB „Merwal“ ir 159 324,75 Lt skolos priteisimo bei įsipareigojo sumokėti skolą ir grąžinti lizinguotus automobilius bei puspriekabes, o AB „SEB lizingas“ atsisakė reikalavimų dėl 6 % metinių procesinių palūkanų priteisimo. Taikos sutartimi atsakovai niekaip nepasisakė dėl ieškovo UAB „Talka1“ teisių, tame tarpe ir teisės reikalauti iš AB „SEB lizingas“ žalos, kilusios dėl perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, atlyginimo. Ginčijamos taikos sutarties sudarymas neužkirto kelio ieškovui reikšti reikalavimus atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl žalos atlyginimo savarankiškoje byloje. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad jo teisės pagal 2012 m. vasario 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį negali būti realizuotos galiojant taikos sutarčiai. Spręsdamas dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia tuo pagrindu, jog taikos sutartis buvo patvirtinta be BUAB „Merwal“ kreditorių susirinkimo pritarimo, tuo pažeidžiant ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte įtvirtintą reikalavimą, teismas konstatavo, jog ieškovas, nebūdamas kreditoriumi BUAB „Merwal“ bankroto byloje, neturi pagrindo ginčyti sandorį šiuo pagrindu. Teismas dalį ieškiniu pareikštų reikalavimų vertino kaip prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, įtraukiant ieškovą UAB „Talka1“ trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, dėl ko jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nagrinėjamas toje byloje, kurios nagrinėjimo procesą prašoma atnaujinti. Teismas savo sprendimą inter alia grindė aplinkybe, jog ieškovas nėra realiai įvykdęs sutarties sąlygų dėl apmokėjimo reikalavimo teisių perleidėjui, t.y. nėra sumokėjęs 15 000 Lt sumos už šia sutartimi perleistą BUAB „Merwal“ reikalavimo teisę, dėl ko padarė išvadą, jog ieškovas nėra realiai įgijęs teisių pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Talka1“ (procesinių teisių perėmėjas UAB „Inediatrans“) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinys pareikštas dėl aplinkybės, kad atsakovams BUAB „Merwal“ ir AB „SEB lizingas“ žinant apie ieškovui perleistą reikalavimo teisę jie sudarė ir teismas patvirtino taikos sutartį Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, tuo pažeidžiant ieškovo teises, įtvirtintas reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Dėl to ieškovas negali realizuoti 2012 m. vasario 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgytų teisių, pareikšdamas reikalavimus nutrauktoje civilinėje byloje.Teismas neįvertino, jog 2012 m. vasario 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės būtent civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, o ne kitose galimose savarankiškose bylose. Ieškovas negalėtų reikšti reikalavimo dėl žalos, patirtos taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo byloje, kuri buvo nutraukta. Teismo sprendimu buvo pažeistas CK 1.137 straipsnyje bei CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris leidžia ieškovui pasirinkti efektyvų savo pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškiniu buvo prašoma panaikinti taikos sutartį įstatyme įtvirtintu pagrindu, kadangi pagal CK 6.986 straipsnio 5 dalį taikos sutartis negali būti sudaroma dėl to, į ką neturi teisių viena iš taikos sutarties šalių. Tai yra imperatyvus taikos sutarties negaliojimo pagrindas, kurio teismas nepagrįstai nevertino. Pagal CPK 266 straipsnį teismas negalėjo priimti sprendimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, nes ieškovas nebuvo įtrauktas į bylą dėl taikos sutarties sudarymo, nors jau buvo įgijęs šioje byloje procesines teises. Dėl to ieškiniu buvo prašoma pripažinti taikos sutartį negaliojančia bei nutrauktą bylą atnaujinti, t.y. atkurti iki taikos sutarties patvirtinimo ieškovo turėtas teises. Teismas visiškai netyrė ieškovo pateiktų patirtą žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patvirtinančių įrodymų. Teismas netyrė galimo atsakovų piktnaudžiavimo teise, kadangi jų siekis buvo civilinės bylos Nr. 2-101-104/2012 nutraukimas, kad nebūtų įgyvendinta reikalavimo teisių perleidimo sutartyje numatyta ieškovo teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, o ne taikos sutarties sudarymas. Taikos sutartimi atsakovas BUAB „Merwal“ prisiėmė įsipareigojimus, kurie realiai nebus įvykdyti. Teismas nepagrįstai nesprendė dėl imperatyvios ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte įtvirtintos normos pažeidimo.Teismas nepagrįstai nesiėmė spręsti ieškinio reikalavimo dėl bylos atnaujinimo, nes ieškinys buvo priimtas, nenurodant jo trūkumų, dėl ko, vadovaujantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi, teismas privalėjo priimti sprendimą dėl visų ieškovo reikalavimų. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remiantis kuria byla gali būti atnaujinama net ir esant sudarytai taikos sutarčiai.Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nėra atsiskaitęs su BUAB „Merwal“ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kadangi atsiskaitymas tarp šalių yra įvykęs priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Teismo išvada, jog ieškovas turėtų reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo savarankiškoje byloje, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Teismas neįvertino ieškovo argumentų, jog jis jau buvo kreipęsis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, tačiau jo prašymas buvo laikytas nepaduotu, nepašalinus šio procesinio dokumento trūkumų, taip pat argumentų, jog šių trūkumų jis negalėjo pašalinti dėl to, jog teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo jam buvo išsiųsta po to, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs. Teismo sprendimu iš ieškovo buvo atimta teisė pareikšti reikalavimą dėl nuostolių, padarytų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, kuris, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, nebūtų apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Ieškovas būtų nepajėgus sumokėti žyminį mokestį nuo ieškinio sumos, kuri preliminariai sudarytų 15 mln. Lt dėl apribojimų, kurie taikyti jo nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą atžvilgiu. Ieškovas negali įgyvendinti savo reikalavimo teisės pareikšdamas reikalavimus savarankiškoje byloje tol, kol galioja teismo sprendimas, kuriuo civilinė byla Nr. 2-101-104/2012 buvo nutraukta, o ne išspręsta iš esmės, atmetant ieškinio reikalavimus (CPK 146 str. 2 d.).Sudarydamas taikos sutartį BAUB „Merwal“ administratorius pasinaudojo visomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir perleistomis ieškovui UAB „Talka1“, t.y. teise atsisakyti teisės reikalauti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovo reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgyta nuosavybės teisė.

Atsiliepimas

Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012 buvo nagrinėjamas tik AB SEB banko ieškinys atsakovui BAUB „Merwal“ dėl skolos priteisimo ir turto išreikalavimo. Šioje byloje nebuvo nagrinėjami jokie priešpriešiniai reikalavimai dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Šie klausimai nebuvo aptarti ir taikos sutartyje. Todėl ieškovas UAB „Talka1“ bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad jis turėjo teisinį pagrindą dalyvauti civilinės bylos Nr. 2-101-104/2012 nagrinėjime. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp UAB „Talka1“ ir BUAB „Merwal“ buvo sudaryta dar 2012 m. vasario 29 d., o civilinės bylos Nr. 2-101-104/2012 nagrinėjimas buvo nutrauktas tik 2012 m. rugsėjo 27 d.Ieškovas neįrodė, kad turi reikalavimo teisę atsakovui AB SEB bankas, kadangi neįrodė šio atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog taikos sutarties sudarymas užkirto jam kelią ginti savo pažeistas teises kitais būdais. Šią teisę šalys aptarė ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2 punkte, kuriame numatyta ne tik ieškovo teisė reikšti priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, bet ir teisė reikšti reikalavimus AB SEB bankui kitais pasirinktais būdais. Teisę savarankiškoje byloje reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, numatyta ir CPK 146 straipsnio 2 dalyje. Teismas pagrįstai šioje byloje nenagrinėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo, kuris turėjo būti reiškiamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas UAB „Talka1“ (procesinių teisių perėmėjas UAB „Inediatrans“) ieškiniu atsakovams UAB „Merwal“ ir AB SEB bankui pareiškė reikalavimus dėl tarp atsakovų 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarytos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, civilinės bylos Nr. 2-101-104/2012 nagrinėjimo atnaujinimo ir jo įtraukimo į šios bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, procesiniu statusu, tokiu būdu siekdamas civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012 pareikšti reikalavimą atsakovui AB SEB bankui dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Nurodė, jog ieškiniu pareikštais reikalavimais siekia apginti savo, kaip kreditoriaus, pažeistą teisę, kurią jis įgijo 2012 m. vasario 29 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, kuria pradinis kreditorius UAB „Merwal“ (atsakovas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012) perleido savo reikalavimo teisę skolininko AB SEB banko atžvilgiu (ieškovo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012) inter alia dėl nuostolių, atsiradusių dėl perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, atlyginimo.

Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties teisinės galios

Nustatyta, jog ieškovas UAB „Talka1“ (procesinių teisių perėmėjas UAB „Inediatrans“) ieškiniu pareikštais reikalavimais inter alia siekia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, patvirtintos tarp ieškovo AB „SEB lizingas“ ir atsakovo UAB „Merwal“ 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarytos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Žemesnės instancijos teismas

CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Nesant šių prieštaravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties.

Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.). Bylos nutraukimas reiškia, kad, nors byla užbaigiama šalių tarpusavio kompromiso ir taikaus susitarimo būdu, t. y. nepriimant teismo sprendimo dėl bylos ginčo esmės, tačiau laikoma, kad patvirtinus taikos sutartį šalių ginčo sprendimas užbaigtas ir šalys negali pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutartimi užbaigto ginčo sprendimo iš naujo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.); teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.) ir tokia sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 2 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Esant pirmiau išdėstytam teisiniam taikos sutarčių sudarymo ir bylos užbaigimo, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad ieškovas UAB „Talka1“ (procesinių teisių perėmėjas UAB „Inediatrans“) dėl įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, teisėtumo galėjo kreiptis tik remdamasis proceso atnaujinimą reglamentuojančiomis CPK normomis (CPK XVIII skyrius). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nagrinėjamas toje byloje, kurioje yra prašoma procesą atnaujinti.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ieškovo UAB „Talka1“ ieškiniu pareikšto prašymo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-101-104/2012 nagrinėjimą vertinti kaip prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teisme užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012 (CPK 115 str. 4 d.). Ieškovas jau yra kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012 atnaujinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-2206-560/13, jo pareiškimas laikytas nepaduotu, nepašalinus šio procesinio dokumento trūkumų (CPK 115 str. 3 d.) (nutartis nebuvo apskųsta). Aplinkybė, kad ieškovas netinkamai įgyvendino teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jo prašymas buvo jam grąžintas kaip nepaduotas, nesuteikia pagrindo tokiam asmeniui pateikti atskirą ieškinį teisme tuo pačiu klausimu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas teismo nutarties atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo net neskundė atskiruoju skundu, taip pat nesikreipė su analogišku prašymu į teismą pakartotinai, pašalinus procesinio dokumento trūkumus. Be to ieškovas, naudodamasis civilinio proceso dispozityvumo principu, aiškiai išreiškė savo valią, inicijuojant naujos civilinės bylos iškėlimą, siekti joje pareikštų reikalavimų, tame tarpe reikalavimo dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, išsprendimo. Tai sudaro pagrindą dėl ieškovo UAB „Talka1“ (procesinių teisių perėmėjas UAB „Inediatrans“) suformuluotų ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti nekeičiant ieškiniu nurodytos pažeistų teisių gynimo procesinės formos, t.y. teismo iniciatyva nekvalifikuoti pareikšto ieškinio kaip dar vieno prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Pažymėtina, jog įstatymas nenumato galimybės ginčyti įsiteisėjusio ar neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, taip pat ir teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, o civilinė byla nutraukta, pareiškiant ieškinį atskiroje byloje. Priešingu atveju būtų paneigiami pamatiniai civilinio proceso principai – teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.), įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (CPK 7 str.) ir kt. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas apskritai turėjo atsisakyti priimti tokio pobūdžio ieškinio reikalavimus kaip nenagrinėtinus teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o be pagrindo priėmęs ir pradėjęs neteisėtą procesą – nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-852/2013).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013ir kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Kadangi ieškinio reikalavimais nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšta materialiųjų reikalavimų, o visi pareikšti reikalavimai savo esme yra procesinės prigimties, kuriais siekiama sudaryti sąlygas reikalavimo dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškimui Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos nutraukimu, patvirtinus taikos sutartį, užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, tai sudarė savarankišką ieškiniu pareikštų reikalavimų dėl 2012 m. rugsėjo 21 d. taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, civilinės bylos Nr. 2-101-104/2012 Vilniaus apygardos teisme nagrinėjimo atnaujinimo ir ieškovo įtraukimo į šią bylą teismo iniciatyva trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, atsisakymo priimti teisinį pagrindą (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o šiuos priėmus – civilinės bylos nutraukimo teisinį pagrindą (CPK 293 str. 1 p.).

Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo dalis, kuria atmesti UAB ieškovo „Talka1“ ieškinio reikalavimai atsakovams BUAB „Merwal“ ir AB „SEB lizingas“ dėl 2012 m. rugsėjo 21 d. taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, civilinės bylos Nr. 2-101-104/2012 nagrinėjimo atnaujinimo ir ieškovo įtraukimo į šią bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, naikintina ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 302 str., 326 str. 1 d. 5 p.).

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškimo formos

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali padaryti žalos tam tikriems asmenims jau pirmajame bylinėjimosi etape, kai dėl neteisėto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau gali nebūti įmanoma ištaisyti klaidos procesinėmis priemonėmis toje pačioje byloje. Tokiu atveju atsakovui suteikiama galimybė pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį siekti kompensuoti nuostolius reiškiant ieškinį dėl nuostolių, padarytų ieškovo prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo. CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Toks atsakovo nuostolių atlyginimo institutas yra šalių interesų pusiausvyros išraiška. Nuostolių patyręs asmuo turi teisę kreiptis dėl jų atlyginimo tiek pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, pateikdamas naują ieškinį po ginčo, iki kurio išnagrinėjimo buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo, tiek ir pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, prašydamas nuostolių atlyginimo klausimą išspręsti toje pačioje byloje, kurioje ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pastaruoju atveju piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas nėra būtina teisės reikalauti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo sąlyga.

Kartu atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog ieškinio atmetimas teismo sprendimu išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ne visada yra būtina ieškinio reikalavimo atlyginti laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytus nuostolius pareiškimo ir tenkinimo sąlyga. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytų nuostolių atlyginimo instituto paskirtį – kompensuoti dėl kreditoriaus veiksmų, kurių pagrįstumas nepatvirtintas teismo sprendimu, skolininko patirtus turtinius praradimus, yra konstatavęs, jog ieškinio atmetimas, kaip nuostolių atlyginimo sąlyga, gali būti suprantama kaip ieškinio nepagrįstumas. Byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, taikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas. Tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą. Taigi tais atvejais, kai byla nutraukiama reikalavusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditoriaus prašymu, skolininkas turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių taikant tokias priemones, atlyginimo. Nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006). Patirtų nuostolių dėl be pagrindo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo tvarkos ir sąlygų klausimus kasacinis teismas yra aiškinęs ir visoje eilėje kitų kasacine tvarka išnagrinėtų bylų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2013; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013; 2013 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje nr. 3K-7-335/2013 ir kt.;).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog civilinės bylos pagal šioje byloje ieškiniu pareikštus reikalavimus nutraukimas neužkerta kelio ieškovui UAB „Inediatrans“ kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, atlyginimo. Atkreipiamas dėmesys, jog šioje byloje materialusis reikalavimas priteisti nuostolius dėl laikinųjų priemonių taikymo nebuvo pareikštas, dėl to nevertinami apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovo patirtą žalą patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog taikos sutartyje, kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi išnagrinėtoje byloje, šalys susitarė tik dėl savo teisių ir pareigų: UAB „Merwal“ pripažino AB „SEB lizingas“ pareikštus reikalavimus dėl lizinguoto turto išreikalavimo iš UAB „Merwal“ ir 159 324,75 Lt skolos priteisimo bei įsipareigojo sumokėti skolą ir grąžinti lizinguotus automobilius bei puspriekabes, o AB „SEB lizingas“ atsisakė reikalavimų dėl 6 % metinių procesinių palūkanų priteisimo. Taikos sutartyje nepasisakyta dėl ieškovo UAB „Talka1“ teisių, tame tarpe ir teisės reikalauti iš AB „SEB lizingas“ žalos, kilusios dėl perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-101-104/2012, atlyginimo. Ginčijamos taikos sutarties sudarymas neužkirto kelio ieškovui reikšti reikalavimus atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl žalos atlyginimo savarankiškoje byloje. Aplinkybė, jog ieškovas, remdamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi negalėjęs pateikti prašymo dėl nuostolių atlyginimo toje pačioje byloje, kur buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir turėdamas pareigą reiškiant tokį reikalavimą atskiroje byloje mokėti žyminį mokestį už ieškinį, taip pat nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Bylinėjimosi išlaidų klausimai irgi yra procesiniai, todėl nespręstini reiškiant savarankišką ieškinį, kita vertus, įstatymas numato teisę asmeniui dėl turtinės padėties prašyti iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą, kuriuo atmesti UAB ieškovo „Talka1“ (procesinių teisių perėmėjas UAB „Inediatrans“) ieškinio reikalavimai atsakovams BUAB „Merwal“ ir AB „SEB lizingas“ dėl 2012 m. rugsėjo 21 d. taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, civilinės bylos Nr. 2-101-104/2012 nagrinėjimo atnaujinimo ir ieškovo įtraukimo į šią bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ir civilinę bylą nutraukti.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasEgidija Tamošiūnienė