- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-212-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53526-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- T. S.
- Nukentėjusysis
- J. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Liudvinavičienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. gynėjo adv. Arvydo Montrimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 10 mėnesių, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiosios J. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistojo nukentėjusiosios J. B. naudai priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. T. S. nuteistas už tai, kad jis tenkino savo lytinę aistrą oralinio sąlyčio būdu bei lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas fizinį smurtą, taip atimdamas galimybę priešintis, t.y: jis 2017 m. spalio 15 d., apie 06.00 val. prie skardžio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti ir tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu su J. B. prieš jos valią, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą: prievarta parklupdė ją ant žemės, nukentėjusiajai bandant priešintis, sudavė jai du smūgius kumščiu į veidą ir į galvą, po to abiem savo rankomis pritraukęs jos galvą prie savo lytinio organo, savo ranka įkišo jį J. B. į burną bei liepė čiulpti, taip tenkindamas savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Tęsdamas savo veiksmus, ištraukęs savo lytinį organą nukentėjusiajai iš burnos, bei nukentėjusiajai bandant keltis, stvėrė ją už pečių ir sudavė dar vieną smūgį į veidą bei pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. numesti ją nuo šlaito, jei pastaroji priešinsis, tuomet pargriovė ją ant žemės, numovė nukentėjusiajai džinsus ir kelnaites iki kelių ir įkišo savo lytinį organą jai į makštį ir taip lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. Tęsdamas savo veiksmus, nulipęs nuo J. B. bei pastarajai bandant šauktis pagalbos, jis savo ranka užčiaupė jai burną ir sudavė jai ne daugiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, vėl įkišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios J. B. valią.
2. Taip pat T. S. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, t.y.: jis tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir su savimi laikė fizinio asmens V. G. dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2017 m. spalio 15 d., apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini) panaudojo, t. y. prie tarnybinio policijos automobilio, Vilniaus aps. VPK KP NVRS tyrėjui A. N. pareikalavus pateikti asmens dokumentą, pateikė ją kaip savo asmens dokumentą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas adv. Arvydas Montrimas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti, T. S. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį bei 150 straipsnio 1 dalį išteisinti ir bylą nutraukti. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 d., prašo skirti bausmę, nenusijusią su laisvės atėmimu.
4. Gynėjas nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai nesivadovavo T. S., liudytojų Ž. B. ir B. B. parodymais, pripažindamas juos nenuosekliais, prieštaraujančiais kitiems byloje surinktiems įrodymams. T. S. parodymai buvo kiek įmanoma, nuoseklūs, neprieštaraujantys objektyviai tiesai. Nesuprantama teismo išvada, kad kaltinamojo T. S. parodymai tėra tik pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Asmens, nepadariusio nusikalstamos veikos, kuria jis yra kaltinamas, prisipažinimas ją padarius, turėtų kelti abejones, o siekimas išvengti atsakomybės yra natūrali asmens reakcija.
5. Kritiškai turėjo būti vertinami nukentėjusiosios J. B. parodymai. Pas Ž. B. ji atvyko jau būdama neblaivi, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl teismo nenustatytos priežasties, J. B. vakare namo neišvažiavo, liko nakčiai pas Ž. B., kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus, naktį kartu su nepilnamete B. B. ėjo į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų. Praėjus porai valandų nuo įvykio, jai nustatytas 2,68 prom., t.y. sunkus girtumas. Atvykus policijos pareigūnams, ji negalėjo nurodyti vietos, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, todėl teismas neturėjo vadovautis 2017 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis (t. 1, b.l. 14-17). Kaip patvirtino liudytojas A. N., jam atvykus į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, J. B. pasirodė „labai neblaivi“. Liudytojų G. J. ir A. Z. parodymai apie J. B. netvarkingą išvaizdą, išpurvintus drabužius tik patvirtino faktą, kad J. B. buvo stipriai girta, galėjo griuvinėti, prasisegti ir išsipurvinti drabužius, kerštaudama, kaltinti kitą asmenį lytiniais nusikaltimais.
6. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo mėginta nustatyti ar nukentėjusioji J. B. neapkaltino T. S., bijodama sugyventinio J. L. keršto. Faktas, kad tarp T. S. ir nukentėjusiosios buvo mažiausiai vienas lytinis aktas, nustatytas T. S., J. B. parodymais, specialisto išvadomis, tačiau nebuvo nustatyta ar tai buvo šalių susitarimu, ar prievarta. Teismo išvada, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. G 3322/2017(01) įrodo, jog T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, yra neteisinga. Specialisto išvadoje nurodyta, kad odos įplyšimai tarp lytinių lūpų padaryti tempiant odą į šalis, galimai spaudžiant kietu, standžiu buku daiktu, tačiau tokie sužalojimai atsiranda ir neprievartinių lytinių santykių metu. Kiti kūno sužalojimai, padaryti J. B. ir nustatyti bei parašyti minėtoje išvadoje, galėjo būti padaryti muštynių tarp J. B. ir Ž. B. metu.
7. Teismas, pripažindamas T. S. kaltu dėl šių veikų padarymo, nepagrįstai vadovavosi liudytojo J. L. parodymais. Šie parodymai turėjo būti vertinami itin kritiškai, nes liudytojas, būdamas nukentėjusiosios sugyventiniu, galėjo keršyti T. S. už tai, kas įvyko tarp jo ir J. B.. Faktas, kad T. S. su nenustatytu asmeniu buvo pas jį atvykęs ir siūlė pinigų už pareiškimo atsiėmimą nepatvirtintas jokia kita bylos medžiaga.
8. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų pavojingumą, sankcijoje numatė platų bausmių spektrą – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki šešerių metų. Nuteistasis T. S. neneigė laikęs svetimą dokumentą, t.y. faktiškai pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tirta ir įrodyta, kad šiuo dokumentu T. S. pasinaudojo ketindamas suklaidinti policijos pareigūnus nustatant jo asmenybę. Nuteistasis buvo neapdairus, nenusimastė, kad daro nusikaltimą, nusikalstamo tikslo neturėjo. Teismas teisingai pripažino T. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, tačiau skyrė neadekvačiai griežtą bausmę.
9. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje minimi liudytojai M. A., J. A., V. A., kurie nagrinėjamoje byloje nebuvo apklausti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
10. Nuteistojo gynėjas skundžia nuosprendį dalyje dėl T. S. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį bei BK 150 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad nusikalstamų veikų jo ginamasis nepadarė, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat prašo sušvelninti T. S. paskirtą bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
11. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, išžaginimas yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Seksualinis prievartavimas BK 150 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudojant analogiškus BK 149 straipsnio 1 dalyje įvardintus veiksmus. Iš aptartų teisės normų analizės seka, kad esminis tiek išžaginimo, tiek seksualinio prievartavimo požymis yra tas, kad lytiškai santykiaujama ar tenkinama lytinė aistra prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą, nesutinkant. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais, t. y. pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais, pvz., verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti ir pan. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Nukentėjusiojo asmens valia yra palaužiama panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę pasipriešinti.
12. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo T. S. parodymais, priešingai, kritiškai turėjo būti vertinami nukentėjusiosios J. B. parodymai, kadangi ji buvo neblaivi, praėjus porai valandų nuo įvykio, jai nustatomas 2,68 prom., t.y. sunkus girtumas. Atvykus policijos pareigūnams, ji negalėjo nurodyti vietos, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, todėl teismas neturėjo vadovautis 2017 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.
13. Kaip matyti iš nuteistojo T. S. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis nepripažino, pateikdamas kitokią įvykių versiją, kuri nepasitvirtino. Apeliantas bando iš esmės tik nuteistajam naudinga linkme interpretuoti selektyviai atrinktus bylos duomenis, vertinant juos vienpusiškai. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, T. S. kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas, nuosprendyje grindžiama ne vien nukentėjusiosios J. B. parodymais.
14. Aplinkybė, kad nukentėjusioji įvykio dieną buvo neblaivi, nesudaro pagrindo visiškai netikėti jos parodymais. Nukentėjusiosios parodymai esminėse detalėse sutampa, visumoje atitinka liudytojų G. J., A. G.-M., A. N. parodymus, specialistų išvadas, šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, patvirtinančią T. S. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje bei 150 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.
15. Nukentėjusiosios J. B. 2017 m. spalio 15 d. pasirašytame protokole-pareiškime nurodyta, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), nenustatytoje vietoje, tačiau nukentėjusioji nurodė, kad T. S., grasino panaudoti fizinį smurtą prieš ją, t.y. numesti nuo stataus šlaito (t. 1, b.l. 2). Apklausta iš karto po įvykio, nukentėjusioji parodė, kad T. S. jai pasakė, kad jei dar priešinsis, tai jis numes ją nuo stataus šlaito, kuris buvo šalia (t. 1, b.l. 54). Iš liudytojo pareigūno A. N. parodymų matyti, kad vežiojant nukentėjusiąją po įvairias vietas (duomenys neskelbtini), ji negalėjo nurodyti vietos, kurioje buvo išprievartauta, tačiau teigė, kad šalia buvo status šlaitas (t. 1, b.l. 113). Nors iš karto nukentėjusioji negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos, tačiau nurodė, kad įvykis buvo šalia stataus šlaito. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ši vieta buvo nustatyta. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta prie skardžio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad iš vienos pusės yra kalnas (skardis), nuo kurio nusileidus yra keli namai, o už jų geležinkelio bėgiai. Iš kitos pusės yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Aplinkui minėtą vietą yra keli apleisti negyvenamieji namai (1 t., b. l. 14-17). Įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės atitinka nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus apie tai, kurioje vietoje įvyko įvykis.
16. Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Apeliaciniame skunde nurodomi gynėjo argumentai apie netinkamą įrodymų vertinimą ir teiginiai, kad padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paneigti byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų visuma.
17. Nors ir netiesiogiai, nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja G. J., kuri nurodė, kad atėjusi į geležinkelio stotį, J. B. stipriai verkė, pasakė, kad ją apiplėšė ir išprievartavo (t. 102-108). Iš karto po įvykio nukentėjusioji aplinkybes, kad buvo sumušta ir išžaginta nurodė policijos pareigūnams, atvykusiems pagal iškvietimą. Liudytojas A. G.-M. parodė, kad nukentėjusioji pasakė, kad ją išprievartavo, jai nusprendus eiti namo, draugės vyras ją lydėjo, nusivedė prie skardžio, nurengė, liepė čiulpti jo lytinį organą, sumušė (t. 1, b. 97-98, t. 2, b.l. 128-137). Liudytojas A. N. taip pat nurodė, kad atvykus prie geležinkelio stoties, nukentėjusioji nurodė, kad ją išprievartavo bendradarbės dukters vyras ar sugyventinis (t. 2, b.l. 102-108). Minėtų asmenų parodymai, juos lyginant tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis, vienas kitam ir nukentėjusiosios parodymams iš esmės neprieštarauja, vienas kitą papildo ir leidžia juos vertinti kaip objektyvius, patikimus, nors ir išvestinius įrodymus T. S. kaltei pagrįsti.
18. Skundo argumentai, kad nukentėjusioji, būdama neblaivi, galėjo griuvinėti, prasisegti ir išsipurvinti drabužius, kerštaudama, kaltinti kitą asmenį lytiniais nusikaltimais bylos duomenys nepatvirtina. Specialisto išvadoje dėl nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų nurodyta, kad nukentėjusiosios kūne nustatyti sužalojimai, išskyrus krūtinės kairės pusės odos nubrozdinimus, savęs pačios susižalojimui ir susižalojimui atsimušant į kietus bukus daiktus nebūdingi (t. 1, b.l. 20-21), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusiajai sužalojimai veide ir galvoje buvo padaryti jai griūvant. Be to, nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad nukentėjusioji iki įvykio būtų griuvinėjusi dėl girtumo. Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. B. protokolo-pareiškimo, iš karto po įvykio ji nurodė, kad būtent T. S. jai kumščiu sudavė į veidą tris smūgius (t. 1, b.l. 2), apklausta tą pačią dieną, taip pat nurodė, kad į veidą ir galvos sritį T. S. jai sudavė tris smūgius (t. 1, b.l. 54-55), papildomai apklausta, nukentėjusioji nurodė tokias pačias aplinkybes dėl smūgių sudavimo (t. 1, b.l. 58).
19. Gynėjas nepagrįstai teigia, kad nukentėjusioji T. S. galėjo apkalbėti, bijodama sugyventinio J. L. keršto, taip pat nenustatyta, kad tai buvo prievartiniai lytiniai santykiai, o ne abipusiu sutarimu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad odos įplyšimai tarp lytinių lūpų padaryti tempiant odą į šalis, kalimai spaudžiant kietu, standžiu buku daiktu, tačiau tokie sužalojimai atsiranda ir neprievartinių lytinių santykių metu. Sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad specialisto išvadoje nukentėjusiajai nustatyti odos įplyšimai tarp lytinių lūpų vertinant šią aplinkybę atsietai nuo kitų įrodymų, nepatvirtina prievartinio lytinio akto, tačiau specialisto išvada, kaip įrodymas buvo įvertinta kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir nebuvo vienintelis domu, kurio pagrindu teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip matyt iš bylos duomenų, nukentėjusiosios sugyventinis apie įvykį sužinojo tuomet, kai policijos pareigūnai atvežė J. B. po įvykio ryte persirengti. Nukentėjusioji apie išžaginimą pranešė anksčiau, nei apie įvykį sužinojo jos sugyventinis J. L.. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji apkalba T. S., bandydama pasiteisinti dėl neva su T. S. buvusių lytinių santykių abipusiu sutarimu.
20. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, ta apimtimi, kuriuos patvirtina kiti įrodymai, nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji siekia nuteistąjį apkalbėti ir turėtų tam pagrindą. Jokios byloje esančios aplinkybės, išskyrus nuteistojo teiginius, neduoda pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji jį apkalba. Nukentėjusioji buvo apklausta iš karto po įvykio, dėl esminių įvykio aplinkybių jos parodymai nesikeitė. Nors kai kurias detales nukentėjusioji galėjo nurodyti netiksliai, tačiau tai esminės įtakos nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui, nagrinėjamu atveju, neturi. Priešingai, neesminiai nukentėjusiojo parodymų nesutapimai tik patvirtina tai, kad ji atpasakoja įvykius taip, kaip juos prisimena. Natūralu, kad praėjus po įvykio tam tikram laikui, galimi neesminiai parodymų kitimai ir tai yra logiškai paaiškinama bei suprantama. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai ar nesutapimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos asmens parodymuose, paaiškinami parodymų subjektų specifiškumu dėl patirto šoko, streso, gėdos ir kitų aplinkybių, todėl nežymūs prieštaravimai juose nėra pakankamas pagrindas netikėti seksualinę prievartą patyrusios nukentėjusiosios parodymais. Visų apklausų metu nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos noras, tikslas ar motyvas apkalbėti nuteistąjį, kaip jau minėta, nenustatytas. Juo labiau, jog, bylos duomenimis, nukentėjusioji prieš įvykį jokių konfliktų su T. S. neturėjo.
21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kiti kūno sužalojimai, padaryti J. B. ir nustatyti bei aprašyti 2017 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 3322/2017(01), galėjo būti padaryti muštynių tarp J. B. ir Ž. B. metu. Tačiau tai nepatvirtina bylos medžiaga. Iš Ž. B. parodymų 2017 m. spalio 17 d., t.y., parėjus dviem dienoms po įvykio matyti, kad po to, kai J. B. smogė jai į veidą, nuo ko jai nuskilo dantis (plomba), ji atstūmė J. ir pradėjo kvieti T. S., kad jis iš buto išmestų J. B., jau matant T. S., ji vėl pradėjo ją mušti, o kai ji norėjo J. B. smogti, ją atitraukė T. S. ir išvedė J. B. iš namų (t. 1, b.l. 77-78). Vėliau, 2018 m. balandžio 11 d. apklausta liudytoja Ž. B. parodė, kad po to, kad nukentėjusioji sudavė jai smūgį, tarp jų prasidėjo grumtynės, jos stumdėsi, mušė viena kitą rankomis ir kojomis, tampė už plaukų, grūmėsi ant grindų (t. 1, b.l. 79-80). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. B. parodė kad po to, kad J. B. jai sudavė smūgį į veidą, ji paėmė J. už plaukų ir pradėjo kratyti, J. taip pat įsikabino jai į plaukus, jos stumdėsi, grūmėsi, mušėsi rankomis ir spardėsi kojomis iki tol, kol nenugriuvo ant grindų (t. 2, b.l. 128-137). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. B. dėl konflikto tarp nukentėjusiosios ir Ž. B. parodė, kad jos abi viena kitą tampė už plaukų, daužė kumščiais. Mama (Ž. B.) kumščiu sudavė J. B. ir pataikė į veidą, kur pataikė, nežino, pateikė gal vieną kartą, į kurias vietas ir kiek kartų, neprisimena. Kai baigė muštis, pastebėjo, kad J. B. skruostas buvo apdraskytas, kurios pusės neprisimena, taip pat buvo guzas ant kaktos. J. B. su Ž. B. mušėsi vonioje, virtuvėje ir koridoriuje apie valandą, buvo „susikibusios“ apie 4 kartus (t. 2, b.l. 102-108). Tačiau apklausta praėjus dviem dienoms po įvykio, liudytoja nurodė, kad kilus konfliktui, J. išmušė mamai (Ž. B.) dantį ir jos pradėjo dar stipriau muštis. Ji į konfliktą nesikišo, nuėjo į savo kambarį. Muštynės truko neilgai. Tomas jas išskyrė, J. su mama sėdėjo virtuvėje, barėsi. Po kiek laiko vėl prasidėjo muštynės, T. jas vėl išskyrė, daugiau konfliktų nebuvo (t. 1, b.l. 82-83). Vertinant B. B. parodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jokių aplinkybių, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, tokių aplinkybių nenurodė ir Ž. B.. Pagal B. B. parodymų turinį matyti, kad jos nurodomi kaip Ž. B. padaryti sužalojimai, atitinka J. B. padarytus sužalojimus, už kuriuos T. S. yra nuteistas. Liudytoja Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad T. S. išvedė J. B. iš jų namų (t. 1, b.l. 77-78). Nors teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino šių savo parodymų, tačiau pirminiai jos parodymai atitinka nukentėjusiosios parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, kad T. S. iš Ž. B. namų išėjo kartu su J. B.. B. B. yra T. S. sugyventinė, Ž. B. - B. B. motina, todėl toje dalyje, kurioje jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, vertintini kaip siekis padėti T. S. sušvelninti jo teisinę padėtį.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. S. pripažino kaltu padarius BK 149 straipsnio 1 dalyje bei BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl naikinti ar keisti nuosprendį šioje dalyje nėra jokio pagrindo.
23. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad yra padarytas rašymo apsirikimas, nurodant liudytojų pavardes. Teismas sprendė dėl nagrinėjamoje byloje apklaustų liudytojų A. Z., A. N., A. G.-M., J. L., S. G. parodymų patikimumo, tačiau darydamas išvadą, neteisingai nurodė, jog yra sprendžiama dėl liudytojų M. A., J. A. ir V. A., kurie byloje nebuvo apklausti, parodymų. Akivaizdu, jog padarytas rašymo apsirikimas, kuris neturi jokios įtakos nuosprendžio pagrįstumui. Iš konteksto suprantama, kad pasisakoma dėl liudytojų A. Z., A. N., A. G.-M., J. L., S. G. parodymų.
Dėl bausmės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį
24. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
25. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, T. S. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, nors įstatymo sankcija numato alternatyvias bausmes - baudą arba areštą. Griežčiausios bausmės rūšies skyrimas už šį nusikaltimą nemotyvuotas ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, už šį nusikaltimą skirta bausmė yra per griežta. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, kad T. S. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Atsižvelgiant į kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios nekartojamos, taip pat į tai, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iš pareigūno A. N. parodymų matyti, kad T. S. pateikė svetimą asmens dokumentą, ne dėl neatsargumo, o tyčia, norėdamas pareigūnus suklaidinti, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, jam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimesnį sankcijos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendė:
nuteistojo T. S. gynėjo adv. Arvydo Montrimo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.
T. S., pripažintam kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, skirti 40 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį ir subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, ir galutinę bausmę T. S. paskirti 3 metai 20 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.