- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-313-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00649-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl dalies Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalies civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. K., prašė priteisti iš atsakovės J. K.: 635,57 Eur negrąžinto kredito; 135,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 21,70 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 262,59 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 65 procentų negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (635,57 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 5 d.); 65 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (635,57 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 24 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. K. 635,57 Eur negrąžinto kredito, 135,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 21,70 Eur administravimo mokesčio, 262,59 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 65 procentus negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (635,57 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2021 rugpjūčio 5 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1055,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 124 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Atsiliepimas
3. Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gruodžio 3 d., įpareigojant ją per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. BOB-8chzksyf, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 700 Eur vartojimo kreditą su metine 65 procentų palūkanų norma 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą minėtos sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nevykdė vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. kovo 3 d. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovė apie reikalavimų teisių perleidimo sutartį pranešė atsakovei. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi iš sutarties kylančias prievoles, būtų pareiškusi pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos ar palūkanų ir delspinigių priskaičiavimo, byloje nėra.
5. Teismas nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.886 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). UAB „BnP Finance“ suteikė atsakovei kreditą, o atsakovė įsipareigojo jį grąžinti sutartyje nustatyta tvarka. Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad atsakovė iš sutarties kylančių prievolių nevykdė. Laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido jos įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio l dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis), ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Kredito sutarties terminas nėra pasibaigęs, tačiau, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą, arba sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, arba esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad, vienašališkai nutraukiant kredito sutartį, sutarčių nutraukimą reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101–6.110 straipsniai, nenustatyta. Ieškovės reikalavimai dėl 635,57 Eur negrąžinto kredito, 135,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 262,59 Eur negautų pajamų (nuostolių) ir 21,70 Eur administravimo mokesčio priteisimo yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini.
6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti 65 procentų dydžio negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (635,57 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2021 m. rugpjūčio 5 d. (kaip nuostolių atlyginimą) ir 65 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (635,57 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (kaip netesybas). Vartojimo kredito sutartyje (bendrosios dalies 6.2 punktas) numatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus laiku, kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Kreditoriaus reikalavimas priteisti iš netinkamai vykdžiusio piniginę prievolę skolininko kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtintą ribojimą ir nebūtų pasiekti Vartojimo kredito įstatymo, įgyvendinant Direktyvą 2008/48/EB, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme. Taigi maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Be to, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-153-916/2016; Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas. Šiuo atveju kreditorius prašo priteisti ir nuostolius (negautas pajamas), ir netesybas (kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas). Esant tokioms aplinkybėms, teisniam reglamentavimui ir teismų praktikai, ieškovei iš atsakovės priteistini nuostoliai – 65 procentų dydžio negautos pajamos, skaičiuojant už negrąžintą vartojimo kredito sumą (635,57 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2021 m. rugpjūčio 5 d. (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.886 straipsnis). Reikalavimo dalis dėl netesybų atmestina.
7. Teismas konstatavo, kad už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį ir patyrė 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus ir dėl atmestų reikalavimų nesikeičia, nors ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovės priteistina visa žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio l dalis). Teisinės pagalbos išlaidos yra protingos ir neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti sumų. Atsižvelgiant į tai, kad vienas ieškovės reikalavimas, kurio sumine išraiška nustatyti šiuo metu neįmanoma, netenkintas, atlygintinos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 100 Eur. Ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 124 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4743-999/2020 dalis dėl: 1.1) 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (635,57 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. K. 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (635,57 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 1.2) bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. K. 145 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; 2) kitą Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4743-999/2020 dalį palikti nepakeistą; 3) priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. K. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas ir remdamasis tokiais motyvais nusprendžia netenkinti ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Neabejotina, kad teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laiko kompensuojamomis palūkanomis. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kad CK 6.261 straipsnyje, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatyme, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir kituose įstatymuose įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos. Tik kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė teismo neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei Vartojimo kredito įstatymo 8, 11 straipsniuose ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos / kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei Vartojimo kredito įstatyme, nei Lietuvos teismų praktikoje nedraudžiama apeliantui prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, Vartojimo kredito įstatymas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš nuostolių formų yra negautos pajamos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, be to, pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti grynasis pelnas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad dėl to, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarties specialiosiose sąlygose – 65 proc. dydžio metinės palūkanos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pradinės kreditorės ir kartu vartojimo kredito davėjos UAB „BnP Finance“ pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (šiuo atveju – atsakovės) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Kaip buvo minėta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito / paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jame cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai patvirtina, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, negautų pajamų (nuostolių) gali reikalauti už visą laikotarpį iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kaip minėta ieškinyje, negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, (2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška ir (3) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę apskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju bei trečiuoju atvejais ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos ir apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovė gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti ieškovei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. netgi anksčiau, nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovei gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą, nei ieškovė faktiškai bus patyrusi. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 65 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, ieškovė patirs nuostolių, kurie pasireiškia negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles ieškovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius ieškovė patirs ateityje. Net ir žyminis mokestis nuo tokio tipo pareikštų terminuotų reikalavimų yra neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad ieškovė negauna pajamų (patiria nuostolių), kol atsakovė negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau ieškovė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu ir du reikalavimus formuluoja procentine išraiška. Ieškovė į visus su ieškiniu reiškiamus negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, kurie yra išreikšti procentine išraiška, įdeda papildomus saugiklius, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Todėl atsakovė išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, ir už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realių pajamų. Taigi ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini visa apimtimi iš atsakovės.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 145 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos teisme. Be to, pateikiant apeliacinį skundą buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, jis visa apimtimi priteistinas iš atsakovės.
15. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4743-999/2020 dalys dėl: 1) ieškinio reikalavimo priteisti 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (635,57 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos netenkinimo; 2) ieškovės patirtų ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.
19. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neteisingai interpretavo naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis, ir tuo, kad, nepagrįstai netenkinus dalies reikalavimo, tai turėjo įtakos proporcingam bylinėjimosi išlaidų sumažinimui.
Faktinės bylos aplinkybės
20. Byloje nustatyta, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. BOB-8chzksyf, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei – J. G. (pakeista pavardė į K.), suteikė 700 Eur vartojimo kreditą su metine 65 procentų palūkanų norma 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą minėtos sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
21. Atsakovė nevykdė vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. balandžio 9 d.
22. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. kovo 3 d. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovė apie reikalavimų teisių perleidimo sutartį pranešė atsakovei. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi iš sutarties kylančias prievoles, būtų pareiškusi pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos ar palūkanų ir delspinigių priskaičiavimo, byloje nėra.
Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos
23. Šioje byloje ieškovė ieškinyje prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, (2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška ir (3) nuo
Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška.
24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jos prašomas negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021-08-05) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų.
25. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog, remiantis kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 65,00 proc. dydžio metinės palūkanos.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti aptariamo ieškovės reikalavimo, nes:
26.1. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos šalių sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovės prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi ieškovei nutraukus sutartį.
26.2. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, ieškovė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 65 proc. metinėmis palūkanomis.
26.3. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
26.4. Taigi šioje byloje įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
26.5. Apeliantė nepateikė jokių finansinių dokumentų dėl negautų pajamų dydžio, patirtų nuostolių dėl negrąžintos atsakovės 635,57 Eur pagrindinės skolos sumos, įmonės pelno ar turto sumažėjimo, lėšų kitiems potencialiems klientams skolinimo trūkumo ir kt. Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad, negavusi iš atsakovės jos negrąžintos kredito dalies, ji buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Vien tik sutarties tekstas ir atsakovės įsipareigojimas mokėti ginčo palūkanas nelaikytinas pakankamu įrodymu dėl negautų pajamų dydžio. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).
26.6. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, ieškovei yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad ji būtų galėjusi atsakovės negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (65 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.
27. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.