Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2021 m. vasario 12 d. priimto nutarimo Nr. LK-24 netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. 2018 m. gruodžio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

1.2. 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 (trejų) metų 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme.

1.3. 2019 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2018 m. gruodžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtoji bausmė subendrinta su 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 31 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 18 d.

3. 2021 m. vasario 12 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-24 nutarta netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 83 balai pagal OASys metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai duomenys ir 63 balus sudaro dinaminiai veiksniai. T. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, savo kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų jis nepripažįsta, nukentėjusiosios neatsiprašo, be to, jis turi neigiamą požiūrį į darbą, taip pat neigia alkoholio vartojimą, nesuvokia, jog turi svaigiųjų gėrimų vartojimo problemų.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. S. skundą, nurodydamas, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, šiuo metu jis bausmę atlieka už du sunkius, susijusius su smurtu, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, ir vieną apysunkį nusikaltimus, dėl jų padarymo savo kaltės nepripažįsta ir nesigaili. Be to, nuteistojo darbinė motyvacija nėra pakankamai stipri, jis nėra įgijęs pagrindinio išsilavinimo, taip pat profesinės kvalifikacijos, jo darbinė patirtis yra menka, pataisos įstaigoje T. S. nedirba, nors jo finansinė padėtis nėra stabili – turi 12 753,55 Eur skolų, tačiau šiuo metu yra atlyginęs vos 234,90 Eur. Pažymėta ir tai, kad nuteistasis nesuvokia, jog alkoholio vartojimas tiesiogiai siejasi su jo nusižengimais, nusikaltimais, gyvenimo būdu, jis mano, kad nėra priklausomas, tačiau ankstesni nusikaltimai buvo įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio. Teismo vertinimu, nuteistąjį charakterizuojančioje medžiagoje nėra pakankamai aplinkybių, leidžiančių pagrįstai tikėtis, jog lygtinai paleistas į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis T. S. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas subjektyviai aptarė jo galimybes integruotis į visuomenę, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Apylinkės teismas konstatavo bei aptarė faktus (pavyzdžiui, ankstesni jo teistumai), kurie jau buvo įvertinti skiriant jam bausmę. Visiškai neargumentuotas teiginys, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir balansuoja ties riba veikų, numatytų BK 154, 155 straipsniuose. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad jį teigiamai charakterizuojančių duomenų yra, tačiau neatsižvelgė į šių duomenų visumą.

5.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje, yra penkis kartus skatintas, o baustas tik vieną kartą, be to, ši nuobauda jau nebegalioja. Skundo autorius teigia, kad mokosi vidurinėje mokykloje, pataisos įstaigoje norėjo ir siekė įsidarbinti, tačiau nebuvo įdarbintas dėl laisvų darbo vietų stokos. Be to, jis palaiko artimus ryšius su tėvais, kurie yra neįgalūs, todėl jiems reikalinga jo pagalba buityje. Savo padarytas klaidas jis suprato ir labai gailisi, tačiau, nuteistojo vertinimu, šiuo metu labiau kenčia jo artimieji, kurie negali sulaukti jo pagalbos. Paleistas lygtinai, jis pasižada sąžiningai ir dorai dirbti, kad galėtų kuo greičiau padengti turimas skolas, taip pat nori, padėdamas tėvams, atsilyginti už jų rūpestį bei meilę.

5.3. T. S. atkreipia dėmesį į formuojamą teismų praktiką, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys lygtinio paleidimo klausimo svarstymui. Toliau skunde cituojamos trys 2012 m. priimtos Kauno apygardos teismo nutartys, kuriose nuteistiesiems taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir pažymima, kad teismai yra saistomi sukurtų precedentų ir teisės aiškinimo taisyklių. Teismų precedentų kolizija nėra galima, todėl turi būti vadovaujamasi tuo precedentu, kuris nuteistajam yra palankesnis. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta, kaip prieštaraujanti aukštesnės instancijos teismų praktikai, taip pat kaip pažeidžianti jo teisę į teisingą teismą. Skundo autorius pažymi, jog apygardos teismas gali vadovautis ne tik šiame skunde išdėstytais motyvais, tačiau ir kitais, savo iniciatyva nustatytais argumentais.

6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad T. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 dalis), leidžiančią svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau materialusis pagrindas nėra nustatytas, būtent šis esminis kriterijus lėmė tai, jog nuteistojo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

8. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė, šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, matyti, jog T. S. itin nežymiai koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimiausiais šeimos nariais, už gerą elgesį ir stropų mokymąsi buvo penkis kartus paskatintas, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad T. S. mąstymas bei elgesys iš esmės nekinta ir išlieka probleminis. Nuteistasis iki šiol pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę jis laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Nors skunde aukštesnės instancijos teismui T. S. nurodo, kad labai gailisi dėl padarytų klaidų ir žada jų nebekartoti, tačiau Socialinio tyrimo išvados rengėjai yra pažymėję, jog nuteistasis nesuvokia nusikaltimo pasekmių aukai, jis nėra nuoširdus, nukentėjusiųjų net neatsiprašė, todėl jo atgaila vertinama kaip deklaratyvi.

10. Nors T. S. prašo nevertinti jo praeities ir analizuoti tik jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau teisėjų kolegija negali ignoruoti fakto, jog nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, todėl ir jo asmenybės vertinimas turi būti atliekamas itin kruopščiai bei atidžiai, nes būtent ankstesnė kriminalinė istorija parodo sritis, kurios turi būti koreguojamos. Nusikaltimas, susijęs su asmens seksualinio apsisprendimo laisve bei neliečiamumu, buvo padarytas T. S. būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jis nesuvokia, kad nesaikingas svaigiųjų gėrimų vartojimas tiesiogiai siejasi su jo padarytais nusikaltimais bei nusižengimais (anksčiau teisės pažeidėjas yra sukėlęs avariją, būdamas neblaivus). Jokiose programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, T. S. nedalyvavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad būdamas laisvėje jis sugebės atsisakyti alkoholio vartojimo. Taigi, šis kriminogeninis veiksnys (neatsakingas alkoholio vartojimas) yra visiškai nemažinamas.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkmingai nuteistojo probacijai gali trukdyti ir jo išsilavinimo bei darbinės patirties stoka. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog T. S. nėra įgijęs ne tik vidurinio, bet ir pagrindinio išsilavinimo. (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje jis baigė septynias klases, toliau tęsė mokslus (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje, kur siekė įgyti suvirintojo-šaltkalvio specialybę, tačiau jos neįgijo, nes neišlaikė kvalifikacinių egzaminų. Šiuo metu T. S. mokosi (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) skyriaus suaugusiųjų mokyklos devintoje klasėje, taip pat mokosi pagal profesinio rengimo programą apdailininko specialybės. Pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba, o būdamas laisvėje dažniausiai dirbdavo nelegaliai. Jo teigimu, dirbti legaliai neapsimoka, nes tuomet antstoliai išskaičiuoja dideles sumas turimų skolų dengimui. Vienintelį kartą oficialiai, neslėpdamas gaunamų pajamų, T. S. bandė dirbti lentpjūvėje, tačiau ilgai šioje darbovietėje neišdirbto, nes darbo pobūdis jam pasirodė per sunkus, o atlyginimas per mažas. Aptartos aplinkybės liudija, kad nuteistasis siekia gyventi gerai materialiai apsirūpinęs, tačiau įdėti pastangų gerovės kūrimui nenori, t. y. jis yra išrankus darbui, T. S. nesutinka dirbti sunkų fizinį darbą ar, jo nuomone, neprestižinį darbą. Nors Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis 2020 m. gruodžio 28 d. išreiškė norą savanoriškai atlikti gerbūvio darbus būryje, tačiau duomenų, ar T. S. iš tiesų svariai prisidėjo prie minėto gerbūvio, pateiktoje medžiagoje nėra. Todėl nėra pagrindo ir išvadai apie stiprią nuteistojo darbinę motyvaciją, kuri, būnant laisvėje, padėtų jam greičiau integruotis į darbo rinką.

12. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į T. S. turimus finansinius įsipareigojimus bei jo požiūrį į šių įsipareigojimų vykdymą (turimų skolų dengimą). Pateiktos medžiagos duomenimis nuteistojo įsiskolinimai sudaro 12 518,65 Eur sumą, tuo tarpu įvertinus T. S. mąstyseną bei elgseną (nedirba legalaus darbo, siekdamas išvengti priverstinio skolų išieškojimo), spręstina, jog minėtos sumos padengimas yra mažai tikėtinas. Nuteistasis negeba tinkamai tvarkyti (paskirstyti) turimų lėšų, taip pat nesiekia gerinti savo finansinio raštingumo. Šie duomenys patvirtina, kad T. S. neprisiima atsakomybės už savo veiksmais sukeltus padarinius, kas rodo, jog nuteistojo brandos lygis yra pakankamai žemas. T. S. elgiasi lengvabūdiškai (netiki, kad įklius, kartoja tas pačias klaidas) ir siekia tik asmeninės naudos gavimo. Jo socialiniai kontaktai yra paviršutiniški, gilių, prasmingų santykių nuteistasis negeba užmegzti. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis T. S. būdingas impulsyvus elgesys, jis dažnai veikia pagautas įkvėpimo ir nesugeba paaiškinti, kodėl priėmė vieną ar kitą sprendimą, nuteistasis dėl savo elgesio kaltina aplinką, t. y. negeba suvokti turimų problemų ir neieško jų sprendimo galimybių.

13. Nors nuteistasis deklaruoja norą laikytis tvarkos ir taisyklių, tačiau vidinės jo nuostatos neatitinka viešai išsakomo požiūrio. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir sušvelninus nuteistajam taikomo režimo reikalavimus, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d. perkėlus jį į lengvąją nuteistųjų grupę, T. S. nesugebėjo įrodyti, kad yra vertas pataisos įstaigos administracijos jam parodyto pasitikėjimo. 2020 m. rugsėjo 22 d. jis baustas drausmine tvarka už draudžiamo pataisos įstaigoje daikto turėjimą, gautoji nuobauda panaikinta prieš terminą tik 2021 m. sausio 19 d., vadinasi, galiojančių nuobaudų jis neturi tik tris mėnesius, kas neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip pavyzdingo bei nepriekaištingo. T. S. mąstymas yra gana konkretus, jis sunkiai geba pritaikyti naujas žinias bei įgūdžius, todėl, būnant laisvėje, nuteistajam neabejotinai gali pritrūkti gebėjimų įgyvendinti išsikeltus ateities tikslus ir planus.

14. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistajam yra nustatyti tik du apsauginiai veiksniai nuo pakartotinio nusikalstamumo (socialinių ryšių buvimas ir narkotinių medžiagų nevartojimas) ir net septyni kriminogeniniai veiksniai, didinantys galimybę nusikalsti (ankstesnė nusikalstamo elgesio veika, išsilavinimo stoka, darbinės patirties stoka, lėšų paskirstymo kompetencijos stoka, neatsakingas draugų ir gyvenimo būdo pasirinkimas, neatsakingas alkoholio vartojimas ir negebėjimas atpažinti savo veiksmų pasekmių). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, minėti kriminogeniniai veiksniai, iš kurių absoliučią daugumą sudaro kintantys veiksniai, nėra reikšmingai koreguojami teigiama linkme, kas atsispindi ir T. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo baluose – jam nustatyta vidutinė (83 balai pagal OASys metodiką) rizika, kurią sudaro 20 statinių (nekintančių) ir 63 dinaminių (dar galimų koreguoti) balų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esami vos keli apsauginiai veiksniai nuo pakartotinio nusikalstamumo nebus pakankamai efektyvūs ir nesulaikys nuo priešingo teisei veikimo. Taigi, deramo elgesio įgūdžių stoką bei mąstysenos ydingumą T. S. tikslinga ir toliau lavinti pataisos įstaigoje, dalyvaujant įvairiose socialinės reabilitacijos bei pozityvaus užimtumo programose. Šios išvados nepaneigia nei nuteistojo noras padėti sveikatos problemų turintiems tėvams tvarkytis namų ūkyje, nei jo siekis įsidarbinti laisvėje. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra aktualios nuteistojo skunde cituojamos Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis patvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas konkretiems nuteistiesiems. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno nuteistojo kriminalinė praeitis bei elgesys bausmės atlikimo metu yra individualus, todėl ir teisinis vertinimas konkretų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų yra skirtingas.

15. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. T. S. daroma pažanga nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad ši išvada nepažeidžia nei nekaltumo prezumpcijos principo, nei kaip nors įžeidžia ar šmeižia nuteistąjį. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas netenkina jo lūkesčių, nėra šio sprendimo neteisėtumą pagrindžianti aplinkybė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.