Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Grinda“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad vadovaudamasis teismų praktika ir teisės aktų nuostatomis su atsakovo pozicija tretysis asmuo nesutinka, kadangi mano, jog tokia pozicija yra visiškai nepagrįsta. Ieškovas nurodė, jog automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į duobę ir šį teiginį ieškovas grindžia 2017-01-25 Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Nutarimu Nr. AV2- 5109, vairuotojo paaiškinimais bei kitais dokumentais iš policijos, tačiau minėtu Nutarimu nėra konstatuota, kad visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ir atsakovo ar trečiojo asmens kaltės. Tretysis asmuo sutinka su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog aukščiau Nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo yra vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą, nes tai yra civilinės teisės, o ne administracinės teisės reguliavimo dalykas. Tretysis asmuo pažymėjo, kad automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas ir nepastebėdamas kelyje esančios kliūties bei sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus. Be to, neatsargiai vairuodamas automobilio vairuotojas pažeidė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 2 d., 3 d. 3, 4 p.p. nuostatas bei LR Vyriausybės 2002-12-11 Nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisyklių 4 p., 9 p., 19 p., 133 p., 134 p. nuostatas, todėl atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis LR CK 6.253 str. 5 d. nuostatomis, kadangi šiuo atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog automobilių vairuotojams yra taikomi padidinto atidumo reikalavimai ir jie privalo pasirinkti saugų greitį, saugų atstumą bei stebėti kelią, o jeigu stebėti kelio nėra galimybės, tai privalo nedelsiant sustoti. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad atsakovas ir tretysis asmuo šiuo atveju yra atleistini nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis LR CK 6.266 str. 1 d. bei 6.270 str. 1 d. nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad neegzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, kurie galėjo nulemti ieškovo nuostolius, o ieškovas tokių veiksmų ieškinyje taip pat ir nenurodo bei neįrodinėja, yra konstatuotina, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga, neegzistuoja. Be to, šiuo atveju būtent ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovas tokių aplinkybių visiškai neįrodinėja ir net nenurodo ieškinyje, nepateikia ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl ko ieškinys yra atmestinas. Be to, negalima sutikti su ta aplinkybe, jog visa žala buvo patirta tik dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent aptariamo auto įvykio pasekmė, be to, tenkinant ieškovo ieškinį reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, t. y. per pusę, kadangi iš dalies vairuotojas už žalą yra atsakingas ir patsai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl žalos, jei būtų įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, yra atsakingas ne jis, o tretysis asmuo, kadangi Sutartimi trečiajam asmeniui neva yra perduotas gatvių ir kiemų dangos valdymas, o vadovaujantis LR CK 6.266 str. nuostatomis už statinių padarytą žalą yra atsakingas jų valdytojas. Tretysis asmuo pažymi, jog vadovaujantis LR CK 6.193 str. 1 d. nuostatose įtvirtinta taisykle, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, tai ginčo Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, kad tretysis asmuo galėtų būti laikomas Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoju, t. y. savarankiškai atsakingu už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Be to, atsakovas klaidingai nurodė, jog tretysis asmuo pasirašydamas Sutartį prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto kelius (gatves), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovo – atsakovo nurodymus (Sutarties 3.3 p.) ir kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Be to, atsakovas taip pat nurodė, kad tretysis asmuo yra laikomas gatvių valdytoju pagal Sutarties 4.2.10 p. nuostatas, kuriose numatyta, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną ; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. nuostatas, tačiau pažymėtina tai, jog ši norma iš esmės nekeičia Sutarties dalyko, o tik nustato papildomas rangovo – trečiojo asmens pareigas ir Sutartį yra būtina vertinti ne atskiromis jos nuostatomis, o atsižvelgti į visą Sutarties visumą bei jos dalyką ir visą Sutartį reikia vertinti sistemiškai. Šiuo atveju Sutarties dalykas yra tai, jog tretysis asmuo atlieka rangos darbus pagal atsakovo nurodymus, o atsakovas už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka ir būtent dėl to, jog gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal atsakovo nurodymus, patvirtina tą aplinkybę, kad tretysis asmuo nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Be to, svarbu yra tai, kad pagal Vyriausybės 2004-02-11 Nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. nuostatas, būtent atsakovas atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas ir vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą bei organizuoja techninę jų priežiūrą, o tuo tarpu tretysis asmuo kelio remonto darbus atlieka tik Sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako atsakovas, todėl šiuo atveju atsakovas nepagrįstai siekia išplėsti trečiojo asmens Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi tretysis asmuo savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojamas atsakovo skiriamo biudžeto, būtent, dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia Sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas atsakovo užsakymas, kadangi atsakovas neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus trečiojo asmens savo nuožiūra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo būtina atlikti. Tretysis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Sutarties aiškinimo jau ilgą laiką vis kyla ginčai ir tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniai teismai tą pačią rangos darbų Sutartį vertindavo skirtingai, vienais atvejais nurodydami, jog ji nėra tokios apimties, kad tretįjį asmenį būtų galima laikyti Vilniaus miesto gatvių valdytoju, kitais atvejais - jog Sutartimi visgi buvo perduota Vilniaus miesto gatvių valdymo teisė, nepaisant to, jog toks perdavimas nebuvo įregistruotas viešame registre kaip to reikalauja LR CK 4.27 str. 2 d. nuostatos, todėl buvo būtina išsiaiškinti, ar Sutartis ir kitos panašaus turinio rangos darbų atlikimo sutartys gali būti traktuojamos kaip sutartys, kuriomis perduodamas daikto valdymas, neatsižvelgiant į tai, jog tretysis asmuo Sutartimis įsipareigojo atlikti tik konkrečius darbus pagal atsakovo nurodymus ir šį klausimą išsprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016-04-15, priimdama nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, kurioje detaliai išnagrinėjo ir pasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualios Sutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kosntatvo, kad Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovui UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos LR CK 6.266 str. nusotatų pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, be to, sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina, todėl UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą vadovaujantis LR CK 6.266 str. nuostatomis, kadangi pagal šį straipsnį už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Grinda“ nei Sutartimi, nei kitais pagrindais, nebuvo perduotas statinio - kelio (gatvės) valdymas. Tretysis asmuo prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2016-05-20 A. M. su ieškovu ERGO Insurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialą, sudarė Transporto priemonės draudimo sutartį Nr. 851-0536739, kuria buvo apdrausta transporto priemonė Audi A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ši draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016-05-20 iki 2017-05-19 (imtinai). Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017-01-28 Nutarimo Nr. AV2-5109 dėl administracinio teisės nusižengimo teisenos nutraukimo nustatyta, kad A. M. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena yra nutraukiama. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus buvo nustatyta, kad transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio padaryti nuostoliai sudaro 838,43 EUR sumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2011-12-29 tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grindos“ buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191(3.136-UK) ir 2012-05-07 tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grindos“ buvo pasišarytas papildomas susitarimas Nr. A72-524 (3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.136-UK) pakeitimo“

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. LR CK 6.266 str. 1 d. nuostatose numatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. nuostatose numatytos aplinkybės, tokiu būdu atsakomybė už dėl statinio trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui, be to, valdytojui deliktinė civilinė atsakomybė nurodytos teisės normos pagrindu taikytina tada, kai jis yra faktinis statinio valdytojas (LAT 2005-10-11 nutartis Nr. 3 K-7-365/2005 m. bei LAT 2013-01-16 nutartis Nr. 3K-3-108/2013 m.). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje yra įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, o tai reiškia, jog minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatymų nuostatose nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau yra nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai bei jo kaltė (LAT 2014-03-31 nutartis Nr. 3K-7-57/2014 m.).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl žalos, jei būtų įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, yra atsakingas ne atsakovas, o tretysis asmuo, kadangi Sutartimi trečiajam asmeniui neva yra perduotas gatvių ir kiemų dangos valdymas, o vadovaujantis LR CK 6.266 str. nuostatomis už statinių padarytą žalą yra atsakingas jų valdytojas.

Pažymėtina tai, kad vadovaujantis LR CK 6.193 str. 1 d. nuostatose įtvirtinta taisykle, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai.

Teismas, ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ginčo Sutarties bei ginčo Sutarties papildymo pagrindu atsiradusios prievolės trečiajam asmeniui nėra tokios apimties, jog tretysis asmuo galėtų būti laikomas Vilniaus miesto gatvių ir kelių faktiniu bei realiu valdytoju, t. y. savarankiškai atsakingu už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Teismas pilnai sutinka su trečiojo asmens argumentais apie tai, kad atsakovas klaidingai nurodė, jog tretysis asmuo pasirašydamas Sutartį prisiėmė ir pareigą valdyti Vilniaus miesto kelius (gatves), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovo – atsakovo nurodymus (Sutarties 3.3 p.) ir kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Be to, atsakovas taip pat nurodė, kad tretysis asmuo yra laikomas gatvių valdytoju pagal Sutarties 4.2.10 p. nuostatas, kuriose numatyta, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną ; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. nuostatas, tačiau darytina išvada, kad ši norma iš esmės nekeičia Sutarties dalyko, o tik nustato papildomas rangovo – trečiojo asmens pareigas, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Be to, ginčo Sutartį ir Sutarties papildymą yra būtina vertinti ne atskiromis jos nuostatomis, o atsižvelgti į visą Sutarties visumą bei jos dalyką ir visą Sutartį reikia vertinti sistemiškai. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju Sutarties dalykas yra tai, jog tretysis asmuo atlieka rangos darbus pagal atsakovo nurodymus, o atsakovas už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka ir būtent dėl to, jog gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal atsakovo nurodymus, tik patvirtina tą aplinkybę, kad tretysis asmuo nėra statinių (gatvių) realus bei faktinis valdytojas, o yra tik rangovas, tokiu būdu į Sutarties tekstą įrašyta nuostata, jog tretysis asmuo šiuo atveju yra faktinis valdytojas, neatitinka visos Sutarties esmės bei prieštarauja pačiai Sutarties esmei bei sutarties sąlygoms, dėl kurių sutarties šalys yra susitarusios.

Be to, taip pat teismas daro išvadą, kad pagal Vyriausybės 2004-02-11 Nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. nuostatas, būtent atsakovas atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas ir vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą bei organizuoja techninę jų priežiūrą, o tuo tarpu tretysis asmuo kelio remonto darbus atlieka tik Sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako atsakovas, todėl šiuo atveju atsakovas nepagrįstai siekia išplėsti trečiojo asmens Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi tretysis asmuo savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojamas atsakovo skiriamo biudžeto, būtent, dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia Sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas atsakovo užsakymas, kadangi atsakovas neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus trečiojo asmens savo nuožiūra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo būtina atlikti. Teismas daro išvadą, jog Sutarties bei Sutarties papildymo nuostatos patvirtina tą aplinkybę, kad statinių valdymas trečiajam asmeniui neperėjo, todėl tretysis asmuo nėra Vilniaus miesto gatvių valdytojas ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos LR CK 6.266 str. nuostatų pagrindu atsako jų savininkas atsakovas, be to, Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui neperėjo, todėl tretysis asmuo šiuo atveju negali būti laikomas atsakingu už atsiradusios žalos atlyginimą vadovaujantis LR CK 6.266 str. nuostatomis, kadangi pagal šį straipsnį už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o trečiajam asmeniui šiuo atveju nei Sutartimi ir Sutarties papildymu nebuvo perduotas realus ir faktinis statinio - kelio (gatvės) valdymas, todėl atsakovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.) (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-04-15 nutartis Nr. e3K-7-105-687/2016 ; Vilniaus apygardos teismo 2019-04-30 nutartis Nr. e2A-503-560/2019).

Teismas, įvertinęs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad iš įrodymų viseto visgi pakanka konstatuoti tą aplinkybę, jog tik dėl atsakovo, t. y. kaip ginčo gatvės faktinio valdytojo veiksmų (neveikimo) buvo padaryta žala, tokiu būdu transporto priemonei įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitokiu ženklinimu (tokių įrodymų byloje nėra), be to, taip pat darytina išvada, jog šiuo atveju minėto automobilio vairuotojas tikrai buvo atidus bei rūpestingas ir jo veiksmai nebuvo nei tyčiniai, nei sukelti didelio neatsargumo (tokių įrodymų taip pat byloje nėra), esant tamsiam paros metui, priešingai, visas įvykio mechanizmas patvirtina tą aplinkybę, jog vairuotojo reakcija šiuo atveju buvo labai gera bei savalaikė, tačiau esant tamsiam paros metui ir įvykio neišvengiamumui vairuotojui nebuvo jokios realios galimybės išvengti minėto įvykio, todėl atsakovo ir trečiojo asmens argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat daro išvadą, jog ieškovas į šią civilinę bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurie suponuoja išvadą apie tai, kad automobilio vairuotojas buvo pasirinkęs saugų greitį ir jokių KET reikalavimų jis nepažeidė, be to, vairuotojas neturi pagrindo tikėtis, jog miesto gatvių važiuojamosiose dalyse bus nepažymėtos duobės, be to, iš karto po eismo įvykio atvykę pareigūnai nustatė ir patvirtino faktines bylos aplinkybes ir teismui abejoti pareigūnų surinktais duomenimis nėra jokio teisinio pagrindo, be to, pareigūnų pradiniai nustatyti matomi automobilio sugadinimai pilnai atitinka tuos automobilio sugadinimus, kuriuos nustatė ir ieškovas, todėl atsakovo ir trečiojo asmens argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad dėl įvykusio autoįvykio buvo apgadintas automobilis Audi A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo nustatyti šio automobilio defektai, ko pasėkoje šios transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio buvo padaryti nuostoliai, kurie sudarė 838,43 EUR sumą, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo 838,43 EUR draudimo išmoką ir LR CK 6.263 str., 6.266 str., 6.1015 str. pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, t. y. atsakovą. Iš administracinės bylos apie eismo įvykį medžiagos turinio matyti, kad transporto priemonės AUDI A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas priekinės dešinės pusės ratas ir analogiški apgadinimai yra fiksuoti 2017-01-04 ieškovo darbuotojui atlikus pateiktos transporto priemonės apžiūrą bei surašius Transporto priemonės apžiūros defektų aktą, be to, remonto darbai yra realiai atlikti. Be to, ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, pritaikė keičiamos padangos nusidėvėjimą, kuris sudaro 31 procentų naujų padangų vertės, todėl naujų padangų kaina buvo sumažinta 31,78 EUR suma ir darytina išvada, jog šie argumentai patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovas, spręsdamas draudimo išmokos mokėjimo klausimą, vertino visas faktines aplinkybes, ar atlikti remonto darbai bei keistos detalės buvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu padarytais automobilio sugadinimais, todėl atsakovo ir trečiojo asmens argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Pažymėtina tai, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi savo ieškinyje ar atsikirtimuose į ieškinį (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nei atsakovas, nei tretysis asmuo, nors jie ir ginčijo žalos pobūdį, žalos susidarymo aplinkybes bei patį žalos dydį, apart deklaratyvaus pobūdžio teiginių nei atsakovas, nei tretysis asmuo į šią civilinę bylą nepateikė ir byloje kitų įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes dėl žalos, nėra, todėl teismas daro išvadą, kad nei atsakovas, nei tretysis asmuo neįrodė tų aplinkybių, kurias jie nurodė savo procesiniuose dokumentuose dalyje dėl žalos susidarymo neteisėtumo bei nepagrįstymo (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas, įvertinęs pateiktų rašytinių įrodymų visetą, daro išvadą, kad ieškovas pilnai įrodė tiek žalos dydį, tiek jos paskaičiavimą bei pagrįstumą, o atsakovų argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėtas atsakovo neveikimas, kilusi žala (ieškovo išmokėta draudiminė išmoka dėl eismo įvykio metu patirtų apgadinimų) bei priežastinis ryšys (nuostoliai kilo dėl atsakovo neįvykdytų pareigų (neveikimo)), be to, atsakovas jokių aplinkybių, šalinančių ar mažinančių atsakovo atsakomybę šioje civilinėje byloje neįrodė ir tokių aplinkybių teismas nenustatė, todėl darytina išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo mažinti ieškovo reikalaujamą išieškoti žalos sumą ir ieškovo ieškininiai reikalavimai dalyje dėl 838,43 Eur žalos atlyginimo yra tenkinti pilnutinai.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad savivaldybė – tai yra specifinis teritorinis kolektyvas, turintis valstybės laiduotą savivaldos teisę ir savarankiškai veikiantis pagal įstatymų apibrėžtą kompetenciją (LAT 2000-05-22 nutartis Nr. 3K-3-579/2000). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad pagal LR CK 2.34 str. 2 d. nuostatas, savivaldybių institucijos yra viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, vykdant LR Vietos savivaldos įstatymo numatytas funkcijas ir savivaldybė nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (LAT 2013-10-25 nutartis Nr. 3K-3-516/2013).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškininis reikalavimas dėl 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas dalinai ir išieškotinos iš atsakovo ieškovo naudai 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje ieškininis reikalavimas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.) (LAT 2017-02-03 nutartis Nr. 3K-3-27-701/2017).

Atsakovas nurodė, jog ieškovas šiuo atveju yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kadangi draudiminis įvykis yra įvykęs 2017-01-04, o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2020-01-22. Ieškovas nurodė, jog 3 metų ieškinio senaties termino ieškovas nėra praleidęs, kadangi 2019-12-23 ieškovas teismui pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo registruota civilinė byla Nr. e2-4233-466/2020, be to, ieškovo pateiktam ieškiniui 2020-01-02 buvo nustatytas ir terminas trūkumams pašalinti, tačiau dėl klaidos teismo nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, todėl 2020-01-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškinys buvo grąžintas ieškovui ir pakartotinai ieškinys teismui buvo pateiktas 2020-01-22, todėl yra akivaizdu, kad ieškovas šiuo atveju nėra praleidęs ieškinio senaties termino, kadangi įvykis įvyko 2017-01-04, todėl senaties terminas būtų suėjęs 2020-01-04, tačiau ieškovas 2019-12-23 pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuris nutraukė ieškinio senaties terminą, nors 2020-01-20 nutartimi ieškinys ir buvo grąžintas ieškovui, tačiau šiai nutarčiai dar nespėjus įsiteisėti ieškovas pateikė teismui naują ieškinį ir 2019-12-23 ieškovui pareiškus teismui ieškinį, senaties terminas buvo nutrauktas ir būtų buvęs atnaujintas po 2020-01-20 nutarties įsiteisėjimo. Be to, pirminis ieškinys buvo pateiktas teismui iki ieškinio senaties pabaigos likus 12 dienų, kadangi šis ieškinys teismui buvo pareikštas dar neįsiteisėjus nurodytai nutarčiai, tai senaties terminas nebuvo pradėtas skaičiuoti iš naujo, todėl nėra galima daryti išvados, jog šiuo atveju ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovo vertinimu, ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, tačiau teismui nusprendus priešingai, ieškovas prašytų teismo spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Teismas daro išvadą, kad ieškovas šiuo atveju 3 metų ieškininės senaties termino nepraleido ir teismas pilnai sutinka su aukščiau nurodytas ieškovo visais argumentais dėl ieškininės senaties termino skaičiavimo pobūdžio, todėl ir šioje dalyje atsakovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra tenkintinas dalinai, t. y. iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotina 838,43 EUR žala bei 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai išieškotinas 19,00 EUR žyminis mokestis.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Išieškoti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, į. k. 188710061 ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288 naudai 838,43 EUR žalos atlyginimą, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,00 EUR žyminį mokestį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.