- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- I-2273-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00892-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. S., A. K.
- Trečiasis asmuo
- G. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos
- Advokatai
- Kęstutis Adomaitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Mefodijos Povilaitienės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjams V. S. ir A. K., pareiškėjų atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Adomaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir V. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–12), kurį vėliau patikslino (6 t., b. l. 57–75), prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, Kontrolierius) 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. SP-1 „Dėl prof. Dr. A. K. ir dokt. V. S. akademinės etikos pažeidimų“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Skunde teigiama, kad ginčas įvyko dėl publikacijoje K., A., S., V.. Organization of Political Parties: The Case of Lithuania (toliau – ir Publikacija) tariamai nustatyto plagiato. Pareiškėjai paaiškina, kad 2014 m. rudenį skundą Tarnybai pateikęs asmuo G. Ž. buvo pakviestas kaip galimas bendraautoris rengti skyrių apie partijų organizacijas Lietuvoje. Nurodyto asmens užduotis buvo projekto pradžioje surinkti medžiagą iš partijų statutų minėtoms skyriaus dalims, o tada parengti surinktos medžiagos analizę. Pirminė medžiaga turėjo būti surinkta iki 2015 m. pavasario ir toliau turėjo būti analizuojama. G. Ž. laiku nespėjus parengti ir pateikti sutartos informacijos, bendraautore parengti knygos skyrių buvo pakviesta tapti V. S., nes skyrius apie Lietuvos partijų organizacijas apskritai būtų buvęs likęs neparengtas. G. Ž. susipažinus su Publikacijos tekstu, kilo įtarimų, jog jo rengtas tekstas, išskyrus įvadą ir išvadas, atitiko Publikacijos vertimą į anglų kalbą, tačiau jis nebuvo nurodytas kaip bendraautoris, dėl to su skundu kreipėsi į Tarnybą. Tarnyba atliko tyrimą ir priėmė skundžiamą sprendimą. Jame nurodyta, jog A. K., būdamas Vytauto Didžiojo universiteto akademinės bendruomenės narys, pažeidė Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodekse įtvirtintą pagarbos intelektinei nuosavybei normą ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintus akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principus ir kad V. S., būdama Kauno technologijos universiteto bendruomenės narė, pažeidė Kauno technologijos universiteto akademinės etikos kodekso 3.9.1 ir 3.9.2 papunkčius ir Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintus akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde teigia, kad tariamas G. Ž. intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas grindžiamas teisės aktų bei partijų statutų nuostatų citavimo panašumu ir (ar) sutaptimi su pareiškėjų Publikacijos tekstu anglų kalba, todėl šio asmens ir ekspertų vertinimai pažeidimo tyrimo metu dėl ginčo tekstų sutapties vertinant juos lyginamuoju metodu (sutampa / nesutampa), tačiau nevertinant skundą padavusio asmens teksto turinio (literatūros ir (ar) mokslo kūriniui keliamų reikalavimų) bei pirminių šaltinių (įstatymų ir partijos statutų) tekstų atitikties tiek su Publikacijos, tiek su trečiojo asmens rankraščio tekstu, sutrukdė Tarnybai padaryti teisingas išvadas.
Vertindamas skundo Tarnybai autoriaus G. Ž. surinktų duomenų iš įstatymų bei partijų statutų santraukas kaip intelektinį kūrinį, atsakovas, tirdamas minėto asmens skundą, visų pirma privalėjo atsakyti į klausimą, ar jo pateiktas tekstas atitinka kūrinio ir autorinių teisių objekto sąvokos reikalavimus, tačiau tokio vertinimo skundžiamame Sprendime iš viso nėra padaryta. Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos politinių partijų finansavimo įstatymo ar partijų statutų normų dispozicija ir jos citavimas ir (ar) komentavimas nėra asmens intelektinė nuosavybė ar mokslinis darbas ir (ar) skundą pateikusio asmens intelektinis kūrinys, todėl plagiatas apskritai neįmanomas. Sprendime nenurodyta, kokiais kriterijais remiantis skundą Kontrolieriui pateikusio G. Ž. surinkti duomenys laikomi originaliu kūrybinės veiklos rezultatu ir atitinka mokslo, literatūros ar meno srities kūriniui keliamus reikalavimus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Pareiškėjai teigia, kad, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 punktą, autorinių teisių objektu nelaikomi, be kita ko, ir atskiri duomenys. Būtent atskirus duomenis ir pateikė G. Ž. rengdamas Publikaciją. Tokie duomenys nelaikytini nei autorinių teisių objektu, nei intelektiniu kūriniu, kuris turėtų būti saugomas įstatymo. Kontrolierius turėjo įsitikinti skundą padavusio asmens darbo originalumu ir atitiktimi intelektiniam mokslo ar literatūros kūriniui keliamiems reikalavimams.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad G. Ž. rinkta medžiaga neturėjo jokio aiškaus pavadinimo, išbaigtumo, apibendrinimo ar konkrečios išvados. Pagal Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-79, 5.1.6 punktą, mokslo straipsnis yra straipsnis, paskelbtas mokslinėje spaudoje ar (ir) turintis konkrečioje mokslo kryptyje įprastą mokslinį aparatą (išnašas ar (ir) bibliografiją, ar (ir) formules, ar (ir) brėžinius, ar (ir) metodologijos aprašą, ar (ir) statistines lenteles ir pan.) ir atitinkantis toje mokslo kryptyje pripažįstamus moksliškumo kriterijus. Kontrolierius privalėjo pagrįsti, kokius moksliškumo kriterijus atitiko skundą pateikusio asmens minimi jo surinkti bendriniai duomenys. Kontrolierius tik formaliai vertino skundą pateikusio asmens rankraščio teksto atitiktis ir (ar) sutaptis su pareiškėjų Publikacija, tačiau nevertino šių tekstų sutapties su Politinių partijų įstatymo ir (ar) Politinių partijų finansavimo įstatymo ir (ar) politinių partijų statutų punktų nuostatomis, todėl pažeidė Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos 5.1.6 punktą. Pareiškėjai Kontrolieriui pateikė įrodymus, kad G. Ž. užduotis buvo projekto pradžioje surinkti medžiagą iš partijų statutų minėtoms skyriaus dalims, o vėliau išanalizuoti surinktą medžiagą. Pagal planą, pirminė medžiaga turėjo būti surinkta iki 2015 m. pavasario ir toliau vykdoma jos analizė, bet ji nėra šio asmens padaryta. Pateiktas susirašinėjimas pagrindžia aplinkybes, kad G. Ž. laiku nespėjo atlikti sutartų darbų, t. y. 2015 m. birželio 30 d. jis savo darbą knygos skyriaus projekte įvardijo kaip „žaliavą“ tekstui rašyti. Kontrolieriui buvo paaiškinta, kad, susiklosčius minėtoms aplinkybėms, kaip bendraautorė parengti knygos skyrių buvo pakviesta V. S.. Pagal Lietuvos mokslininkų akademijos priimtą Lietuvos mokslininko etikos kodekso 3.1 straipsnį, „mokslinių pranešimų ir publikacijų autoriais gali būti tik tie mokslininkai, kurių indėlis yra esminis vykdant tyrimus, analizuojant ir interpretuojant jų rezultatus“. G. Ž. šiuo atveju negalėjo būti traktuojamas kaip iš esmės prisidėjęs prie knygos skyriaus rengimo, todėl ir nebuvo įvardytas bendraautoriumi.
Pareiškėjai nurodo, kad Kontrolierius neprašė ekspertų minėto rankraščio teksto palyginti nei su pareiškėjo A. K. skelbtų mokslinių darbų tekstais bei sakinių struktūra ir padarytomis išvadomis, nei su V. S. mokslo darbų ir rengiamos disertacijos bei publikacijų tekstų duomenimis bei šio teksto sutaptis su teisės aktais bei partijų statutais, todėl akivaizdu, jog ekspertų padarytos išvados negali būti laikomos teisingomis, objektyviomis bei vertintinos kritiškai. Pažymėtina, kad Sprendimo priede nėra nė vieno epizodo, kuriame visi ekspertai teigtų, kad vienareikšmiškai tas ar kitas epizodas yra vertinamas kaip tekstų sutaptis.
Kontrolieriaus, be kita ko, buvo paprašyta galimas sutaptis tarp G. Ž. rinktos medžiagos ir knygos skyriaus teksto patikrinti tarptautinėje antiplagijavimo sistemoje „iThenticate“ ir pateikti šios patikros rezultatus, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjai Kontrolieriui pateikė antiplagijavimo sistemoje „iThenticate“ įkeltos pareiškėjų Publikacijos „Organization of political parties: the Case of Lithuania“ teksto knygoje Organizational Structures of Political Parties in Central and Eastern European Countries / ed. by K. Sobolewska-Myslik, B. Kosowska, P. Borowiec. Krakow: Jagiellonian University Press, 2016, p. 251–276 teksto duomenis, iš kurių matyti, jog jokių teksto plagiavimo požymių minėtame tekste nėra, tačiau dėl šių duomenų Kontrolierius Sprendime nepasisako. Net ir konstatavus, kad G. Ž. surinkti duomenys galimai perkelti į minėtą Publikaciją neįvardijant jų autoriaus, tačiau šio asmens surinkti duomenys iš įstatymų nelaikytini autorinių teisių objektu ir jo intelektiniu kūriniu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškina, kad G. Ž. pateikta nesusisteminta medžiaga rengiant Publikaciją nebuvo naudotasi, nes G. Ž. A. K. medžiagą atsiuntė likus porai savaičių iki numatyto knygos skyriaus įteikimo – 2015 m. birželio 30 d., tad faktologinė skundą padavusio asmens surinkta medžiaga iš esmės negalėjo būti panaudota Publikacijos tekstui rašyti, nes didžioji Publikacijos dalis jau buvo parengta. Pažymi, kad skundą pateikusio asmens surinktos medžiagos persiuntimo el. paštu faktas savaime negali reikšti tos medžiagos panaudojimo knygos skyriuje. Susirašinėjimo medžiaga savaime nėra autorinių teisių objektas ir jeigu yra vertinama kaip įrodymas, tai tik fakto, jog buvo tartasi su minėtu asmeniu dėl bendradarbiavimo (to pareiškėjas A. K. neneigia), tačiau neįrodo susitarimo rezultato pasiekimo. Skunde teigiama, kad nors G. Ž. ir negalėjo būti laikomas kaip iš esmės prisidėjęs prie Publikacijos rengimo, tačiau jo knyga buvo naudojama rengiant skyrių, ši knyga įtraukta į bibliografiją, taigi indėlis negali būti vertinamas kaip nutylėtas.
Pareiškėjai skunde nesutinka su Sprendimo rezoliucinėje dalyje esančiu nurodymu informuoti tam tikrus subjektus apie nustatytą pažeidimą, kadangi nėra nurodoma, kokie pažeidimai buvo nustatyti ir apie kokius pažeidimus Kontrolierius informuoja minėtas institucijas bei kokių tikslų siekiama informuojant šiuos viešo administravimo subjektus.
Pareiškėjai teigia, kad, atliekant galimo pažeidimo tyrimą, buvo padaryti esminiai procesinių normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), pažeidimai. Kontrolierius nepriėmė sprendimo dėl prašymo nušalinti pareigūną, nesuteikė galimybės suformuluoti klausimus ekspertams, nes apie jų skyrimą bei teikiamus klausimus ekspertams pareiškėjai nebuvo informuoti, nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, pareiškėjui A. K. dėl ginčijamo administracinio sprendimo nebuvo pranešta per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo, o apie jį jis sužinojo gerokai vėliau iš pareiškėjos V. S., o ne iš atsakovo, kaip tai nustato minėtas įstatymas.
Pareiškėjai teigia, kad 2017 m. spalio 5 d. įvyko jų pokalbis su kontrolieriumi V. S., tyrėju R. J.. Pokalbio metu dalis pateiktų atsakymų buvo ignoruojami, pvz., knygos skyriaus redagavimo ir taisymo pavyzdžiai kaip bendraautorių (pareiškėjų) darbo pavyzdžiai ir dėl jų Kontrolierius savo sprendime nepasisako iš viso. Po šio pokalbio buvo parengtas raštas dėl R. J. nušalinimo, tačiau toks prašymas buvo ignoruotas, joks atsakymas nepateiktas. Pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabas į Sprendimo priedo Nr. 1, stulpelį Nr. 5 „Pastabos dėl sutapčių“, nors ši dalis yra esminė įrodymams apie galimą plagiatą, o ją pamatė tik Kontrolieriaus Sprendime. Pareiškėjai negalėjo susipažinti su išorės ekspertų iš Lietuvos mokslo tarybos vertinimais bei išsakyti savo nuomonę iki skundžiamo Sprendimo paskelbimo. Jiems taip pat nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Kontrolieriaus surinkta medžiaga. 2018 m. vasario 20 d. buvo viešai paskelbtas ginčijamas Kontrolieriaus Sprendimas. Kontrolieriaus pareiškimas dėl priimto Sprendimo buvo platinamas žiniasklaidoje, nors ikiteisminio tyrimo institucijos nebuvo pareiškėjų informavusios apie pradėtą ikiteisminį tyrimą iki skundo teismui pateikimo dienos, taip pat nebuvo pasibaigęs Kontrolieriaus Sprendimo apskundimo terminas.
Pareiškėjams taip pat nebuvo aiškios procedūrinės taisyklės. Kontrolieriaus veikla ir tyrimo procedūra paremta tik bendraisiais principais, tačiau jokių skundų nagrinėjimo tvarkos procedūrinių taisyklių Kontrolieriaus tarnyboje nėra patvirtinta, Mokslo ir studijų įstatymas Kontrolieriaus tyrimo procedūros ir tvarkos nenustato ir nereglamentuoja. Kadangi nėra procedūrinių taisyklių, pareiškėjai nežinojo savo teisių tyrimo metu turinio ir apimties, tyrimo atlikimo tvarkos bei procesinių terminų.
Dėl neteisėtai priimto skundžiamo Kontrolieriaus Sprendimo pareiškėjai patyrė didelę neturtinę žalą ir iš esmės buvo sumenkinta jų, kaip mokslininkų, dalykinė reputacija. Akademinės etikos pažeidimo konstatavimas iš esmės užkerta kelią lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje. A. K. buvo suspenduota veikla Aukštojo mokslo taryboje, nes jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos, taip pat buvo sustabdytos jo, kaip Seimo Pirmininko visuomeninio patarėjo, pareigos, taip pat jis negalėjo dalyvauti ir nebuvo teiktas kaip kandidatas į Lietuvos mokslo tarybos narius 2018 metų pavasarį, todėl jam padaryta žala dėl dalykinės reputacijos sumenkinimo. Pareiškėja V. S. turėjo palikti Kauno technologijos universitetą dėl reikalavimų etikai neatitikties.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad Kontrolieriaus sprendimas yra prieštaringas, neatitinkantis faktinių aplinkybių, nemotyvuotas, taigi priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio tokiam sprendimui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 1–5) bei patikslintą skundą (7 t., b. l. 1–7) su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba nurodo, kad Kontrolierius, pripažindamas ir puoselėdamas akademinės etikos vertybes ir apie nustatytus pažeidimus informuodamas mokslo ir studijų institucijas, kitas institucijas ir akademinės bendruomenės narius, vykdo Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybos nuostatų (toliau – ir Tarnybos nuostatai) 12 punkto 2 ir 6 papunkčiuose įtvirtintus uždavinius. Šie uždaviniai suponuoja sprendimų, kuriais siekiama skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų ir prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus, prevencinį pobūdį. Kontrolierius visais atvejais nustatęs pažeidimus privalo vykdyti įstatymo pavestas pareigas ir apie juos informuoti atitinkamus asmenis, todėl pareiškėjų reikalavimas bei prašymas priteisti neturtinę žalą atmestini kaip nepagrįsti. Tarnyba, nagrinėdama skundą ir atlikdama tyrimą dėl galimų akademinės etikos pažeidimų, vadovaujasi ne tik akademinės etikos kodeksais, bet ir kitais teisės aktais, tačiau priimdama sprendimus konstatuoja ne teisės normų, bet akademinės etikos pažeidimus. Akademinės etikos taisyklės negali būti priskirtos teisės normoms, o akademinės etikos kodeksas nepriskirtinas teisės aktui. Akademinės etikos kodeksai yra akademinės bendruomenės nario savanoriškas įsipareigojimas ir patvirtinimas laikytis sutartų akademinės etikos taisyklių, todėl akademinės etikos normų pažeidimo nustatymo atveju negali būti pagal analogiją taikytinas teisės pažeidimo sudėties nustatymo kriterijus.
Atsiliepime pažymima, kad Tarnyba vadovaujasi Tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo ir skundų nagrinėjimo rekomendacijomis, patvirtintomis 2014 m. lapkričio 11d. akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įsakymu Nr. V-32, ir Asmens duomenų tvarkymo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje taisyklėmis, patvirtintomis 2014 m. lapkričio 11 d. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įsakymu Nr. V-31. Būtent šiais aktais buvo vadovaujamasi priimant skundžiamą Sprendimą. Nurodo, kad atlikti tekstų palyginimai pareiškėjams buvo pateikti dar 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-385 bei susitikimų Tarnyboje metu. Pareiškėjai turėjo galimybę pateikti paaiškinimus keletą kartų. Susitikimų Tarnyboje metu jie buvo supažindinti su nuasmenintomis ekspertų išvadomis. Pareiškėjams buvo sudaryta papildoma galimybė pateikti paaiškinimus palyginimų lentelėse kartu su ekspertų vertinimu 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. sausio 8 d. susitikimų Tarnyboje metu. Nei Mokslo ir studijų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja Kontrolieriaus skundų (pranešimų) nagrinėjimo ar tyrimų atlikimo procedūros, todėl kontrolierius savo veikloje vadovaujasi teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais. Gavęs A. K. prašymą, Kontrolierius nenustatė pagrindo nušalinti vyriausiąjį specialistą R. J. renkant informaciją ir atliekant tyrimą.
Atsakovė nurodo, kad sutapčių patikros sistemose negalima palyginti dviejų skirtingomis kalbomis parašytų tekstų. Skundą kontrolieriui pateikusio asmens tekstas buvo parengtas kita nei publikacijos kalba ir nėra publikuotas, todėl sutapčių patikrinimo sistemose negalima aptikti sutapčių. Atsiliepime nesutinkama su skundo argumentu, kad G. Ž. parašytas tekstas negali būti autorinių teisių objektas bei ginamas įstatymo, kadangi autorius atliko intelektinį, kūrybinį darbą. Šis darbas yra originalus asmens kūrinys, objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Jame atsispindi individualus autoriaus mąstymas, minčių raiškos forma, o vien ta aplinkybė, kad autorius savo tekste citavo ir komentavo įstatymus, kitus poįstatyminius aktus, jo kūrybinio veiklos rezultato nepaneigia. G. Ž. padarė klaidų, kurios vėliau buvo perkeltos į Publikaciją. Kontrolierius, atlikdamas tyrimą ir priimdamas Sprendimą, nevertino tų teksto bei Publikacijos dalių, kuriose buvo cituojami teisės aktai, šių dalių neanalizavo, dėl jų akademinės etikos pažeidimų nekonstatavo. Nors tekstas ir paremtas teisės aktais, juos cituojant, analizuojant, tačiau dėl selektyvaus tam tikros informacijos nurodymo, išdėstymo ir pan. laikytinas išvestiniu individualiu intelektinės kūrybos rezultatu.
Lietuvos Respublikos autorių teisių bei gretutinių teisių įstatymo komentare nurodoma, kad mokslo kūriniais siaurąja šio žodžio prasme laikytini mokslo tiriamieji kūriniai, sukurti laikantis reikalavimų, keliamų mokslo darbams. Tačiau prie mokslo kūrinių plačiąja prasme priskiriami visi kūriniai, išskyrus grožinę literatūrą. Autorių teisių objektu laikomi tik originalūs kūriniai. Originaliais pripažįstami kūriniai, kurie yra autoriaus kūrybinio darbo rezultatas ir kuriuose atsispindi autoriaus asmuo, mąstymo ir minčių reiškimo pobūdis. Pareiškėjų minimas „Frascati vadovas“ nėra patvirtintas Lietuvoje įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytinas rekomendacinio pobūdžio dokumentu.
Šiuo atveju negalėjo būti taikomos VAĮ nuostatos, reglamentuojančios administracinę procedūrą, kadangi nagrinėjamu atveju Kontrolierius, priimdamas Sprendimą, vertino ir nagrinėjo pareiškėjų, kurie nėra viešojo administravimo subjektai, o akademinės bendruomenės nariai, veiksmus, taigi VAĮ nuostatos (tokios kaip administracinė procedūra, administracinės procedūros sprendimas, pareigūno nušalinimas ir pan.) negali būti taikomos, kadangi VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra yra pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Šiuo atveju buvo pažeistos akademinės nuostatos, o jas gali pažeisti tik subjektai, kurie priklauso atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinei bendruomenei.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad, pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 10 dalį, Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą ar atlikęs tyrimą, turi per 30 dienų nuo skundo (pranešimo) gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos priimti sprendimą. Terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių. Nagrinėjamu atveju skundas buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 1 d. Pradėjus tyrimą, pareiškėjai buvo pakviesti pateikti paaiškinimus, surinkta informacija iš institucijų. 2017 m. spalio 31 d. sudaryta sutapčių lyginimo lentelė. Sudarius ją, kreiptasi į Lietuvos mokslo tarybą, šiai nurodžius ekspertus, buvo įvertinta teksto ir Publikacijos sutaptis. 2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais ekspertai atliko vertinimą. 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Kontrolierius pakvietė pareiškėjus susipažinti su ekspertų išvadomis ir pateikti papildomus paaiškinimus, susitikimai įvyko 2018 m. sausio 4 ir 8 dienomis, taigi tyrimas užtruko dėl didelės apimties bei objektyvių priežasčių. Ekspertai tekstą ir Publikaciją vertino nežinodami jų autorių, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad išvados galėtų būtų šališkos ir neobjektyvios. Išvados yra išsamios, atliktas visas tekstų palyginimas ir įvertinimas. Nurodoma, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (7 t., b. l. 39–47).
Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, kad ekspertų pateiktos išvados yra neobjektyvios ar neišsamios vien dėl tos priežasties, kad jiems nebuvo pavesta įvertinti, kiek pateiktas G. Ž. tekstas atitinka moksliškumo kriterijus. Buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėjai, rengdami mokslinį straipsnį, nepažeidė trečiojo suinteresuoto asmens autorinių teisių. Tekste, kuris buvo pateiktas pareiškėjams, buvo ne tik surinktos teisės aktų nuostatos, tačiau ir pateiktas informacijos klasifikavimas, analizė bei grupavimas. Tokiam darbui atlikti buvo įdėta daug darbo, taigi sukurtas intelektinės veiklos rezultatas. Trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo parengti tiriamąją darbo dalį, būtent ši dalis ir buvo pareiškėjų panaudota Publikacijoje. Atsiliepime taip pat teigiama, kad faktą, jog tekstas buvo naudotas rengiant Publikaciją, patvirtina ir tai, kad pareiškėjai naudojo trečiajam suinteresuotam asmeniui būdingas frazes pažodžiui, ir todėl neteisingai į anglų kalbą išverstus terminus tik tose Publikacijos vietose, kur lietuviškus jų atitikmenis vartojo ir G. Ž. 2015 m. birželio 13 d. tekste, siųstame A. K.. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad A. K. buvo pateiktas ne galutinis variantas, o pradinis, kuris dar turėjo būti tikslinamas gavus pastabas bei papildymus. Trečiasis suinteresuotas asmuo, be kita ko, pažymi, kad A. K. teksto rengimo procese nebendradarbiavo, nepateikė nuomonės, pastabų ar tobulinimo variantų. Tekste bei Publikacijoje esantys logiškai nepaaiškinami sutapimai nelaikytini atsitiktiniais, o tekstas Publikacijoje panaudotas sąmoningai to siekiant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. SP-1 „Dėl prof. Dr. A. K. ir dokt. V. S. akademinės etikos pažeidimų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tyrimas dėl galimų etikos pažeidimų buvo pradėtas Tarnyboje 2017 m. rugpjūčio 1 d. gavus G. Ž. skundą (2 t., b. l. 7–11). Jame nurodyta, kad 2015 m. A. K. pasiūlė G. Ž. kartu rengti knygos skyrių, kurį 2015 m. liepos 1 d. numatyta atiduoti knygos sudarytojams. Priėmus pasiūlymą, buvo gauti knygos sudarytojų reikalavimai ir gairės. 2015 m. birželio 13 d. G. Ž. el. paštu nusiuntė pirmąjį teksto variantą, kuris turėjo būti tobulinamas, 2015 m. birželio 17–26 d. pateikė teksto priedus. 2017 m. liepos 11 d. G. Ž. aptiko Publikaciją, kurios autoriai nurodyti A. K. ir V. S.. Skunde Kontrolieriui teigiama, kad tokie pareiškėjų veiksmai, t. y. nenurodymas G. Ž. kaip bendraautoriaus, laikytini plagiavimu, be to, teigiama, kad išskyrus įvadą ir išvadas tekstas bei Publikacija sutapo ir atitiko pažodinį teksto vertimą į anglų kalbą.
2017 m. rugpjūčio 14 d. Kontrolierius informavo pareiškėjus apie Tarnyboje gautą skundą dėl galimų etikos pažeidimų ir nurodė pateikti su tuo susijusią informaciją (3 t., b. l. 30). Dėl galimo pažeidimo Tarnyboje buvo atliktas tyrimas. Kontrolierius nagrinėjo pareiškėjų publikacijos K., A. ir S., V.. 2016. „Organization of Political Parties: the Case of Lithuania“, kn. Sobolewska-MySlik, Katarzyna, Kosowska-Gąstot, Beata ir Borowiec, Piotr (redaktoriai) Organizational Structures of Political Parties in Central and Eastern European Countries. Krakow: Jagiellonian University Press: 251–276 p. skyrių „Politinių partijų organizacija: Lietuvos atvejis“ bei jame galimai esančias sutaptis su G. Ž. tekstu. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjai periodiškai teikė Tarnybai įrodymus bei paaiškinimus.
2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-454 buvo kreiptasi į Lietuvos mokslo tarybą su prašymu pasiūlyti ekspertus, kurie galėtų įvertinti anglų kalba parašyto teksto panašumą ir sutaptis su tekstu lietuvių kalba (5 t., b. l. 61). Buvo parengtos užduotys trims ekspertams su prašymu socialinių mokslų srities straipsnio tekstą anglų kalba palyginti su rankraščiu lietuvių kalba ir įvertinti, ar tekstas anglų kalba gali būti laikomas lietuvių kalba parašyto rankraščio vertimu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais trys ekspertai atliko teksto ir Publikacijos sutapčių vertinimą (4 t., b. l. 163–180; 5 t., b. l. 1–29) bei Tarnybai pateikė ekspertų išvadas (5 t., b. l. 81, 132; 6 t., b. l. 4). Ekspertai nurodė, kad, pagal pateiktas ištraukas, tai, kad rankraščio tekstas buvo panaudotas rašant straipsnį, nekelia abejonių; didelė ištraukų dalis yra tiesioginis teksto vertimas naudojant tas pačias raiškos priemones, darant tas pačias klaidas, o kartais tiesiog vertimo klaidas.
2018 m. vasario 20 d. Tarnyba priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SP-1 (1 t., b. l. 67–74), kuriuo konstatuota, kad A. K., būdamas Vytauto Didžiojo universiteto akademinės bendruomenės narys, pažeidė Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodekse įtvirtintą pagarbos intelektinei nuosavybei normą ir Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintus akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principus; V. S., būdama Kauno technologijos universiteto bendruomenės narė, pažeidė Kauno technologijos universiteto akademinės etikos kodekso 3.9.1 ir 3.9.2 papunkčius ir Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintus akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principus. Be to, konstatuota, kad A. K. ir V. S. veiksmai neigiant pareiškėjo įnašą Publikacijoje yra nesuderinami su Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu akademinės etikos principu, kuris apibrėžtas 4 straipsnio 2 dalyje ta dalimi, kurioje nustatyta, kad akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, užtikrinančių mokslo ir studijų proceso skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, šiame procese dalyvaujančių asmenų atsakingumą, pasitikėjimą, pagarbą. Sprendime nuspręsta informuoti G. Ž., A. K., V. S., Kauno technologijos universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą apie nustatytus A. K. ir V. S. akademinės etikos pažeidimus, informuoti Kultūros ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Teisingumo ministeriją apie asmenis, nukentėjusius nuo A. K. ir V. S. akademinės etikos pažeidimų, Generalinę prokuratūrą informuoti apie nustatytą A. K. ir V. S. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d.) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 22 d.)
Kontrolieriaus funkcijos reglamentuojamos Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnyje, jo 1 dalyje nustatyta, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kontrolierius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.
Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Kontrolieriaus veiklą užtikrina Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba. Tarnybos nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Kontrolieriaus tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, kurios veiklos tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus darbą, jam nagrinėjant skundus ir inicijuojant tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, prižiūrint, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros. Pagal 12 punktą, Kontrolieriaus uždaviniai yra šie: 1) skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų; 2) prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų; 3) bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas; 4) užtikrinti efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų tyrimą; 5) prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, nuostatos; 6) prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus ir etiškas mokslines praktikas, taikant plagijavimo, neteisėto kopijavimo ar kitokio kitų asmenų sukurtų intelektinės nuosavybės rezultatų neteisėto naudojimo, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais prevencijos priemones.
Nuostatų II dalies „Kontrolieriaus uždaviniai ir funkcijos“ 13 punkte nustatyta, kad Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius: 1) nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai; taip pat skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje; 2) teikia rekomendacijas mokslo ir studijų institucijoms dėl akademinės etikos kodeksų ir kitų akademinės etikos priemonių kūrimo, įgyvendinimo ir tobulinimo; 3) teikia Seimui, Vyriausybei ir kitoms kompetentingoms institucijoms siūlymus dėl priemonių užtikrinti akademinės etikos ir procedūrų laikymąsi; 4) kaupia, nagrinėja ir apibendrina duomenis apie kontrolieriui žinomus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, Mokslo ir studijų įstatymo ar mokslo ir studijų institucijų statutų, institucijų akademinės etikos kodeksų pažeidimus, taikytus administracinės atsakomybės atvejus, taip pat kitus duomenis, susijusius su akademinės etikos ir procedūrų laikymusi Lietuvoje; 5) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis, tarnybomis ir organizacijomis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nagrinėjant akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų atvejus, pasitelkia akademinius tinklus keistis informacija apie akademinės etikos pažeidimus, pirmiausia plagijavimo ir kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais atvejus; 6) teisės aktų nustatyta tvarka skatina ir remia juridinių ir fizinių asmenų bei visuomenės iniciatyvas, padedančias įgyvendinti akademinės etikos principais grindžiamas mokslo ir studijų kokybės skatinimo ir užtikrinimo priemones; 7) informuoja visuomenę apie Kontrolieriaus tarnybos veiklą, nagrinėjamus skundus ar atliekamus tyrimus ir kontrolieriaus priimtus sprendimus Kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje.
Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad skundas kontrolieriui pateikiamas, nagrinėjamas ir sprendimas dėl pateikto skundo priimamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 23 punktą, Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Iš Kontrolieriaus sprendimo turinio matyti, kad jame buvo ne tik konstatuota, kad pareiškėjai padarė Mokslo ir studijų įstatymo, Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodekso bei Kauno technologijos universiteto akademinės etikos kodekso pažeidimus, tačiau ir nutarta informuoti institucijas – Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Kultūros ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Teisingumo ministeriją – apie asmenis, nukentėjusius nuo A. K. ir V. S. akademinės etikos pažeidimų, informuoti Generalinę prokuratūrą apie nustatytą A. K. ir V. S. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių. LVAT yra konstatavęs, kad nors Kontrolieriaus Sprendimas vertinamas kaip informacinio, konstatuojamojo pobūdžio, kartu pažymima, kad pažeidimo konstatavimas sukelia neigiamą poveikį profesinei pareiškėjų reputacijai ir tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą ginant neturtines teises (ABTĮ 5 str. 1 d.) (LVAT 2018 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-352-415/2018).
Kontrolierius nustatė, kad buvo pažeisti Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtinti mokslą grindžiantys akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principai. Kontrolierius taip pat konstatavo Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodekse įtvirtinto akademinio sąžiningumo principo pažeidimą, kuris pasireiškė mokslinei veiklai talkinusių žmonių arba organizacijų įnašo neigimu arba nutylėjimu, taip pat Kauno technologijos universiteto akademinės etikos kodekso analogiškų nuostatų pažeidimą, kuris taip pat pasireiškė mokslinei veiklai talkinusių žmonių ar organizacijų įnašo neigimu arba nutylėjimu.
Pareiškėjai teigia, kad G. Ž. tekste esantis įstatymų normų citavimas ir komentavimas nėra asmens intelektinė nuosavybė, mokslinis darbas ar intelektinis kūrinys, todėl negalėjo būti konstatuotas plagiatas.
Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, autorių teisių objektai – tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Autorių teisių objektais laikytini knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos (4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai) (4 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas (4 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kaip matyti, įstatymas itin plačiai apibrėžia objektus, kurie gali būti laikytini autorinių teisių objektu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta dėl autorių teisių objektus apibūdinančių požymių. Pirmiausia autorių teisių objektais laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra pateikta kūrinio originalumo samprata: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Kadangi originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus. Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimą, taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015). Originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu jie meniniu požiūriu nėra vertingi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad autorių teisės taikomos ir paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kūriniams, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, neatsižvelgiant į kūrinio formą, paskirtį ar vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2000; 2004 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2004; 2006 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. Ž. siuntė pareiškėjui A. K. tam tikrus surinktus duomenis, vyko darbų derinimas, tą patvirtina byloje esantys susirašinėjimai elektroniniais laiškais. 2015 m. birželio 13 d. G. Ž. A. K. nusiuntė parengtą tekstą (3 t., b. l. 79). Nors pareiškėjai skunde ir teigia, kad bendradarbiavimas nutrūko dar 2015 m. birželio mėnesį, tačiau šį teiginį paneigia objektyvios byloje nustatytos aplinkybės, t. y. A. K. elektroninis laiškas, kuriame raginama paskubėti rengiant skyrių apie partijų organizaciją. Be to, konstatuotina, kad G. Ž. atliko tam tikrą intelektinį darbą, kuris atsispindėjo objektyvia forma – raštu. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (2 t., b. l. 11–30), G. Ž. surašytą tekstą sudarė ne tik teisės nuostatų citatos, tačiau ir paties asmens suformuluotos mintys, įžvalgos, apibendrinančios įstatymų nuostatas išvados. Šiuo atveju konstatuotina, jog tokiame tekste atsispindi individualus autoriaus mąstymas bei minčių raiška ir dėl šių aplinkybių G. Ž. tekstas laikytinas individualiu kūrybinės veiklos rezultatu. Vien pareiškėjų skundo argumentai, jog G. Ž. tekstas neturėjo aiškaus pavadinimo, išbaigtumo, apibendrinimo ar konkrečios išvados, nepaneigia tiek įstatymo nuostatose įtvirtinto autorinių teisių apibrėžimo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintų autorių teisių objektui nustatyti svarbių aplinkybių.
Pareiškėjai teigia, kad šiuo atveju ekspertams, atlikusiems ir surašiusiems eksperto išvadą, buvo užduotas tik vienas klausimas, taigi padarytos išvados yra neteisingos ir neobjektyvios.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Tarnyba kreipėsi į ekspertus su užduotimi palyginti socialinių mokslų srities A. K. ir V. S. straipsnio tekstą anglų kalba su G. Ž. rankraščiu lietuvių kalba ir įvertinti, ar tekstas anglų kalba gali būti laikomas lietuvių kalba parašyto rankraščio vertimu. Tekstus vertino trys ekspertai. Pirmasis ekspertas 2017 m. gruodžio 5 d. pateikė išvadą (5 t., b. l. 81), kurioje nurodė, kad tai, kad rankraščio tekstas buvo panaudotas rašant straipsnį, nekelia abejonių. Didelė ištraukų dalis yra tiesioginis teksto vertimas, naudojant tas pačias išraiškos priemones, darant tas pačias klaidas, o kartais tiesiog vertimo klaidas. Dalis ištraukų šiek tiek pakeistos, bet paprastai nedaug. Tekstų panašumai tokie dideli, kokie tegali atsirasti, jeigu lietuviškas rankraštis būtų aktyviai naudojamas rašant anglišką straipsnį. Antrasis ekspertas 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė išvadą (5 t., b. l. 132), kurioje pažymėta, kad pažodinio vertimo nebuvimas nėra pakankamas įrodymas, kad tekstas nėra vertimas, nes verčiant į anglų kalbą dėl skirtingos gramatikos ir sakinių struktūros tam tikri pakeitimai neišvengiami. Ekspertas nurodė, kad didelė dalis teksto anglų kalba gali būti laikoma teksto lietuvių kalba vertimu su aukštu užtikrintumo laipsniu. Vertindamas ekspertas rėmėsi prielaida, kad vertinimui pateiktos ištraukos nėra tekste koncentruotos į vieną ar kelis skyrius, nes nebuvo pateiktas visas tekstas anglų kalba ir visas rankraštis. Jei nagrinėjant tekstą kaip visumą paaiškėtų, kad išskirtos pastraipos seka viena kitą ta pačia tvarka tiek tekste anglų kalba, tiek lietuvių kalba, vertimo tikimybė būtų dar didesnė. 2017 m. gruodžio 13 d. trečiasis ekspertas pateikė išvadą (6 t., b. l. 4), kurioje nurodė, kad absoliuti dauguma G. Ž. nurodytų jo autorinio teksto lietuvių kalba vietų sutampa su atitinkamomis teksto anglų kalba vietomis. Tekstų sutaptis daug atvejų paaiškinama, kad cituojami ir neretai pažodžiui nurašomi konkretūs nagrinėjamų partijų statutų punktai. Visgi šio citavimo sutaptis nėra atsitiktinė. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad abiejuose tekstuose nagrinėjamų partijų funkcijų grupavimas iš esmės identiškas, taip pat daugelyje vietų tokiomis pat aplinkybėmis vartojamos tos pačios specifinės sąvokos, kurių nėra statutuose. Analizės netolygumai ir netgi klaidos, pripažįstamos skundą pateikusio originalaus teksto autoriaus, iš esmės atsikartoja ir ginčijamame tekste anglų kalba. Taip pat vietomis tendencingai minima identiška literatūra arba vardijami tam tikri teisės aktų punktai ir jie aprašomi pagal specifinę, abiejuose tekstuose atsikartojančią tvarką (eigą), kuri nesutampa su pačiame nagrinėjamame teisės akte išdėstyta tvarka. Iš maždaug 60 nurodytų sutapties epizodų apytikriai trys ketvirtadaliai gali būti pripažinti kaip neatsitiktiniai.
Kaip matyti iš lyginamosios lentelės, kuri sudaryta įvertinus G. Ž., pareiškėjų paaiškinimus ir pateiktas ekspertų išvadas (4 t., b. l. 163–180; 5 t., b. l.1–29), daugeliu atvejų skirtingose tekstų vietose visi trys ekspertai patvirtino, kad tekstų dalys sutampa, t. y. kad tekstas anglų kalba laikytinas teksto lietuvių kalba vertimu, arba tekstai yra labai panašūs, abejoti tokiomis ekspertų išvadomis nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kodėl ekspertų pateiktos išvados turėtų būti vertinamos kaip neobjektyvios ar šališkos, jokių pagrįstų argumentų pareiškėjai nenurodė ir skunde, taigi šie jų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Su ekspertų išvadomis pareiškėjams buvo sudaryta galimybė susipažinti, jie šią teisę įgyvendinimo (1 t., b. l. 61–62), susitikimai tarnyboje vyko 2018 m. sausio 4 ir 8 d., buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus palyginimų lentelėse kartu su ekspertų vertinimu. Dėl pareiškėjų argumento, kad Kontrolierius netenkino prašymo tekstų patikrinti antiplagijavimo sistemoje „iThenticate“, pažymėtina, kad sutapčių patikros sistemose tekstai lyginami tik su joms pasiekiamais skaitmeniniais dokumentais, kurie yra parašyti ta pačia kalba, taigi šitas patikros būdas objektyviai negalėjo būti naudotas, kadangi vienas tekstas yra anglų, o kitas lietuvių kalba. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo abejoti ekspertų išvadų teisėtumu bei pagrįstumu.
Pareiškėjai ginčija Sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta informuoti skundą Tarnybai padavusį asmenį, A. K., V. S., Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą apie nustatytus akademinės etikos pažeidimus, informuoti Kultūros ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Teisingumo ministeriją apie asmenis, nukentėjusius nuo A. K. ir V. S. akademinės etikos pažeidimų, informuoti Generalinę prokuratūrą apie nustatytą A. K. ir V. S. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių.
Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus; 2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo; 3) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais; 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projekte; 5) informuoti už atitinkamą valdymo sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimų asmenis (autorius); 6) informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių; 7) kreiptis į teismą, jeigu nevykdomas šios dalies 2 punkte nurodytas kontrolieriaus įpareigojimas; 8) pripažinti skundą (pranešimą) nepagrįstu; 9) skundo (pranešimo) nagrinėjimą ar tyrimą nutraukti. Nagrinėjamu atveju Kontrolierius, priėmęs sprendimą ir nutaręs informuoti atitinkamas institucijas apie nustatytus akademinės etikos pažeidimus, įgyvendino jam Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas pareigas ir funkcijas, todėl daryti išvadą, kad nebuvo pagrindo informuoti nurodytas institucijas ar kad toks informavimas buvo neproporcingas ar netikslingas, nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
LVAT aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).
Įvertinus skundžiamo sprendimo motyvus byloje nustatytų aplinkybių, teisės nuostatų ir teismų praktikos kontekste, darytina išvada, kad atsakovė priėmė motyvuotą, išsamų bei pagrįstą objektyviais duomenimis sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėjai teigia, kad tyrimo metu buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o būtent nebuvo priimtas sprendimas dėl prašymo nušalinti pareigūną, jie nebuvo informuoti apie ekspertizės skyrimą bei negalėjo suformuluoti klausimų, nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, o pareiškėjui A. K. dėl ginčijamo administracinio Sprendimo nebuvo pranešta per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.
Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kontrolierius skundą išnagrinėja ar tyrimą atlieka, priima sprendimą ir raštu informuoja pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių nuo skundo gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos. Tarnyba tyrimus atlieka vadovaudamasi Tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo ir skundų nagrinėjimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-32 (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-18 redakcija). Šios rekomendacijos skirtos Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) valstybės tarnautojams, atsakingiems už tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimą ir (ar) skundų nagrinėjimą (toliau – tyrimų atlikimas). Jos yra patariamojo pobūdžio, todėl kiekvienas valstybės tarnautojas, planuodamas atlikti tyrimą, turi atsižvelgti į tyrimo specifiką ir planuoti tyrimo atlikimą pagal savo poreikius
Rekomendacijų 11 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas, gavęs Kontrolieriaus pavedimą atlikti tyrimą, susipažįsta su pirmine tyrimo medžiaga ir pateikia Kontrolieriui siūlymus dėl tyrimui reikiamos papildomos informacijos (suformuluojami tyrimo klausimai, jų sprendimo būdai, siūlomas planuojamas atlikti tyrimo terminas ir, jeigu reikia, išteklių poreikis pagal šių rekomendacijų priedą). Siūlymai gali būti tikslinami atsiradus naujų aplinkybių. Tyrimo pradėjimo terminai nustatyti Tarnybos darbo reglamente. Kontrolierius gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus faktinėms aplinkybėms nustatyti (Rekomendacijų 12 punktas). Pažymėtina, kad asmenys turi šias teises: teikti duomenis ir informaciją, susijusią su atliekamu tyrimu (pavyzdžiui, paaiškinimus, prašymus); pareikšti motyvuotą prašymą dėl valstybės tarnautojo, atliekančio tyrimą, nušalinimo; susipažinti su tyrimo medžiaga ta apimtimi, kuria užtikrinamas kitų asmenų duomenų saugumas (Rekomendacijų 13 punktas).
Kaip matyti iš šių nuostatų, Kontrolieriui nėra įtvirtinta pareiga nušalinti pareigūną, kai yra pateiktas nušalinimas, taip pat, skiriant ekspertizę, informuoti apie jos skyrimą asmenis arba suteikti galimybę jiems suformuluoti klausimus ekspertui, toks sprendimas paliekamas Kontrolieriaus diskrecijai. Atvejai, kurie nėra sureglamentuoti teisės aktais, turi būti vykdomi vadovaujantis gero administravimo principu. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad gero administravimo principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjams buvo sudaryta galimybė susipažinti su ekspertų išvadomis, pateikti papildomus paaiškinimus. Pareiškėjams viso tyrimo metu taip pat buvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius jų poziciją, bylos duomenys patvirtina, kad šią teisę pareiškėjai aktyviai įgyvendino. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjams tyrimo pabaigoje buvo sudaryta reali galimybė susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga, pranešimuose nurodant, kad susitikimo laiką galima suderinti elektroniniu paštu arba nurodytu telefono numeriu (4 t., b. l. 143, 146).
Pareiškėjai skunde taip pat teigia, kad A. K. nebuvo išsiųstas skundžiamas sprendimas. Pažymėtina, kad, pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 17 dalį, Kontrolieriaus sprendimai skelbiami Tarnybos interneto svetainėje, taigi abiem pareiškėjams Sprendimas turėjo būti žinomas, be to, šios aplinkybės jiems nesutrukdė laiku kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises.
Įvertinus visas nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjai tyrimo metu turėjo galimybę ir ja aktyviai naudojosi teikti paaiškinimus ir savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, teikti paaiškinimus gavus ekspertų išvadas, susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga. Pareiškėjų skunde nurodomi pažeidimai nelaikytini tokio pobūdžio, kurie galėjo sutrukdyti objektyviai įvertinti visas aplinkybes bei priimti pagrįstą sprendimą, juo labiau negalėjo užkirsti kelio pasinaudoti efektyviu savo galimai pažeistų teisių apgynimu. Dėl to skundo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų aiškinimo aspektu, konstatuoja, kad skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, skundžiamas sprendimas yra motyvuotas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. SP-1 „Dėl prof. Dr. A. K. ir dokt. V. S. akademinės etikos pažeidimų“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
Pareiškėjai skunde prašo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas atlyginti žalą būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.
Byloje nenustačius, kad Kontrolierius, priimdamas skundžiamą sprendimą, būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, priešingai, konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo pareiškėjams priteisti atlyginti jų prašomą neturtinę žalą, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasis ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui konstatavus, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas ir atmetamas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjų A. K. ir V. S. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.