Panevėžio apylinkės teismo nutartis

suinteresuotiems asmenims V. S. ir P. S., išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl termino priimti palikimą nepilnamečio asmens vardu atnaujinimo suinteresuotiems asmenims V. S. ir P. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą priimti nepilnametės dukros A. S. vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties nustatant, kad šio termino pradžia nutarties įsiteisėjimo diena, kadangi atstovaudama dukros interesus, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

4.Pareiškėja, neturėdama teisinių žinių, buvo tvirtai įsitikinusi, jog ir po senelio A. S. mirties A. S. priėmus palikimą atstovavimo teise už tėvą A., kils neigiamos turtinės pasekmės, teks atlyginti tėvo skolas. Be to, susiklostė asmeninės aplinkybės, jog pareiškėja laukėsi ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų T., kurį pareiškėjai teko nuolat prižiūrėti, todėl neliko laiko paveldėjimo klausimams aiškintis. D. A. paaugus (dabar jai (duomenys neskelbtini) metų), ji išreiškė norą priimti senelio palikimą. Pareiškėja nežinojo, jog gavus notaro pranešimą apie galimybę paveldėti palikimą, reikia veikti nedelsiant, nepraleidžiant įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino.

5.Testamento registro išrašas patvirtina, kad po A. S. mirties palikimą priėmė palikėjo kitas sūnus Paulius ir jo sutuoktinė. Pareiškėjos žiniomis, jiems nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, paveldėjimo byla nėra užbaigta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjui A. S. priklauso keletas nekilnojamojo turto objektų: (duomenys neskelbtini), 813/71552 dalys žemės sklypo, 39/1600 dalys ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys buto, (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys žemės sklypo su statiniais/jų 3/8 dalimis, adresu (duomenys neskelbtini).

6.Pareiškėja pažymėjo, jog ir šiai dienai pati nepilnametė A. negali savarankiškai priimti palikimo, o anksčiau egzistavo objektyvios priežastys, dėl ko pareiškėja, A. S. mama, praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti dukters vardu.

7.Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais argumentais, prašė patenkinti pareiškimą. Papildomai paaiškino, jog pareiškimo netenkinimo atveju, nukentėtų nepilnametės Austėjos interesai, kuri šiai dienai vis dar yra nesulaukusi pilnametystės ir atskirai negali apginti savo teisių. Nesutinka, kad nepilnametė nebeturi paveldėjimo teisės. Šiuo atveju, pareiškėja, atstovaudama savo nepilnametės dukros interesus, siekia įgyvendinti pastatorios paveldėjimo teisę į senelio palikimą, veikia atstovavimo teise, sutinkamai su CK 5.12 straipsniu. Įstatymas nėra numatęs sąlygos paveldėti tėvo turto dalį tam, kad ateityje būtų galima paveldėti senelio turtą. A. S. tėvas yra miręs ir jis nebuvo atsisakęs savo tėvo palikimo. Tokiu būdu, suinteresuotų asmenų atstovo nurodyta Kasacinio teismo praktika šiuo atveju netaikytina, faktinės bylų aplinkybės nėra tapačios ir negali būti teisminiu precedentu šioje civilinėje byloje.

9.Suinteresuotų asmenų įsitikinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Pareiškėja dar 2018 m. gruodžio 10 d. notaro P.Dobrynskij pranešimu buvo informuota apie galimybę atstovavimo teise vietoj tėvo paveldėti A. S. palikimą. Iki 2019 m. vasario 5 d. buvo nustatytas terminas išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, gauti teismo leidimą. Todėl daro išvadą, kad pareiškėjos elgesį nesikreipiant į notarą lėmė ne teisinių žinių stoka ar gimęs vaikas, o sąmoningas ir apgalvotas sprendimas nesikreipti į notarą, tokiu būdu, atsisakyti priimti A. S. palikimą. Praėjus beveik penkeriems metams, pareiškėja dėl palikimo priėmimo dukros vardu savo nuomonę pakeitė, tačiau toks jos elgesys negali būti vertinamas kaip pateisinantis ilgą laiką delsimas, nesant svarbių ir objektyvių priežasčių. Be to, pareiškimo tenkinimas pažeis suinteresuotų asmenų interesus. A. S. su palikėju A. S., jam dar esant gyvam, nebendravo, nesilankydavo jo (senelio) namuose. Jai teksiančią turto dalį sudarytų tik nedidelė stipriai nusidėvėjusių pastatų ir žemės dalis, kurią jau nuo seno valdo ir administruoja suintereuoti asmenys. Dėl turto mažos dalies nepilnametė A. juo negalėtų disponuoti. Taip pat jai šį turtą paveldėjus, atsirastų pastato išlaikymo išlaidos, žemės mokesčio dalis.

12.Teismo posėdyje institucijos atstovė nedalyvavo, prašė bylą paskirtame teismo posėdyje nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvajant institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

13.Iš byloje surinktų duomenų, nustatyta, kad pareiškėjos R. J. dukters A. tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po vaiko tėvo mirties pareiškėja dukros vardu palikimo nepriėmė, nes mirusys turėjo daug skolinių įsipareigojimų, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2423-800/2017 pareiškėjai buvo atnaujintas terminas atsisakyti nepilnametės A. vardu priimti palikimą po A. S. (jos tėvo) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo išduotas leidimas atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu priimti minėtą palikimą.

14.Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog mirus pareiškėjos R. J. dukros seneliui A. S., pareiškėja 2018 m. gruodžio 10 d. gavo Panevėžio r. 3-iojo notaro biuro pranešimą Dėl paveldėjimo bylos užvedimo, kur buvo nurodyta, kad A. S. turi teisę vietoje savo mirusio tėvo A. S. atstovavimo teise priimti palikimą, likusį po senelio A. S. mirties. Testamento registro išrašo duomenimis nustatyta, kad po A. S. mirties palikimą priėmė palikėjo kitas sūnus P. ir jo sutuoktinė. Paveldėjimo byla neužbaigta, neišduoti paveldėjimo teisės liudijimai.

15.Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjui A. S. vardu yra registruotų nekilnojamojo turto objektų: 3/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), 813/71552 dalys žemės sklypo, 39/1600 dalys ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys buto, (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys žemės sklypo su statiniais/jų 3/8 dalimis, adresu (duomenys neskelbtini).

16.Pareiškėjos teigimu, atstovaudama dukros interesus, ji į notarą su pareiškimu dukros vardu dėl palikimo priėmimo po dukros senelio A. S. mirties nesikreipė, taip pat nesureagavo į notaro P.Dobrynskij 2018 m. gruodžio 10 d. pranešimą Dėl paveldėjimo bylos užvedimo: neišreiškė valios dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, paduodant notarui pareiškimą. Pareiškėja nurodė, jog neturėdama teisinių žinių, buvo įsitikinusi, jog ir po senelio A. S. mirties A. S. priėmus palikimą atstovavimo teise už tėvą A., kils neigiamos turtinės pasekmės ir jai teks atlyginti tėvo skolas. Be to, susiklostė asmeninės aplinkybės: pareiškėja laukėsi, (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų T., vėliau jį nuolat prižiūrėjo, todėl pareiškėjai neliko laiko paveldėjimo klausimams aiškintis. D. A. paaugus, ji išreiškė norą priimti senelio palikimą. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad terminą dukros A. vardu priimti palikimą po jos senelio A. S. mirties ji praleido dėl svarbių, pateisinamų priežasčių, todėl prašo praleistą terminą atnaujinti.

17.Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

18.Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti (pratęsti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

19.Teismo nuomone, aplinkybė, jog pareiškėja anksčiau neturėdama teisinių, buvo įsitikinusi, jog ir po senelio A. S. mirties jos A. S. priėmus palikimą atstovavimo teise už tėvą A., jai kils neigiamos turtinės pasekmės ir jai teks atlyginti tėvo skolas, savaime suprantama (arba yra pateisinančia pareiškėjos neveikimą), nes ir šioje byloje tarp pareiškėjos atstovės ir suinteresuotų asmenų atstovo kilo nesutarimas dėl pareiškėjos dukros A. galimybės atstovavimo teise vietoje savo mirusio tėvo priimti palikimą, atsiradusį po A. S. mirties. Pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, negalėjo žinoti apie kilsiančias dukrai teisines pasekmes palikimo priėmimo po jos senelio mirties atveju. Atkreiptinas dėmesys ir į aukščiau nurodytą 2018 m. gruodžio 10 d. notaro pranešimą Dėl paveldėjimo bylos užvedimo, jame notaras pareiškėjai išaiškino tik apie galimybę pareiškėjai veikti vienu ar kitu būdu – išreikšti valią dėl palikimo priėmimo arba palikimo dukters vardu po A. S. mirties atsisakymo, tačiau teisinės pasekmės pareiškėjai atitinkamai veikiant: paduodant pareiškimą notarui atsisakant palikimo arba palikimą priimant, nebuvo išaiškintos. Minėtame pranešime tik nurodyta, jog tuo atveju, jeigu pareiškėja nustatytu terminu, iki 2019 m. vasario 5 d., valios dėl palikimo neišreikš, notarui bus reikalinga pateikti teismo nutartį, kuria būtų atstatytas terminas palikimui priimti. Taip pat notaras nurodė, jog įpėdiniams, priėmusiems palikimą, išduos paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą. Tokiems liudijimams nesant išduotiems, pareiškėja ir kreipėsi su pareiškimu dėl termino priimti palikimą nepilnemtės dukters A. vardu atnaujinimo. Šiuo atveju, pareiškėja apie aukščiau nurodytas palikimo priėmimo po A. S. mirties teisines pasekmes sužinojo, pasinaudojusi advokato pagalba, to pasekoje ji su pareiškimu ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad todėl pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą negalėjo priimti palikimo po A. S. mirties dukros vardu.

20.Taip pat, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog A. S. yra nepilnametė ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jos interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu per įstatymo nustatytą terminą turėjo pareigą įgyvendinti jos tėvai, iš kurių vienas, nepilnametės tėvas A. S., yra miręs, o kitas, nepilnametės mama, pareiškėja to padaryti negalėjo ir dėl kitų jos nurodytų priežasčių: kito vaiko gimimo ir jo priežiūros. Be to, pasak pareiškėjos, tik paaugusi dukra pareiškė norą paveldėti po senelio mirties likusį turtą (jo dalį).

21.Dėl pasakyto, teismas daro išvadą, jog pareiškėja terminą dukros vardu priimti palikimą, atsiradusį po dukros senelio A. S. mirties, praleido dėl objektyvių, nuo jos valio nepriklausančių priežasčių, atsižvelgus ir į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576-578 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai padaryti, kad terminas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu buvo praleistas dėl pareiškėjos neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo.

Dėl paveldėjimo atstovavimo teise

22.Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis), t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jeigu tokių nėra, – valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta šešių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilė. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.

23.CK 5.12 straipsnis nustato, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

24.Paveldėjimo atstovavimo teise instituto tikslas – užtikrinti vaikaičių ir provaikaičių paveldėjimo teises, kai yra aukštesnės eilės paveldėtojų. Paveldėdami pagal įstatymą, vaikaičiai ir provaikaičiai atstovauja savo mirusiems tėvams.

25.Nagrinėjamu atveju, A. S., būdama anūkė (2-os eilės įpėdinė), pretenduoja į palikimo dalį, atsiradusį po senelio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), mirus pastarosios tėvui A. S. anksčiau už jo tėvą (A. S.). Po A. S. mirties palikimą priėmė palikėjo kitas sūnus P. S. ir jo sutuoktinė. Tokiu būdu, ginčo situacija visiškai atitinka CK 5.12 straipsnyje nurodytą, taikytina ši įstatymo nuostata. Darytina išvada, kad šiuo atveju, nepilnametė A. S. (jos vardu jos mama R. J.) pretenduodama į senelio A. S. palikimo dalį (paveldėjimas pagal įstatymą) atstovauja mirusiam tėvui A. S.. Byloje nesurinkta duomenų, kad A. S. būtų atsisakęs palikimo po tėvo A. S. mirties arba, kad jam būtų atimta tokia paveldėjimo teisė. Nesutiktina su suinteresuotų asmenų pozicija, kad A. S., atsisakiusi palikimo po tėvo mirties, kartu neteko teisės CK 5.12 straipsnio pagrindu paveldėti savo senelio A. palikimą atstovavimo teise, nes kaip jau minėta, paveldint palikimą po senelio mirties atstovavimo teise, vaikaičiai ir provaikaičiai atstovauja būtent savo mirusiems tėvams, todėl šiuo atveju yra reikšminga mirusio tėvo situacija, ar jis atsisakė palikimo po savo tėvo mirties, ar jam atimta paveldėjimo teisė. Tokių aplinkybių šioje civilinėje byloje nenustatyta. CK 5.12 straipsnis nenumato papildomos sąlygos įpėdiniui, kad pastarasis turėtų paveldėti tėvo palikimą (jo dalį) tam, kad ateityje galėtų paveldėti senelio palikimą (jo dalį). Todėl minėto straipsnio nuostata plečiamai negali būti aiškinama. Svarbu pažymėti, kad į bylą taipogi nesurinkta duomenų, jog A. S. būtų atsisakiusi paveldėjimo po senelio mirties ar kad iš jos tokią paveldėjimo teisę būtų atėmęs įstatymas. Dėl pasakyto, teismas daro išvadą, kad nėra kliūčių A. S. CK 5.12 straipsnio pagrindu paveldėti savo senelio A. palikimo dalies atstovavimo teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

26.Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

27.Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

28.Pareiškimą patenkinus, lieka neatlygintinos suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

29.Byloje susidarė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos priteistinos iš suinteresuotų asmenų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas nei pareiškėjos, lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576 straipsniais teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą priimti nepilnametės dukros A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas 6080914281, vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei iš kiekvieno po 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, įmokos kodas 5662.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.