Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-08-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-18647-1014/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-28
Bylos Nr.
2YT-18647-1014/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11992-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Kategorijos
  • 3.4.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-18647-1014/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11992-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas, akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SEB“ bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja A. Ž. pateiktu skundu prašo: 1) panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos Pareiškėjos turto – Buto su rūsiu ((duomenys neskelbtini)), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 98,94 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini); Negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. 2, 1/1 priklausančio butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras planas 14,78 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). 2) priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjos turto – buto su rūsiu ((duomenys neskelbtini)), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 98,94 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini); Negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. 2, 1/1 priklausančio butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras planas 14,78 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos; 3) paskirti pareiškėjos turto: Buto su rūsiu ((duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini), bendras plotas 98,94 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini); Negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. 2, 1/1 priklausančio butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras planas 14,78 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.

2. Skunde nurodoma, kad antstolis 2023-06-04 ir 2024-07-04 paskelbė bei vykdo pareiškėjos turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įsitikinusi, kad antstolio vykdomojoje byloje turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turtas parduodamas ženkliai žemesne nei jo rinkos kaina. Antstolis turtą įkainojo tik 217 000 Eur už 98,94 kv. m. ploto butą ir 14 Eur už garažą boksą. Taigi buto vieno kvadratinio metro kainą antstolis įkainojo 2193 Eur, tuo tarpu garažo bokso vieno kvadratinio metro kainą nustatė 960 Eur. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad šio turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė, o antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas būtų įkainotas tinkamai ir varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina. Kaip pavyzdys pateiktinas nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt skelbimas, iš kurio matyti, kad buto (duomenys neskelbtini)vieno kvadratinio metro rinkos kaina yra 3292 Eur/kv. m. ((duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju pareiškėjos turto rinkos vertė yra 325710,48 Eur. Tuo tarpu antstolis pareiškėjos turtą – 98,94 kv. m. ploto butą – įvertino tik už 217000 Eur. Antstolio nustatyta turto vertė yra net 108710,48 Eur žemesnė nei rinkos kaina. Tai didelis skirtumas, kurį nustačius teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

3. Antstolis, nesutikdamas su skundu, skundą kartu su vykdomosios bylos kopija perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2024 m. liepos 16 d. patvarkyme dėl skundo nagrinėjimo Nr. S-24-32-19691 antstolis nurodė, kad 2024 m. birželio 27 d. antstolio Dariaus Stakeliūno kontoroje gautas A. Ž. skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolis nurodė, kad pareiškėja yra įsitikinusi, kad turto vertė ženkliai didesnė, o antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas būtų tinkamai įvertintas. Kokių konkrečiai papildomų veiksmų turėjo imtis antstolis pareiškėja nenurodo. Nustatant turto vertę antstolis vadovavosi LR CPK 681 str. 1 d., 682 str. 1 d. nuostatomis. Antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Tai paneigia pareiškėjos argumentą, kad turto kaina buvo nustatyta ne antstolio, o eksperto. Apie minėtos ekspertizės skyrimą proceso šalys buvo informuotos, kaip ir tai, kad toks patvarkymas dėl turto ekspertizės yra skundžiamas. Pareiškėja šio patvarkymo įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir nušalinimo ekspertui nepareiškė. Ekspertui atlikus ekspertizę, kuria buvo nustatyta turto vertė, bei antstoliui apie tai informavus proceso šalis, pareiškėja atliktos ekspertizės, t.y. nustatytos turto vertės neskundė. Informavus šalis apie varžytynes, kurios bus skelbiamos po 20 dienų, pareiškėja šio antstolio veiksmo neskundė ir jokių prieštaravimų dėl turto vertės nepareiškė. Pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, stabdyti vykdymą, tačiau 2024-07-01 nutartimi (civilinės bylos Nr. e2YT-15215-808/2024) teismas pareiškėjos prašymą atmetė konstatuodamas, jog pareiškėja neįrodė grėsmės procesinio teismo sprendimo vykdymui, konkrečiu atveju pareiškėja savo prašymą įrodinėja deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. 2024-07-04 baigėsi paskelbtos turto varžytinės, kuriose turtas buvo parduotas už pradinę kainą– 184960 Eur.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo AB „SEB“ bankas pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pareiškėjos 2024-06-27 skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/00088 atmesti. Atsiliepime nurodė, jog antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės, turto vertei nustatyti antstolis paskyrė ekspertizę, kurios rezultatų pareiškėja neskundė. Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja anksčiau būtų teikusi nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui. Pareiškėja savo skunde nepagrįstai tapatina turto vertę su turto pardavimo iš varžytynių kaina. Nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Suinteresuotas asmuo mano, kad antstolis vykdymo procese veikė teisėtai ir pagrįstai, laikėsi CPK numatytų vykdymo proceso normų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, ir nėra pagrindo teigti, jog antstolis pažeidė proceso teisės normas ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, tuo tarpu pareiškėjos skundas paremtas tik deklaratyviais samprotavimais, yra nepagrįstas ir atmestinas.

5. Byla išnagrinėta 2024 m. rugpjūčio 28 d. 13:00 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta išsiuntus procesinius dokumentus bei paskelbus specialiame interneto puslapyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

6. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. vykdomąjį įrašą. Antstolis 2024 m. sausio 5 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-32-687 priėmė vykdyti notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/00088. Antstolis nurodo, kad kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš A. Ž., kreditorės AB „SEB“ bankas naudai, kreditorinių įsipareigojimų suma 62 256,68 Eur.

7. 2024 m. kovo 12 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo Nr. S-24-32-7306, kuria skyrė areštuoto turto ekspertizę su tikslu nustatyti nekilnojamojo turto, buto su rūsiu esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei garažo (bokso) esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos kainą. Skolininkė nurodyto patvarkymo neskundė. 2024 m. gegužės 8 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-24-32-12795, kuriuo nustatė, kad nekilnojamojo turto buto su rūsiu esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 217 000 Eur, o garažo (bokso) esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 14 200 Eur. Nurodytas patvarkymas nebuvo apskųstas skolininkės. 2024 m. gegužės 13 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos suteikimo apie varžytines, kuriuo informavo ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo šio informavimo išsiuntimo skolininkui dienos skelbs pirmąsias nekilnojamojo turto varžytines. Nurodytas patvarkymas taip pat nebuvo apskųstas skolininkės. 2024 m. birželio 4 d. antstolis surašė patvarkymą dėl varžytynių informacijos Nr. S-24-32-15302, kuriuo informavo apie 2024 m. birželio 4 d. 11:06:29 val. iki 2024-07-04 11:06:59 vyksiančias pirmąsias varžytynes. 2024 m. birželio 4 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-32-15306, kuriame nurodė, kad apie 2024 m. birželio 4 d. 11:06:29 val. iki 2024 m. liepos 4 d. 11:06:59 vyksiančias pirmąsias nekilnojamojo turto varžytines. Pradinė turto pardavimo kaina nurodoma – 184 960 Eur. Elektroninėms varžytynėms pasibaigus paskelbtas laimėtojas.

8. Pareiškėja teikia skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodo, kad pareiškėja įsitikinusi, jog antstolio vykdomojoje byloje turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turtas parduodamas ženkliai žemesne nei jo rinkos kaina. Kaip pavyzdį pateikia nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt skelbimą, iš kurio matyti, kad buto(duomenys neskelbtini) vieno kvadratinio metro rinkos kaina yra 3292 Eur/kv. m. ((duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju, pareiškėjos nuomone, pareiškėjos turto rinkos vertė yra 325710,48 Eur. Tuo tarpu antstolis pareiškėjos turtą – 98,94 kv. m. ploto butą – įvertino tik už 217000 Eur. Pareiškėjos nuomone, būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

9. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

10. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.

11. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Nustatant konkretaus pastato kainą atsižvelgiama į jo būklę, plotą, pastatymo metus, pastato buvimą vietą ir kitus rodiklius.

12. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

13. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Tuo atveju, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

14. Pareiškėja deklaratyviai teigia, jog visas turto vertės nustatymo procesas yra atliktas netinkamai. Nesutiktina su tokiais pareiškėjos pareiškimais. Pareiškėja skunde teigia, kad šioje vykdomojoje byloje būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Neteikia argumentų dėl atliktos ekspertizės nepagrįstumo, eksperto netinkamumo, neprašo skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja yra gavusi dokumentus dėl nekilnojamojo turto ekspertizės, bet iš skundo teksto matyti, jog pareiškėja nėra pilnai susipažinusi su antstolio siųstais dokumentais, tarp jų ir 2024 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. E-24-04-17-IVV130. Pareiškėja informuotina, kad turto vertinimo ekspertizė vykdomojoje byloje jau buvo paskirta bei atlikta, ekspertas pateikė savo išvadas 2024 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. E-24-04-17-IVV130.

15. Pareiškėja nesutikimą su eksperto nustatyta turto verte iš esmės grindžia internetiniu nekilnojamojo turto skelbimu iš portalo www.aruodas.lt, pagal kurį, anot pareiškėjos, analogiškoje vietoje (duomenys neskelbtini) vieno kvadratinio metro rinkos kaina yra 3292 Eur/kv. m.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas skelbimas internetiniame tinklalapyje atspindi ne realią nekilnojamojo turto vertę, o tik pardavėjų lūkesčius, neįvertinant galimo kainos pokyčio derybose. Tuo tarpu ekspertas, atlikdamas Turto vertės nustatymo ekspertizę, rėmėsi realiai įvykusiais analogiško ar panašaus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriais. Dėl šios priežasties internetiniame tinklapyje rastas skelbimas nelaikytinas pakankamu įrodymu, paneigiančiu eksperto išvadą.

17. Pažymėtina, kad šiuo atveju Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko I. M., kuris turi 2011 m. spalio 6 d. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), o įmonė, kurioje dirba ekspertas, UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs 2024 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. E-24-04-17-IVV130 turinį, teismas neturi pagrindo abejoti nei eksperto I. M. kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei ekspertizės akto išvadoje nurodytos Turto rinkos vertės teisingumu. Šiuo atveju byloje nėra pateikta pakankamai ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginius apie didesnę Turto vertę (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Kartu pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1308-258/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-77-794/2020; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-885-855/2022).

19. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis, nustatydamas turto vertę, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

20. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 510-513 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjos A. Ž. skundo dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė