Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-05-04 · Civilinė byla Nr. e2-3941-862/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
e2-3941-862/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31667-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS VANDUO“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3941-862/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31667-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS VANDUO“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „KLAIPĖDOS VANDUO“ teismui 2020-12-11 pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ 428,06 EUR skolą, kurią sudaro 416,97 EUR skola ir 11,09 EUR palūkanos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir dublike nurodo, kad ieškovė AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ 2016-02-25 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-48 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-22 sprendimo Nr. T2-349 „Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių tvarkytojo paskyrimo“ pakeitimo buvo paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos mieste. Atsakovei nuosavybės teise priklauso prekybos centro pastatas ir teritorija aplink jį, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis paviršinio (perteklinio) nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis. Paaiškino, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje yra įrengtas perteklinio vandens (kritulių) tinklas ir perteklinis vanduo yra išleidžiamas į ieškovės eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, todėl atsakove? turi sumokėti 416,97 EUR nuotekų tvarkymą nuo 2020-03-31 iki 2020-09-30. Atsakovei palūkanos paskaičiuotos vadovaujantis 2003-12-09 Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 pagrindu, kurių yra 11,09 Eur už laikotarpį nuo 2020-03-31 iki 2020-09-30. Teigia, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, pasiūlydama sudaryti sutartį dėl naudojimosi miesto paviršinių nuotekų tinklais, tačiau atsakovė į ieškovės siūlymus nereagavo ir pasirašyto sutarties egzemplioriaus negrąžino.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo atsisakyti priimti ieškovės pateiktą ieškinį. Nurodo, kad atsakovė nėra sudariusi sutarties su ieškove dėl naudojimosi miesto paviršinių nuotekų tinklais. Teigia, jog atsakovė nebuvo gavusi pasiūlymo sudaryti sutartį, todėl tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė sutartiniai santykiai. Atsakovė nesutinka su išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, nes jos nebuvo tinkamai pristatytos. Nurodo, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių bei nebuvo gauti raginimai ar pranešimai susimokėti skolą, todėl atsakovė nežinojo apie egzistuojančias PVM sąskaitas-faktūras.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie tai šalis informavus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-10-29 išrašo matyti, kad atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybe?s teise priklauso pastatas – prekybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, esantys (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog šioje teritorijoje yra įrengtas perteklinio vandens (kritulių) tinklas ir perteklinis vanduo yra išleidžiamas į vandens tiekėjos (ieškovės) eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

Iš ieškovės pridėtų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. 0051556, Nr. 0513886, Nr. 0517171, Nr. 0520492, Nr. 0523796, Nr. 0527095 matyti, jog šios sąskaitos faktūros yra adresuotos ir buvo siųstos atsakovės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės pateiktos neapmokėtų (nepadengtų) sąskaitų suvestinės matyti, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei už suteiktas paslaugas kartu su delspinigiais nuo 2020-03-31 iki 2020-09-30 sudaro 428,06 EUR (416,97 EUR skola + 11,09 EUR palūkanos). Byloje duomenų apie tai, kad ši skola būtų sumokėta, nėra (CPK 178 straipsnis).

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą taisyklę, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, jog tarp šalių nebuvo pasirašyta sutartis, todėl tarp šalių nėra susiklostę sutartiniai santykiai.

Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-207-565/2020 pagal ieškovės AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ ieškinį dėl skolos už naudojimąsi miesto paviršinių nuotekų tinklais priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Ieškovės turtinis reikalavimas buvo pareikštas už tą patį objektą, esantį (duomenys neskelbtini), bet už kitą laikotarpį (nuo 2017-03-31 iki 2018-11-30). Vilniaus apygardos teismas 2020-02-04 nutartimi konstatavo, jog tarp šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad net ir nesant sudarytos sutarties dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) tinklais, apeliantė laikoma ją sudariusia pagal standartines tokių sutarčių sąlygas ir privalo mokėti mokestį už naudojimąsi šiais tinklais, nustačius, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje yra įrengtas perteklinio vandens (krituliu?) tinklas ir perteklinis vanduo yra išleidžiamas i? AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ eksploatuojama? nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2020-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-207-565/2020 yra įsiteisėjusi bei į tai, kad yra nustatyta aplinkybė, jog šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakove, jog tarp ieškovės ir atsakovės sutartis nėra sudaryta.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Kadangi ieškovė teikė paslaugas atsakovei, o atsakovė jomis naudojosi, tačiau už teikiamas ieškovės paslaugas neatsiskaitė, atsakovė laikoma pažeidusi prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir iš jos priteistina 416,97 Eur skola už ieškovės teiktas paviršinio (perteklinio) nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas laikotarpiu nuo 2020-03-31 iki 2020-09-30.

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prievolės sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11,09 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2020-03-31 iki 2020-09-30, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (428,06 EUR) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2020-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių argumentų teismas atskirai nepasisako, laikydamas, jog jie nėra esminiai sprendžiant šalių ginčą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinį patenkinus yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 142 str. 4 d., 259 str. teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, ieškovei akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS VANDUO“, juridinio asmens kodas 140089260, 416,97 EUR (keturių šimtų šešiolikos eurų ir 97 euro centų) skolą, 11,09 EUR (vienuolikos eurų ir 9 euro centų) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (428,06 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-11-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė