Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-20-278/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-28
Bylos Nr.: e2A-20-278/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas: G. D.
Atsakovas: R. J., I. G.
Trečiasis asmuo: G. D.

Civilinė byla Nr. e2A-20-278/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02928-2017-4

Nr.2-08-3-03010-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.4.1.1; 2.2.2.7; 3.3.1.14; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-508-223/2018 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovams R. J., R. J., I. G., uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Lauktuvės Jums“, trečiajam asmeniui G. D. dėl vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorio ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. D. prašė teismo pripažinti I. G. ir R. J. 2005-09-14 sudarytą Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4 (toliau – Sutartis) negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją natūra arba kitas ieškinyje nurodytas protingas, teisingas ir sąžiningas priemones - pašalinti atitinkamą imperatyvių įstatymo normų pažeidimą. Be to, prašė pripažinti negaliojančiais UAB „Lauktuvės Jums“ 2017-03-03 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus 3, 4, 5 darbotvarkės klausimais bei klausimu dėl susirinkimo pirmininko išrinkimo ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 1997-07-16 jis ir R. J. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė užsiimti bendra veikla ir veikti, siekdami abipusės naudos, nesukurdami naujo juridinio asmens, įsigyti privatizuojamos UAB „Lauktuvės Jums“ akcijas. Sutartimi buvo apibrėžtos šalių tarpusavio teisės ir pareigos UAB „Lauktuvės Jums“ veiklos atžvilgiu, numatyta, kad šalys turi teisę dalyvauti tvarkant jungtinės veikos reikalus, lygiomis teisėmis naudotis jungtinės veikos rezultatais ir bendros nuosavybės teise į bendra veikla sukurtą ir įgytą turtą. Teigė, jog 2000 m. - 2007 m. laikotarpiu šalys įgijo šios įmonės akcijų. Nurodė, kad iki 2005 m. pavasario, nenukrypdamos nuo sutartimi numatytų proporcijų, šalys akcijų turėjo po lygiai. Nurodė, kad 2006-04-26 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu jis sužinojo, jog atsakovo vardu yra registruota 11 069 vnt. šios bendrovės akcijų, o jo vardu - 10 987 vnt. akcijų. Tvirtino, jog tik šios bylos nagrinėjimo metu jam tapo žinoma, kad atsakovas su sutuoktine R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 86 vnt. bendrovės akcijų. Nurodė, kad įsigydamas šias akcijas ir nepranešdamas jam, R. J. nukrypo nuo Sutartimi sutarto lygių dalių ir bendros dalinės nuosavybės principo ir pažeidė Jungtinės veiklos sutarties 6 punktą. Teigė, jog atsakovė I. G. neinformavo jo ir bendrovei nepranešė apie perleidžiamas akcijas ir tuo pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 47 straipsnio nuostatas. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu prašė pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją natūra. Nurodė, kad 2017-03-03 visuotinio akcininkų susirinkime atsakovas R. J. balsavo ir 68 vnt. akcijų, kurios buvo areštuotos ir kuriomis jis neturėjo teisės balsuoti, nes Panevėžio apygardos teismo 2016-07-01 nutartyje buvo nurodyta, kad jam yra draudžiama valdyti ir disponuoti 68 vnt. akcijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018-07-19 sprendimu ieškovo G. D. ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo ir 52,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės, naudai.

4. Teismas nustatė, kad 1997-08-01 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi G. D., veikiantis pagal Jungtinės veiklos sutartį, sudarytą 1997-07-16 su atsakovu R. J., įsigijo 3 451 vnt. UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų. Nustatė, kad 2005-09-14 R. J. iš I. G. įsigijo 86 vnt. UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų. Konstatavo, jog UAB „Lauktuvės Jums“ Akcininkų registracijos žurnale buvo registruojami akcininkai ir jų turimų akcijų skaičius. Iš Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 teismas nustatė, kad 1997-08-01 - 2005-09-14 laikotarpiu R. J. sudarė 13 vnt. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarčių ir 2005-09-14 turėjo 11 069 vnt. akcijų, o pagal Vertybinių popierių sąskaitą Nr.1, 1997-08-01 - 2007-11-13 laikotarpiu G. D. sudarė 18 vnt. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarčių ir 2007-11-13 turėjo 11 001 vnt. akcijų. Nurodė, kad pagal 2005-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 1 akcininkų sąrašą šiame susirinkime dalyvavo akcininkai: G. D. (10 983 balsų) ir R. J. (10 982 balsų), o pagal 2006-04-26 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą - akcininkai G. D. (10 987 balsų), R. J. (11 069 balsų), B. S. (12 balsų). Konstatavo, jog minėti dokumentai yra pasirašyti asmeniškai G. D..

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu ir prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas įvertino ieškovo paaiškinimus, kad jis apie pažeistas teises sužinojo 2013 metais, atleidus jo sutuoktinę iš bendrovės vadovės pareigų, taip pat, jog apie tai, kad pasikeitė atsakovo R. J. turimų akcijų skaičius jis sužinojo 2006-04-26 visuotinio akcininkų susirinkimo metu, kai buvo atskleista, kiek kuris iš dalyvaujančių susirinkime akcininkų turi balsų (akcijų). Nurodęs, kad ieškovas G. D. savo teisės pažeidimą įrodinėja tuo, jog atsakovas nesilaikė buvusio susitarimo dėl akcijų įsigijimo lygiomis dalimis, vienašališkai pažeidė Jungtinės veiklos sutartį, supirkinėdamas akcijas iš smulkiųjų savininkų, tuo be jo žinios didindamas savo turimų akcijų skaičių, teismas konstatavo, jog tuo pačiu laikotarpiu tą patį darė ir ieškovas, t.y. abu įsipareigojimų nepaisė ir supirkinėjo akcijas asmeniškai sau, vienas kitam pretenzijų nereiškė ir tokia konkurencija, superkant akcijas iš smulkiųjų akcininkų, buvo įprasta jų komercinė praktika. Iš Akcininkų žurnalo nuorašo įrašų teismas nustatė, kad 2005-12-31 užfiksuota, jog 2005-09-14 yra sudarytas sandoris Nr. 4, kuriuo R. J. įsigijo 86 vnt. akcijų, yra nurodytas akcijų skaičius - G. D. - 10 987 vnt., G. J. - 11 069 vnt. bei yra abiejų akcininkų parašai. Teismas sprendė, kad jie abu buvo informuoti apie akcijų skaičiaus pokytį, apie sandorius, o kaip bendrovės vadovė buvo informuota ir ieškovo sutuoktinė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jau 2005-12-31 ieškovas sužinojo, jog atsakovas turi daugiau akcijų nei jis ir akcijos faktiškai nėra valdomos lygiomis dalimis, tačiau į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 10 metų nuo šio fakto sužinojimo. Nurodė, jog nors ieškovas teigė, kad savo teisių pažeidimą suvokė tik 2013 metais, kai atsakovas, pasinaudodamas savo turimų akcijų persvara, atleido iš pareigų UAB „Lauktuvės Jums“ direktorę G. D., tačiau G. D. yra verslininkas, turintis nemažą ūkinės-komercinės veiklos patirtį įvairiose bendrovėse bei turėdamas galimybę gauti visą informaciją apie bendrovės akcijų skaičių, turėjo suprasti ir suprato, kad akcininkų teisių apimtį valdant bendrovę, visada lemia turimų akcijų skaičius. Teismas darė išvadą, kad 2005-12-31 ieškovas turėjo žinoti ir suprasti, kad R. J., turintis didesnį akcijų skaičių, pažeidė jo suvokiamą akcijų įsigijimo lygiomis dalimis susitarimą ir įgijo teisę spręsti bendrovės valdymo klausimus jam palankiomis sąlygomis. Ieškovo sutuoktinės atleidimas iš direktorės pareigų, buvo ne subjektyvus ieškovo teisių pažeidimo suvokimo momentas, o pasekmė to, kad atsakovas įsigijęs ginčo akcijas, jau įgijo balsų persvarą. Kadangi ieškovas Akcininkų žurnale užfiksuotų faktų nepaneigė, teismas vadovavosi įrodymų tikėtinumo principu ir darė išvadą, kad apie savo teisių pažeidimo momentą ieškovas G. D. sužinojo 2005-12-31 (pasibaigus 2005 finansiniams metams) ir nuo šios datos skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia. Pripažino, kad ieškinys teisme gautas 2016-04-20, t.y. pažeidus bendrąjį 10 metų ieškininės senaties terminą, kas yra pagrindas ieškinį atmesti.

6. Įvertinęs ieškovo G. D. nurodytas ieškininės senaties termino praleidimo priežastis, teismas jų nepripažino svarbiomis, nurodydamas, kad jos yra subjektyvios, išimtinai priklausę nuo ieškovo valios ir jo pasirinkimo. Konstatavo, jog ieškovas nebuvo aktyvus ir apdairus, vertindamas susiklosčiusią situaciją, nebuvo pakankamai atidus, sąžiningas, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėjo, kad ieškovas, būdamas bendrovės akcininku, turėjo visas galimybes gauti visą informaciją apie bendrovės akcijų judėjimą ir įvertinti jų skaičiaus kitimą bei to pasekmes, objektyvios aplinkybės dėl termino praleidimo nenustatytos, yra praėjęs labai ilgas laiko tarpas, todėl atsakovai galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovas pretenzijų dėl ginčijamo sandorio jiems nereikš, bendrovės valdymas bus prognozuojamas ir stabilus. Sprendė, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-07-21 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-709-227/2016 ieškovo reikalavimui užtikrinti, nutarta areštuoti R. J. vardu registruotas UAB „Lauktuvės Jums“ 68 vnt. vardines paprastąsias akcijas, uždraudžiant šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti UAB „Lauktuvės Jums“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo. Be to, nutartimi uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, galimai mažinančius UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų vertę. Teismas darė išvadą, kad ginčijami sprendimai galėjo būti priimti dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų paprasta dauguma ir atsakovas galėjo balsuoti visomis (taip pat ir areštuotomis) akcijomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas G. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-07-19 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti, kada padaryti įrašai akcininkų registracijos žurnale, ar jie atlikti viena rašymo priemone, o pripažinus, kad jis praleido ieškinio senaties terminą, jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

9. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškinio senaties termino jis nepraleido. Nesutinka su teismo išvada, kad apie savo teisių pažeidimą, t.y. nukrypimą Jungtinės veiklos sutartyje įtvirtinto lygių dalių principo, ginčo sutarties sudarymą, jis sužinojo dar 2005-12-31 (pasibaigus 2005 finansiniams bendrovės metams), nes tai atsitiko tik 2013 m., kai iš bendrovės vadovės pareigų buvo atleista jo sutuoktinė G. D.. Teigia, jog iki 2013 m. buvo įsitikinęs, kad kartu su atsakovu veikia Jungtinės veiklos sutarties pagrindu (sutarties 6 p.), laikosi lygių dalių principo, todėl objektyviai negalėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą. Tvirtina, jog teismas neįvertino ankstesnėje civilinėje byloje bei nagrinėjamoje byloje jo duotų paaiškinimų dėl Jungtinės veiklos vykdymo, kad jis apie pažeidimą suprato tik 2013 m., atleidus iš pareigų jo sutuoktinę bei D.S. M. paaiškinimų dėl akcijų pirkimo sutarties sudarymo. Tai, kad šalys vedė bendrą jungtinę veiklą iki 2013 m., patvirtina pateiktos ištraukos iš verslo apskaitos tikslais vestų žurnalų, kuriuose buvo fiksuojamos visos jungtinės veiklos įplaukos bei išlaidos, ūkinės veiklos žurnalų dalys, kuriose užfiksuotos bendros išlaidos UAB „Lauktuvės Jums” akcijoms bei dalijimasis išlaidomis lygių dalių principu, akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Tvirtina, kad iki 2005 m. pavasario buvo laikomasi susitarimo. Nesutinka su teismo išvadomis dėl šalių konkuravimo, supirkinėjant akcijas, nes iki 2013 m. buvo vieningai veikiama lygiomis dalimis supirkinėjant akcijas iš smulkiųjų akcininkų. Be to, tokia naujai paaiškėjusi aplinkybė galėtų būti pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio terminą, nes iki 2013 m. jis buvo įsitikinęs, kad su atsakovu veikia kaip verslo partneriai, o ne kaip konkurentai. Tai, kad jo žmona G. D. ginčo sandorio sudarymo metu buvo bendrovės direktorė, negali patvirtinti, jog jis žinojo apie 2005-09-14 sutarties sudarymą. Teigia, jog visus su bendrovės akcijų perleidimais, įsigijimais iš smulkiųjų akcininkų ir akcijų apskaita susijusius reikalus tvarkė bendrovės direktorės pavaduotoja D.S. M.. Tvirtina, kad tai ji patvirtino teisme, todėl neįrodyta, kad apie ginčo sandorį žinojo jo sutuoktinė. Nurodo, kad D.S. M. paaiškinimai, jog G. D. žinojo apie akcijų reikalų tvarkymą, vertintini kritiškai, kaip duoti siekiant išvengti galimos teisinės atsakomybės už ABĮ nustatytos tvarkos, dėl akcijų įsigijimo pirmenybės teise, nevykdymą.

10. Nurodo, kad teismas nevertino bendrovės akcininkų žurnalų turinio, dėl jo nepasisakė, o vien formaliai vadovavosi įrašais akcininkų žurnale ir sprendė, kad jis žinojo apie savo teisių pažeidimą, nes turėjo pastebėti atsakovo akcijų skaičiaus padidėjimą 2005 m. akcininkų registracijos žurnale, kuriame pasirašė. Teigia, kad jis žurnale pasirašė tik 2007-2008 m. laikotarpiu ir šiam faktui pagrįsti prašo paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti, kada buvo pasirašyta. Nurodo, kad jo parašai bendrovės akcininkų registracijos žurnale už 2002 - 2007 laikotarpį yra atlikti vienu rašikliu 2007-2008 metais, kai D. S. M. išėjo į pensiją, todėl būtų galima spręsti, kad apie teisių pažeidimą sužinojo tik 2007-2008 metais. Jeigu teismas spręstų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jis turėtų būti atnaujintas, įvertinus aplinkybes, kad konfliktas kilo 2013 m., kai atsakovas pradėjo neigti, jog taikoma Jungtinė veiklos sutartis, atleido iš vadovės pareigų jo sutuoktinę. Ištaisius teisės taikymo klaidą ir netaikant senaties termino, ginčo sutartis turėtų būti pripažįstama negaliojančia ab initio, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms (ABĮ 47 str.) ir taikoma restitucija natūra arba taikomos kitos priemonės. Atsakovui įgyjant akcijas pagal ginčo Sutartį, jam nebuvo pranešta apie ketinimą parduoti akcijas atsakovui, o akcininkė I. G. neinformavo ir pačios bendrovės vadovės. Nurodo, kad perleidžiant akcijas nebuvo laikytasi akcijų perleidimo tvarkos bei pažeista ABĮ 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė visiems akcininkams įsigyti ketinamas parduoti akcijas pirmumo teise.

11. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas R. J. turėjo teisę 2017-03-03 visuotiniame akcininkų susirinkime balsuoti visomis, tame tarpe ir areštuotomis 68 vnt., turimomis akcijomis. Mano, kad teismas klaidingai aiškino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nutarties rezoliucine dalimi teismas uždraudė atsakovui balsuoti 68 vnt. bendrovės akcijų visais visuotinio akcininkų susirinkimo svarstomais klausimais, įskaitant ir klausimus sprendžiamus kvalifikuota balsų dauguma. Kadangi atsakovas susirinkime balsavo visomis savo vardu registruotomis akcijomis, nors buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o 2017-03-03 eilinio susirinkimo metu šalys balsavo skirtingai dėl 3, 4, 5 klausimų ir dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininko kandidatūros, todėl protokole šie sprendimai turėjo būti užfiksuoti kaip nepriimti. Tvirtina, jog buvo pažeista ABĮ 27 straipsnio 8 dalies taisyklė ir teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad ginčijami sprendimai pripažintini negaliojančiais ir tuo pagrindu, kad tenkinus reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio, sandoris laikoma negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl atsakovas, priimant ginčijamus sprendimus, negalėjo balsuoti jam nepriklausančiomis akcijomis.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. J. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas išsamiai pasisakė dėl ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos, vertino įrodymų visumą, o ne ieškovo G. D. subjektyvius teiginius bei atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus. Teigia, jog pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apie akcijų skaičiaus pokyčius sužinojo 2006-04-26 akcininkų susirinkimo metu, o skunde teigia, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2013 metais. Nurodo, kad ieškovo sutuoktinė G. D., kaip įmonės vadovė, buvo atsakinga už vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir apskaitą, žinojo apie akcijų perleidimo sandorius, nes akcijų registravimo žurnale šis pokytis buvo atspindėtas. Tai, kad ieškovo sutuoktinei duomenys apie ginčo sandorį buvo prieinami ir kad ji žinojo apie sandorį, patvirtino D.S. M., todėl sutuoktiniai apie sandorį turėjo sužinoti jo registravimo dieną (2005-09-14).

13. Nurodo, kad ieškovo G. D. teiginiai, jog įrašai akcijų registravimo žurnale padaryti tik 2007-2008 m., yra nepagrįsti, juos ieškovas išsakė paskutinio posėdžio metu ir niekaip nepagrindė, tuo tarpu žurnalas į bylą pateiktas dar 2016-05-23. Teigia, jog ieškovo reikalavimai, susiję su UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų pripažinimo bendra daline šalių nuosavybe, su Jungtinės veiklos sutarties vykdymu, tariamu susitarimu supirkti akcijas lygiomis dalimis jau išnagrinėti ir atmesti kasacinio teismo, todėl argumentai dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygų, susitarimų iš naujo nevertintini.

14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai pasisakė dėl subjektyviojo ieškinio senaties termino momento ar senaties termino atnaujinimo priežasčių, ieškovo statuso, tinkamai taikė ieškinio senaties terminą, todėl neturėjo būti vertinami ieškovo argumentai dėl sandorio nuginčijimo. Nesutinka su ieškovo Panevėžio apygardos teismo 2016-07-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-709-227/2016 aiškinimu. Teigia, kad nutartis aiškintina atsižvelgiant ir į motyvuojamąją dalį, kur aiškiai nurodyta, jog draudžiama balsuoti tik esminiais bendrovės valdymo klausimais. Tvirtina, kad nutartyje išreikšta aiški pozicija, kad jo teisė balsuoti areštuotomis akcijomis yra apribota tik susirinkimuose, kuriuose sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma.

Žemesnės instancijos teismas

15. Nesutinka, kad būtų tenkinamas nepagrįstas ir nesavalaikis prašymas dėl ekspertizės skyrimo. Teigia, jog tokio prašymo pirmosios instancijos teismui ieškovas nereiškė, nenurodė motyvų, dėl kurių tokia būtinybė iškilo vėliau, nors G. D. buvo atstovaujamas advokato. Be to, nurodo, kad jo žiniomis, įrašų datos nustatymo ekspertizių niekas neatlieka, tam nėra patvirtintos metodikos, priemonių, o byloje ginčo dėl įrašų tikrumo nebuvo. Ieškovo prašymas dėl žodinio teismo posėdžio nemotyvuotas, nenurodoma, kodėl negalima vadovautis parodymais, užfiksuotais pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto G. D. nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

17. Byloje nagrinėjamas kilęs ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties pradžią aiškinimo ir taikymo, senaties termino atnaujinimo sandoriui ginčyti bei akcininkų susirinkimo sprendimų (nutarimų) pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Minėto 322 straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas G. D. prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau esminių motyvų nenurodo. Teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė įrodymus, davė paaiškinimus, t.y., šalys aktyviai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jų iniciatyva buvo apklausti liudytojai. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo išsprendimui byloje šalys yra pateikusios turimus įrodymus, todėl kolegija gali įrodymus įvertinti ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Dėl paminėto, skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

19. Apeliantas prašo byloje skirti ekspertizę, siekiant nustatyti kada padaryti įrašai akcininkų registracijos žurnale, ar jie atlikti viena rašymo priemone. Minėtas prašymas atmestinas, nes toks prašymas nebuvo teikiamas pirmosios instancijos teisme, be to, Lietuvos Respublikoje atliekamos dokumentų rekvizitų, dokumentų medžiagų, spausdintų tekstų ir spausdinimo priemonių ekspertizės gali identifikuoti rašymo priemones, tačiau negali nustatyti tikslaus įrašo atlikimo laiko, o prašoma skirti ekspertizė dėl rašymo priemonės identifikavimo, neturės esminės įtakos bylos nagrinėjimo rezultatui (CPK 212, 314 str.).

20. Iš bylos duomenų matyti, kad G. D. prašė teismą pripažinti negaliojančia I. G. ir R. J. 2005-09-14 sudarytą UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas, jog apie ketinimą parduoti akcijas nebuvo informuotas nei jis, nei bendrovė, tuo pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio nuostatas. Be to, prašė pripažinti negaliojančiais dalį 2017-03-03 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, nurodydamas, kad akcininkas R. J. balsavo akcijomis, kurių atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jomis uždrausta balsuoti akcininkų susirinkimuose. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog G. D. yra praleidęs ieškinio senatį ginčyti 2005-09-14 sudarytą sandorį bei konstatavo, jog 2005-12-31 ieškovas sužinojo, kad atsakovas R. J. turi daugiau akcijų nei jis ir akcijos faktiškai nėra valdomos lygiomis dalimis. Konstatavo, jog atsakovas R. J. UAB „Lauktuvės Jums“ 2017-03-03 visuotinio akcininkų susirinkimo metu turėjo teisę balsuoti visomis turimomis akcijomis. G. D. teigia, jog ieškinio senaties termino nėra praleidęs, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2013 m., kai iš bendrovės vadovės pareigų buvo atleista jo sutuoktinė bei atsakovui ėmus neigti Jungtinės veiklos sutarties taikymą bendrovės veiklos ir jos akcijų atžvilgiu. Be to, nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovas R. J. 2017-03-03 bendrovės akcininkų susirinkime turėjo teisę balsuoti visomis turimomis akcijomis, yra nepagrįsta.

21. Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises (pvz.: 2012-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, o ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, nes praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis.

22. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

23. Kaip minėta, apelianto G. D. teigimu apie tai, kad jo teisės, I. G. ir R. J. 2005-09-14 sudarius UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, yra pažeistos, jis sužinojo 2013 metais, tačiau šiuos apelianto teiginius paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

24. Iš byloje esančio UAB „Lauktuvės Jums“ akcininkų registracijos žurnalo, kuriame akcininkų turimų bendrovės akcijų skaičius registruojamas nuo 1994-04-05, matyti, kad G. D. akcijų skaičius nuo 10 555 vnt., o R. J. nuo 10 779 vnt. nuolat keitėsi ir tai tiek jiems, tiek ir kitiems akcininkams buvo žinoma, nes minėtame žurnale yra visų akcininkų parašai. Aplinkybę, kad atsakovas 2005-09-14 įsigijo akcijų ir 2005-12-31 turėjo 11 069 akcijų, o G. D. - 10 987, taip pat patvirtina jų parašai. Minėtame žurnale esantys šalių parašai patvirtina, kad 2007 m. G. D. taip pat įsigijo akcijų ir jų bendras skaičius sudarė 11 001 vnt., kas patvirtina, kad apie turimą akcijų skaičių, jų pasikeitimą tiek vieno, tiek ir kito akcininko, abiems UAB „Lauktuvės Jums“ akcininkams buvo žinoma. Be to, įvertintina aplinkybė, jog įmonės vadove 1998-08-21 - 2013-06-20 laikotarpiu buvo G. D. sutuoktinė G. D., kuri kaip įmonės vadovė buvo atsakinga už vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir apskaitą, todėl jai taip pat buvo žinoma apie akcijų pasikeitimus, ką patvirtino liudytoja D. M. (ABĮ 37 str. 11 d.; sandorio sudarymo metu galiojusi redakcija). Kadangi G. D., kaip G. D. sutuoktinei, bendros jungtinės nuosavybės teise taip pat priklausė įmonės akcijos, todėl teigti, jog ji, kaip įmonės vadovė, turėdama galimybę susipažinti su visa bendrovės dokumentacija, nesidomėjo turimu turtu ir apie įmonės akcininkų turimų akcijų pokytį nesidomėjo, neinformuodavo sutuoktinio, nėra pagrindo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad bendrovė išduodavo įmonės akcininkams pažymas turto deklaravimui apie turimų akcijų skaičių. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apie R. J. turimų akcijų skaičių bei 2005-09-14 sudarytą sandorį, ieškovui buvo žinoma dar 2005 m. pabaigoje. Bylos duomenys patvirtina, kad abu akcininkai dalyvaudavo akcininkų susirinkimuose ir balsuodavo pagal tuo metu turimų akcijų skaičių, todėl priešingai nei teigia apeliantas, faktas, kad šalys turi skirtingą akcijų skaičių, G. D. buvo žinomas. Įvertintina aplinkybė, jog iš byloje esančio 2001-04-26 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad minėtu metu G. D. priklausė 10 555 vnt., o R. J. – 10 779 vnt. t.y., 224 vnt. bendrovės akcijų daugiau. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. D., būdamas įsitikinęs, jog abu akcininkai Jungtinės veiklos sutartimi yra susitarę lygiomis dalimis įsigyti įmonės akcijų, pats įsigydamas akcijų, nuolat domėjosi ir atsakovo turimų akcijų dydžiu (CPK 185 str.).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje e3K-3-130-695/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl sutarties aiškinimo taisyklių taikymo sprendžiant dėl Jungtinės veiklos sutarties pabaigos, teisės į ieškinį atsiradimo ir ieškinio senaties taikymo tarp tų pačių šalių, yra konstatavęs, jog ieškovui buvo žinoma apie šalių turimą nevienodą akcijų skaičių 2000-2005 m., kad tai patvirtina įrašai registracijos knygoje, tačiau iki 2013 m. G. D. to nevertino kaip savo teisių pažeidimo dėl Jungtinės veiklos sutarties nuostatos, kad akcijos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovas jau 2001-04-26 visuotinio akcininkų susirinkimo metu turėjo suprasti, kad nesilaikoma akcijų įsigijimo lygiomis dalimis principo ir žinojo apie savo teisių pažeidimą (4 t., b.l. 224). Minėtoje nutartyje yra nustatytos teisinę reikšmę šioje byloje turinčios faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) – ieškovo sužinojimo apie Jungtinės veiklos sutarties pažeidimą momentas, todėl konstatuoti, jog apie savo pažeistas teises, atsakovui sudarius 2005-09-14 sandorį, apeliantas sužinojo tik 2013 m., atleidus iš bendrovės vadovės pareigų jo sutuoktinę, vertintini kritiškai. Be to, pažymėtina, kad ieškovo pozicija dėl sužinojimo apie teisės pažeidimo momentą nuolat kito, nes apeliaciniame skunde teigiama, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2013 metais, tačiau tame pačiame skunde nurodoma, kad jis 2006-04-26 sužinojo, jog atsakovas įgijo daugiau akcijų, nei jis. Taigi G. D. paaiškinimai nėra nuoseklūs, nurodomos faktinės aplinkybės nėra grindžiamos jokiais rašytiniais įrodymais bei prieštarauja tarpusavyje. Priešingai nei atsakovo R. J., atsakovės UAB „Lauktuvės Jums“ atstovės K. M., liudytojos D. M., kurių paaiškinimai sutapo ir atitiko byloje esančius rašytinius įrodymus. Konstatuoti, jog D. M. teismui duoti paaiškinimai apie įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymą, G. D. bei G. D. žinojimą apie akcijų judėjimą, yra neteisingi ir juos vertinti kritiškai, nėra pagrindo.

26. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

27. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

28. Konstatuotina, jog 2005 metų pabaigoje, pasirašydamas akcininkų registracijos žurnale, kuriame buvo nurodyta, jog R. J. yra sudaręs sandorį ir turi 11 069 vnt. UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų, apeliantas, būdamas verslininkas, kelių bendrovių akcininkas, apdairus asmuo, aiškiai suprato, kad jo teisės ir įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Byloje surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog G. D. yra praleidęs 10 m. ieškinio senaties terminą 2005-09-14 sandoriui ginčyti ir svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti nenurodė. Apeliacinio skundo argumentais minėta teismo išvada nepaneigta. Pirmosios instancijos teismo teiginys, jog šalys tarpusavyje konkuravimo, supirkinėjant akcijas, kas apeliantui aiškiai buvo žinoma, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovui R. J. akcininkų susirinkimuose nebuvo uždrausta balsuoti paprastos balsų daugumos reikalaujančiais klausimais, neteisingai aiškino 2016-07-21 nutartimi nustatytą teismo draudimą ir be pagrindo atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2017-03-03 akcininkų susirinkimo 3, 4, 5 ir visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininko kandidatūros klausimais priimtus sprendimus.

30. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Šioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams.

31. Byloje nustatyta, kad UAB „Lauktuvės Jums“ 2017-03-03 eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas svarstė susirinkimo pirmininko kandidatūros, 2016 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, 2016 metų bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo, valdybos narių atšaukimo, valdybos narių rinkimo, obligacijų išpirkimo termino pratęsimo klausimus. Iš minėto susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 2 akcininkai/jų atstovai, turintys 22 070 akcijų, suteikiančių 22 070 balsų. Protokole pažymėta, jog akcininko R. J. vardu registruotos 68 akcijos yra areštuotos Panevėžio apygardos teismo 2016-07-21 nutartimi, uždraudžiant jomis balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo. G. D. prašė teismo pripažinti negaliojančiais minėto akcininkų susirinkimo nutarimus Nr. 3 „UAB „Lauktuvės Jums“ valdybos narių atšaukimas“, Nr. 4 „UAB „Lauktuvės Jums“ valdybos narių rinkimas“, Nr. 5 „Dėl obligacijų išpirkimo termino pratęsimo“ bei susirinkimo pirmininko rinkimas, tačiau minėti sprendimai galėjo būti priimti dalyvaujančių susirinkime akcininkų paprasta balsų dauguma, nes minėti klausimai nepatenka nei į ABĮ (28 straipsnis), nei į UAB „Lauktuvės Jums“ įstatuose (32-36, 45, 50-52 punktai) numatytus sprendimus, kurie turėtų būti priimti kvalifikuota balsų dauguma. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog R. J. 2017-03-03 akcininkų susirinkime balsuojant visomis turimomis akcijomis, priimant sprendimus G. D. nurodomais klausimais, buvo pažeistos 2016-07-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

32. Nors apeliantas teigia, kad R. J. 2016-07-21 nutartimi buvo uždrausta balsuoti akcininkų susirinkimuose 68 akcijomis, priimant sprendimus visais visuotinio akcininkų susirinkimo svarstomais klausimais, tačiau iš minėtos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas konkrečiai nurodė, jog draudimas balsuoti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, yra pakankamas, siekiant užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje konkrečiai nenurodyta kokius klausimus sprendžiant akcininkų susirinkime atsakovui draudžiama balsuoti akcijomis, nėra pagrindas pripažinti, jog 68 vnt. akcijų buvo draudžiama balsuoti ir sprendžiant klausimus, kurių priėmimui reikalinga ir paprasta balsų dauguma.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006). Vykdant teismo sprendimą, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje išdėstytą nutarimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-916/2017). Pagal tokį kasacinio teismo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galėjimo balsuoti ginčijame visuotiniame akcininkų susirinkime galimumo, privalėjo atsižvelgti ir į nutarties motyvuojamąjį dalį ir joje nurodytus motyvus, todėl apelianto teiginiai, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovo galėjimo balsuoti ginčijame visuotiniame akcininkų susirinkime, turėjo pažodžiui vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2016-07-21 nutarties rezoliucine dalimi, atmestini. Dėl paminėto, tenkinti ieškovo G. D. reikalavimą ir CK 1.80 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiais UAB „Lauktuvės Jums“ 2017-03-03 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, teismui nebuvo pagrindo.

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

35. Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

36. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto G. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. J. ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Birutė JonaitienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė