Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklauso teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ir ji naudojosi AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamomis paviršinio (perteklinio) nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis. Teigia, kad už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2020-02-29 susidarė 796,87 Eur skola.

Atsakovei palūkanos paskaičiuotos vadovaujantis 2003-12-09 Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 pagrindu, kurių yra 32,99 Eur už laikotarpį nuo 2019-02-28 iki 2020-02-29.

Teismas 2020-05-14 nutartimi skyrė civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, apie tai šalis informavo CPK 133 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovei priklauso teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybe?s teise priklauso pastatas – prekybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, esantys (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad šioje teritorijoje yra įrengtas perteklinio vandens (kritulių) tinklas ir perteklinis vanduo yra išleidžiamas į vandens tiekėjos (AB „Klaipėdos vanduo“) eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

Iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ teismui pateiktos skolos suvestinės matyti, kad nuo 2018-12-01 iki 2020-02-29 atsakovė nesumokėjo už suteiktas paviršinio (perteklinio) nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, todėl susidarė 796,87 Eur skola. Byloje duomenų apie tai, kad ši skola būtų sumokėta, nėra (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126.

Nors atsakovė byloje teigia, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta sutartis, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą (civ. b. Nr. e2A-207-565/2020) dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolos AB „Klaipėdos vanduo“ dėl pavirs?iniu? (lietaus) nuoteku? tinklu? ir i?renginiu? tvarkytojos teisės rinkti mokestį už šių nuotekų šalinimo tinklų naudojimą, kuomet buvo pareikštas turtinis reikalavimas už tą patį objektą tik už kitą laikotarpį (2017-03-31 iki 2018-11-30), 2020-02-04 nutarties 17 punkte nurodė, kad net ir nesant sudarytos sutarties dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) tinklais, apeliantė laikoma ją sudariusia pagal standartines tokių sutarčių sąlygas ir privalo mokėti mokestį už naudojimąsi šiais tinklais, o 18 punkte padarė išvadą, kad tarp šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2 - 6.4 straipsniai, GVTNTĮ 32 straipsnis, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 28 punktas). Įvertinus, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėtoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių jau yra nustatyta aplinkybė dėl šalis siejančių prievolinių teisinių santykių (prejudiciniai faktai, CPK 182 str. 2 p.), teismas šioje byloje neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad sutartis tarp šalių nėra sudaryta. Kadangi atsiliepime atsakovė nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, dėl kurių jau pasisakė apeliacinės instancijos teismas, teismas Vilniaus apygardos teismo 2020-02-04 nutarties argumentų, susijusių su sutarties sudarymu, nekartoja.

Atsakovė nenurodė aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu paviršinių nuotekų tinklai adresu (duomenys neskelbtini), nebėra prijungti prie vandens tiekėjo eksploatuojamų paviršinių nuotekų tinklų.

Byloje nustatyta, kad sąskaitos buvo siunčiamos atsakovei jos buveinės adresu, tačiau jos liko neapmokėtos. Taigi, ieškovė teikė atsakovei paslaugas, atsakovė jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė, t.y. už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusi prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir iš jos priteistina 796,87 Eur skola už laikotarpiu nuo 2018-12-01 iki 2020-02-29 suteiktas paviršinio (perteklinio) nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas (2020-04-21 neapmokėtų (nepadengtų) sąskaitų suvestinė).

Ieškovė taip pat prašo priteisti ir 32,99 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019-02-28 iki 2020-03-31. Nors atsakovė teigia, kad palūkanos negali būti priteisiamos, nes šalys dėl jų nesusitarė, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju palūkanų skaičiavimą numato ne šalių susitarimas.

CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Kadangi šalis sieja sutartiniai santykiai, šalių santykiams yra taikytinos MAPKSVPĮ nuostatos, tad ir reikalavimas dėl 32,99 Eur palūkanų priteisimo yra pagrįstas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 796,87 Eur skolą už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2020-02-29 ir 32,99 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019-02-28 iki 2020-03-31, iš viso 829,86 Eur (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis).

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas jai iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (829,86 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 19 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nepateikta.

Byloje patirta 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios nepriteistinos iš atsakovės (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 142 str. 4 d., 259 str. teismas,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, j. a. k. 140089260, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, 796,87 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 87 ct) skolą, 32,99 Eur (trisdešimt dviejų eurų 99 ct) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (829,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-04-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur (devyniolikos eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.