Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-09 · Civilinė byla Nr. e2S-365-855/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-09
Bylos Nr.
e2S-365-855/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21018-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Atsakovas
UAB „Lija Trans“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-365-855/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21018-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) personalinės įmonės A.I. M atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo personalinės įmonės A.I. M. ieškinį atsakovei UAB „Lija Trans“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė personalinė įmonė A.I. M., kuri yra Rusijos Federacijoje registruotas juridinis asmuo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Lija Trans“ 9 866,00 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų, 228,20 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės pingines lėšas ir/ar kitą turtą, kadangi atsakovė vengia sumokėti skolą daugiau nei 5 mėnesius, kas patvirtina nesąžiningumą ir bandymą paslėpti/perleisti turtą

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo.

3.1. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, teismas konstatavo esant pagrindą manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

3.2. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenų (turto balanso) matyti, jog atsakovė UAB „Lija Trans“ 2020 m. ir 2021 m. dirbo pelningai, 2021 m. turto vertė viršijo 37 000,00 Eur, atsakovės finansinė padėtis yra stabili ir (nesant kitų įrodymų) nesudaro grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui, ieškinio tenkinimo atveju.

3.3. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, sąmoningą turto slėpimą, jo vertės mažinimą ar perleidimą tretiesiems asmenims. Ieškovės argumentai apie atsakovės vengimą atsiskaityti su ieškove sudaro teisines prielaidas ieškovei ginti savo pažeistas teises teisme, paduodant ieškinį, o ne prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) personalinė įmonė A.I. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakovės nesąžiningumą, kuris tęsiasi nuo 2022 m. vasario mėnesio, rodo vengimas grąžinti jai nepriklausančias lėšas ieškovei, kuriomis, tikėtina, nepagrįstai disponuoja vykdydama savo ūkinę-komercinę veiklą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, per laiką kol byla bus nagrinėjama teisme, atsakovė nevaržomai gali sumažinti savo turto masę ar lėšas banko sąskaitose, dėl ko sumenks ieškovės galimybės atgauti visą reikalaujamą sumą.

4.2. Tai, kad atsakovė linkusi nevykdyti prievolių ir pažeisti sąžiningumo principą įrodo ir jos atžvilgiu išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. e2-34248-996/2019 ir civilinė byla Nr. e2-25861-466/2020.

4.3. Viešai skelbiami atsiliepimai interneto puslapyje www.rekvizitai.lt apie atsakovę yra neigiami – 2021 m. rugsėjo 2 d. yra paliktas komentaras, kad komentaro autorius šios įmonės nerekomenduoja, įmonės vadovė yra melagė, neapmoka sąskaitų už suteiktas paslaugas.

4.4. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2021 m. balanso matyti, kad atsakovės turimo turto vertė yra 37 212,00 Eur, turimą turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, kurio vertė yra 1 114,00 Eur, ir trumpalaikis turtas - 36 098,00 Eur vertės, tuo tarpu kas sudaro trumpalaikį turtą, atsakovo pateiktame balanse neatsispindi, atsakovė nėra pateikusi aiškinamojo rašto. Atsakovė 2021 m. turėjo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bendrai 13 021,00 Eur sumai, ir ši suma kasmet auga, t. y. atsakovė turi nuolat didėjančių skolų, įskaitant įsiskolinimus VSDFV.

3. Atsakovė UAB „Lija Trans“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

5. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo, teisėtumas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

7. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).

8. Nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinas ieškovės pareikštų atsakovei ieškinio reikalavimų pagrįstumas – buvimas, tačiau keliamas klausimas dėl kitos privalomos sąlygos – realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.

9. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės (ieškovės) argumentus dėl sunkios atsakovės turtinės padėties, kurią kaip nurodo ieškovas, turėtų patvirtinti įsiskolinimo VSDFV biudžetui bei kitiems kreditoriams, neaiškios sudėties trumpalaikio turto buvimo faktai.

10. Teismas visų pirma, pažymi, kad vadovaujantis aktualia teismų praktika, vien didelė ieškinio suma automatiškai per se nesuponuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, ir sprendžiant klausimą, ar tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti, ar konkrečiam atsakovui ši ieškinio suma yra didelė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė yra pelno siekiantis ūkinę komercinę veiklą vykdantis privatus juridinis asmuo, o iš teismui prieinamų viešų registrų (Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto registro, Turto arešto aktų registro, Antstolių informacinės sistemos ir kt.) duomenų matyti, kad įmonės turtinė padėtis, atsispindinti paskutiniuose jos teiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose, negali būti vertinama, kaip atitinkanti nemokumo būseną ar kaip akivaizdžiai sunki, kadangi 2021 metais, kaip visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonės turimo turėto vertė viršijo 37 000 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė apie 13 000 Eur, t. y. neviršijo ir pusės įmonės turto vertės, įmonė tiek 2021 m., tiek ir ankstesniais - 2020 metais dirbo pelningai (jos veiklos rezultatas buvo grynasis pelnas, o ne nuostolis), byloje nėra duomenų ir įrodymų apie stambių pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, kurių atsakovė nebūtų pajėgi padengti, buvimą. Teismas neturi duomenų apie tai, kad apeliantės nurodytų teismuose prieš keletą metų nagrinėtų bylų pagrindu iš atsakovės būtų priverstinai vykdomi išieškojimai, kad galimai iš atsakovės kitiems kreditoriams dar 2019-2020 metais priteistos santykinai nedidelės pinigų sumos nebūtų padengtos, o aktualiais Antstolių informacinės sistemos duomenimis šiuo metu iš atsakovės vykdomas išieškojimas tik vieno kreditoriaus naudai, tad ankstesnių civilinių bylų prieš atsakovę buvimo faktas šiuo atveju nepatvirtina nei grėsmės galimo palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymui, nei atsakovės nesąžiningumo apskritai.

11. Antra, Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021). Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-286-464/2022).

12. Atmestini ir apeliantės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo, kaip sąlygos įžvelgti grėsmę galimo palankaus sprendimo įvykdymui, kurį jis sieja su įsiskolinimo sumos, kurią prašoma priteisti byloje pareikštu ieškiniu, negrąžinimu, taip pat neigiamais atsiliepimais apie įmonę internete. Teismas pažymi, kad aktualioje teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Teismų praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Nagrinėjamu atveju jokių nesąžiningų atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo. Tuo tarpu ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovė galimai nepagrįstai ir nesąžiningai atsisako grąžinti jai į banko sąskaitą be teisinio pagrindo pervestą pinigų sumą, sudaro jau bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir galės būti teismo nustatytos bei įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bet ne šioje pirminėje proceso stadijoje. Pagaliau, apeliantės nurodomas anoniminio pobūdžio, jokia įrodomąja medžiaga neparemtas subjektyvus atsiliepimas apie atsakovės įmonę interneto svetainėje apskritai negali būti vertinamas, kaip objektyvus ir pakankamas atsakovės sąžiningumo / nesąžiningumo įrodymas.

13. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų bei nutarties teisingumo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, tad ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) personalinės įmonės A.I. M atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko