- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1591-661/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo antstolio J. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas antstolis J. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 247,00 Eur skolą, 10,84 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankroto administratoriaus A. K. 2017-09-07 prašymu antstolis J. P. 2017-09-12 patvarkymu Nr. S171727853 vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/01203 priėmė vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-09-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14147-637/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymo. Bankroto administratorius A. K. 2017-09-07 prašyme nurodė sąskaitą išrašyti bankroto administratoriaus vardu. Antstolis atliko vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos miesto rūmų 2017-09-04 nutartį, o 2019-05-31 elektroniniu paštu uab.abadona@gmail.com 2019-05-30 lydraščiu Nr. S1913952 išsiuntė A. K. 2019-05-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1913652 ir apmokėjimui 2019-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JP19295 išrašytą 247,39 EUR sumai. Pažymėjo, jog 2019-05-30 PVM sąskaitos-faktūros Nr. JP19295 apmokėjimo terminas baigėsi 2019-06-02, atsakovas šios PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas įsipareigojo apmokėti ne visas antstolio pateiktas sąskaitas, o sąskaitą, kurios apmokėjimas buvo būtinas tam, kad antstolis pradėtų vykdymo veiksmus, t. y. įsipareigojimas galiojo tik dėl būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo, o ne visų ir bet kokių antstolio pateiktų sąskaitų vykdomojoje byloje apmokėjimo, nepriklausomai nuo jų dydžio. Atsakovas turėjo ketinimą sumokėti ne daugiau, nei būtinosios vykdymo išlaidos, sudarančios 40 Eur, siekiant, kad vykdomasis dokumentas būtų priimtas vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. K. ieškovui J. P. 247,39 Eur skolą, 10,84 Eur (dešimties eurų 84 ct) palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (247,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 215,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas konstatavo, jog atsakovo argumentas, kad jis turėjo ketinimą sumokėti ne daugiau, nei būtinosios vykdymo išlaidos, sudarančios 40 Eur, siekiant, kad vykdomasis dokumentas būtų priimtas vykdyti, laikytinas nepagrįstu, nes pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punktą proceso šalis inicijavusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą turi apmokėti visas išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o ne jų dalį. Priešingas šios nuostatos aiškinimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principams bei vykdymo procesą reglamentuojančioms CPK nuostatoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliantas (atsakovas) A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
6. Apeliantas nurodė, kad jis nebuvo prisiėmęs pareigos už išieškotoją (BUAB „LV sports“) apmokėti visas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis su apeliantu apskritai nebuvo derinimas. Atsakovas turėjo ketinimą sumokėti ne daugiau, nei būtinosios vykdymo išlaidos, sudarančios 40 Eur, siekiant, kad vykdomasis dokumentas būtų priimtas vykdyti. Atitinkamas sąskaitas (būtinosioms išlaidoms apmokėti) antstoliai pateikia iki patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti priėmimo (atitinkamas patvarkymas priimtas dar 2017 m. rugsėjo 12 d.), o sąskaitos neapmokėjus – nepradeda vykdymo veiksmų. Atitinkamą veiksmų eigą reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcijos 44 punktas kuriame nurodoma: „Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas, išskyrus šioje Instrukcijoje nustatytas išimtis. Būtinos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui, jei antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą“. Pagal sprendimų vykdymo instrukcijos 45 punktą, vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu būtinosios vykdymo išlaidos nesumokamos, o 46 punkte nurodoma, kad „Antstolis turi teisę priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojui neapmokėjus būtinų vykdymo išlaidų, jeigu, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotojui nedelsiant išrašoma sąskaita būtinoms vykdymo išlaidoms apmokėti. Šiuo atveju būtinas vykdymo išlaidas išieškotojas privalo apmokėti per 20 dienų nuo sąskaitos išrašymo. Jeigu išieškotojas per nustatytą terminą būtinų vykdymo išlaidų neapmoka, antstolis iš tokio išieškotojo priimti vykdyti kitus vykdomuosius dokumentus gali tik tokiu atveju, jeigu išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomuosius dokumentus, apmoka būtinas vykdymo išlaidas“. Pažymėtina, kad vykdymo išlaidų apmokėjimas, remiantis 2017 m. rugsėjo 12 patvarkymu Nr. B17-12123 vykdomojoje byloje, buvo atidėtas būtent konkrečiam išieškotojui (BUAB „LV sports“). Todėl atitinkamas ieškinyje akcentuojamas įsipareigojimas, pateiktas elektroniniu laišku, susijęs išimtinai su būtinųjų, o ne kokių nors kitų vykdymo išlaidų apmokėjimu.
Atsiliepimas
7. Ieškovas antstolis J. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Antstolis nurodo, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Nagrinėjamu atveju CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose bei 8 punkte nurodomų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatyta nebuvo. Atsakovo A. K. 2017 m. rugsėjo 7 d. prašyme labai aiškiai nurodyta „Prašau priimti vykdymui Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo S. Š. turtui“, t. y. A. K. prašė antstolį vykdomąjį dokumentą priimti vykdymui, bet ne laikymui ar saugojimui.
8. Vykdomoji byla Nr. 0172/17/01203 pradėta atsakovo A. K. iniciatyva, jis pateikė antstoliui vykdyti A. K. iniciatyva priimtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas 2017 m. rugsėjo 7 d. prašyme nurodė - sąskaitą išrašyti ne BUAB „LV SPORTS“, o konkrečiai bankroto administratoriaus (A. K.) vardu. Antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas, patirtas vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir atsakovui nurodė, kad šis jas turi atlyginti. Nagrinėjamu atveju pareiga apmokėti antstoliui tokio pobūdžio išlaidas tenka būtent išieškotojui (bankroto administratoriui A. K.), o ne skolininkui S. Š.. Antstolis turėjo reikalauti, kad vykdymo proceso metu susidariusias vykdymo išlaidas atlygintų išieškotojas, šis, atlyginęs antstolio nurodytas vykdymo išlaidas, turėjo teisę CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu reikalauti sumokėtų vykdymo išlaidų atlyginimo nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
10. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).
11. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
12. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).
13. Atsižvelgdamas į tai, kokios aplinkybės nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose bei pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kasacinio teismo praktikoje, teismas pažymi, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose bei 8 punkte nurodomų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatyta nebuvo. Atsakovo A. K. 2017 m. rugsėjo 7 d. prašyme labai aiškiai nurodyta „Prašau priimti vykdymui Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo S. Š. turtui“, t. y. A. K. prašė antstolį vykdomąjį dokumentą priimti vykdymui, bet ne laikymui ar saugojimui.
15. Vykdymo išlaidų apmokėjimą reglamentuoja CPK 610 straipsnis, o šių išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką – CPK 611 straipsnis.
16. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant minėtas teisės normas, išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka yra imperatyvi; vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus; CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2014).
18. Šiuo metu galiojančioje CPK 611 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (1 dalis); vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą; patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui šio CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka; išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos; skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą (2 dalis); patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (3 dalis). Taigi, šiuo metu galiojančiame CPK 611 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad vykdymo išlaidos išieškomos antstolio patvarkymo pagrindu.
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdomoji byla Nr. 0172/17/01203 pradėta atsakovo A. K. prašymu, jis pateikė antstoliui vykdyti jo paties iniciatyva priimtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas 2017 m. rugsėjo 7 d. prašyme nurodė - sąskaitą išrašyti ne BUAB „LV SPORTS“, o konkrečiai bankroto administratoriaus (A. K.) vardu. Antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas, patirtas vykdant minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir atsakovui nurodė, kad šis jas turi atlyginti. Nagrinėjamu atveju pareiga apmokėti antstoliui tokio pobūdžio išlaidas tenka būtent išieškotojui (bankroto administratoriui A. K.), o ne skolininkui S. Š.. Antstolis turėjo reikalauti, kad vykdymo proceso metu susidariusias vykdymo išlaidas atlygintų išieškotojas, šis, atlyginęs antstolio nurodytas vykdymo išlaidas, turėjo teisę CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu reikalauti sumokėtų vykdymo išlaidų atlyginimo nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Ieškovas antstolis J. P. 2019 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu uab.abadona@gmail.com 2019 m. gegužės 30 d. lydraščiu Nr. S19-13952 išsiuntė A. K. 2019 m. gegužės 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S19-13652 ir apmokėjimui 2019-05-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. JP19295.
21. A. K., gavęs antstolio 2019 m. gegužės 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S19-13652 ir 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JP19295, antstolio veiksmų neskundė (CPK 510, 512 str.), vykdymo išlaidų dydžio neginčijo, taip pat neginčijo ir nereiškė jokių pretenzijų, kad 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JP19295 pirkėju nurodytas bankroto administratorius A. K., o ne BUAB „LV SPORTS“, t. y. atsakovas visiškai sutiko su antstolio atsakovui pateiktais dokumentais ir dokumentų tekstais.
Dėl bylos baigties
22. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
23. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o ieškovas pateikė įrodymus apie 150 Eur išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme, išlaidų dydis atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, šios išlaidos (150 Eur) priteistinos iš atsakovo ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Apelianto A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui antstoliui J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.