Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. S. skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pakeistas, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, galutine 3 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 31 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 17 d.

3. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir rekomenduota iki sekančio svarstymo tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis ir nepažeidinėti režimo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo ir aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir apylinkės teismas, apygardos teismas neturi pagrindo. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų T. S. šiuo metu neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vis dar vidutinė ir, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatytas akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimas.

9. Nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pataisos namuose įgijo 9 klasių išsilavinimą, šiuo metu mokosi 10-oje klasėje. Iki bausmės atlikimo savo būsto neturėjo, gyveno su sugyventine ir jų mažamečiu sūnumi sugyventinės motinai priklausančiame bute. Ž. B. (sugyventinės motina) sutinka, kad nuteistasis, grįžęs iš pataisos namų, gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame būste. Iš nuteistojo pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo spręstina, jog nuteistajam išėjus iš pataisos namų būtų suteikta darbo vieta. Taip pat nustatytas artimų santykių palaikymas su artimiausiais šeimos nariais, t. y. motina, tėvu, sugyventine ir sūnumi bei sugyventinės motina. Nuteistasis yra lankomas trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatytų metu, su artimaisiais bendrauja telefonu. Be šių apsauginių veiksnių nustatyta, jog nuteistasis atsiribojęs nuo draugų, išreiškęs motyvaciją keisti gyvenimo būdą. Jis vykdo pataisos plane numatytas priemones, yra kreipęsis į pataisos įstaigos psichologę individualiems pokalbiams dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė Anoniminių alkoholikų susirinkimus, dalyvavo „Padėk sau“ programoje. Nuteistasis deklaravęs norą laikytis tvarkos ir taisyklių, bausmės atlikimo metu skatintas 9 kartus, galiojančių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vertinant jų visumą, darytina išvada, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Visgi tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, ar nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie nuteistajam išskiriamus kriminogeninius veiksnius leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką dar yra nepakankama. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nors ir vykdančiam pataisos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: nuostata į darbą; didelės finansinės skolos ir prasti lėšų tvarkymo įgūdžiai; veikla skatinanti nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu.

12. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Iki bausmės atlikimo nuteistasis nepasižymėjo didele darbine patirtimi, neturėjo pastovaus darbo šaltinio. Jo neturi ir bausmės atlikimo metu, pataisos namuose jis nedirba. Nors nuteistasis jauno amžiaus, tačiau priežastys, dėl ko jis nėra motyvuotas dirbti bausmės atlikimo laikotarpiu, nenurodytos. Nuteistasis yra priklausomas nuo artimųjų finansinės paramos. Pinigus jam siunčia sugyventinė, motina bei kiti tretieji asmenys. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, ne kartą yra baustas administracinėmis baudomis (jo finansiniai įsipareigojimai siekia 9 875,42 Eur sumą), iš kurių atlyginta tik 78,60 Eur, likusi skola – 9 509,30 Eur. Taigi, tik gaunamų pinigų iš artimųjų sąskaita yra atlyginami nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai, kurie vykdomi ne T. S. valia, o priverstine išieškojimo tvarka. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dėtų maksimalias pastangas kuo greičiau turimas skolas grąžinti kreditoriams ir būtų motyvuotas dirbti. T. S. nedirba net ir bausmės atlikimo metu, nors byloje pateikta pažyma apie darbo vietą jam išėjus iš pataisos namų, tačiau tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą, bus orientuotas kuo didesnę dalį gaunamų pajamų skirti skolų eliminavimui, tuo tarpu nuteistojo turimas išsilavinimas nėra pakankamas sėkmingai integracijai į darbo rinką. Šios aplinkybės patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo laikyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Vertinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei nuteistojo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jo laisvalaikio būdas nebuvo pažymėtas turininga ir atsakinga veikla, o priešingai, nuteistasis laisvalaikį leido neatsakingai, be jokių prasmingų užsiėmimų, pomėgių, piktnaudžiavo alkoholiu. Anksčiau yra teistas. Šiuo metu bausmę atlieka už du sunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą. Sunkūs nusikaltimai padaryti panaudojant prieš nukentėjusiąją smurtinius veiksmus. Socialinio tyrimo išvados duomenimis paskutinis nusikaltimas įvykdytas esant nuteistajam apsvaigusiam nuo alkoholio. Analizuojant ankstesnius jo teistumus socialinio tyrimo išvadoje pagrįstai akcentuoti jo padaryti nusikaltimai, susiję su alkoholio vartojimu bei polinkiu nuteistajam veikti antivisuomeniškai. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį nustatytas elgesio impulsyvumas, impulsų kontrolės stoka. Veikdamas nusikalstamai nuteistasis naudojo agresyvaus elgesio strategijas, jog auka paklustų, ne visada gebėjo save sutvardyti. Kaltę už savo veiksmus prisiima, tačiau linkęs pateisinti savo elgesį, dalį atsakomybės perkelti aukai. Paties alkoholio įtaką nusikaltimų vykdyme minimizuoja. Supranta veiksmų teigiamų ir neigiamų pasekmių buvimą, tačiau nesugeba suvokti problemų sprendimo galimybių. Šie duomenys parodo, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad padaryti nusikaltimai sunkėja, dominuoja smurtinis elgesys, kuris didina nuteistojo pavojingumą visuomenėje. Jis ne kartą yra baustas ir administracine tvarka. Administracinę atsakomybę užtraukiantys nuteistojo veiksmai buvo siejami su alkoholio vartojimu. Nuteistasis yra baustas ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, jog nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, dar nesugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų.

14. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra piktybinis nusikaltėlis, recidyvistas ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius formalų ir materialų šio instituto taikymo pagrindą. Šiuo metu nenustatyta akivaizdi T. S. pažanga, mažinanti jo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu yra vis dar vidutinė. Teismas kiekvienu atveju dėl aptariamo instituto taikymo sprendžia individualiai. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu šioje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymima, kad paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas išanalizavus aktualią T. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Priešingai negu savo skunde teigia nuteistasis, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą objektyviai įvertino surinktoje medžiagoje nustatytas aplinkybes, tinkamai taikė įstatymus, užtikrino nuteistojo teisių ir teisėtų interesų apsaugą, dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinimui nėra teisinio pagrindo. Todėl apygardos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis paliekama nepakeista ir T. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.