Kauno apygardos teismo nutartis, eB2-666-254/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-02
Bylos Nr.: eB2-666-254/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00262-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Burdulienė
Pareiškėjas: mažosios bendrijos „Pagalbinis LT“
Suinteresuotas asmuo: D. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. eB2-666-254/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00262-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11.

(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Pagalbinis LT“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Audmina“ prašymą pripažinti atsakovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Pagalbinis LT“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys D. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti bankrutuojančios MB „Pagalbinis LT“ (toliau – Bendrija ar Įmonė) bankrotą tyčiniu. Taip pat prašė pripažinti, kad už Bendrovės tyčinį bankrotą yra atsakingas jos vadovas D. B. bei apriboti jo teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

2. Pareiškėjo vertinimu, egzistuoja šie Bendrovės tyčinio bankroto požymiai:

2.1. buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai;

2.2. įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos;

2.3. juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

3. Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymo ir nuostolingų veiksmų atlikimo

3.1. D. B. nevykdė savo kaip vadovo pareigų iki bankroto bylos iškėlimo, tyčiniais veiksmais blogino Bendrijos finansinę būklę, paslaugų pirkėjams atsiskaičius už paslaugas bankiniu pavedimu, vadovas išgrynindavo lėšas banko kortele, jas įtraukdamas į avansinę apyskaitą (pinigai nuolat buvo atskaitingo asmens t. y. D. B. žinioje), nors lėšas naudojo savo reikmėms, likutis avansinėje apyskaitoje nuolat augo, įsiskolinimas remiantis avansine apyskaita 19 180,47 Eur (priedas Nr. 9). Vadovas taip pat avansu išmokėdavo lėšas Bendrijos nariams, nors Bendrija buvo nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors remiantis JANĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis juridinio asmens vadovas turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui esant nemokiam. Tokiais veiksmais D. B. pažeidė JANĮ nustatytą imperatyvią pareigą. Iškėlus bankroto bylą, BMB „Pagalbinis LT“ nemokumo administratoriui buvęs Bendrijos vadovas neįvykdė ir imperatyviai įstatymo bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytos pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės balansą, t. y. finansinę atskaitomybę, BMB „Pagalbinis LT“ bankroto bylos iškėlimo dienai Bendrijos finansinės atskaitomybės buvęs įmonės vadovas D. B. nepateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, jam keliant bankroto bylą BMB „Pagalbinis LT“, tuo pažeidė JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, todėl teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

3.2. D. B., būdamas BMB ,,Pagalbinis LT“ narys ir vadovas, pagal civilinių paslaugų teikimo sutartį nuo Bendrijos veiklos pradžios 2018-01-16 sudarinėjo civilinės veiklos sutartis su kitais Bendrijos nariais, tačiau remiantis LR Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusia nuo 2015-05-28 iki 2020-11-19, numatytas draudimas bendrijos nariams ne tik dirbti pagal darbo sutartis bendrijoje, bet ir sudaryti su bendrija civilines sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vieną išimtį – kai būdavo sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis su vadovu – bendrijos nariu. Nemokumo administratorei nebuvo perduoti nei prašymai dėl lėšų išmokėjimo nariams, nei civilinių paslaugų sutartys. SODROS duomenimis per visą Bendrijos veiklos laikotarpį (priedas Nr.12) BMB ,,Pagalbinis LT“ buvo įdarbinti 8 darbuotojai, kurie pagal darbo sutartis dirbo trumpą laiką, tarp kurių ir D. B., tačiau vėliau jie tapo Bendrijos nariais ir su Bendrija sudarė civilinių paslaugų teikimo sutartį. Bendrijos nariams 2018 m. pagal civilinių paslaugų sutartį buvo išmokėta 43 010,00 Eur (priedas Nr.10). Vadovas D. B. taip pat su Bendrija buvo sudaręs civilinių paslaugų teikimo sutartį, tačiau vertinant turimus finansinius dokumentus, nėra galimybės nustatyti, koks užmokestis buvo paskirtas vadovui pagal civilinių paslaugų sutartį. D. B. per pirmus veiklos metus išsimokėjo 22 000 Eur darbo užmokesčio.

3.3. Nemokumo administratorei vadovas neperdavė jokių Bendrijos personalo, narių dokumentų, civilinių sutarčių, neįmanoma nustatyti Bendrijos narių susirinkimų sprendimų, jeigu tokie buvo šaukiami, civilinių paslaugų sutarčių turinio, kokios buvo sutarties šalys, ar jos buvo sudaromos su pačiu vadovu ar su Bendrija.

3.4. Bendrijos vadovo elgesys, kai nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atitinka sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo apibrėžimą ir sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu. Atsakovas nepagrindė aplinkybės, kad dokumentai yra neišsaugoti ar prarasti, todėl darytina išvada, kad buvo sąmoningai vengiama perduoti įmonės dokumentus administratoriui. D. B. veikė išimtinai savo, o ne BMB „Pagalbinis LT“ interesais, nesilaikė nei CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų, nei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintų specialiųjų pareigų bendrovės vadovui, kas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

4. Dėl įmonės veiklos organizavimo, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.

Šalies argumentai

4.1. Iki šios dienos nemokumo administratoriui bendrijos turtas ir dokumentai nėra perduoti, todėl nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl baudos D. B. skyrimo. D. B. savo veiksmais ir neveikimu sąmoningai blogai valdė Bendriją, kas nulėmė jos bankrotą, ir dėl to padarė Bendrijos kreditoriams didelės turtinės žalos (priedas Nr.15).Viso iš BMB ,,Pagalbinis LT“ kasos MB ,,Pagalbinis darbininkas“ , kurios vadovas taip pat buvo D. B., buvo išmokėta 2018-09-30 – 15 929.65 Eur ; 2018-10 -30 – 652.30 Eur, viso 27 581.95 Eur grynais (priedas Nr.6), tačiau nemokumo administratorei susipažinti su MB ,,Pagalbinis darbininkas“ mokestinio patikrinimo byla nepavyko. D. B., pirkėjams atsiskaičius už paslaugas bankiniu pavedimu, išgrynindavo lėšas iš BMB ,,Pagalbinis LT“ sąskaitos banko kortele, jas įtraukdamas į avansinę apyskaitą (pinigai nuolat buvo atskaitingo asmens t. y. D. B. žinioje), nors lėšas naudojo savo reikmėms, likutis avansinėje apyskaitoje nuolat augo, įsiskolinimas remiantis avansine apyskaita yra 19 180,47 Eur (priedas Nr.9). 2018-10-31 vadovo D. B. kaip atskaitingo asmens žinioje buvo 19 180,47 Eur (avanso likutis 5426,16, kasos išlaidų orderis 13 754,31 Eur) BMB ,,Pagalbinis LT“ lėšų, tačiau neaišku kokiu tikslu jos buvo išmokėtos atskaitingam asmeniui. D. B. nepateikė jokių sutarčių, sudarytų su užsakovais, todėl galimai D. B. pasisavino iš Bendrijos minėtą sumą, kadangi kam ji buvo panaudota, kokiems atsiskaitymams, lieka neaišku. Remiantis turimais finansiniais dokumentais, dauguma atsiskaitymų su BMB ,,Pagalbinis LT“ buvo vykdomi grynaisiais pinigais. Kadangi nuo 2018 m. spalio mėn. buvo nutraukta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, BMB ,,Pagalbinis LT“ apskaitoje nėra apskaityti pinigų priėmimo kvitai už 13 429,78 Eur, už 2019 m. pagal kasos pajamų orderius ir pinigų priėmimo kvitus nėra apskaityta 32 390,44 Eur. Viso 45 820,22 Eur neapskaitytų ir neįneštų į kasą pajamų, kurias galimai pasisavino D. B..

4.2. Atsakovas piktybiškai nevykdo Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi BMB „Pagalbinis LT“ bankroto byloje nustatyto įpareigojimo pareiškėjo ir D. B. nustatytų įpareigojimų perduoti Įmonės dokumentus ir turtą administratoriui, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog buvęs Įmonės vadovas siekia nuslėpti Įmonės dokumentus bei galimai tikrąsias Įmonės bankroto priežastis. Administratoriaus nuomone, dalis Įmonės finansinių dokumentų galimai yra sunaikinti, neperduotas Įmonės turtas pasisavintas, sunaikintas, prarastas ir iššvaistytas, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pripažinti BUAB „Pagalbinis LT“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

5. Dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo ir aplaidaus tvarkymo

5.1. Nuo 2018 m. sausio 16 d. įsteigus MB ,,Pagalbinis LT“ D. B. einant vadovo pareigas, įmonės vardu buvo įsigyta tokių prekių kaip skalbimo mašina, rankinukai, piniginės, striukė, alkoholis, mokėta už apgyvendinimo, būriavimo, maitinimo paslaugas, kurios dažniausiai buvo įsigyjamos savaitgaliais, švenčių metu. Įrodymų, pagrindžiančių, kad šios prekės ir paslaugos buvo skirtos išimtinai tik juridinio asmens veiklai ar kitų dokumentų, parodančių, kur apskritai jos buvo panaudotos, pavyzdžiui, vadovo įsakymai dėl darbuotojų komandiravimo, paslaugų sutartys su klientais, įmonės apskaitoje taip pat nėra, kitos išlaidos taip pat nėra įtrauktos prie reprezentacinių t. y. joms buvo neleidžiami atskaitymai. Kyla pagrįstų abejonių, ar iš tiesų šie pirkimai buvo orientuoti tik į BMB ,,Pagalbinis LT“ interesus ir veiklos tikslus ir D. B. kaip vadovo pareigą veikti išimtinai tik juridinio asmens naudai.

5.2. Patikrinus turimas sąskaitas faktūras, matyti, kad BMB ,,Pagalbinis LT“ vykdė tokius pardavimus kaip langai, santechnikos įranga, plokštės, pardavė statybines medžiagas, statybinį laužą, tačiau pardavimuose tai deklaruota nebuvo, todėl iš esmės buvo parduota tai, ko Bendrija net neturėjo, nes Bendrijos veikla buvo darbuotojų nuoma. Todėl nepateikus išsamių paaiškinimų ir (ar) įrodymų, kur už įmonės lėšas įsigytos prekės buvo panaudotos, buhalterinė apskaita yra neišsami, netinkama ir nemokumo administratoriui yra neįmanoma visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t. y., tokios pasekmės yra tiesiogiai susijusios su padarytu BAĮ 4 straipsnio pažeidimu.

5.3. Įvertinusi turimas BMB ,,Pagalbinis LT“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras nemokumo administratorius nustatė, kad nuo 2018 m. sausio mėn. buvo vykdoma darbuotojų nuoma, neva atliekamos paslaugos, išrašomos PVM sąskaitos faktūros, nors pirmasis SODROJE apdraustas darbuotojas buvo tik nuo 2018-04-04. Vienintelis Bendrijos narys nuo įsteigimo 2018 m. sausio 18 d. buvo D. B., tik vėliau 2018 m. vasario mėn. pabaigoje į Bendriją buvo priimti kiti nariai. Sąskaitose faktūrose nurodytos darbo valandos yra nelogiškos (priedas Nr.17), todėl galimai sąskaitos buvo išrašomos fiktyviai, nevykdant jokių pagalbinių darbų pirkimo. Vėlesniais 2018 m. mėnesiais t. y. kovo ir balandžio mėn. išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose nurodyti paslaugų pavadinimai ir bendras atlikimo laikas nesutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kovo mėn. Bendrija apskritai nebuvo įdarbinusi jokių darbuotojų (priedas Nr.12). Tai įrodo aplaidų tiek Bendrijos darbuotojų darbo laiko, tiek bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.

5.4. Iškėlus bankroto bylą D. B. ir toliau nevykdo savo imperatyvių pareigų, sąmoningai neperduoda administratoriui Bendrijos dokumentų ir turto bei neatlygina Bendrijai dėl savo veiksmų padarytos žalos. Iš Įmonės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti Įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, vykdytų grynųjų pinigų 10 operacijų ir pan., nes Įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis). BMB ,,Pagalbinis LT“ VĮ Registrų centrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Neturint visų BMB „Pagalbinis LT“ dokumentų, kurių neperdavė D. B., nėra įmanoma nustatyti užsakymų sumų ir kitų svarbių aplinkybių, nėra sutarčių su užsakovais, susijusiomis įmonėmis, kurias išsiaiškinti bus galima išreikalavus ir patikrinus visus BMB „Pagalbinis LT“ dokumentus. Nemokumo administratoriui gavus dalį dokumentų, trūksta didelės dalies bendrijos dokumentų (nėra perduotos įmonės sutartys, personalo dokumentai, mažosios bendrijos narių stojimo/išstojimo iš bendrijos, civilinių paslaugų sutartys). Todėl nemokumo administratoriaus nuomone, D. B. neteisėti veiksmai, t. y. sąmoningas dokumentų slėpimas bei aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas nulėmė tai, kad neįmanoma visapusiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, kas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepimu į pareiškimą prašo teismo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti ir BMB „Pagalbinis LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu, BMB „Pagalbinis LT“ buvusiam vadovui D. B. apriboti teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

6.1. Inspekcijos nuomone, nemokumo administratoriaus pareiškime pateikti buvusio atsakovės vadovo D. B. veiksmai blogino bendrijos finansinę būklę, paslaugų pirkėjams atsiskaičius už paslaugas bankiniu pavedimu, buvęs vadovas išgrynindavo lėšas banko kortele, jas įtraukdamas į avansinę apyskaitą ir šias lėšas naudojo savo reikmėms (įmonės vardu išmokėjo lėšas bendrijos nariams, taip pat buvo įsigyta skalbimo mašina, piniginės, rankinukai, striukės, alkoholis, statybinės medžiagos bei savaitgaliais ir švenčių metu buvo mokama už apgyvendinimo, būriavimo, maitinimo paslaugas ir pan.) rodo, kad buvo sąmoningai didinamas BMB „Pagalbinis LT“ nemokumas, siekiant išvengti ar žymiai apsunkinti atsiskaitymą su kreditoriais. BMB „Pagalbinis LT“ buvęs vadovas ir akcininkas ne tik, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonei nemokiai, tačiau ir ėmėsi drastiškų, ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstų, itin rizikingų verslo sprendimų. Buvęs Bendrijos vadovas neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“, taip pat VMI prie FM neteikė pelno mokesčio deklaracijų už 2019 metus bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 2018 metų lapkričio mėnesį ir 2019 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesius. Iškėlus bankroto bylą BMB „Pagalbinis LT“ buvęs bendrijos vadovas neįvykdė pareigos sudaryti ir perduoti nemokumo administratoriui įmonės finansinės atskaitomybės bei turto. Finansinės atskaitomybės buvęs vadovas taip pat nepateikė ir teismui keliant BMB „Pagalbinis LT“ bankroto bylą, tuo pažeidė JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, todėl teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. VMI prie FM nuomone, Bendrijos bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai Bendrijos vadovo D. B. veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

7. Atsiliepimu į prašymą dėl BMB ,,Pagalbinis LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu suinteresuotas asmuo D. B. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

7.1. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad BMB „Pagalbinis LT“ pagrindinė veiklos sritis yra laikinojo įdarbinimo veikla, licencijuota veikla su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusi veikla. www.rekvizitai.lt duomenimis, įmonės MB „Pagalbinis LT“ veiklos aprašymas „visos pagalbinių darbuotojų paslaugos Lietuvoje ir Europoje“, taip pat kaip veiklos sritys nurodomos personalo atranka, darbo paieška, įdarbinimas, statyba, tarpininkavimas.

7.2. Nepagrįstas pareiškimo argumentas, kad D. B. nebendradarbiavo ir nepateikė prašomų įmonės dokumentų. D. B. nemokumo administratoriui nurodė, kad prašomų dokumentų pateikti negali, kadangi šiuo metu, tiek prašymo pateikimo dienai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00003-21, kuriame D. B. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. padarymo, t. y., kad būdamas MB „Pagalbinė ranga“ direktoriumi apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. fiksavo PVM sąskaitas faktūras su mažosiomis bendrijomis MB „Pagalbinis darbininkas“, MB „Senoji paslaptis“, MB „Pagalbiniai darbai“, MB „Pagalbinis veža“ bei MB „Pagalbinis LT“. Ikiteisminiame tyrime yra paskirtas specialisto tyrimas, o tyrimui atlikti paimti įvairūs dokumentai, taip pat ir MB „Pagalbinis LT“ buhalteriniai dokumentai. Todėl suinteresuoto asmens nuomone, yra pagrindas stabdyti civilinę bylą (CPK 163 straipsnio 3 dalis), kadangi paimti ikiteisminiame tyrime dokumentai yra reikšmingi šioje civilinėje byloje klausimo dėl MB „Pagalbinis LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu išsprendimui, be to, ikiteisminiame tyrime ir baudžiamosios bylos nagrinėjime, jei byla bus perduota teismui, bus atsakyta į klausimus, kurie yra reikšmingi šioje civilinėje byloje bei bus pateiktos specialistų išvados, t. y. išanalizavus buhalterinius dokumentus bus pateikti specialių žinių reikalaujantys atsakymai į klausimus, kurie bus reikšmingi šioje civilinėje byloje – ar egzistuoja aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad vis tik D. B. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, ar buvo teikiami fiktyvūs finansiniai dokumentai bei nustatyti, ar bankrotas buvo tyčinis.

7.3. Nemokumo administratorius pareiškime deklaratyviai nurodo, kad D. B. sudarė žalingus sandorius su susijusiomis įmonėmis, taip pat pateikiamos išvardintos su D. B. susijusios įmonės, tačiau nenurodoma kaip jos susijusios, o pastabose nurodoma informacija yra neaiški ir neinformatyvi. Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kokiais būtent veiksmais ar neveikimu buvo sąlygotas tyčinis MBN „Pagalbinis LT“ bankrotas.

7.4. Nors nemokumo administratorius nurodo, kad D. B. nevykde? savo kaip vadovo pareigu? iki bankroto bylos is?ke?limo, tyc?iniais veiksmais blogino bendrijos finansine? bu?kle?, paslaugu? pirke?jams atsiskaic?ius uz? paslaugas bankiniu pavedimu, vadovas is?grynindavo le?s?as banko kortele, jas ištraukdamas i? avansine? apyskaita?, tačiau nedetalizavo D. B., kaip MB „Pagalbinis LT“ vadovo veiksmų ar neveikimo, kurie, nemokumo administratoriaus nuomone, sąlygojo tyčinį bankrotą.

7.5. Nors pareiškime nurodoma, kad D. B. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nemokumo administratorius nepateikė konkrečių ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp vadovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tyčinio bankroto.

7.6. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, t. y. vien JANĮ 7 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

7.7. Nemokumo administratorius prie pareiškimo pateiktu priedu Nr. 7 įrodinėja, kad D. B. netinkamai naudojo įmonės lėšas. Priede taip pat nurodomos niekuo nepagrįstos nemokumo administratorės interpretacijos – UAB „Zinzino“ perkama kava mažosios bendrijos nariams ir veiklai vykdyti, buvo perkami drabužiai, reikalingi būtent įmonės veiklai vykdyti, alkoholis perkamas tiek dovanoms, tiek pačios įmonės šventėms.

7.8. Nemokumo administratorius neteisingai vertina faktines aplinkybes ir pareiškime dėl MB „Pagalbinis LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodo, kad tarp MB „Pagalbinis LT“ ir Bendrijos narių iš tiesų de facto buvo sudarytos darbo sutartys. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-136-1126/2021 pagal kitos įmonės – ieškovės MB „Pagalbinė ranga“ ieškinį, kuriuo teismo prašė panaikinti 2020 m. liepos 7 d. Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. DGKS-4265; atmesti atsakovo H. R. reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei kitų, su darbo santykiais susijusių, išmokų; civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl darbo santykių ir mažosios bendrijos narių santykio atskyrimo. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu konstatavo, kad visiškai analogiškoje situacijoje nenustatytas faktinių darbo santykių egzistavimas. Taigi nemokumo administratorė neteisingai interpretuoja faktines aplinkybes, galų gale toks vertinimas prieštarauja sutarties laisvės principui ir pacta sunt servanda principui

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1235-254/2021 (dabartinis Nr. eB2-450-254/2022) atsakovei MB ,,Pagalbinis LT“ iškelta bankroto byla. Bendrovės nemokumo administratoriumi paskirta UAB ,,Audmina“ (toliau – administratorius). Teismas pripažino, kad MB „Pagalbinis LT“ yra nemoki, nes neatsiskaito su kreditoriais, nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų institucijoms, kurioms privalo jas teikti, įmonėje apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra, kas rodo, jog įmonė veiklos nevykdo, nekilnojamojo turto neturi, įmonės vardu registruotų transporto priemonių nėra (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

9. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 26–33 punktus).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto procesas MB „Pagalbinis LT“ buvo inicijuotas galiojant JANĮ, o pareiškėjas (nemokumo administratorius) tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo iš esmės buvus atliktus galiojant ĮBĮ. Taigi šioje byloje įrodinėjamas tinkamo įmonės valdymo pareigos pažeidimas, kuris iš esmės buvo atliktas galiojant ĮBĮ, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Taigi prašymas dėl UAB „Pagalbinis LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal ĮBĮ teisės normas.

Dėl tyčinio bankroto požymių

12. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaujantis JANĮ nuostatomis ir tokiais pagrindais: akivaizdžiai Bendrovei nuostolingų sandorių sudarymu ir nuostolingų veiksmų atlikimu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas); įmonės veiklos organizavimu taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas); apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. Nustačius, kad šiuo atveju klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjamas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, teismo vertinimu, administratoriaus nurodytus tyčinio bankroto pagrindus atitinka šios ĮBĮ nuostatos: buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

14. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d.) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Tačiau 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus ĮBĮ, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

15. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

16. Praktikoje pripažįstama, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

17. Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

18. Nemokumo administratorius ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio egzistavimą grindžia tuo, kad buvęs Bendrovės vadovas nėra iki šiol perdavęs Bendrovės turto, buhalterinės apskaitos, registrų ir kitų dokumentų nemokumo administratoriui, Bendrovė nebuvo išviešinusi finansinių ataskaitų. Nemokumo administratoriaus vertinimu, toks elgesys patvirtina, jog šie dokumentai yra neišsaugoti, sąmoningai paslėpti, todėl neįmanoma visapusiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

19. Pastebėtina, kad įmonės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu veikimu, bet ir aplaidžiu neveikimu. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1-2 dalys). Vedama buhalterinė apskaita ir apskaitos dokumentai yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, jų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita ir dokumentų neišsaugojimas įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Todėl kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015), tačiau tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra tik sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-467-157/2017).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvęs Bendrijos vadovas neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ nuo pat įmonės įregistravimo, t. y. nuo 2018 m. sausio 16 d., taip pat VMI prie FM atsiliepime į prašymą nurodė, kad atsakovės vadovas neteikė pelno mokesčio deklaracijų už 2019 metus bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 2018 metų lapkričio mėnesį ir 2019 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesius. Todėl yra pagrindas išvadai, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis).

21. Iškėlus bankroto bylą BMB „Pagalbinis LT“, buvęs bendrijos vadovas neįvykdė pareigos sudaryti ir perduoti nemokumo administratoriui įmonės finansinės atskaitomybės bei turto. Nemokumo administratorius savo pastangomis gavo tik dalį MB „Pagalbinis LT“ dokumentų iš įmonės, tvarkiusios atsakovės apskaitą, tačiau BMB „Pagalbinis LT“ valdymo organai nėra perdavę dokumentų, susijusių su bendrovės apskaita (personalo dokumentų, dokumentų, kuriuose atsispindėtų pirkimai pardavimai, sutartys, užsakymai, kasa, avansinės apyskaitos ir kt.), kuriuos privalėjo pateikti po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas sutinka su pareiškėja, kad šių duomenų trūkumas neleidžia nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus, įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.

22. Iš kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 16 d., įsteigus MB ,,Pagalbinis LT“, D. B. einant Bendrijos vadovo pareigas, įmonės vardu įsigytos prekės: skalbimo mašina, rankinukai, piniginės, striukė, alkoholis, mokėta už apgyvendinimo, būriavimo, maitinimo paslaugas, kurios dažniausiai buvo įsigytos savaitgaliais, švenčių metu. Buvęs įmonės vadovas D. B. kartu su atsiliepimu į pateiktą prašymą nurodė, kad minėtos prekės ir paslaugos buvo įsigyjamos įmonės ir jos darbuotojų poreikiams tenkinti, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (vadovo įsakymų dėl darbuotojų komandiravimo, paslaugų sutarčių su klientais). Todėl sutiktina su nemokumo administratoriumi, kad kyla pagrįstų abejonių, kad šie pirkimai nebuvo orientuoti į BMB ,,Pagalbinis LT“ interesus ir veiklos tikslus, todėl blogino jos finansinę padėtį.

23. Nemokumo administratorius, patikrinęs turimas Įmonės sąskaitas faktūras, nustatė, kad BMB ,,Pagalbinis LT“ vykdė tokius pardavimus kaip langai, santechnikos įranga, plokštės, pardavė statybines medžiagas, statybinį laužą, tačiau pardavimuose tai deklaruota nebuvo, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad iš esmės buvo parduota tai, ko bendrija neturėjo, nors bendrijos veikla buvo darbuotojų nuoma. Todėl buvusiam įmonės vadovui nepateikus išsamių paaiškinimų ir (ar) įrodymų, kur už įmonės lėšas įsigytos prekės buvo panaudotos, yra pagrindas konstatuoti, kad buhalterinė apskaita nebuvo vesta tinkamai ir išsamiai, todėl nemokumo administratoriui nėra įmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

24. Įvertinęs turimas BMB ,,Pagalbinis LT“ išrašytas sąskaitas faktūras, nemokumo administratorius nustatė, kad nuo 2018 m. sausio mėn. buvo vykdoma darbuotojų nuoma, neva atliekamos paslaugos, išrašomos sąskaitos faktūros, nors pirmasis SODROJE apdraustas darbuotojas buvo deklaruotas tik nuo 2018-04-04. Vienintelis Bendrijos narys nuo įsteigimo 2018 m. sausio 18 d. buvo D. B., tik vėliau 2018 m. vasario mėn. pabaigoje į Bendriją buvo priimti kiti nariai. Sąskaitose faktūrose nurodytos darbo valandos yra nelogiškos (pareiškimo priedas Nr.17), todėl galimai sąskaitos buvo išrašomos fiktyviai, nevykdant jokių pagalbinių darbų pirkimo. Vėlesniais 2018 m. mėnesiais t. y. kovo ir balandžio mėn. išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose nurodyti paslaugų pavadinimai ir bendras atlikimo laikas nesutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kovo mėnesį bendrija apskritai nebuvo įdarbinusi jokių darbuotojų (pareiškimo priedas Nr.12). Dėl nurodytų aplinkybių buvęs įmonės vadovas atsiliepime į prašymą nepasisakė, minėtų aplinkybių nepaneigė, sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų, dėl kurių nemokumo administratoriui kilo pagrįstų abejonių nedetalizavo, jų nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su nemokumo administratoriumi, kad tokie įmonės vadovo veiksmai įrodo aplaidų tiek Bendrijos darbuotojų darbo laiko, tiek Bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.

25. Taigi, vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad buvusiam Įmonės vadovui nemokumo administratoriui neperdavus įmonės sudarytų sutarčių, personalo dokumentų, mažosios bendrijos narių stojimo/išstojimo iš bendrijos dokumentų, civilinių paslaugų sutarčių ir kitų įmonės dokumentų, iš turimų įmonės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti Įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, vykdytų grynųjų pinigų operacijų, nėra įmanoma nustatyti užsakymų sumų ir kitų svarbių aplinkybių.

26. Pastebėtina, kad siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovės MB „Pagalbinis LT“ vadovą pateikti duomenis, reikalingus bankroto bylai iškelti, t. y. MB „Pagalbinis LT“ kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; MB „Pagalbinis LT“ finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos (2021 m. birželio 2 d.) ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti. Minėta nutartis 2021 m. birželio 4 d. buvo išsiųsta atsakovės buveinės ir atsakovės administracijos vadovo gyvenamosios vietos adresais, tačiau grįžo neįteikta, nurodant neįteikimo priežastį – „neatsiėmė pašte“. 2021 m. birželio 18 d. nutartis pakartotinai išsiųsta tuo pačiu atsakovės buveinės adresu, tačiau grįžo neįteikta, nurodant neįteikimo priežastį – „neatsiėmė pašte“. Taigi, įmonės finansinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti ir Bendrijos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

27. Atsakovės vadovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad prašomų dokumentų nemokumo administratoriui pateikti negali, kadangi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00003-21, kuriame D. B. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymo, t. y., kad būdamas MB „Pagalbinė ranga“ direktoriumi apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. fiksavo PVM sąskaitas faktūras su mažosiomis bendrijomis MB „Pagalbinis darbininkas“, MB „Senoji paslaptis“, MB „Pagalbiniai darbai“, MB „Pagalbinis veža“ bei MB „Pagalbinis LT“. Ikiteisminiame tyrime yra paskirtas specialisto tyrimas, o tyrimui atlikti paimti įvairūs dokumentai, taip pat ir MB „Pagalbinis LT“ buhalteriniai dokumentai. Minėtų aplinkybių teismas neturi pagrindo laikyti pateisinančiomis įmonės dokumentų neperdavimą tiek nemokumo administratoriui, tiek teismui, kadangi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba 2022 m. sausio 14 d. raštu „Dėl MB „Pagalbinis LT“ informavo teismą, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 06-6-00003-21 D. B. nėra pateikęs jokių MB „Pagalbinis LT“ dokumentų. Su šia įmone susijusius dokumentus pateikė tik bankroto administratorius UAB „Audmina“. Šiuo pagrindu laikytinas nepagrįstu ir Įmonės buvusio vadovo prašymas stabdyti civilinę bylą (CPK 163 straipsnio 3 dalis), tuo labiau, kad minėtame ikiteisminiame tyrime tiriami D. B. veiksmai, susiję ne su MB „Pagalbinis LT“, o su MB „Pagalbinė ranga“ buhalterinės apskaitos tinkamu tvarkymu.

28. Nustačius minėtas aplinkybes, atsakovės buvusio vadovo veiksmai (neveikimas) laikytini sąmoningu dokumentų slėpimu bei aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimu, kurie nulėmė tai, kad neįmanoma visapusiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, kas atitinka nemokumo administratoriaus nurodytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį arba šiuo atveju taikytino ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį.

29. Kaip jau minėta, įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu pakanka konstatuoti bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Todėl net minėto Bendrovės tyčinio bankroto požymio konstatavimas sudaro pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Įvertinęs pareiškėjo argumentus pagal turimus Bendrijos dokumentus dėl jau paminėtų sandorių (nutarties 22, 23 punktai), nesusijusių su įmonės veikla, taip pat dėl 19 180,47 Eur įsiskolinimo remiantis avansine apyskaita (priedas Nr. 9, DOK-28041), kai 2018-10-31 vadovo D. B., kaip atskaitingo asmens žinioje, buvo 19 180,47 Eur (avanso likutis 5426,16, kasos išlaidų orderis 13 754,31 Eur) BMB ,,Pagalbinis LT“ lėšų (šios nutarties 4.1. punktas, DOK-28041), tačiau neaišku kokiu tikslu jos buvo išmokėtos atskaitingam asmeniui ir nesant duomenų apie jų panaudojimą Bendrovės interesams, teismas gali pritarti pareiškėjui, kad tokie sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui, o vadovo sprendimai išsimokėti dideles avansines išmokas, teikia pagrindą konstatuoti ir dar vieną tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Dėl sankcijos buvusiam Bendrovės vadovui

30. Pareiškėjas teismo taip pat prašė apriboti buvusiam Bendrovės vadovui D. B. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu. Prašymą nemokumo administratorius grindžia tuo, kad buvęs įmonės vadovas neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti, be to, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos, tuo pažeidė JANĮ 13 straipsnio 2 dalies nuostatas.

31. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras šio įstatymo nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo pateiktas po JANĮ įsigaliojimo, todėl jam spręsti taikytos šio įstatymo nuostatos.

32. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019-12-31 galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška šiam ginčui aktualioms JANĮ 13 straipsnio 2 – 3 dalims) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

34. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų, o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu. Sprendžiant, ar taikyti aptariamą apribojimą įmonės vadovui, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

35. Iš nemokumo administratoriaus prašymo turinio matyti, jog prašymas apriboti teisę buvusiam MB „Pagalbinis LT“ vadovui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu grindžiamas iš esmės JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų 1 ir 3 punktų pagrindu, t. y. dėl to, kad buvęs vadovas neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso; įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir kitos informacijos, susijusios su įmonės veikla.

36. Nagrinėjamu atveju buvusio Bendrovės vadovo veiksmai, pažeidžiant šioje nutartyje jau minėtas BAĮ nuostatas iš esmės neleidžia tiksliai nustatyti realaus Bendrovės nemokumo būklės atsiradimo momento, o byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai, kiek nemokumo administratoriui pavyko jų gauti, tikėtina, neatspindi tikrosios Bendrovės finansinės padėties, todėl negalima nustatyti konkretaus Bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo atsiradimo momento. Iš nemokumo administratoriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad įsipareigojimai kreditoriams pradėjo didėti dar nuo 2018 m. gegužės mėnesio, tačiau konkrečiai nustatyti momentą, kuomet atsakovės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo konstatuoti byloje esančių duomenų nepakanka. Todėl šiuo pagrindu konstatuoti minėto atsakovės vadovo pareigos pažeidimo nėra pagrindo.

37. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

38. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1235-254/2021 (naujas bylos Nr. eB2-450-254/2022), kuria MB „Pagalbinis LT“ buvo iškelta bankroto byla kartu nustatė, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Atsakovės vadovas buvo tinkamai informuotas apie teismo įpareigojimą bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus ir turtą, nepaisant to, teismo įpareigojimo nevykdė, kartu nereagavo ir į nemokumo administratoriaus raginimus perduoti įmonės turtą ir dokumentus, o taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą ir dokumentus, priežastis.

39. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje būtent atsakovės vadovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybę, kokius įmonės dokumentus ir turtą jis perdavė ikiteisminio tyrimo institucijoms, dėl ko teismo įpareigojimo negalėjo įvykdyti laiku, kad apie šias aplinkybes bankroto administratorius buvo tinkamai informuotas. Be to, jam tenka pareiga įrodyti ir aplinkybę, jog įmonės dokumentų ir turto jis laiku neperdavė dėl svarbių priežasčių arba ne nuo dėl jo priklausančių aplinkybių.

40. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės vadovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių Bendrovės dokumentų ir turto perdavimą ikiteisminio tyrimo institucijoms (kaip minėta šioje nutartyje anksčiau, institucijos šį faktą paneigė), nepateikė duomenų apie tai, kad dėl šių aplinkybių egzistavimo jis informavo bankroto administratorių bei, kad bankroto administratorius su juo vengė bendradarbiauti.

41. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina, kad padaryto pažeidimo pobūdis ir tęstinumas įrodo atsakovės vadovo kaltę ir nesąžiningumą, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją, nes, būdamas juridinio asmens vadovu, netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino laiku ir tinkamai įmonės turto ir dokumentų perdavimo, tokie vadovo veiksmai akivaizdžiai vilkina bankroto procesą, pažeidžia bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl negali būti toleruojami.

42. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas konkretus asmens teisės užimti vadovaujamas pareigas apribojimo terminas, t. y. nuo 1 iki 5 metų. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį, teismo vertinimu 2 metų teisės užimti vadovaujamas pareigas apribojimo terminas savo pasekmėmis yra proporcingas MB „Pagalbinis LT“ buvusio vadovo padarytam pažeidimui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti bankrutuojančios mažosios bendrijos „Pagalbinis LT“, juridinio asmens kodas 304748745, bankrotą tyčiniu.

A. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)teisę 2 (du) metus eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratoriui, pavedant jam su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Dalė Burdulienė