- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-1025-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00345-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- I. K., J. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams I. K. ir J. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – UAB „Rimosta“ ir P. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. B. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovų 465,50 Eur turtinės žalos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tame pačiame dvibučiame gyvenamajame name yra atsakovams I. K. ir J. K. (toliau – ir atsakovai) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 13. Paaiškino, kad 2018 m. liepos mėnesį atsakovai, neturėdami statybos leidimo, visiškai nederindami su ieškovu, jo neinformavę, pradėjo kapitalinio remonto darbus. Teigė, kad dėl atsakovų netinkamai organizuotų kapitalinio remonto darbų jo butui buvo padaryta žala. Paaiškino, kad 2018-07-26 apgadinus ieškovo kambario lubas dėl atliekamų remonto darbų UAB „Rimosta“ vadovas R. M. pripažino žalą ir geruoju atlygino ieškovui 500 Eur. 2018-09-20 ieškovas, grįžęs iš atostogų pakartotinai pastebėjo savo bute apgadintas lubas – atitrūkusią lubų plokštę, kurios remontą įvertino 405 Eur suma. Taip pat teigė, kad kambarys buvo užterštas nuo lubų pribyrėjusiomis statybinėmis šiukšlėmis ir dulkėmis, todėl teko pasinaudoti valymo paslaugomis, dėl ko patyrė 66,44 Eur išlaidų.
Atsiliepimas
2. Atsakovai I. K. ir J. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remonto darbus vykdė UAB „Rimosta“, todėl atsakovų atžvilgiu neturi būti taikoma atsakomybė, kaip statinio savininkams. Teigė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad po 2018-09-20 pastebėto savo buto lubų apgadinimo būtų kreipęsis į atsakovus su pretenzija dėl žalos atlyginimo, o formalų laišką siuntė adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinant, kad remonto metu atsakovai tame bute negyvena. Nurodė, kad 2018-07-26 UAB „Rimosta“ darbuotojams lankantis ieškovo bute, ieškovo nurodytas lubų apgadinimas buvo, bet dėl jo ieškovas jokių pretenzijų atsakovams neturėjo. Teigė, kad ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas yra neinformatyvus, nuotraukose užfiksuota maža patalpos dalis, o apgadinimas aprašytas iš staliaus M. M. žodžių. Kėlė abejones dėl staliaus M. M. komerciniu pasiūlymu už 405 Eur pašalinti ieškovo nurodytą žalą. Vertino kaip neprotingas 66,44 Eur išlaidas už buto išvalymą. Teigė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos.
3. Tretieji asmenys UAB „Rimosta“ ir P. K. palaikė atsakovų išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai. Priteisė iš ieškovo 750 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Rimosta“ naudai. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 15,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad atsakovai 2018-04-30 įgaliojo sūnų P. K. tvarkyti visus reikalus dėl turto rekonstrukcijos (kapitalinio ir/ar paprastojo remonto). Pagal atsakovų įgalioto asmens P. K. ir UAB „Rimosta“ 2018-07-05 sudarytą statybos darbų sutartį atsakovams priklausančiose negyvenamosiose patalpose buvo vykdomas remontas. Apie šiuos darbus P. K. 2018-07-04 raštu pranešė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
6. Padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas iš karto po 2018-09-20 deklaruoto įvykio, nė nemėgino susisiekti su atsakovais, kad tinkamai išsiaiškinti aplinkybes bei geruoju išspręsti klausimą.
7. Nustatė, kad UAB „Rimosta“ vadovas ir T. B. 2018-07-26 pasirašė sutartį dėl perdangos remonto padarinių šalinimo. Sprendė, kad nepaneigta aplinkybė, kad lubų būklė ieškovo kambaryje esmingai nepasikeitė po 2018-07-26 įvykio.
8. Teismas pažymėjo, kad apdailos plokštės ieškovo buto lubose atitrūkimas antstolio konstatuotas tik iš staliaus M. M. žodinio paaiškinimo. Prie antstolio protokolo pridėtose nuotraukose užfiksuota medinė sija, tačiau jokių akivaizdžių pačios sijos pažeidimų ar pažeidimų šalia jos, nematyti. Teismas padarė išvadą, kad nuotraukoje sijos apačioje greičiau matosi izoliacinė ar hermetizuojanti medžiaga, bet ne tarpas tarp plokštės ir šalia esančios apdalinės medžiagos. Pastebėjo, kad ieškovo pateikta nuotrauka, kurioje matyti kompiuteris ir rašomasis stalas (ant jo matosi pjuvenų) yra neinformatyvi, nes iš jos nėra aišku, kurioje kambario vietoje stovi stalas ir kuri lubų vieta yra virš jo.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors antstolis M. D. 2018-10-19 fiksuodamas faktines aplinkybes naudojo vaizdo filmavimo kamerą, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad 2018-10-19 būtų užfiksuotas UAB „Rimosta“ darbų vadovas A. R., kuris tą dieną buvo atvykęs dalyvauti aplinkybių konstatavime. Pažymėjo, kad mažai tikėtina, kad UAB „Rimosta“ darbų vadovas, atvykęs atsisakė apžiūrėti ieškovo kambario lubas, o jei tuo metu įvyko konfliktinė situacija, labiau tikėtina, jog tais įvyko dėl paties ieškovo veiksmų.
10. Teismas rėmėsi gyvenamojo pastato konstrukcijų tyrimu, kurį 2012 m. parengė UAB „AIF LT“, išvadomis, kuriame tarp pagrindinių remonto arba rekonstravimo darbų 3 punkte nurodyta, kad reikia pilnai pakeisti medinę perdangą, stogo konstrukciją ir dangą. Kadangi ieškovas nenurodė jokių esminių jo iniciatyva vykdytų savo kambario medinės perdangos tarp buto ir palėpės patalpų kapitalinio remonto (rekonstrukcijos) darbų, nors pripažino, kad tokius darbus atsakovų iniciatyva atliko UAB „Rimosta“, teismas sprendė, kad su savo šeima ieškovas bute apsigyveno esant rizikai, kad bet kada ieškovo buto lubos gali įgriūti. Laikė tai ieškovo didelio neatsargumo veiksmais, sudarančiais tikimybę žalai atsirasti, kas yra pagrindu atleisti atsakingą asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Teismas įvertino tai, kad atsakovų iniciatyva pastogėje įrengus grindis, tuo pačiu buvo sutvirtintas ieškovo kambario lubų pagrindas, kas labai pasitarnavo ieškovo ir jo šeimos narių saugumui, t. y. užtikrino jų interesus.
11. Teismas akcentavo, kad ieškovas neįrodė buto lubų apgadinimų fakto. M. M. komercinį pasiūlymą teismas vertino kaip vieną iš įrodymų, kad ieškovas derėjosi su staliaus statybininko kvalifikaciją turinčiu asmeniu dėl remonto darbų, kurie, nenustačius lubų apgadinimo fakto, nelaikytini susijusiais su ginču, tuo labiau, kad pagal komercinį pasiūlymą nėra aišku, kokiame lubų plote numatoma atlikti remonto darbus.
12. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, kaip atrodė ieškovo kambario lubos iš karto po 2018-07-26 įvykio, sprendė, kad ekspertizės skyrimas nesiderina su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais.
13. Pažymėjo, kad UAB „Cleanguru“ PVM sąskaita – faktūra, kuri ieškovui išrašyta už valymo paslaugas, neįrodo padarytos ieškovui žalos. Paaiškino, kad sąskaitoje nurodyta suma 50 Eur (plius PVM) laikytina artima sumai, kai buvo valoma visa (arba labai užteršta) patalpa, t. y. visas ieškovo butas. Sprendė, kad valymo paslaugos nelaikytinos susijusiomis su atsakovų veiksmais. Atkreipė dėmesį į liudytojos A. B. prieštaringus parodymus kelis kartus teigiant, kad valymo paslaugų įmonės darbuotojas antru atveju nebuvo atvykęs (nes patys išsivalė kambarį).
14. Pažymėjo, jog 2018-07-05 sudarytos statybos darbų sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad užsakovas garantuoja trečiųjų asmenų interesus ir pilnai už tai atsako. Atkreipė dėmesį, kad sutarties sąlygose nėra nurodyta, kad užsakovas (atsakovai) atsako už padarytą žalą. Paaiškino, kad žala galėjo būti padaryta dėl UAB „Rimosta“ darbuotojų veiksmų, tačiau nėra įrodytas jos padarymo (lubų apgadinimo) faktas.
15. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų bei žalos padarymo fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų bei deklaruotos žalos, kuri, teismo nuomone, realiai nebuvo padaryta. Pažymėjo, kad atlikti remonto darbai pasitarnavo ieškovo šeimos saugumui, t. y. sumažino nelaimingų atsitikimų kilimo tikimybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Ieškovas T. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad neįrodytas lubų apgadinimo faktas. Pažymėjo, kad 2018-10-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis konstatavo, kad ieškovo bute, pirmame aukšte esančiame kambaryje, lubose, yra atitrūkusi nuo sijos apdailos plokštė. Iš staliaus M. M. žodžių antstolis konstatavo, kad apdailos plokštė atitrūko nuo mechaninio poveikio iš viršaus. Teismas padarė išvadą, kad antstolis apdailos plokštės atitrūkimą nuo sijos konstatavo tik iš staliaus M. M. žodinio paaiškinimo. Teismo posėdžio metu buvo identifikuota sugadintų lubų dalis ir nustatyta, jog atitrūkusi nuo sijos plokštė yra po atsakovų naudojama patalpa, kurioje buvo vykdomi kapitalinio remonto darbai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra aišku, kokia tiksliai ieškovo nurodyto apgadinimo vieta.
18. Pažymėjo, kad siekiant pagrįsti lubų pažeidimus ir nustatyti pažeidimo atsiradimo priežastį, prašė byloje skirti ekspertizę, taip pat prašė liudytoja apklausti valytoją R. R., 2019-09-21 vykdžiusią buto valymo darbus, tačiau teismas atsisakė skirti ekspertizę, apklausti liudytoją. Teigė, kad teismas nesiekė atskleisti bylos esmės, nesiaiškino esminių aplinkybių.
19. Nurodė, kad teismas rėmėsi UAB „Rimosta“ direktoriaus R. M. ir darbų vykdytojo A. R. samprotavimais apie tai, jog ieškovas pats savo kambario lubose galimai buvo išėmęs laikančią perdengimo lubų plokštę ir tokiu būdu sukėlė lubų sulinkimą. Pažymėjo, kad iš ieškovo buto išimti laikančią lubų plokštę techniškai yra neįmanoma. Paaiškino, kad buvo įrengtos juodgrindės, po jomis termoizoliacinė medžiaga, o po ja apdailos plokštė. Teigė, kad termoizoliacinė medžiaga ir apdailos plokštės, dėl konstrukcinių apdailos tvirtinimo ypatumų (paslėptų medvaržčių) galėjo būti pažeistos tik dėl mechaninio poveikio iš viršaus.
20. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nemėgino susisiekti su žalą padariusiais asmenimis ir tinkamai išsiaiškinti aplinkybes. Paaiškino, kad pamatęs žalą nedelsdamas telefonu susisiekė su UAB „Rimosta“ vadovu.
21. Teigė, kad vertindamas įrodymus teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, padarė prieštaringas išvadas.
Atsiliepimas
22. Atsakovai I. K. ir J. K. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodė, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
24. Pažymėjo, kad ieškovui posėdžio metu negalint iš 2018-10-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nurodyti konkrečios nuotraukos, įrodančios lubų apgadinimo vietą, pats ieškovas papildomai teikė savo darytas lubų ir rašomojo stalo nuotraukas, savo procesiniais veiksmais iš esmės pripažindamas, kad iš antstolio fiksuoto fakto nuotraukose neįmanoma konstatuoti lubų apgadinimo fakto be papildomų įrodymų pateikimo. Teismas sprendime išsamiai įvertino ne tik 2018-10-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, bet ir fiksuotus vaizdus, garso įrašą, šio įrodymo sąsajumą su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. jog apdailos plokštės lubose atitrūkimas antstolio konstatuotas tik iš staliaus M. M. žodinio paaiškinimo. Prie antstolio protokolo pridėtose nuotraukose užfiksuota medinė sija, tačiau jokių akivaizdžių pačios sijos pažeidimų ar pažeidimų šalia jos, nematyti.
25. Nurodė, kad ieškovas reikalavo priteisti 60,50 Eur už UAB „Cleanguru“ suteiktas valymo paslaugas 5 kv. m plote. Teismas, atsižvelgiant į pateiktas UAB „Cleanguru“ skelbiamas kainas, pagrįstai konstatavo, kad valymo paslauga tikėtinai apėmė didesnį plotą. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė nurodė, kad jie patys išvalė patalpą.
26. Pažymėjo, kad apeliaciniu skundu ieškovas neskundžia kitų teismo sprendimu padarytų išvadų dalyje dėl atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygų.
27. Nurodė, kad teismas visiškai pagrįstai vertino, jog ieškovas realiai nemėgino susisiekti su atsakovais ir geruoju išspręsti klausimą. Teigė, kad ieškovas sukėlė konfliktinę situaciją ir UAB „Rimosta“ darbų vadovo neįleido į kambarį, kuriame antstolis fiksavo žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
29. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra.
30. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. 12 ir dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (toliau – ir negyvenamoji patalpa arba pastogė), o atsakovams butas Nr. 13 ir dalis pastogės dvibučiame name adresu (duomenys neskelbtini). Dalis atsakovams priklausančios pastogės yra virš ieškovui priklausančio buto dalies. 2018-04-30 įgaliojimu atsakovai įgaliojo sūnų trečiąjį asmenį P. K. tvarkyti visus reikalus dėl turto rekonstrukcijos (kapitalinio ir/ar paprastojo remonto). Pagal 2018-07-05 tarp trečiojo asmens P. K. ir UAB „Rimosta“ sudarytą statybos darbų sutartį, atsakovams priklausančiose negyvenamosiose patalpose buvo vykdomas remontas. Remonto metu 2018-07-26 buvo apgadintos ieškovui priklausančio buto lubos, esančios po atsakovams priklausančios pastogės dalimi. 2018-07-26 ieškovas ir UAB „Rimosta“ vadovas R. M. pasirašė sutartį dėl perdangos remonto padarinių šalinimo, pagal kurią R. M. įsipareigojo įtvirtinti išlaužtą lubų šiltinimo plokštę, užpurkšti plokščių siūles iš viršaus hermetiku, iš naujo pritvirtinti apdailą iš apačios, iš naujo įrengti perdangą ant balkių, apmokėti valymo išlaidas nedelsiant išvalius pirmąjį aukštą po įgriuvos, apmokėti valymą kambaryje, kur buvo įgriuvusios lubos po apdailos sutvarkymo, už patirtus neturtinius nuostolius kompensuoti 500 Eur. UAB „Rimosta“ vadovas R. M. įvykdė sutartį dėl perdangos remonto padarinių šalinimo, t. y. suremontavo ieškovo buto lubas ir sumokėjo ieškovui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
31. Ieškovas teigė, kad atliekant atsakovams priklausančios palėpės remonto darbus virš jo buto, pakartotinai buvo apgadintas ieškovams priklausančio buto lubos – atitrūko (įlinko) lubų apdailos plokštė, dėl ko ieškovo turtui padaryta žala.
32. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis M. D. 2018-10-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad ieškovui priklausančiame bute, pirmame aukšte esančiame kambaryje, lubose yra atitrūkusi nuo sijos apdailos plokštė. Iš staliaus M. M. žodžių konstatavo, kad apdailos plokštė atitrūko nuo mechaninio poveikio iš viršaus, iš atsakovams priklausančio buto. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui priklausančiame bute, pirmame aukšte esančiame kambaryje, lubose yra atitrūkusi nuo sijos apdailos plokštė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog antstolis apdailos plokštės atitrūkimą nuo lubų konstatavo remiantis staliaus žodžiais.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apdailos plokštės atitrūkimo priežastis ir pažeidimo vieta – nuo mechaninio poveikio iš viršaus, iš atsakovams priklausančio buto, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota iš staliaus M. M. paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima tiksliai nustatyti pažeidimo vietos ir dėl kokių priežasčių atitrūko apdailos plokštė. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad lubose yra atitrūkusi nuo sijos apdailos plokštė, tačiau aplinkybė, jog apdailos plokštė yra atitrūkusi nuo sijos būtent po atsakovams priklausiančiomis negyvenamosiomis patalpomis yra konstatuota tik iš staliaus paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokie kiti į bylą pateikti įrodymai (ieškovo pateiktos nuotraukos) tokios aplinkybės nepatvirtina, kad apdailos plokštė atitruko būtent toje vietoje, virš kurios vyko remonto darbai.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad iš į bylą pateiktų įrodymų negalima taip pat nustatyti, kada apdailos plokštės atitrūko, t. y. ar nuotraukose matomas apdailos plokštės įlinkis buvo prieš atsakovams pradedant palėpes remonto darbus ar atsirado remonto darbų metu. Nors ieškovas teigė, kad apdailos plokštė nuo lubų galėjo atitrūkti tik darant mechaninį poveikį iš viršaus, iš byloje esančios medžiagos negalint tiksliai nustatyti pažeidimo vietos, nėra pagrindo padaryti vienareikšmiškos išvados, kad apdailos plokštė nuo lubų atitrūko dėl atsakovų ar dėl UAB „Rimosta“ darbuotojų, vykdžiusių remonto darbus, veiksmų.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo užsakymu atliktus ieškovui priklausančio gyvenamojo pastato konstrukcinius tyrimus, kuriuos 2012 m. parengė UAB „AIF LT“. Tyrimų išvadoje nurodyta, kad mūrinio pastato deformacijos ir sėdimai viršija normas ir toliau progresuoja. Mūrinio pastato sienos ir perdanga yra pavojingai įlinkusios. Fizinis pastato susidėvėjimas (visų elementų pamatai, sienos, perdanga, stogas) sudaro 61 – 80 procentų. Tolimesnė pastato eksploatacija galima tik atlikus žymų kompleksinį kapitalinį remontą arba rekonstravimą, keičiant atskiras laikančias konstrukcijas, būtina įvesti apsaugos priemones. Reikia pilnai pakeisti medinę perdangą, stogo konstrukciją ir dangą. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovas po išvados gavimo būtų atlikęs medinės perdangos tarp buto ir palėpės patalpų remonto (rekonstrukcijos) darbus. Taigi tikėtina, jog ieškovui priklausančiame bute lubų apdailos plokštė dėl perdangos pavojingo įlinkimo atitrūkti galėjo savaime, iki atsakovui priklausančios palėpės remontų darbų pradžios.
37. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje neskyrė ekspertizės ir tokiu būdu nesiekė išsiaiškinti bylos aplinkybių. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių lubų būklę nei prieš 2018-07-26 įvykį, nei po 2018-07-26 įvykio, kai lubos buvo pataisytos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant duomenų, kaip atrodė ieškovo kambario, plane pažymėto indeksu 12–5, lubos iki remonto darbų ir iš karto po 2018-07-26 įvykio, ekspertizės skyrimas nesiderintų su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kadangi negalėtų patvirtinti prašomų nustatyti aplinkybių.
38. Nustatytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų bei ieškovo deklaruojamos žalos, todėl pagrįstai atmėtė ieškovo ieškinį.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
41. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
42. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
43. Atsakovai prašė priteisti 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, atsakovus šios bylos apeliaciniame procese atstovavo ta pati advokatė, kuris atstovavo atsakovus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgdamas į Teisingumo ministerijos Rekomendacijųų 8.11 punkte nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio (atlyginimo) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį, konstatuoja esant pagrindą sumažinti atsakovų prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti jiems iš ieškovo 300 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.