Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-04-26 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant 74 MGL baudą;

2) 2013-10-03 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 6 mėnesiams;

3) 2015-04-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant 148 MGL (5 573,68 EUR) baudą;

4) 2015-06-29 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 MGL (152 EUR) baudą, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 152 MGL (5 776 EUR) bauda, 2015 m. spalio 12 d. išduotas vykdomasis dokumentas, 2019 m. rugsėjo 29 d. bauda išieškota;

5) 2016-09-06 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 148 MGL (5573,68 EUR) bauda, taikant BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi skirta papildoma pareiga 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

6) 2017-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje, taikant BK 67 straipsnį, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (564,90 EUR) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) 2018-01-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, taikant BK 64 straipsnį, bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 152 MGL (5 776 EUR) bauda, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2018-04-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, taikant BK 63 straipsnį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 152 MGL (5 776 EUR) bauda, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis;

8) 2019-02-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalis, skirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir Vilniaus regiono teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendį, skirta galutinė subendrinta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 152 MGL (5 776 EUR) bauda, visiškai jas sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių bei 5 776 EUR, t. y. 152 MGL dydžio bauda, taikant BK 65 straipsnio 2 dalį, baudą nustatyta vykdyti atskirai;

9) 2019-10-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, skirtas 45 parų areštas. BK 64¹ straipsniu - skirtas 30 (trisdešimt) parų areštas. Subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu), skirta galutinė subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) 2020-10-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019-10-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis S. A. 2024 m. gegužės 16 d. apie 16.30 val., atvykęs buvusios sugyventinės G. K. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme reikalavo pasimatyti su savo vaiku A. K., gim. (duomenys neskelbtini), o gavęs neigiamą atsakymą, pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais su vaiku neleidusią pasimatyti buvusią sugyventinę G. K. ir tarp jų kilusio žodinio konflikto metu tyčia dešine ranka griebė G. K. už gerklės ir spaudė, kol tokį jo vykdomą neteisėtą veiksmą pastebėjo ir pradėjo drausminti į namo kiemą išėjusi G. K. teta A. R., po ko, patraukęs ranką nuo G. K. gerklės ir pastarajai pasišalinus į namų vidų, tęsdamas savo neteisėtą veiką, nuėjo jai iš paskos ir gyvenamojo namo viduje, virtuvėje, vėl dešine ranka griebė G. K. už gerklės ir spaudė ją, tokiais bendrais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis S. A. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino visiškai ir parodė, kad nuolat iš Baltarusijos atveždavo vaikui mišinukų ir sauskelnių. Penktadienį buvo atvažiavęs pas vaiką. Išvažiuojant G. K. jo neperspėjo, kad reikės eiti pas notarą. Tą dieną buvo išvažiavęs, o G. K. paskambino ir pasakė, kad už 10 minučių turi būti pas notarą. Paprašė, kad ji perkeltų registraciją kitai dienai. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), galvojo, kad padės mišinuką, sauskelnių ir greitai išvažiuos. Įėjęs į kiemą pasisveikino su jos teta, paklausė kur G. K.. Pamatė savo vaiką lopšelyje. Paklausė, ar gali prie jo prieiti. G. K. labai supyko, neleido prieiti. Ji buvo labai agresyvi. Jam einant prie vaiko, G. K. pribėgo jam iš galo ir pradėjo jį draskyti. Atstūmė ją. Atėjo jos teta. Tada užėjo į namo vidų, pasiėmė savo daiktus, pasakė, kad daugiau kojos ten nekels ir išvažiavo. Kiekvieną mėnesį pervesdavo išlaikymą vaikui po 250,00 Eur. G. K. reikalavo mokėti daugiau, jeigu jis nori matyti vaiką dažniau. Kartu su ja gyveno nuo 2020 metų. Ji visada norėjo vadovauti, ji nuolat grasino, ji niekada neatsiprašo. O kai kaltas jis, visada jos atsiprašo. Maždaug (duomenys neskelbtini) metais G. K. pastojo, bet vaikas mirė. Jie išsiskyrė. Susirado kitą moterį. Po to susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu. Tarp jų būdavo barnių, jai nuolat viskas nepatikdavo. Ji vėl pastojo, bet išvažiavo gyventi pas savo motiną. Kai ji pagimdė, apie tai jam nepranešė, sužinojo iš kitų žmonių. Buvo nuvažiavęs į ligoninę, vaikus labai myli, augino jos vyresnį vaiką, kol kartu gyveno. Jei ją būtų smaugęs, liktų mėlynės, bet jokių žymių nebuvo. Lankydavosi pas vaiką kiekvieną šeštadienį, papildomai atvažiuodavo ir darbo dienomis. Nebuvo problemų dėl vaiko paėmimo. Tą dieną bendravo su ja telefonu, perspėjo ją, kad atvažiuos ir perduos mišinukų. Iš karto ji sutiko, kad jis atvažiuotų. Nematė, kad ji rašytų, kad ji tą dieną būtų užimta. Po skambučio atvažiavo valandos bėgyje, važiavo iš Šalčininkų į (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną G. K. buvo pikta, nes jis nebuvo pas notarą, klausė kur jis buvo keturias dienas. Nebuvo sugriebęs G. K. už gerklės. Tai ji draskė jį stovėdama jam už nugaros. Nežinojo kada buvo įregistruotas vaiko gimimas. Kai jis išvažiavo, G. K. buvo normalios būklės, nematė, kad ji prastai jaustųsi. Tą dieną policija pas jį atvažiavusi nebuvo. Kol jis buvo pas ją namie, G. K. nesakė, kad skambins policijai.

3. Nukentėjusioji G. K. parodė, kad iki įvykio santykiai su S. A. buvo įvairūs. Jis kartais būdavo agresyvus, įžeidinėdavo ją necenzūriniais žodžiais. Bet būdavo, kad viskas buvo gerai. Turi bendrą vaiką, bet gimimo liudijime S. A. vaiko tėvu neįrašytas. Kartu su S. A. gyveno apie tris metus, nuo maždaug 2020 iki 2023 metų. Gyveno jo namuose, kaip šeima. Išsiskyrė maždaug 2023 metų rugsėjo mėnesį ir po to sužinojo, kad laukiasi. Išsiskyrė dėl to, kad S. A. mėgdavo leisti laiką su draugais, o ji norėjo, kad jie būtų kartu su šeima. Kol gyveno kartu, jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, bet ji nė karto į policiją nesikreipė. Kai išsiskyrė, ji apsigyveno pas motiną (duomenys neskelbtini). Vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad laukiasi pranešė S. A.. Jis bandė ją susigrąžinti, bet ji jau nebenorėjo būti kartu. Vaiką jis mylėjo, lankydavo jį ligoninėje. Jis pripažino, kad tai jo vaikas. Bet tą dieną, kai ji su vaiku išėjo iš ligoninės, pranešė, kad eis registruoti vaiko gimimą, jis sutiko duoti vaikui savo pavardę. Jis atvažiavo, pabuvo su vaiku, viskas buvo gerai. Kai reikėjo atvažiuoti užregistruoti vaiką, jis negalėjo atvažiuoti, todėl jis vaiko tėvu neįrašytas. Vėliau jis bendravo su vaiku, bet paprašius jo mokėti išlaikymą, supykdavo. 2024-05-16 ji važiavo iš Vilniaus, jis pradėjo rašyti, ar gali pamatyti vaiką. Ji atsakė, kad šiandien negali, nes turi svečių. Siūlė jam atvažiuoti kitą dieną, bet jis pasakė, kad nori dabar ir viskas. Jai būnant namo kieme, išgirdo, kad kažkas atvažiavo, įbėgo S. A., buvo agresyviai nusiteikęs ir prasidėjo žodinis konfliktas. Pasiėmė lopšelį su vaiku ir norėjo nueiti nuo S. A.. Jis iš jos rankų norėjo išplėšti lopšelį su vaiku. Ji neleido, prasidėjo žodinis barnis. Tada jis viena ranka (dešine) griebė jai už gerklės, ją suspaudė, kad ji atiduotų lopšelį. Jai skaudėjo, ji išsigando. Bandė jį atstumti. Galimai įdrėskė jam nagais. Jis buvo griebęs jai už gerklės iki minutės. Tuomet į kiemą išbėgo jos teta A. R. ir pradėjo šaukti ant S. A.. Tada jis ją paleido. Pati paėmė vaiką ant rankų ir nuėjo į namo vidų. Jis nuėjo jai iš paskos, įėjo į kambarį, reikalavo grąžinti jai dovanotus auksinius papuošalus. Ji sutiko, kad jis šiuos papuošalus pasiimtų ir pasakė jam, kad iškvies policiją, nes jai atsibodo, kad jis prieš ją kelia ranką. S. A. pasiėmė auksinius papuošalus, priėjo prie durų, bet grįžo atgal prie jos ir vėl viena ranka pradėjo ją smaugti, kažką jai buvo pasakęs, paleido ir išėjo. Antras smaugimas truko trumpiau nei pirmas. Tuo metu ji ant rankų laikė vaiką, bet jam buvo nesvarbu. Kai jis išėjo, iš karto pranešė policijai. Pareigūnai atvažiavo pakankamai greitai. Kol su juo pykosi kieme, jis grasino ją nužudyti, bet tuo metu šių žodžių nesureikšmino, negalvojo, kad jis gali ką nors padaryti. Po smaugimo liko paraudonavimas, mėlynių nebuvo. Į medikus nesikreipė. Prašo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 500,00 Eur. Jai buvo baisu būti namuose, jautė nerimą, kai jį matydavo. Kol jis ją smaugė virtuvėje jai buvo baisu, ji visa drebėjo, pergyveno, kad vaikas neiškristų jai iš rankų. Po įvykio išgėrė valerijono, kad galėtų nusiraminti. Vėliau, kai kaltinamasis lankydavo vaiką, jis nebuvo atsiprašęs, nesigailėjo dėl savo elgesio, daugiau prieš ją nesmurtavo, bet sakė, kad vis tiek jai atkeršys dėl visų šitų teismų. Ji klausė jo, ar jis norėtų atsiprašyti, ar nesijaučia, kad jis ją įžeidė, bet jis neatsiprašė ir kaltas nesijautė. Šita suma nesusijusi su jos reikalavimu kaltinamajam kompensuoti abortui išleistą sumą. Po kurio laiko buvo susitarę, kad jis šeštadieniais bendraus su vaiku, mokės išlaikymą, dėl to viskas buvo gerai, jis pasiimdavo vaiką visai dienai, vakare grąžindavo. Įvykio metu jos dėdės nebuvo. Tuo metu namuose buvo tik teta. Mama, su broliu ir dėde buvo išvažiavusi.

4. 2024-05-16 (19.04 val.) asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus G. K. matomų kūno sužalojimų nenustatyta (b. l. 41-46).

5. Liudytoja A. R. parodė, kad S. A. vienintelį kartą matė per tą įvykį. G. K. yra jos vyro sesers dukra. 2024-05-16 buvo nuvykusi pas vyro sesę. Buvo nusprendę, kad vyras su seserimi važiuos tvarkyti kapinių, o ji liks pabendrauti su G. K.. Pas vyro seserį važiuoja labai retai. Kai atvyko S. A., pati buvo namo kambaryje, o G. K. buvo už namo. Negali pasakyti, ar jis buvo blaivus ar ne. Jis atrodė įpykęs. Įėjęs į kambarį, jis net nepasisveikino, praėjo pro ją, įlėkė į kitą kambarį. Ten nieko neradęs paklausė „kur jos?“. Pasakė jam, kad M. išvažiavo į kapines, o G. K. su vaiku už namo. Jis tiesiog išlėkė į kiemą ir pasipylė keiksmažodžių lavina. Jis rėkė. Vaikas buvo vežimėlyje. Nesuprato dėl ko vyksta konfliktas. Po to jis pradėjo stumdyti G. K., bandė griebti vaiką, bandė išimti jį iš vėžimėlio. G. K. bandė neduoti vėžimėlio, kad jis nepaimtų vaiko. Jiems abiem stovint, S. A. jai iš priekio griebė ją už gerklės. Kai pati išlėkė į kiemą ir pradėjo rėkti, kad jis ją paleistų, klausė kaip jis gali prieš moterį kelti ranką. Jis ją paleido, kai ji pradėjo rėkti ant jo. Išbėgo iš karto, kai pastebėjo, kad jis ją pradėjo smaugti. G. K. išėmė vaiką iš vėžimėlio ir įbėgo į namus. Jis paskui G. K. ir užtrenkė prieš ją (A. R.) duris. Todėl pati nubėgo prie kitų durų, įėjo į namus, įbėgo į kambarį, G. K. buvo visa išbalusi, negalėjo pasakyti nė žodžio, tad suprato, kad jis dar kartą buvo ją smaugęs. Vaikas gulėjo lovoje. Kai įėjo į kambarį, S. A. iš karto išbėgo iš to kambario, įsėdo į mašiną ir nuvažiavo. Kai grįžo G. K. mama iš kapinių, tuomet G. K. kažkiek atsigavo. Svarstė su M., gal reikėtų kviesti greitąją, bet G. K. kategoriškai atsisakė, todėl iškvietė policiją. Neklausė G. K. kas buvo atsitikę tame kambaryje. Matė kaip buvo atvykę policijos pareigūnai. Tuo metu nežinojo kas buvo G. K. vaiko tėvas. Jiems būnant lauke G. K. S. A. veido tikrai nedraskė. Kai lauke S. A. nuėmė rankas nuo G. K. gerklės, matė ant kaklo likusias žymes. Nešioja akinius, mato gerai.

6. Liudytojas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos pareigūnas Igor Zaluckij parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo ir iš tarnybos. Nukentėjusiąją irgi pažįsta tik iš matymo. Atvažiavo pagal iškvietimą, priėmė pareiškimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Galimai buvo atvažiavęs kartu su kolege Žana Matijevska, bet tiksliai neatsimena. Būnant įvykio vietoje, bendravo su nukentėjusiąja. Neatsimena kaip atrodė nukentėjusioji, kokios ji buvo būklės, galimai buvo susijaudinusi. Įvykio metu turėtų būti įjungtos body kameros. Galima vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes mažai ką prisimena iš to įvykio. Neatsimena, ar tą dieną bendravo su S. A..

7. Liudytojas M. P. parodė, kad S. A. yra jo draugas. G. K. irgi jo draugė. Apie jų konfliktą žino tik iš žodžių. S. A. pasakojo jam apie šį įvykį. Jis sakė, kad buvo atvažiavęs ir įvyko kažkoks konfliktas tarp S. A. ir G. K.. Gal konfliktas vyko dėl vaiko, nelabai prisimena, ar S. A. buvo sakęs. Kol S. A. ir G. K. gyveno kartu, nežino, ar jie tarpusavyje konfliktavo. Kai S. A. atvažiavo pas jį, buvo blaivus. S. A. nebuvo susierzinęs, jo nuotaika buvo kaip visada, normali. Nežino, ar konfliktas tarp jų buvo žodinis, ar fizinis. Jis sakė, kad G. K. jį apdraskė, paprašė nufotografuoti. Nufotografavo apdraskymus su S. A. telefonu. Nežino, ar G. K. galėjo tai daryti kerštaudama S. A.. Buvo apdraskytas S. A. kaklas. Padarė vieną ar dvi nuotraukas. Byloje esančios nuotraukos (b. l. 105-106) yra tos, kurias jis darė. Kaltinamasis negalėtų pats savęs nufotografuoti, nes būtų pačiam sunku pasiekti. Apdraskymai buvo iš kairės, jų detaliau neįsidėmėjo, padarė nuotrauką ir viskas. Negirdėjo, kad G. K. iki to įvykio smurtautų prieš kitus.

8. 2024-07-23 kitų daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūros objektas yra garso įrašas pateiktas iš bendrojo pagalbos centro, pavadinimu: BPC skambu io ra as (ID 92278922154, skambu io prad ia 2024-05-16 17 19 56).mp3, kurio trukmė yra 01 min 42 sek. Garso įraše girdisi, kaip pranešėja - moteris - skambina bendruoju pagalbos numeriu, atsiliepia operatorė, pokalbis tarp jų vyksta lietuvių kalba:

Pranešėja: Laba diena, turiu tokį klausimą, kaip dabar mums rašyti pareiškimą ant kito žmogaus pavyzdžiui.

Pranešėja: Na buvo tokia situacija, kad buvęs vaikinas, atvažiavo, mes čia su juo susipykome ir pradėjo mane smaugti.

Pranešėja: Na gal penkiolika minučių atgal, na, jis jau išvažiavo.

Pranešėja: Ne.

Operatorė: Supratau, sakykit koks būtų miestas, rajonas.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: Jo.

Operatorė: Supratau, o buvęs draugas čia sugyventinis bus ar kaip?

Pranešėja: Šiaip, pas mus bendras vaikas, bet vaikas neužrašytas jo vardu, tai jis niekas jam, dėl to mes ir susibarėm, jis pradėjo dusinti mane, kai aš turėjau vaiką ant rankų.

Pranešėja: E, (duomenys neskelbtini).

Operatorė: Mhm, supratau ir sakykite Jūsų vardas, pavardė būtų?

Pranešėja: G. K..

Pranešėja: G. K..

Pranešėja: Ne, nereikia.

Pranešėja: Jo išvažiavo.

Pranešėja: S. A..

Operatorė: Supratau, gerai tada mes informuojame pareigūnus, laukite vietoje atvyks ir paaiškins, kaip ką reiktų daryt.

Pranešėja: Gerai, ačiū labai.

Operatorė: Prašau, viso gero.

Garso įrašo pabaiga (b. l. 50-52).

9. 2024-06-06 kitų daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu: PSS-20240516-174910UTC+0300.mp4, kuris pateiktas iš policijos pareigūnų kūno kameros. Vaizdo ir garso įrašo trukmė yra 06 min. 25 sek. Vaizdo įrašas daromas šviesiu paros metu, prie natūralaus apšvietimo. Vaizdo įrašas prasideda nuo policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą, kur juos namo kieme pasitinka pranešėja G. K., pokalbis tarp pranešėjos ir pareigūnų vyksta rusų kalba:

Pareigūnas: Labas vakaras.

Pareigūnas: Kaip Jums patogiau.

G.: Noriu pareiškimą parašyti.

G.: Eee...Trumpai, tai čia tokia situacija, pas mane yra buvęs jaunas vyras, pas mus yra bendras vaikas, bet jis to vaiko ant savęs neužrašė, pas šį vaiką dokumentuose tik aš viena mama. Leidimą jiems bendrauti aš daviau iki to laiko, kol jis nepradėjo man savo taisykles sakyti. Ko pasėkoje, mes šiandien su juo susipykome žinutėmis, aš jam sakau neatvažiuok, nereikia, prašau nevažiuok, t. y. jei tu nenori mokėti alimentų ir būti vaiko gyvenime, tu ir neprivalai. Šis atvažiavo, ko pasėkoje mes prie vežimėlio su juo susikibom iki to, kad jis pradėjo mane smaugti. Aš jam aiškinu, kad kviesiu policiją..

Pareigūnas: Smaugti, bet...

G.: Ne ne, bet už gerklės paėmęs.

G.: ne, ne nėra, aš irgi žiūrėjau, nėra. Nuėjo iki to, kad šis žmogus nebijo nei įstatymo, nei policijos, nieko. Jis man šypsosi į veidą ir sako – aš tave užmušiu, man duos 8 metus, už gerą elgesį aš po keturių metų išeisiu. Norėčiau parašyti pareiškimą ir nežinau gal galima taip, kad…

G.: Kamera kaip tik ir nedirbanti, mes tik pradedam ją prijungti.

G.: Įrašo nebus, tačiau yra teta, kaip liudininkė, ji matė, kaip jis mane smaugė. Ir aš kaip ir gyvenu su mama, bet ji dirba, o aš dažnai lieku namuose viena su abiem mažamečiais vaikais. Tai yra, jo net nesustabdė tai, kad ant mano rankų (duomenys neskelbtini) vaikas.

G.: Mūsų bendras, bet dokumentas jis niekas, reiškia jis jam niekas.

G.: (duomenys neskelbtini) vaikui.

Pareigūnas: Tiesiog pagal dokumentus jis ne vaiko tėvas.

G.: Na taip, tris metus mes su juo gyvenome.

G.: Rugsėjį bus metai.

G.: Nieko bendro.

Pareigūnas: Ne, tiesiog Jūs norite rašyti pareiškimą, aš Jums noriu paaiškinti situaciją, kad čia baudžiamoji byla bus.

G.: Gerai, gerai.

Pareigūnas: Aš noriu pabaigti sakyti, aš Jūsų neatkalbu, tiesiog jei Jūs gyvenote kartu čia bus pradėta byla dėl smurto artimoje aplinkoje, čia kitas straipsnis kiti dalykai. Čia jei Jūs sakote, kad metus laiko jau beveik su juo negyvenat, nieko bendro neturite, tai aš suprantu, kad pas Jus ne artima aplinka su juo.

G.: Ne.

Pareigūnas: Tiesiog bendras vaikas. Bet Jūs bendraujate, telefonu arba kaip kitaip?

G.: Na, jis būdavo atvažiuodavo pas vaiką.

G.: Ne, nieko bendro, išskyrus vaiką, tarp mūsų nėra, net kaip ir nebuvo.

Pareigūnas: Gerai, tada pagal Jūsų pareiškimą pradėsime ikiteisminį tyrimą.

G.: Na, aš tiesiog noriu, nežinau kaip ten pagal įstatymus, kad jis absoliučiai nesiartintų prie mano namų, aš jam aiškinu, sakau A. aš iškviesiu policiją. Aš realiai iškviesiu policiją, kiek jau galima, tu išvis nieko nebijai. O jis man, kad aš dėjau ant tos tavo policijos. Pas mane ten draugai, ten draugai, ten pažįstami. O ką man daryti?

Pareigūnas: Nieko, Jūs kvieskite policiją ir mes pradėsime baudžiamąją bylą jam.

G.: Galiausiai nuėjo iki to, kad man nusišikt, man aštuonis metus duos, aš tave vis vien nužudysiu, dar ir grasinimai prasidėjo.

Pareigūnas: Taip pareiškime ir parašykite.

G.: Gaunasi taip, kad aš viena su vaikais lieku namuose, kas jam šaus į galvą, aš irgi nežinau. Vaiko jis neįformino, aš jį kviečiau, jis nepanoro. Alimentų mokėti jis nenori. Jis nori su juo, va noriu atvažiuosiu, noriu neatvažiuosiu. Ir kai tik jis atvažiuoja, aš turiu jį išklausyti – aš sakiau jį pasiimsiu, aš sakiau jį pasiimsiu. O kas tu toks, kad man sakytum, tu net elementarių dokumentų sutvarkyti negali. O man reikia pačiai rašyti, ar…

Pareigūnas: Tuoj rašysime. Lietuvių kalbą kaip suprantu mokate?

G.: Na, taip.

Pareigūnas: Vertėjas nereikalingas, tada raskite savo dokumentą ir vaiko irgi. O konfliktas buvo lauke?

G.: Taip, konfliktas buvo lauke. Beje, jis man irgi ten pradėjo, auksą auksą man grąžink, aš jam sakau, gerai, aš grąžinsiu tau tą auksą, bet būk geras, atiduok man mano vaiką ant rankų, aš jį paimsiu, nueisiu ir atiduosiu...

Pareigūnas: Bet vaiko jis nemušė, nieko su vaiku ten nedarė?

G.: Ne, ne, ne... tikrai ne...

G.: Tiesiog tai vyko prie vaiko.

Pareigūnas: O Jūs sakėte, kad dar vienas vaikas namuose yra?

G.: Čia (duomenys neskelbtini) mano vaikas, ne jo čia vaikas, jo namuose nebuvo. Buvo tik, va, (duomenys neskelbtini) vaikas. Na ir gaunasi, kaip aš eisiu namo, šis paims mano vaiką ant rankų ir išveš, nes aš jau nežinau, ko nuo jo tikėtis.

G.: Taip.

G.: Na va, matote, o jis man atsistojęs sako, kad šikti nori ant tos policijos.

Pareigūnas: Ne, ne, mes padarysime ką reikia, šiuo metu paimsime pareiškimą ir pradėsime ikiteisminį tyrimą iš karto čia.

G.: Jis net...

G.: Taip.

Pareigūnas: Tai tada sėskitės į mūsų automobilį.

Vaizdo ir garso įrašo pabaiga (b. l. 55-59).

10. Kaltinamasis S. A. viso proceso metu neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Aiškino, kad ji pati buvo agresyvi ir išprovokavo konfliktą, apdraskydama jam kaklą. Pateikė į bylą nuotraukas, kuriose užfiksuoti jam padaryti kaklo sužalojimai. Tačiau teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, paneigiančių kaltinamojo pateiktą įvykio aplinkybių versiją.

11. Nukentėjusioji G. K. teismo posėdyje nurodė, kad atvykęs į jos namus, S. A. buvo agresyviai nusiteikęs, keikė ją necenzūriniais žodžiais, o netrukus dešine ranka sugriebė už kaklo ir spaudė. Jo veiksmus nutraukė nukentėjusiosios teta A. R., išbėgusi į lauką ir liepusi kaltinamajam paleisti G. K.. Teisme apklausta A. R. taip pat paliudijo apie agresyvų kaltinamojo elgesį nurodžiusi, kad S. A. įlėkė į namus, praėjo pro ją net nepasisveikinęs ir neradęs G. K. namie nepagarbiai paklausė „kur jos“. Atsakius jam, kad G. K. lauke už namo, S. A. išlėkė į lauką ir tuomet, anot A. R. pasipylė keiksmažodžių lavina. Išgirdusi tai, A. R. pradėjo pro langą stebėti kas vyksta lauke. Pamačiusi, kad S. A. pradėjo smaugti G. K., A. R. išbėgo į lauką ir pareikalavo paleisti nukentėjusiąją. S. A. ją paleido, tačiau konfliktas tuo nesibaigė. Kaltinamajam paleidus nukentėjusiąją, pastaroji greitai nubėgo į namo vidų, o kaltinamasis nubėgo paskui ją. Kadangi S. A. po savęs užtrenkė duris, A. R. į namą įėjo pro kitas duris. Kai užėjo į kambarį, kuriame buvo G. K., S. A. jau nebebuvo, o G. K. stovėjo išbalusiu veidu ir labai išsigandusi, negalėjo žodžio pratarti, iš ko A. R. sprendė, kad kaltinamasis vėl ją smaugė.

12. Analizuojant nukentėjusiosios G. K. bei liudytojos A. R. parodymus, matyti, kad jie viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, tarp jų nėra prieštaravimų. A. R. paaiškino, kad atvažiuoja pas G. K. motiną (savo vyro seserį) maždaug tik kartą per metus, bendrauja nedažnai, kad įvykio metu pirmą kartą matė S. A. ir tuo metu net nežinojo, kad jis yra G. K. vaiko tėvas. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, kad A. R. būtų suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį ir duotų jam nenaudingus parodymus, taip pat nenustatyta, kad G. K. parodymai būtų tendencingi, siekiant nepagrįstai apkaltinti S. A., todėl atsižvelgiant į tai G. K. ir A. R. parodymai laikytini patikimais. Tuo tarpu kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokia kita byloje surinkta medžiaga. S. A. pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos smurto žymės ant jo kaklo nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Byloje trūksta duomenų patikimai nustatyti kokiomis aplinkybėmis atsirado šios žymės. Teismo posėdyje apklaustas kaltinamojo draugas M. P., fotografavęs kaltinamojo sužalojimus, paties apdraskymo fakto nematė, apie S. A. ir G. K. konfliktą sužinojo iš paties S. A. žodžių. Apie konflikto aplinkybes galėjo paliudyti tik tiek, kad G. K. apdraskė S. A. kaklą, tačiau dėl ko kilo konfliktas, kaip jis vystėsi, kokius veiksmus konflikto metu atliko S. A., M. P. nurodyti negalėjo. Pažymėtina, kad G. K. pripažino, kad pirmo smaugimo epizodo metu, kuris vyko lauke, galėjo nagais apdraskyti kaltinamajam kaklą, kadangi gynėsi nuo jo smurto. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia S. A. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir nekeičia įvykio aplinkybių vertinimo. Taigi apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad S. A. padarė visus jam inkriminuotus veiksmus, t. y. smaugdamas nukentėjusiąją G. K., sukėlė jai fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

13. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

14. Kaltinamasis S. A. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymo nuostatoms, pasikeitė BK 27 straipsnio 1 dalies reglamentavimas. Iki šiol BK 27 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025-02-01 esant BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, asmuo automatiškai nėra laikomas recidyvistu, tokiu jį turi pripažinti teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Todėl ir pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu galima tik po to, kai asmuo recidyvistu buvo oficialiai pripažintas. Šiuo metu S. A. nė vienu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nebuvo pripažintas recidyvistu, todėl nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo laikyti, kad jo atsakomybę sunkina nusikaltimų recidyvas. Taigi teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15. Tačiau įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį bei duomenis apie ankstesnius S. A. teistumus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įstatyminės sąlygos S. A. pripažinti recidyvistu, kadangi jis įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais buvo ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti S. A. recidyvistu.

16. Kaltinamasis yra dešimt kartų teistas, daugiausia už smurtinius nusikaltimus (b. l. 72-79), baustas administracine tvarka (b. l. 80-83), nedirba (b. l. 88-89), iki tol kaltinamajam skirtos švelnesnių rūšių bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujų smurto proveržių ir nusikaltimų darymo, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslų galima pasiekti skiriant kaltinamajam griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę, parenkant jos dydį, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

17. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

18. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais (saugomas bylos nugarėlėje) būtina palikti saugoti byloje.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

20. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 3 dalis). 2025-01-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi ginti kaltinamąjį S. A. paskirtas advokatas Vladimiras Vlasovas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025-09-08 pažymą Nr. APD-2025-09739, kurioje nurodyta, kad S. A. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 345,83 Eur.

21. Be to, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalyje).

22. Nukentėjusiajai G. K. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-11-15 sprendimu G. K. atstovu paskirtas advokatas Bogdan Jermak. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-09-03 pažymoje Nr. APD-2025-09548 nurodyta, kad G. K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 385,42 Eur.

23. Iš bylos medžiagos bei LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis nedirba, jokių Sodros išmokų negauna, nuo 2024-10-15 yra suimtas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

24. Nukentėjusioji G. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo S. A. 500,00 Eur neturtinės žalos (b. l. 40).

25. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-74/2014).

26. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamo bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

27. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad 1000 ir daugiau eurų dėl nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnyje, padarymo, priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-795/2024).

28. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios G. K. prašoma priteisti neturtinės žalos suma (500,00 Eur) yra proporcinga jos patirtiems išgyvenimams dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto. Nors ant nukentėjusiosios kūno jokie vizualiai matomi sužalojimai neužfiksuoti, jai nereikėjo gydytis nei stacionariai, nei ambulatoriškai, vaistų vartoti taip pat nereikėjo, jokių liekamųjų reiškinių sveikatai neliko, konfliktas truko neilgai. Tačiau svarbią reikšmę vertinant patirtos neturtinės žalos dydį turi tai, kad nukentėjusioji patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Ji buvo smaugiama buvusio sugyventinio ir jos vaiko tėvo, dėl ko galėjo patirti stipresnius neigiamus jausmus, negu būtų tuo atveju, jeigu prieš ją smurtautų nepažįstamas ar mažai pažįstamas asmuo. Pažymėtina, kad kaltinamasis smaugė nukentėjusiąją tuo metu, kai pastaroji ant rankų laikė jų (duomenys neskelbtini) vaiką, tad vaikas taip pat galėjo tapti atsitiktine smurto auka. Nukentėjusiosios teta A. R. paliudijo, kad įvykio metu G. K. buvo išbalusi, negalėjo pratarti nė žodžio, dėl ko manytina, kad nukentėjusioji iš tikrųjų buvo labai išsigandusi dėl savo sveikatos ir gyvybės, tuo labiau žinodama, kad S. A. pasižymi ūmiu būdu ir anksčiau ne vieną kartą buvo teistas už smurtinius nusikaltimus. Kadangi šalis sieja bendras vaikas, nukentėjusiajai gali tekti dar ne vieną kartą susitikti su smurtautoju, tad įtampa ir nerimas dėl savo ir vaiko sveikatos gali kartotis kiekvieną tokį susitikimą, kas savo ruožtu didina patiriamą neturtinę žalą. Kaltinamojo išsakyti teiginiai, kad G. K. pati išprovokavo konfliktą elgdamasi agresyviai ir apdraskydama jam kaklą, nėra įrodyti patikimais duomenimis, todėl negali būti laikomi pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį. Taigi apibendrindamas išdėstyta teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios G. K. civilinis ieškinys yra visiškai įrodytas ir nukentėjusiajai G. K. iš kaltinamojo S. A. priteistina 500,00 Eur neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti S. A. recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais (saugomas bylos nugarėlėje) palikti saugoti byloje.

Priteisti nukentėjusiajai G. K. iš S. A. 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinės žalos.

Nepriteisti iš S. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.