Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas: T. S. pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė - 3 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Vilniaus regiono Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - l metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas subendrintas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir nustatyta galutinė - 3 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 31 d., pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 18 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. S. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip įrodant, kad nuteistasis gali būti anksčiau laiko paleistas lygtinai.

8. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad T. S. už gerą elgesį, mokymąsi buvo skatintas 7 kartus, bausmės atlikimo metu mokosi 10 klasėje, įgijo dažytojo-tinkuotojo specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors pataisos įstaiga yra gavusi UAB ,,S.“ pažymą, kurioje nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus priimtas dirbti, tačiau ji neįrodo paties fakto, kad nuteistasis realiai dirbs.

9. Nors galima įžvelgti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, pastangas siekti išsilavinimo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka eilė kriminogeninių veiksnių – ankstesnė nusikalstamo elgesio veika, išsilavinimo stoka, darbinės patirties stoka, lėšų paskirstymo kompetencijos stoka, neatsakingas draugų ir gyvenimo būdo pasirinkimas, neatsakingas alkoholio vartojimas, negebėjimas atpažinti savo veiksmų pasekmių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma eilė duomenų, keliančių abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis T. S. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės rodo nepakankamas nuteistojo dedamas pastangas, siekiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, įvertinama ir tai, kad nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų linkęs pateisinti save ir dalį atsakomybės perkelia aukai, nesigaili dėl nusikalstamų veikų padarymo, neatsiprašė nukentėjusiųjų. Pažymėtina, kad šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, pripažįstantis kaltę tik iš dalies, nesigailintis, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

10. Įvertintina ir tai, kad T. S. teistas 3 kartus, o tai apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos kitų įtakai, juo labiau, kad, būdamas laisvėje, bendraudavo su netinkama kompanija, vartodavo alkoholį ir buvo įtakojamas draugų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis neturi vidurinio išsilavinimo, darbinė patirtis gan menka, todėl jis iki bausmės atlikimo stokojo motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje. Motyvacijos dirbti nuteistasis neturi ir įkalinimo įstaigoje, yra finansiškai remiamas draugės ir motinos. Atsižvelgiant į tai, lygtinio paleidimo atveju, galimos problemos dėl siekio gauti lėšų legaliu būdu, juo labiau, kad jis nėra padengęs savo turimų finansinių įsipareigojimų, kas ateityje gali būti paskata pakartotinai nusikalsti, juo labiau, kad praeityje yra teistas už vagystę. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis pripažįsta nesantis motyvuotas oficialiai įsidarbinti, kadangi teigė, jog: ,,dirbti legaliai neapsimoka, nes yra skolų, kurias atskaičiuoja“. Šios aplinkybės rodo atsainų nuteistojo požiūrį į nukentėjusiųjų interesus, jiems padarytą skriaudą ir siekį sumažinti savo turimus finansinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis turi galimybę dengti jo atžvilgiu turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi yra remiamas savo artimųjų, tačiau akivaizdu, kad jo asmeniniai poreikiai yra svarbiau ir iškeliami aukščiau, nei nukentėjusiųjų interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Tai rodo padidintą T. S. pavojingumą visuomenei ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą (praeityje teistas už fizinio smurto naudojimą), elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti. Šį manymą sustiprina ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad nepadarė jokios teigiamos įtakos nuteistojo T. S. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos laisvės apribojimo bausmės, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Be to, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nesugebėjo išimtinai teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms, kadangi 2020 m. rugsėjo 18 d. drausmine tvarka baustas už itin šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – mobilaus ryšio telefono turėjimą. Akivaizdu, kad nuteistasis T. S. negeba savo elgesio ilgą laikotarpį nukreipti išimtinai teigiama linkme, nuosekliai, kadangi iki pažeidimo padarymo buvo 4 kartus skatintas.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Įvertintina tai, kad nors ir nuteistasis deklaruoja ketinimą keisti savo elgesį, tačiau išlieka didelė tikimybė, kad, susidūręs su iššūkiais, gali pristigti socialinių gebėjimų gyvenimo būdo keitimui. Beveik visi nuteistojo nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, praeityje pripažįsta turėjęs priklausomybę, todėl laisvėje susidūrus su sunkumais, šis veiksnys gali ir vėl aktyvuotis. Tai teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje, T. S. gebės kovoti su savo priklausomybėmis. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, stokoja impulsų kontrolės, negeba paaiškinti, kodėl priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. Be to, jis nusikaltimo metu naudojo agresyvaus elgesio strategijas, siekdamas aukos paklusimo, kartais praranda savitvardą. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai kelia abejonių, ar, būdamas laisvėje, nuteistasis gebės tinkamai spręsti kilusius konfliktus, nesielgs impulsyviai ir nevartos smurto, juo labiau, kad šiuo metu atlieka bausmę už nusikalstamas veikas, kurių metu naudojo fizinį smurtą, o praeityje yra teistas už smurtinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

13. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

14. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. S. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam T. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ar apylinkės teismas, pritardamas Komisijos nutarimui, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo T. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.