Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-02 · Civilinė byla Nr. e2A-2242-340/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-02
Bylos Nr.
e2A-2242-340/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31667-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2242-340/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31667-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3941-862/2021, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamo turto valdymas“ 428,06 Eur įsiskolinimą už teiktas paslaugas, 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. vasario 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-48 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-349 „Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių tvarkytojo paskyrimo“ pakeitimo“ buvo paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos mieste. Atsakovei nuosavybės teise priklauso prekybos centro pastatas ir teritorija aplink jį, adresu (duomenys neskelbtini), ir ji naudojosi AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamomis paslaugomis, t. y. paviršinio (perteklinio) nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis. Atsakovei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje yra įrengtas perteklinio vandens (kritulių) tinklas ir perteklinis vanduo yra išleidžiamas į vandens tiekėjo, t. y. AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, todėl atsakovė turi apmokėti už nuotekų tvarkymą. Atsakovei UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ raštu buvo pasiūlyta sudaryti sutartį dėl naudojimosi miesto paviršinių nuotekų tinklais, tačiau atsakovė į ieškovės raštus neatsiliepė ir pasirašyto sutarties egzemplioriaus negrąžino.

3. Teigė, kad kadangi paviršinių nuotekų tinklai adresu (duomenys neskelbtini), yra prijungti prie vandens tiekėjo eksploatuojamų paviršinių nuotekų tinklų, lietaus vanduo, patekęs į vandens tiekėjo tinklus, yra transportuojamas ir išleidžiamas į atvirus vandens telkinius, t. y. vandens tiekėjas atlieka paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas konkliudentinių veiksmų pagrindu. Pažymėtina, kad 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau buvo priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6465-432/2019 tai pačiai atsakovei, dėl to paties dalyko, tačiau už kitą laikotarpį. 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-207-565/2020 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus apylinkės miesto teismas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko priėmė sprendimą AB „Klaipėdos vanduo“ naudai, sprendimas yra įsiteisėjęs. Šiose bylose nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovė nesikreipė į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl sąskaitų siuntimo adreso pakeitimo, todėl laikoma, kad sąskaitos įteiktos tinkamai.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atsisakyti priimti ieškinį. Atsiliepime pažymėjo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir jo reikalavimu, kadangi nėra sudariusi sutarties su AB ,,Klaipėdos vanduo” dėl naudojimosi miesto paviršinių nuotekų tinklais. Atsakovė nebuvo gavusi pasiūlymo ją sudaryti. Dėl šios priežasties atsakovė taip pat nesutinka ir su ieškinio prieduose teiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis, kadangi jos nei buvo tinkamai pristatytos, nei yra teisinis pagrindas šias PVM sąskaitas – faktūras pateikti atsakovei. Ieškovė nesikreipė į atsakovę iki ieškinio padavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl taikos sutarties sudarymo galimybių bei nebuvo raginimo susimokėti ar teikiami kiti paaiškinimai. Atsakovė nežinojo nei apie PVM sąskaitas – faktūras, kurios išrašomos be paslaugų teikimo sutarties, nei buvo dedamos pastangos ginčą išspręsti taikiai.

Šalies argumentai

5. Ieškovė, dubliku palaikydama ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad atsakovė apie savo pareigą mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą žino seniai ir visada stengiasi jos išvengti. Šį teiginį patvirtina tarp ieškovės ir atsakovės buvusios civilinės bylos: Nr. e2-6465-432/2019; Nr. e2A-207-565/2020, Nr. e2-16112-937/2020. Nurodytos bylos vyko dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių, tik už kitą laikotarpį. Šiose bylose tarp ieškovės ir atsakovės nustatyti prievoliniai santykiai.

Atsiliepimas

6. Atsakovė, tripliku palaikydama atsiliepimo į ieškinį reikalavimą, nurodė, kad ieškovės argumentai, kad atsakovė žino apie pareigą sumokėti už miesto paviršinių nuotekų tvarkymą ir stengiasi to išvengti, neįrodo, jog atsakovės argumentai yra neteisingi ar kad buvo tinkamai pateiktos sąskaitos ir sudaryta sutartis. Atsižvelgiant į tai, jog įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, o darbo krūvis yra didelis, taip pat negaunant ieškovės pranešimų apie įsiskolinimą, teiginys, jog atsakovė žinojo ir vengia atlikti savo pareigą, yra neteisingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog šioje teritorijoje yra įrengtas perteklinio vandens (kritulių) tinklas ir perteklinis vanduo yra išleidžiamas į vandens tiekėjos (ieškovės) eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Iš ieškovės pridėtų PVM sąskaitų – faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog šios sąskaitos – faktūros yra adresuotos ir buvo siųstos atsakovės buveinės adresu. Iš ieškovės pateiktos neapmokėtų (nepadengtų) sąskaitų suvestinės matyti, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei už suteiktas paslaugas kartu su delspinigiais nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. sudaro 428,06 Eur (416,97 Eur skola + 11,09 Eur palūkanos). Byloje duomenų apie tai, kad ši skola būtų sumokėta, nėra.

8. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-207-565/2020 pagal ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovei, dėl skolos už naudojimąsi miesto paviršinių nuotekų tinklais priteisimo. Ieškovės turtinis reikalavimas buvo pareikštas už tą patį objektą, esantį (duomenys neskelbtini), bet už kitą laikotarpį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi konstatavo, jog tarp šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad net ir nesant sudarytos sutarties dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) tinklais, atsakovė laikoma ją sudariusia pagal standartines tokių sutarčių sąlygas ir privalo mokėti mokestį už naudojimąsi šiais tinklais, nustačius, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje yra įrengtas perteklinio vandens (krituliu?) tinklas ir perteklinis vanduo yra išleidžiamas i? AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojama? nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-207-565/2020 yra įsiteisėjusi bei į tai, kad yra nustatyta aplinkybė, jog šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo sutikti su atsakove, jog tarp ieškovės ir atsakovės sutartis nėra sudaryta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. 2021 m. birželio 4 d. gautas atsakovės apeliacinis skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas visa apimtimi.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovė nepriėmė ieškovės siųstos ofertos pasirašyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, o ieškovė nesikreipė į teismą ir neprašė įpareigoti šalį sudaryti sutartį, todėl tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė sutartiniai santykiai.

10.2. Nei ieškovė, nei teismas nepagrindė reikalavimo dėl 11,09 Eur palūkanų priteisimo, kadangi tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, o 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties Standartinių sąlygų apraše nėra įtvirtintų sutartinių palūkanų. Todėl tuo atveju, jei nėra sudarytos sutarties ir šalys raštu neįtvirtinusios sutartinių palūkanų, teismas turėjo nurodyti teisės normas, kuriomis vadovaujantis priteisė įstatymo nustatyto dydžio palūkanas.

10.3. Teismas neteisingai taikė teisę ir todėl neteisingai interpretavo sandorio sampratą, dėl ko atsakovė ginčija teismo sprendimą visa apimtimi.

Atsiliepimas

11. 2021 m. liepos 2 d. ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Kadangi atsakovės paviršinės nuotekos išleidžiamos į ieškovės eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą laikytina, kad sutartis yra sudaryta pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį.

12.2. Teismas teisingai vertino, kad ieškovės ir atsakovės prievolinių teisinių santykių buvimą patvirtina prejudiciniai faktai, nustatyti tarp ieškovės ir atsakovės buvusiose civilinėse bylose Nr. e2A-207-565/2020, Nr. e2-16112-937/2020. Nurodytos bylos vyko dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių, dėl to pačio dalyko, tik už kitą laikotarpį.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą atsakovės (apeliantės) UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso prekybos centro pastatas ir teritorija aplink jį, adresu (duomenys neskelbtini), ir ji naudojasi AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamomis paslaugomis, t. y. paviršinio (perteklinio) nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis. Atsakovei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje yra įrengtas perteklinio vandens (kritulių) tinklas ir perteklinis vanduo yra išleidžiamas į vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Atsakovei UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ raštu buvo pasiūlyta sudaryti sutartį dėl naudojimosi miesto paviršinių nuotekų tinklais, tačiau atsakovė į ieškovės raštus neatsiliepė ir pasirašyto sutarties egzemplioriaus negrąžino, tad vandens tiekėjas atlieka paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas konkliudentinių veiksmų pagrindu. 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau buvo priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6465-432/2019 tai pačiai atsakovei, dėl to paties dalyko, tačiau už kitą laikotarpį. 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-207-565/2020 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko priėmė sprendimą AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. Šiose bylose nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę sieja prievoliniai teisiniai santykiai.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai tuo pagrindu, kad, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-207-565/2020 yra įsiteisėjusi bei į tai, kad yra nustatyta aplinkybė, jog šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo sutikti su atsakove, jog tarp ieškovės ir atsakovės sutartis nėra sudaryta.

18. Apeliaciniu skundu atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodė, kad atsakovė nepriėmė ieškovės ofertos pasirašyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, o atsakovė nesikreipė į teismą, kad šis įpareigotų atsakovę sudaryti sutartį, todėl sutartis sudaryta nebuvo. Tuo tarpu ieškovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, nurodė, kad sutartis sudaryta, kadangi atsakovės paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į ieškovės eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

19. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

20. CPK 182 straipsnyje nustatytos aplinkybės, nuo kurių įrodinėjimo civilinėje byloje atleidžiama. Tai reiškia, kad nėra teisinės pareigos jas įrodyti, nes laikoma, jog jos žinomos, pripažintos ar nustatytos. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimu nustatyto fakto prejudicinė galia – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Faktas yra prejudicinis, jeigu jis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (yra įrodinėjimo dalykas ar jo dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. O precedento kaip teisės aiškinimo taisyklės taikymo tikslas – iš esmės panašiose ar vienodose faktinėse situacijose taikyti tas pačias teisines nuostatas, užtikrinant, kad analogiškos faktinės situacijos pagal įstatymus būtų įvertintos, kvalifikuotos ir išspręstos vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

21. Šiuo atveju analogiškos bylos, kuriose dalyvavo tos pačios šalys bei kuriose nagrinėti analogiški faktai, jau buvo nagrinėtos. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-207-565/2020 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 228,05 Eur skolą už naudojimąsi miesto paviršinių nuotekų tinklais, 73,93 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išaiškinimams, nurodė, kad net ir nesant sudarytos sutarties dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) tinklais, atsakovė laikoma ją sudariusia pagal standartines tokių sutarčių sąlygas ir privalo mokėti mokestį už naudojimąsi šiais tinklais, nustačius, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje yra įrengtas perteklinio vandens (kritulių) tinklas ir perteklinis vanduo yra išleidžiamas į AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Tokia viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, šios sąlygos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų. Be to, teismas išaiškino, kad asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtino prievolės neįvykdymo faktą, todėl atsakovei buvo pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, ji turėjo pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, sumokėti ne tik įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, bet ir delspinigius už mokėjimo termino praleidimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu byloje Nr. e2-16112-937/2020, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas analogiškas klausimas tarp tų pačių šalių, nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-207-565/2020 tarp tų pačių šalių jau yra nustatyta aplinkybė dėl šalis siejančių prievolinių teisinių santykių, todėl teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakove, kad sutartis tarp šalių nėra sudaryta.

22. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad, remiantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais remtasi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendime, remiantis teismo sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis) ir CPK 182 straipsnio 2 dalimi, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad tarp šalių yra sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje nustatyta, kad fakto prejudicijos paskirtis yra išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę prievoliniai santykiai ir sudaryta sutartis, jau buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi ir pakartota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendime. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pasikartoja, kad tarp šalių yra neginčijamai susiklostę prievoliniai santykiai ir sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis.

23. Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo priteistas 11,06 Eur dydžio palūkanas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsniu, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (1 dalis). Netinkamas prievolės įvykdymas gali reikštis įvairiais būdais – visišku prievolės neįvykdymu, prievolės įvykdymu tik iš dalies, prievolės įvykdymo termino praleidimu, bendradarbiavimo stoka, imperatyviųjų teisės normų nesilaikymu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (6.256 straipsnio 2 dalis). Kadangi byloje yra konstatuota, kad tarp šalių yra susiklostę prievoliniai santykiai ir sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis, iš to seka šalių pareiga tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, kylančias iš sutarties. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad atsakovė savo prievolės pagal sutartį neįvykdė ir jai suteiktų paslaugų neapmokėjo, ko pasekoje prievolė buvo neįvykdyta ir atsakovei kilo pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

24. Ieškovė palūkanas nurodo apskaičiavusi pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymą). Šiame įstatyme numatytas jo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (2 dalis). Taigi, galima teigti, kad šis įstatymas pagrįstai taikytas apskaičiuojant palūkanas ir nagrinėjamu atveju. Ieškovė palūkanų apskaičiavimo suvestinę pateikė teismui kartu su ieškiniu, kurioje matomas apmokėjimo, pradelsimo terminas, dienų skaičius, likusi mokėti suma bei paskaičiuoti delspinigiai, todėl nėra aišku, kodėl atsakovė kvestionuoja palūkanų priteisimo pagrįstumą. Be to, pažymėtina, kad kaip apeliaciniame skunde ir prašo ieškovė, pirmosios instancijos teismas nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujantis priteisė įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, todėl atsakovės nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti.

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė