Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Rasos Paužaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

E. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. M. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 13 d., 16.15 val., iki 2024 m. sausio 15 d., 14.00 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. M. išieškota automobilio „AUDI A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 3 820 Eur.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teises sustabdymas – panaikintos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. M. pagal BK 281¹ straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o, būtent: 2024 m. sausio 13 d., apie 12.49 val., (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į medį, sukėlė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, adresu (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g., kai 2024 m. sausio 13 d., 13.33 val., policijos pareigūnai patikrinę nustatė 1,63 promilių neblaivumą. Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, E. M., privalėdamas atlikti Utenos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu (teisminio proceso Nr. 1-01-1-01761-2023-5), įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 26 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, 2023 m. birželio 6 d. būdamas susipažinęs su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2024 m. sausio 13 d., 12.49 val., (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtų bausmių ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią galutinę bausmę.

3.1. Nuteistojo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, neatitinkanti teismų praktikos analogiškose bylose, todėl turi būti sumažinta. Pažymi, kad padarytas nusikalstamas veikas iš esmės nulėmė jo priklausomybė alkoholiui, todėl po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo kardinaliai pakeitė savo elgesį, ėmė gydytis nuo minėtos priklausomybės (past. – prie apeliacinio skundo pateiktas tokią aplinkybę patvirtinantis dokumentas). Šiuo metu visiškai nevartoja alkoholio, po paskutinių nusikalstamų veikų padarymo daugiau nenusikalto, laikosi teisiškai tinkamo ir priimtino gyvenimo būdo.

3.2. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir į jo asmenybę, jam skirtinos bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas. Reali laisvės atėmimo bausmė neleistų jam sėkmingai integruotis į visuomenę, būtų nutraukta esama pažanga, tokios griežtos bausmės paskyrimas nebūtų naudingas nei nuteistajam, nei visuomenei. Be to, atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis netektų galimybės toliau dirbti ir vykdyti teismo paskirtas pinigines prievoles.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dalyje dėl E. M. paskirtos bausmės. Nuteistojo įsitikinimu, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui ir teismų praktikai analogiškose bylose, todėl prašo bausmę sušvelninti ir paskirti galutinę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tokiu būdu teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. M. kaltu pagal BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, už abi nusikalstamas veikas parinko griežčiausias bausmių rūšis ir nustatė maksimalius jų dydžius. Sprendžiant bausmių klausimą, atsižvelgta į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą transporto eismo saugumui ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, abi nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Taip pat įvertintos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nuteistajam nustatytas neblaivumo laipsnis, tai, kad buvo sukeltas eismo įvykis ir kilo reali grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėta, kad dar iki eismo įvykio nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o jo vairavimas liudytojų apibūdintas kaip chuliganiškas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). E. M. asmenybė pirmosios instancijos teismo įvertinta neigiamai – nors ir jauno amžiaus, tačiau iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo jau buvo teistas 17 kartų, be kita ko, net tris kartus už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą (1 t., b. l. 130–145), baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, vairavimu būnant neblaiviam ar pasitraukimą iš sukelto eismo įvykio vietos, kai buvo padaryta žala (apgadinti automobiliai) (1 t., b. l. 150–156). Be to, atkreiptas dėmesys, kad dieną iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis sukėlė du eismo įvykius ir pasišalino iš jų padarymo vietų. Taip pat įvertintas ir nuteistojo elgesys proceso metu, čia akcentuojant tai, kad E. M. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės bei probacijos sąlygas. Tokių aplinkybių kontekste skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus įstatymo numatytas griežčiausias bausmių rūšis bei nustatant maksimalią jų trukmę. Už skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinęs apėmimo būdu (veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) ir, atsižvelgęs į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, lėmė subendrintos bausmės sumažinimą vienu trečdaliu, pirmosios instancijos teismas paskyrė E. M. laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, buvo pagrindas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę bendrinti su ankstesniu Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

9. Tokie skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino, aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti paskirtą bausmę, nenustatyta. Bylos medžiagoje esanti nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga rodo daugkartinius pastarojo teistumus. E. M. praeityje teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. turtinius, smurtinius nusikaltimus, kartą už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, o taip pat ir už analogiškos pobūdžio veikas, kurių padarymu pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, be to, kelis kartus teistas ir užsienyje. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo (1 t., b. l. 130-142) matyti, kad E. M. buvo priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais apeliantas be kitų nusikalstamų veikų buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir vieną kartą pagal BK 243 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais nuosprendžiais E. M. jau ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dalį jis atliko realiai, tačiau net ir jam didesnės įtakos nepadarė. Pasikartojantys nuteistojo teistumai rodo, kad apeliantas turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai ir pasekmės nėra pakankami siekiant atgrasyti E. M. nuo jo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolimesnių veikų darymo. Nuteistąjį asmenybę neigiamai charakterizuoja ir administraciniai nusižengimai, kuriuos kaip ir nusikalstamas veikas apeliantas pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo, taip pat duomenų bazės išrašo apie asmenį galima matyti, kad administraciniai nusižengimai yra nevienkartiniai, nemaža jų dalis susijusi su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, taip pat ne kartą baustas už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, konstatuoti ir narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, smulkios vagystės, tyčinio svetimo turto sugadinimo, neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis atvejai, paskirtų baudų nemoka (1 t. b. 1. 150-156).

10. Nors skundžiamu nuosprendžiu E. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad po to sukelto eismo iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, tačiau vertinant apelianto asmenybės pavojingumą pagrįstai atsižvelgta į tai, kad pats eismo įvykis buvo sukeltas nuteistajam esant neblaiviam, dėl tokios būsenos pastarasis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Apklaustas nuteistasis pripažino, jog iki įvykio kartu su draugu išgėrė degtinės butelį, pavartojęs alkoholį sėdo prie vairo ir tokios būsenos vežė draugą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Bylos medžiagoje užfiksuota, kad nuteistojo vairavimas (teisės vairuoti transporto priemones pastarasis apskritai neturėjo) buvo chuliganiškas ir pavojingas, dėl neleistino elgesio kelyje atsitiktinis vairuotojas pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Po sukelto eismo įvykio nuteistasis nesistengė, kol bus išsiaiškintos įvykio aplinkybės, o toliau vartojo alkoholį, kas eliminavo galimybę spręsti klausimą dėl atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neblaiviam taikymo, tačiau apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs kitą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą alternatyvią veiką – vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Šios aplinkybės leidžia spręsti tiek apie padarytos nusikalstamos veikos, tiek apie paties nuteistojo asmenybės didesnį pavojingumą (pabrėžtina, kad įvykio naktį apeliantas tuo pačiu automobiliu padarė dar du eismo įvykius, iš kurių abiejų pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus). Pakartotinis nusikalstamas E. M. padarant analogiškas nusikalstamas veikas pasikartojo praėjus kiek daugiau nei pusmečiui nuo jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis už BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo nuteistas subendrinta laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir paskiriant teismo nustatytus įpareigojimus. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo svarstomas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti jam skirtą bausmę, tačiau teismo nutartimi toks probacijos skyriaus prašymas nebuvo tenkintas, dar kartą parodant nuteistajam pasitikėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, buvo paskelbta 2024 m. sausio 12 d., po ko E. M. tą pačią dieną padarė du šiurkščius administracinius nusižengimus, o kitą dieną ir šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, kas papildomai prisideda prie neigiamo nuteistojo asmenybės vertinimo.

11. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino E. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Sprendžiant dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020).??? Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis ir pripažino savo kaltę, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo įžvelgti nuoširdaus E. M. gailėjimosi – nusikalstamas veikas jis daro sistemingai, kartojasi ir analogiško pobūdžio veikos, matyti akivaizdus asmens polinkis nusikalsti ir, priešingai, neįžvelgtini požymiai, kad nuteistasis daro tinkamas išvadas, kritiškai vertina savo elgesį ar planuoja ateityje pakeisti jį teigiama linkme. Nors nuteistasis suprato negalintis vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus ir neturėdamas tokios teisės, tačiau užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, pasirinko priešingą elgesio variantą, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį ir jį smerkia, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Taigi konstatuotina, kad apelianto išsakytas gailėjimasis yra deklaratyvus ir negali būti sutapatinamas su nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

12. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje detaliau nepasisakyta, iš daugiskaita nurodytos formuluotės „veikas“ galima suprasti, kad tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuota dėl abiejų E. M. padarytų nusikalstamų veikų. Visgi čia pažymėtina, kad nusikaltimų recidyvas, kaip ir su tuo susijusi BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra siejamas ne su bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos, o su tyčinio nusikaltimo padarymu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Iš to seka, kad nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tik BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju. Visgi toks patikslinimas nesudaro pagrindo spręsti, kad minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimas turėjo esminę reikšmę skiriant bausmę už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir nulėmė neteisingos bei pernelyg griežtos bausmės paskyrimą.

13. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis ėmėsi veiksmų spręsti savo priklausomybę alkoholiui ((duomenys neskelbtini) jam atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra) (2 t., b. l. 59), įsidarbino, tiesa, detalesnių duomenų apie apeliantui atliktos procedūros veiksmingumą, jo darbovietę, darbo pobūdį, darbo santykių tęstinumą neturima, tokie duomenys su skundu nebuvo pateikti, į apeliacinės instancijos teismo posėdį nuteistasis neatvyko. Suprantama, kad tuo atveju, jei nuteistasis dės nuoširdžias pastangas gydytis nuo priklausomybės, išlaikys darbo santykius, laikysis įstatymų, tai leis spręsti apie tai, kad E. M. ne deklaratyviais pasakymais, o savo faktiniu elgesiu keičia gyvenimo būdą. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu, skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis yra kritiškai įvertinęs savo elgesį, pakeitęs savo gyvenimo būdą, juo labiau, tą konstatuoti ilgalaikėje perspektyvoje.

14. Visų anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, griežčiausios bausmės parinktos pagrįstai, nepažeidžia proporcingumo principo, atitinka tiek nuteistojo veikų pavojingumą, tiek ir jo asmenybę. Tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrintos tinkamai. Pažymėtina, kad bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausme buvo parinktas nuteistajam palankesnis bausmių bendrinimo būdas, t. y. dalinis bausmių sudėjimas, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ne visą, o dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

15. Apeliaciniame skunde reiškiamas alternatyvus prašymas – atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors nuteistasis atitinka formalias sąlygas bausmės vykdymo atidėjimui taikyti, visgi bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos sritis ir jo taikymas yra galimas tais atvejais, kai, be nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023).

16. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai nagrinėjamu atveju nesant jokio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, pastarasis anksčiau ne kartą teistas, nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė turėdamas neišnykusį teistumą, sistemingai daro administracinius nusižengimus. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui praeityje ne kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, toks institutas taikytas ir priimant priešpaskutinį nuosprendį (Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendis), tačiau E. M. nė kiek nepateisino jam parodyto pasitikėjimo. Kaip matyti, pastarasis tąkart teisme žadėjęs pasikeisti, nurodęs, jog padarė reikiamas išvadas, nustojo vartoti alkoholį, įsidarbino, netrukus vėl grįžo prie ankstesnio gyvenimo būdo. Maža to, jo elgesiui įtakos neturėjo net ir tai, kad teismas netenkino probacijos skyriaus prašymo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir iš karto po teismo sprendimo, ignoruodamas nustatyta draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pakankamai gausiai vartojo alkoholį, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, įžūliai sėdo prie automobilio vairo, pusės paros laikotarpyje padarydamas du šiurkščius administracinius nusižengimus ir dvi nusikalstamas veikas. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. M. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, nedaro atitinkamų išvadų keisti savo gyvenimo būdą, yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apelianto akcentuojamos aplinkybės, kad po skundžiamu nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veikų padarymo jis daugiau nenusikalto, laikosi įstatymų, dirba, pradėjo gydytis priklausomybę alkoholiui, neabejotinai yra vertintinos teigiamai, tačiau jos nekeičia pirmosios instancijos teismo motyvuotos išvados, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nepadės pasiekti bausmės tikslų.

17. instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino E. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) ir 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendė, jog bausmės tikslus galima pasiekti skiriant tik griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant maksimaliam, sankcijoje numatytam dydžiui. Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos taip pat griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys ir maksimalūs jų dydžiai. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtas bausmes atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas ir vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, šios nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrino bausmes apėmimo būdu, ir taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Konstatuota, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė dar nepasibaigus Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtam bausmės vykdymo atidėjimo terminui, todėl, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį neatliktos bausmės, paskirtos Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, t. y. prie 8 mėnesių laisvės atėmimo pridėjo dalį (7 mėnesius) laisvės atėmimo, ir paskyrė galutinę subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

18. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas ir BK 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas. Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas BK 243 straipsnis ir jis išdėstyta taip: ,,Tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu“.

19. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Visgi sisteminis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi BK 243 straipsnio sankcijoje atsirado alternatyvių bausmių – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 243 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) į BK 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), tačiau įvertinus visas pirmosios instancijos teismo aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, keisti nuteistajam paskirtą arešto bausmę nėra pagrindo. Taigi bausmės, paskirtos tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinė subendrinta bausmė nekeistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, E. M. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 243 straipsnį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) perkvalifikuoti į BK 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), paskirtos bausmės nekeisti, naujos subendrintos bausmės nenustatyti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.