- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-512-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Romulada Janovičienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- AB DnB Nord bankas
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, kuria atsakyta priimti ieškovės M. G. ieškinį atsakovui AB DnB Nord bankas dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB Dnb Nord bankas dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, prašydama nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia Širvintų rajono apylinkės teismo 1999-01-25 nutartimi (c.b. 2¹-22/1999) patvirtintą 1999-01-25 Taikos sutartį Nr. 1 ir taikyti restituciją (b. l. 1-11).
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-02-05 nutartimi atsisakė priimti ieškovės M. G. ieškinį (b. l. 12 -13). Teismas sprendė, kad ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Nutartyje pažymėta, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio patikrina, ar nepažeistos ne tik rūšinio (dalykinio), teritorinio, sutartinio, bet ir funkcinio teismingumo taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6. 985 str. 1 d. teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 1999-01-25 nutartimi (c.b. 2¹-22/1999) patvirtintos 1999-01-25 Taikos sutarties Nr. 1 sąlygos yra sudedamoji teismo nutarties dalis, todėl teismo nutartis, kuria byla nutraukta ir patvirtinta taikos sutartis, gali būti panaikinta tik apeliacine tvarka (CPK 295 str.), tačiau pasiūlė ieškovei kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu.
Šalies argumentai
Ieškovė M. G. atskirtuoju skundu (b. l.15-16) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-02-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Skunde nurodoma, kad ieškovė, remdamasi sandorio negaliojimo bendraisiais pagrindais (CK 1.90 str., 1.91 str.) bei specialiaisiais taikos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindais (CK 6.986 str. 3 d. ir 5 d.) prašė pripažinti negaliojančia pačią taikos sutartį, o ne Širvintų rajono apylinkės teismo 1999-01-05 nutartį, kuria buvo patvirtinta 1999-01-25 taikos sutartis Nr. 1. Todėl vadovaudamasi funkcinio teismingumo taisyklėmis ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovė pateikė apylinkės teismui, kuris yra pirmoji instancija civilinėms byloms, išskyrus bylas, įvardintas CPK 27 str. ir 28 str. Jos manymu, pirmosios instancijos teismas klaidingai šią taikos sutartį prilygino pačiai teismo nutarčiai ir netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 24-25) prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3580-67/2009, kuria atsisakyta priimti M. G. ieškinį AB DnB NORD bankui dėl taiko sutartie pripažinimo negaliojančia. Pažymi, kad skolininkė M. G. pateiktu ieškiniu siekia revizuoti Širvintų rajono apylinkės teismo 1999-01-05 civilinėje byloje Nr. 2¹-22/1999 patvirtintą taikos sutartį, kuri yra privaloma šalims. Skolininkė M. G. taikos sutartį pasirašė, pasekmės jai buvo išaiškintos, M. G. dalyvavo Širvintų rajono apylinkės teismo posėdyje, kuriame patvirtinta taikos sutartis, Širvintų rajono apylinkės teismo 1999-01-05 nutarties neskundė. Vadovaujantis teismo sprendimo, įsakymo ar nutarties privalomumo bei teisinių santykių apibrėžtumo principais, Širvintų rajono apylinkės teismo 1999-01-25 nutartis galėjo būti peržiūrėta apeliacine (kasacine) tvarka ar atnaujinus procesą, tačiau M. G. šia tvarka nepasinaudojo. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad M. G. pareikštu ieškiniu jau trečią kartą siekia revizuoti teismo patvirtintą taikos sutartį. M. G. prašė nutraukti vykdomąją bylą pagal vykdomąjį raštą, išduotą 1999-01-25 taikos sutarties pagrindu. Šis klausimas išspręstas įsiteisėjusia Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. P26-3-522/2008 bei Vilniaus apygardos teismo 2008-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-302-52/2008. Išnagrinėtoje civilinėje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš M. G. išduotas ir vykdomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsikirtimo į atskirtąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovės reikalavimų turiniu, dėl ko pažeidė procesinės teisės normas bei priėmė neteisėtą nutartį. Tokiu atveju skundžiama nutartis yra naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 137 str., 329 str. 1 d., 338 str.).
Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo.
Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia konstatavęs, kad šiuo atveju yra pažeistos funkcinio teismingumo taisyklės, kuriomis remiantis paskirstoma teismų kompetencija instancijų sistemoje, t.y. nustatoma, koks teismas turi teisę nagrinėti bylas kaip pirmoji, apeliacinė ir kasacinė instancija.
Teisėjų kolegija nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 1999-01-25 nutarties (c.b. 2¹-22/1999), kuria patvirtinta 1999-01-25 Taikos sutartis Nr. 1, privalomumo jos šalims, nes tokiu atveju šalių tarpusavio teisių ir pareigų klausimai yra išspręsti. Pagal savo pobūdį taikos sutartis – tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiais kompromisais, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str.). Sudaręs taikos sutartį ieškovas laikomas išnaudojusiu savo galimybę kreiptis į teismą ir nebegali pakartotinai kreiptis su tapačiu ieškiniu (CK 6.983 str., CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis ir byla nutraukta (CPK 293 str. 3 p.), teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik apeliacine tvarka padavus atskirtąjį skundą (CPK 295 str.).
Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kiekvienas teismas savo funkcinę kompetenciją privalo pasitikrinti ex officio, ir nustatęs, jog yra pažeisti imperatyvūs funkcinio teismingumo reikalavimai, o būtent, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą, kuriam tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas neteismingas (CPK 26 str. 1 d.), atsisako priimti ieškinį kaip paduotą nesilaikius tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma yra aktualus ieškinio dalyko – ieškovo pareikšto materialaus teisinio reikalavimo tinkamas nustatymas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Kaip matyti, ieškovė, remdamasi sandorio negaliojimo bendraisiais (CK 1.90 str., 1.91 str.) bei specialiaisiais taikos sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 6.986 str. 3 d. ir 5 d.) pagrindais, ieškiniu prašė nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 1999-01-25 Taikos sutartį Nr. 1, kuri patvirtinta Širvintų rajono apylinkės teismo 1999-01-25 nutartimi, ir taikyti restituciją, t.y. ginčijo pačios 1999-01-25 Taikos sutarties Nr. 1 galiojimą nuo jos sudarymo momento. Teisę teisme ginčyti sudarytą taikos sutartį numato įstatymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas ieškovės pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą apginti jos pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, nepagrįstai sprendė, kad tokio pobūdžio ieškovės reikalavimai yra susiję su įsiteisėjusio Širvintų rajono apylinkės teismo 1999-01-25 nutartimi priimto galutinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo apskundimu (šios nutarties revizavimu) ir nėra priskirtini šio teismo kompetencijai.
Remiantis rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis, pagal ieškovės ieškinyje nurodytą ginčo sumą tokios kategorijos bylos yra priskirtinos nagrinėti būtent apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 26 str. 1 d.). Vadinasi ieškovė, nepažeisdama bendrojo teritorinio teismingumo reikalavimų (CPK 29 str.) pagrįstai su ieškiniu dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi į apylinkės teismą kaip pirmosios instancijos teismą pagal taikos sutarties šalies AB DnB Nord bankas buveinės, nurodytos juridinių asmenų registre, vietą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai nustatė vieną ieškinio elementų – ieškovės pareikšto ieškinio dalyką ir tuo pagrindu padarė neteisingas išvadas dėl bylos teismingumo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir M. G. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.