- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- e2-34248-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18503-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- PĮ „M. A. A.“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lija Trans“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PĮ „M. A. A.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lija Trans“ dėl skolos priteisimo, kurioje yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. preliminarus sprendimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
PĮ „M. A. A.“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš uždarosios akcinės bendrovės „Lija Trans“ (toliau – atsakovė, UAB „Lija Trans“) 400 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. su atsakove sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 20190404 (toliau – sutartis), kuria jis įsipareigojo nugabenti krovinį atsakovės nurodytu maršrutu ir terminais bei perduoti krovinį gavėjui, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti pagal sutartas apmokėjimo sąlygas su juo už atliktą pervežimą, sutarties bendrosiose pervežimo atlikimo sąlygose nurodyta, kad pervežimo kaina yra 1 200 Eur ir garantas, taip pat buvo susitarta, kad atsakovė atsiskaitys su juo per 30 kalendorinių dienų po sąskaitos–faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data, gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo. Teigė, kad jis savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – pervežė atsakovės krovinį nurodytu maršrutu bei perdavė gavėjui, 2019 m. balandžio 13 d. išrašė atsakovei sąskaitą–faktūrą Nr. 2019/AMG/426 1 340 Eur sumai, kurią sudarė: 1) 1 200 Eur pervežimo paslaugos kaina, 2) 140 Eur garantinis užtikrinimas. Nurodė, kad aukščiau nurodyta sąskaita–faktūra buvo pateikta atsakovei kartu su CMR važtaraščių originalais, patvirtinančiais įvykdytą pervežimą. Teigė, kad atsakovė jo pateiktą sąskaitą–faktūrą apmokėjo tik 2019 m. birželio 26 d. ir tik iš dalies, pervesdama jam 940 Eur sumą, o likusios 400 Eur sumos nesumokėjo, todėl atsakovė yra jam skolinga 400 Eur už suteiktas paslaugas.
Teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai – ieškovui iš atsakovės priteista 400 Eur skola, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (440 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 285,17 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad su preliminariu sprendimu ir ieškiniu nesutinka, paaiškindama, kad vykdant pervežimą maršrutu Vilnius, Lietuva–Sankt Peterburgas, Rusija, pasienio ruože Grebnevo–Ubylinka automobilis buvo patikrintas Rusijos muitinės darbuotojų, tam, kad suteiktų prieigą prie krovinio, automobilio vairuotojas pasamdė OOO MONTAZH-SK įmonę, kuri turi sutartį su Rusijos muitine dėl krovos, svėrimo darbų, darbai buvo padaryti, pasirašytas darbų priėmimo perdavimo aktas, kadangi vairuotojas neturėjo pakankamai lėšų apmokėti už darbus, jis kreipėsi į krovinio užsakovą UAB „Lija Trans“, o UAB „Lija Trans“ kreipėsi į krovinio siuntėją uždarąją akcinę bendrovę „Transfer cargo“ (toliau – UAB „Transfer cargo“) dėl apmokėjimo pagal atliktus darbus, Rusijos muitinės darbuotojai patikrino krovinį, nustatė neatitikimus ir automobilis toliau išvažiavo į paskirties vietą, gavus visus patikros aktus iš vežėjo ir gavus PVM sąskaitą–faktūrą iš UAB „Transfer cargo“, ieškovui buvo išsiųsta PVM sąskaita–faktūra Nr. LT19/0209, ieškovo išrašyta sąskaita–faktūra buvo apmokėta atėmus aukščiau minėtą jos išrašytą sąskaitą–faktūrą.
Ieškovas atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad jis savo reikalavimą kildina dėl skolos už suteiktą paslaugą išieškojimo, atsakovė neatsiskaitė su juo už suteiktą paslaugą – sumokėjo jam tik dalį paslaugos kainos, numatytos sutartyje, vienašališkai sulaikydama dalies paslaugos kainos mokėjimą. Ieškovas sutiko, kad jis atliko krovinio pervežimą, vadovaudamasis CMR nuostatomis. Pabrėžė, kad jis savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, todėl atsakovei atsirado prievolė sumokėti jam visą paslaugos kainą, t. y. 1 340 Eur (1 200 Eur pervežimas ir 140 Eur garantas), tačiau atsakovė sumokėjo jam tik 940 Eur. Paaiškino, kad krovinio gabenimo metu jo krovininis automobilis, vežęs atsakovės krovinį, buvo sustabdytas patikrinimui, kadangi preliminariai pasvėrus automobilį buvo nustatytas neatitikimas tarp realiai vežamo krovinio svorio ir deklaruoto krovinio svorio, jam buvo liepta savo jėgomis iškrauti krovinį iš automobilio tikslu atlikti muitinės patikrinimą, jis dėl krovinio iškrovimo kreipėsi į atsakovę ir gavęs atsakovės sutikimą trečiojo asmens OOO MONTAZH-SK pagalba iškrovė krovinį muitinės apžiūrai, jokių neatitikimų, nulėmusių jo, kaip vežėjo, atsakomybę, nustatyta nebuvo – muitinės patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vežamas krovinys ne tik kad neviršija leistino vežamo krovinio svorio, bet yra dar mažesnis negu nurodyta atsakovės jam perduotuose vežamą krovinį lydinčiuose dokumentuose. Teigė, kad net jeigu ir vertinti atsakovės nurodytas aplinkybes, jog jo automobilio patikrinimo metu buvo nustatyti neatitikimai, tai tie neatitikimai atsidaro atsakovei nurodžius netikslius duomenis apie vežamo krovinio svorį, tokių duomenų įrašymas priklauso krovinio siuntėjo, t. y. šiuo atveju atsakovės, kompetencijai, o jis neatsako už nuostolių, atsiradusių dėl tokių duomenų netikslumo, atlyginimą. Pabrėžė, kad muitinės patikrinimas buvo inicijuotas dėl atsakovės dokumentuose nurodytų netikslumų, muitinės patikrinimo metu jis, kaip krovinio vežėjas, negavo jokių pastabų ar baudų dėl vežimo eigos, todėl ir už krovos paslaugas, kurių būtinybė atsirado dėl atsakovės pateiktų duomenų netikslumo, privalo atlyginti pati atsakovė. Nurodė, kad jis apie būsimus krovos darbus informavo atsakovę ir gavo atsakovės sutikimą tokiems darbams atlikti, vadinasi, ne jis, bet būtent atsakovė privalo atlyginti krovinio krovos darbų kainą, kadangi jis veikė pagal atsakovės instrukcijas, o muitinės patikrinimas buvo sąlygotas aplinkybės, kad pati atsakovė įrašė netikslius duomenis apie vežamo krovinio svorį.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad automobilis rentgenui buvo siųstas, nes buvo tamsių vietų ir ne viskas matėsi, buvo nustatyti svorio neatitikimai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad automobilis rentgenui buvo siųstas, nes neatitiko vietų skaičius, vairuotojas nepaskaičiavo vietų skaičiaus.
Motyvuojamoji dalis
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo pagal pervežimo sutartį.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2019 m. balandžio 4 d. sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo nugabenti krovinį atsakovės nurodytu maršrutu ir terminais bei perduoti krovinį gavėjui, o atsakovė už atliktą pervežimą įsipareigojo atsiskaityti pagal sutartas apmokėjimo sąlygas su ieškovu – pervežimo kaina yra 1 200 Eur ir garantas, atsiskaitymo terminas – 30 kalendorinių dienų po sąskaitos–faktūros ir CMR originalų gavimo (el. b. t. I, b. l. 28–29), vykdydamas sutartį ieškovas pervežė atsakovės krovinį nurodytu maršrutu, perdavė jį gavėjui bei 2019 m. balandžio 13 d. išrašė atsakovei sąskaitą–faktūrą Nr. 2019/AMG/426 1 340 Eur sumai, kurią sudaro 1 200 Eur pervežimo paslaugos kaina ir 140 Eur garantinis užtikrinimas (el. b. t. I. b. l. 25–26), ieškovas nurodė, kad aukščiau nurodytą sąskaitą–faktūrą atsakovė apmokėjo tik 2019 m. birželio 26 d. ir tik iš dalies, pervesdama jam 940 Eur, o likusios 400 Eur sumos nesumokėjo, atsakovė ieškovui 2019 m. gegužės 20 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą Nr. LT17/0209 400 Eur sumai (el. b. popierinio priedo b. l. 29).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Remiantis CK 6.813 straipsnio 1 dalimi, už krovinių vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo, kad pagal ieškovo jai išrašytą sąskaitą–faktūrą Nr. 2019/AMG/426 ji apmokėjo ne visą joje nurodytą 1 340 Eur sumą, o tik 940 Eur, tačiau teigė, kad taip ji pasielgė dėl to, jog dėl šio pervežimo metu atliktų krovimo darbų muitinėje ji ieškovui buvo išrašiusi PVM sąskaitą–faktūrą Nr. LT17/0209 400 Eur sumai, todėl likusių 400 Eur pagal sąskaitą–faktūrą Nr. 2019/AMG/426 ji ieškovui nebemokėjo; paaiškino, kad vykdant krovinio pervežimą, automobilis buvo patikrintas Rusijos muitinės darbuotojų, automobilio vairuotojas pasamdė OOO MONTAZH-SK įmonę dėl krovos, svėrimo darbų, kadangi vairuotojas neturėjo pakankamai lėšų apmokėti darbus, jis kreipėsi į krovinio užsakovą UAB „Lija Trans“, o UAB „Lija Trans“ kreipėsi į krovinio siuntėją UAB „Transfer cargo“ dėl apmokėjimo pagal atliktus darbus, Rusijos muitinės darbuotojai patikrino krovinį, nustatė neatitikimus ir automobilis toliau išvažiavo į paskirties vietą, gavusi PVM sąskaitą–faktūrą iš UAB „Transfer cargo“, ieškovui išsiuntė PVM sąskaitą–faktūrą Nr. LT19/0209, taigi, ieškovo sąskaita–faktūra Nr. 2019/AMG/426 yra apmokėta atėmus sumą pagal jos PVM sąskaitą–faktūrą Nr. LT19/0209 ieškovui.
Pastebėtina, kad šalys, sudarydamos sutartį, susitarė, jog jų santykiams, kylantiems iš šios sutarties, bus taikomos CMR nuostatos (el. b. t. I, b. l. 28–29).
CMR 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Pagal CMR 11 straipsnio 2 dalį, vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei muitinio patikrinimo aktus Nr. 10209050/070419/001503, Nr. 10209050/100419/001505 (el. b. popierinio priedo b. l. 12–14, 17–23), patvirtinančius, kad muitinės patikrinimas buvo inicijuotas dėl atsakovės ieškovui perduotuose dokumentuose nurodytų netikslumų (deklaruotas krovinio svoris mažesnis nei nustatytas), atsakovei neįrodžius savo teiginių, jog rentgenas buvo atliekamas dėl vietų skaičiaus, nesant nustatytai ieškovo kaltei, teismas daro išvadą, kad ieškovas, būdamas vežėju, neturi pareigos apmokėti už Rusijos muitinės poste įmonės OOO MONTAZH-SK atliktus krovos darbus, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovo pateikta sąskaita–faktūra Nr. 2019/AMG/426 buvo apmokėta tik iš dalies dėl to, kad iš skolos sumos buvo atimta ieškovo skola už krovos darbus, šiuo atveju atmetami kaip nepagrįsti, kadangi atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti 400 Eur už krovos darbus iš ieškovo ir neapmokėti jam likusių 400 Eur už pervežimo paslaugas. Pastebėtina, kad į bylą atsakovės pateiktas 2019 m. liepos 10 d. skolų suderinimo aktas (el. b. popierinio priedo b. l. 4), pagal kurį fiksuojamas 1 240 Eur atsakovės įsiskolinimas ieškovui 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. 2019/AMG/426 pagrindu ir 400 Eur ieškovo įsiskolinimas atsakovei 2016 m. vasario 16 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. LT17/0209 pagrindu, atlikus skolų suderinimą nurodomas 940 Eur atsakovės įsiskolinimas ieškovui, tačiau šis suderinimo aktas pasirašytas tik atsakovės atstovės, be to, akivaizdžiai matyti, kad suderinimo akte padarytos tiek datų, tiek sumų klaidos, todėl teismas neturi pagrindo atsakovės pateiktu skolų suderinimo aktu vadovautis. Tuo tarpu kitų duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 2019/AMG/426 byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl teismas laiko, kad ieškovo reikalavimas dėl 400 Eur skolos jam priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas.
Be to, ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, o ginčo šalims taikomas aukščiau nurodytas įstatymas, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas yra pagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 440 Eur (400 Eur + 40 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti priešingų išvadų nei teismas padarė priimdamas preliminarų sprendimą, todėl ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai – ieškovui iš atsakovės priteisiama 400 Eur skola, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 440 Eur (400 Eur + 40 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, iš atsakovės ieškovui priteisia ieškovo sumokėtą 8 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis), 177,17 Eur vertimo išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 100 Eur ieškovo patirtas išlaidas už advokatės paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso 285,17 Eur (8 Eur + 100 Eur + 177,17 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai ir atitinkanti CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas.
Teismas šioje byloje patyrė 6,94 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 430 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui PĮ „M. A. A.“ (į. k. 591905315) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lija Trans“ (į. k. 302524307) 400 Eur (keturių šimtų eurų) skolą, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (440 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 285,17 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir septyniolikos euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lija Trans“ (į. k. 302524307) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.