- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-91-881/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- AB DNB bankui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-43-141/2012 pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia Širvintų rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį Nr. 1 civilinėje byloje Nr. 2(1)-22/1999 pagal ieškovo AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ieškinį atsakovei M. G. dėl skolos, metinių palūkanų ir netesybų priteisimo ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad suklydo pasirašydama taikos sutartį. Ieškovės teigimu, tuo metu ji nebuvo skolinga bankui arba buvo skolinga tik nedidelę skolos dalį. Bankas jai grasino areštais ir jos turto išpardavimu, todėl ji taikos sutartį pasirašė. Ieškovė iš esmės suklydo dėl tikrojo įsiskolinimo dydžio 1999 m. sausio 25 d. dėl banko piktavališko informacijos neteikimo ir slėpimo. Galimai banko teismui teikti dokumentai, kurių pagrindu teismas apskaičiavo ieškovės skolą atsakovui 1999 m. sausio 25 d., buvo suklastoti. Ieškinio reikalavimus grindė CK 1.90 straipsniu, 1.91 straipsniu, 6.986 straipsnio 3 ir 5 dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad 1999 m. sausio 25 d. ieškovė ir atsakovas geranoriškai susitarė užbaigti Širvintų rajono apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2(1)-22/1999 ir pasirašė taikos sutartį, kurios dalykas – susitarimas dėl ieškovės įsiskolinimo bankui pagal penkias paskolos sutartis, likusios negrąžintos skolos dydžio, nesumokėtų metinių palūkanų ir netesybų sumos – iš viso 44 893,84 Lt. Taikos sutartis visiškai įvykdyta 2009 m. kovo – balandžio mėnesiais. Teismas konstatavo, kad Širvintų rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2(1)-22/1999, kuria patvirtina minėta taikos sutartis, yra sunaikinta, nes pasibaigęs bylos saugojimo terminas. Teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi paskyrė bankininkystės ekspertizę. Ją atlikus paaiškėjo, kad 1993-2003 m. į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitas sąskaitas palūkanoms ir delspinigiams mokėti Lietuvos Žemės ūkio banko Širvintų skyriuje buvo įnešamos piniginės lėšos – viso sumokėta 41 974,02 Lt, bankas nusirašė 54 172,83 Lt. Tačiau ekspertas dėl finansinių dokumentų nepateikimo ir nebuvimo negalėjo nustatyti, kiek piniginių lėšų sumokėta pagal konkrečias paskolos sutartis, nes mokėjimo dokumentuose nenurodyta, pagal kokią paskolos sutartį atliekama kiekviena finansinė operacija. Pagal byloje esančius ir ekspertui pateiktus dokumentus nebuvo įmanoma nustatyti, ar ieškovė buvo visiškai atsiskaičiusi su kreditoriumi taikos sutarties pasirašymo metu. Taigi teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimus (CPK 178 str.).
Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad bankas jai grasino parduoti jos turtą iš varžytynių. Šios aplinkybės įrodinėjamos tik ieškovės paaiškinimais. Teismas nustatė, kad ginčo taikos sutartis tarp šalių pasirašyta geranoriškai. Taip pat byloje neįrodyta jokių taikos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų pagal CK 6.986 straipsnio 3 ir 5 dalis – kai taikos sutartis pasirašoma remiantis rašytiniais įrodymais, kurie taikos sutarties pasirašymo metu buvo suklastoti. Teismas sprendė, kad ieškovė patvirtino sandorį pagal CK 1.79 straipsnyje nustatytus nuginčijamų sandorių patvirtinimo pagrindus, nes teigia, jog apie tai, kad bankui nebuvo skolinga sužinojo apie 2007 metus, tačiau taikos sutartį įvykdė 2009 m. kovo – balandžio mėnesiais. Teismas nustatė, kad nėra jokių įstatymo nustatytų pagrindų pripažinti ginčo taikos sutartį negaliojančia, dėl to ieškinys dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo pripažintas nepagrįstu ir netenkintinu.
Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, nes ieškinys teismui pateiktas 2009 m. vasario 2 d., o ginčo taikos sutartis pasirašyta 1999 m. sausio 25 d. Teismas sprendė, kad nebuvo svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių, dėl to ieškinio senaties termino neatnaujino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė M. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovė taikos sutartį pasirašė esant psichologiniam spaudimui, nes jai buvo pasiūlyta arba pasirašyti sutartį, arba iš varžytynių bus parduodamas jos materialinis ir nekilnojamas turtas.
2. Ekspertizė nustatė, kad į ieškovės sąskaitą buvo įnešta 186 077,53 Lt, kai paskolų buvo gauta tik 41 700 Lt. Tai yra pagrindas manyti, kad bankas piktavališkai neteikė informacijos apie tikrą įsiskolinimo sumą.
3. Teismas patikėjo atsakovo aiškinimu, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas, tačiau neatsižvelgė į advokato A. R. 2006-2008 m. pateiktus prašymus susipažinti su byla.
4. Atsakovas vėl nusisavino 7 tūkstančius litų.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu ir prašo teismo nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės M. G. apeliacinį skundą dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, o bylos nagrinėjimo atveju ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apeliacinio skundo pagrindas yra bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Tuo tarpu ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Nėra suformuluotas ir apeliacinio skundo dalykas (CPK 306 str. 1 d. 5 p.).
2. Apeliaciniame skunde išdėstytas ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu yra deklaratyvus, apeliacinio skundo argumentai nėra aiškūs. Atsakovas palaiko argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, išdėstytus atsiliepimuose į ieškinį, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais.
3. Byloje nėra įrodyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi valios trūkumų CK 1.90-91 straipsnio prasme, juo labiau, kad apeliantė ginčo taikos sutartį yra įvykdžiusi ir pagal ją su banku atsiskaičiusi, todėl teismas pagrįstai taikė sandorio patvirtinimo prezumpciją (CK 1.79 str. 1 d., 2 d., 1 p.). Apeliantė klaidingai suvokia paskolos teisinius santykius.
Šalies argumentai
4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nėra praleidusi ieškinio senaties termino.
5. Apeliantės ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta Širvintų rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 25 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, todėl apeliacinis procesas pagal apeliantės ieškinį prieštarauja CPK 18 straipsniui, 279 straipsnio 4 daliai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis negali būti ginčijama bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, nes ji turi res judicata teisinę galią, o teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tokią pozicija patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-355/2010.
2013 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, civilinė byla nutraukiama.
Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 1999 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtino M. G. ir AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ieškinį atsakovei M. G. dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo nutraukė.
Ieškovė M. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama teismo patvirtintą taikos sutartį pripažinti negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo (CK 1.90, 1.91 str.) ir specialiaisiais taikos sutarties pripažinimo negaliojančia (6.986 str. 3 ir 5 d.) pagrindais.
CK 6.985 straipsnyje numatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. 1964 metų CPK 186 straipsnio 3 dalis numatė, kad nutartyje, kuria tvirtinama taikos sutartis, turi būti nurodomos teismo tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos, o CPK 372 straipsnio 4 punktas nustatė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-355/2010, išaiškino, kad jeigu teisme nagrinėjamos civilinės bylos šalys taikos sutartį sudaro pačioje civilinėje byloje civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 42 str., 1, 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.) (iš esmės analogiškas teisinis reglamentavimas buvo numatytas ir 1964 m. CPK), esminiu taikaus šalių ginčo išsprendimo dokumentu tampa ne jų pasirašyta taikos sutartis, o teismo nutartis, kuria minima sutartis patvirtinama. Tokiu atveju nutartis yra galutinis teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiama byla. O dėl tokio procesinio sprendimo galiojimo ar negaliojimo gali būti sprendžiama pasinaudojant CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis bei proceso atnaujinimo institutu. Todėl teisme nagrinėjamoje byloje civilinio proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis negali būti ginčijama kitoje civilinėje byloje ieškininės teisenos tvarka. Gavęs tokį ieškinį teismas atsisako jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Jei tokia aplinkybė nustatoma po ieškinio priėmimo ar apeliacinėje instancijoje, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 str. 1 p.). Ta pati taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Nurodyta nutartis priimta vėliau nei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-512-464/2009 ir todėl atspindi naujesnį teisinį požiūrį į galimybę ginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį ieškinio teisenos tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla nutraukiama (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi bei vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytais išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlygintino dydžio nustatymo kriterijais, taip pat teisingumo bei protingumo principais atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti abiejų instancijų teismuose.
Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovei grąžinamas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 94 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo nutraukti.
Priteisti atsakovui AB DNB bankui (į. k. 112029270) iš ieškovės M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Grąžinti ieškovei M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 127 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį 2008 m. gegužės 7 d. per AB banką „Snoras“. Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.