- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-1566-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – A. M. (A. M.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3 151,36 Eur žalai atlyginti, kuri susidarė ieškovei išmokėjus draudėjai draudimo išmoką dėl 2016 m. gruodžio 11 d. įvykio, kai buvo aplietas draudėjai priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti 509,23 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų – vamzdynų priežiūrą.
2. Atsakovė UAB „Šilėja“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sriegis trūko prie ventilio, ant kurio buvo sumontuotas buto savininko skaitliukas. Tai reiškia, kad defektas atsirado už UAB „Šilėja“ atsakomybės ribų, nes atsakovės atsakomybės ribos dėl vandentiekio sistemos yra iki pirmo srieginio sujungimo butui ar patalpai, pirmo vandentiekio sujungimo (skaitliuko, atsišakojimo, ventilio). Taip pat atsakovė nesutiko su žalos dydžiu, nes bute (duomenys neskelbtini), po apliejimo buvo išardyta laminuota grindų danga, o po to paklota ąžuolinė danga, nors apžiūros metu vizualinių grindų dangos sugadinimų nebuvo užfiksuota.
3. Dublike ieškovė, remdamasi Statybos techninio reglamento (toliau - STR) 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“, 6.9 punktu, nurodė, kad kadangi UAB „Grinda“ nustatė, jog vanduo sunkėsi per ventilį, turi būti laikoma, kad žalą sukėlė inžinerinės įrangos dalis, esanti atsakovės atsakomybės ribose. Atsakovė su atsiliepimu nepateikė duomenų, kad atsakovės ir butų savininkų atsakomybės ribos būtų nustatytos kitaip, nei ieškovės nurodytame teisiniame reglamentavime. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žalos dydis turėtų būti kitoks. Apgadintame bute grindų dangos deformacijos pasireiškė ne iš karto, tačiau kai paaiškėjo, ieškovė jas susiejo su apliejimu ir kompensavo draudėjai atsiradusią žalą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovė nepaneigė, jog gedimas įvyko (duomenys neskelbtini) buto savininko atsakomybės ribose. Pasak atsakovės, ieškovės nurodytu STR standartu vadovaujamasi ne administruojant bendrojo naudojimo objektus; ieškovė neteisingai aiškina STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punkto nuostatas, nes Statybos techniniame reglamente yra ir trečias vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atskyrimo nuo namo bendrosios inžinerinės sistemos būdas, t. y. kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Šiuo atveju namo bendrojo naudojimo vandentiekio sistemos riba yra nustatyta taip, kaip ją nustato Aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-549 patvirtintas Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas, t. y., kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos vandentiekio sistema yra geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandes apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Tai numatyta 2015 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo Bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. R9-255, II dalies I punkte, kurį atsakovė pateikė namo gyventojams. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad namo tipinis vandentiekio įrengimo projektas numato vandentiekio įvado atšakos į patalpas prie stovo suvirinimo būdą, tai yra kitą jungtį, nuo kurios prasideda buto ar kitos patalpos savininko atsakomybės riba, kurią atsakovė nurodė jos parengtame 2020 m. vasario 3 d. apžiūros akte.
5. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 650 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Šilėja“.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (2012-06-27 įsakymo Nr. D1-549 redakcija) patvirtinto Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo (toliau ir – Aprašas) II skyriaus „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 1 punkte nurodyta, kad bendrosioms sistemoms priskiriama pastato vandentiekio sistema yra geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Pažymėjo, kad ši Aprašo nuostata iš esmės yra perkelta į namo (duomenys neskelbtini), Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo skyrių „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, argumentuodama atsakovės atsakomybės ribas, rėmėsi STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktu, tačiau nurodė tik du vartotojo inžinerinės sistemos atskyrimo nuo bendrosios inžinerinės sistemos būdus: 1) apskaitos prietaisais arba 2) uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.); tačiau STR numatytas ir trečias atsakomybės ribų apibrėžimo būdas - kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.
8. Teismas pažymėjo, kad naujai statybai taikytinas aktas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ - tiesiogiai netaikytinas šio ginčo faktinei situacijai, kai bendrojo naudojimo objektų Apraše buvo apibrėžtos daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus atsakomybės ribos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktoje nuotraukoje yra uždaromasis vandens ventilis, kuris sumontuotas buto (duomenys neskelbtini), virtuvėje po plautuve, kurio trūkimas tapo vantentiekio avarijos priežastimi. Remdamasis visuotinai žinoma aplinkybe, teismas teigė, kad tokius ventilius butuose daugiabučiuose namuose paprastai montuoja patys butų savininkai, jų pasitelkti santechnikos specialistai, o ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriai, nebent buto savininkas nusprendžia samdytis administratoriaus santechnikos meistrą, kuriam tokiu atveju buto savininkas turi sumokėti už suteiktas paslaugas. Teismas pažymėjo, kad minėtas uždaromasis vandens ventilis tarnauja tik buto (duomenys neskelbtini), reikmėms, t. y., esant reikalui, užsukti vandens tiekimą. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovė neteikė įrodymų, kad buto (duomenys neskelbtini), savininkas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas UAB „Šilėja“ dėl buto ribose esančio vamzdyno ir jame sumontuotų ventilių. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tokio pobūdžio (žalos padarymo dėl užliejimo) ginčuose svarbiausia nustatyti, kuriame bute buvo vandentiekio avarijos priežastis, kas buvo užpylimo šaltinis. Teismo vertinimu, šioje byloje akivaizdu, kad vandentiekio avarijos židinys buvo buto virtuvėje po plautuve. Atsakovei pateikus nuotraukas ir planą, kur pažymėta avarijos vieta ir UAB „Šilėja“, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorės atsakomybės riba, teismas konstatavo, kad atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą, nes aplinkybė, ar trūko sriegis, ar ventilio dalis neturi ginčui esminės reikšmės, kadangi atsakovės atsakomybės riba yra ties vamzdžių įvadu į butą (duomenys neskelbtini), nuo bendrojo naudojimo vamzdyno stovo (vamzdžiai toje vietoje privirinti). Teismas ieškovės argumentus dėl atsakovės netinkamai vykdytos bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūros pagal Privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus atmetė, pažymėdamas, kad buto savininko nuosavybės ribose bendrojo naudojimo objektų administratorius veikimas (techninės priežiūros vykdymas) yra reikšmingai apribotas.
10. Nustatęs, kad vandentiekio avarija įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
11.2. Apeliantės apdraustas turtas buvo sulietas bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkus bendro naudojimo vamzdžiui (atkarpoje nuo stovo iki ventilio). Aplinkybę, kad trūkimas įvyko bendro naudojimo inžinerinėje įrangoje, apeliantė įrodinėjo UAB „Grinda“ išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad santechnikai nustatė, jog yra trūkęs vamzdžio sriegis prieš šalto vandens ventilį. Teismas šios aplinkybės skundžiamame sprendime neanalizavo, akcentuodamas nereikšmingą rašto dalį. Šis UAB „Grinda“ raštas turėjo būti vertinamas kartu su A. M. pozicija, gauta žalos administravimo procese, kuomet buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas aiškiai nurodė, kad vandens prasiskverbimas įvyko prieš ventilį, vandens tekėjimo kryptimi.
11.3. Teismas rėmėsi tik atsakovės pateiktais duomenimis, kritiškai jų nevertindamas. Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 13 d. defektinį aktą vienašališkai surašė pati atsakovė. Duomenų, kad atsakovės darbuotojas būtų lankęsis ir nustatinėjęs aplinkybes, susijusias su vandens prasiskverbimo vieta, nėra. UAB „Grinda“ bute Nr. (duomenys neskelbtini) atliko avarijos likvidavimo darbus, jos darbuotojai matė trūkimo vietą ir atitinkama informacija buvo pateikta pažymoje. Teismas šių aplinkybių nevertino.
11.4. Aplinkybė, kad turto sugadinimo, sunaikinimo akte, kurį surašė apeliantės darbuotojas, butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas kaip numanomas už žalą atsakingas, turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad tai buvo įrašyta apeliantės apdrausto buto apžiūros metu, gavus iš draudėjos žinių apie įvykio aplinkybes. Žalų ekspertas vertintojas nėra teisininkas, be to, apžiūros metu jam nebuvo detaliai žinomos aplinkybės, susijusios su butu Nr. (duomenys neskelbtini). Detali informacija apie įvykio priežastis, bute Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus veiksmus ieškovei tapo žinoma tik vėliau.
11.5. Vartotojo ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ribas nustato teisės aktai, be to, šis klausimas ne kartą buvo nagrinėtas ir teismų praktikoje.
11.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017 konstatavo, jog daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai.
11.7. Teismas rėmėsi atsakovės pateiktu bendro naudojimo objektų aprašu, tačiau nevertino keleto svarbių aspektų. Neaišku, kokiu pagrindu šis aprašas buvo sudarytas, t. y. nebuvo pateikta jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu būdu buvo nustatytos ribos; byloje nebuvo duomenų, ar šis aprašas buvo pristatytas patalpų savininkams, ar jie pasinaudojo teise tikslinti šį aprašą, t. y. nėra duomenų, kad atsakovės pateiktas aprašas yra teisingas ir kad nebuvo priimta kitų sprendimų, kuriuose būtų nustatytos kitokios atsakomybės ribos. Teismas šio aspekto nevertino, tokiu būdu neatskleisdamas bylos esmės ir tik formaliai išnagrinėdamas ginčą.
11.8. Teismas kritiškai nevertino dokumentų, kurie buvo surašyti 2020 metais po bylos iškėlimo; atsakovės fiksuotos aplinkybės nebūtinai egzistavo 2016 metais. Be to, atsakovės pateikti dokumentai buvo surašyti vienašališkai, apeliantės manymu, tikėtina, fiksuojant tik atsakovei palankias aplinkybes.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Šilėja“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė neva teismo pažeistų materialinių ar procesinių normų nenurodė.
12.2. Apeliantė skundą grindžia šio ginčo faktinei situacijai netaikytina teismo praktika.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantė nurodo aplinkybes, kurių teismas nenustatė ir kurios yra paneigtos bylos duomenimis. Teismas aplinkybių, kad vandens prasiskverbimas įvyko bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos atkarpoje ar trūko bendrojo naudojimo vamzdis, nenustatė ir negalėjo nustatyti, nes UAB „Grinda“ 2017 m. sausio 4 d. pažymoje konstatavimo, susijusio su bendrojo naudojimo vamzdžiais ar atsakomybės riba, nėra. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos įrodymais.
12.4. Teismas išanalizavo ne tik vandens prasiskverbimo vietą, bet tuo pačiu nustatė atsakovės atsakomybės ribą, tai yra „...ties vamzdžių įvadu į butą (duomenys neskelbtini), nuo bendrojo naudojimo vamzdyno stovo (vamzdžiai toje vietoje privirinti), kaip pavaizduota atsakovės pateiktoje nuotraukoje“. Apeliantė teismo nustatytos atsakomybės ribos neginčija. Teismas sprendime nurodė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu patvirtintą Aprašo nuostatą, kuri yra iš esmės perkelta į namo (duomenys neskelbtini) Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo II skyrių „Bendrosios inžinerinės sistemos“. Apeliantė faktiškai nesutinka su teismo išvada, kad be ventilių ir apskaitos prietaisų yra ir kiti buto savininko inžinerinės sistemos atskyrimo nuo bendrosios inžinerinės sistemos būdai - šiuo atveju nurodyti namo projekte.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovės pateiktas planas yra parengtas jos pačios. Tokie įrodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Teismo išvados grindžiamos išimtinai atsakovės nurodytomis prielaidomis, nuotraukomis, planais ir klaidingu faktinių aplinkybių bei teisės normų interpretavimu, o ne objektyviai egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo santykiams aktualia teismų praktika.
13.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (civilinėje byloje e3K-3-445-421/2017) ir netinkamai nustatė atsakomybės ribas. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo nustatyta aplinkybė, kad avarija įvyko prieš šalto vandens ventilį. Tokią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės įmonės UAB „Grinda“ raštas. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo negalėjo nutraukti vandens tiekimo, nes avarija įvyko iki ventilio esančio jo bute. Šioje situacijoje buto savininko kaltės nėra.
Atsiliepimas
13.3. Siekdama nustatyti, kieno atsakomybės ribose trūko vamzdis ieškovė pasamdė teismo ekspertą dr. D. K., kuris 2020 m. gegužės 29 d. eksperto specialisto išvadoje, vadovaudamasis UAB „Grinda“ raštu, pateiktomis nuotraukomis, faktinėmis aplinkybėmis konstatavo, kad techniniu požiūriu daugiabučio namo šalto vandens vamzdynai yra bendrojo naudojimo. Trūkimo vieta (trūkęs šalto vandens sriegis, kurio vamzdis jungiasi prie ventilio) yra bendro naudojimo vamzdyno dalis.
13.4. Teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
13.5. Teismas, paskirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pažeidė procesines teises normas. Nei ieškovė, nei atsakovė ir trečiasis asmuo nepareiškė prašymo nagrinėti byla rašytinio proceso tvarka, todėl teismas negalėjo savo iniciatyva skirti bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas pažeidė šalių teisę į žodinį bylos nagrinėjimą. Trečiasis asmuo neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų, užduoti klausimų, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams bei prašyti paskirti ekspertizę ir pan. Trečiasis asmuo nebuvo supažindintas su turimomis teisėmis bei pareigomis.
13.6. Kadangi teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartyje ieškovei nustatė terminą apsvarstyti poziciją dėl atsakovės tinkamumo, trečiasis asmuo mano, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę, kas šioje byloje yra tinkamas atsakovas. Pažymi, kad jei trečiasis asmuo būtų supažindintas su turima teise pareikšti nušalinimą, būtų ja pasinaudojęs. Teismas pažeidė proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą sprendimą.
13.7. UAB „Šilėja“ sudarė Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. R9-2552, kuris nėra patvirtintas. Byloje nėra įrodymų, jog Aprašą per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo būtų teikęs patalpų savininkams; kad Aprašas būtų patvirtintas patalpų savininkų susirinkime. UAB „Šilėja“ neužtikrino tinkamos namo vandentiekio inžinerinės sistemos priežiūros, nesilaikė Nuostatose numatytų įpareigojimų, dėl to ir įvyko vandens nuotėkis.
13.8. Butų savininkai su verslininku - UAB „Šilėja“ sudarė sutartį prisijungimo būdu, kuri laikoma vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į teismų praktikos suformuotas vartotojų teisių apsaugos nuostatas, atsakovės neaiškiai, nesuprantamai bei vienašališkai, išdėstyti teiginiai dėl atsakomybės ribos turėtų būti vertinami kritiškai. UAB „Šilėja“ savo apžiūros akte, kuris sudarytas vienašališkai, pažeidžia trečiojo asmens, kaip silpnesnės sutarties šalies teises. UAB „Šilėjos“ apžiūros akte numatyta išvada, kad vamzdynų riba yra suvirinta ir dėl to paslaugos teikėjas visais atvejais gali nusistatyti vienašališkai sau palankias ribas ir perkelti atsakomybę vartotojui yra neteisinga bei nesąžininga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Trečiasis asmuo su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus - 2020 m. gegužės 29 d. eksperto specialisto išvadą. Nurodė, kad apie šį įrodymą tapo žinoma, kai ieškovė jį atsiuntė elektroniniu paštu gegužės 29 d. t. y., jau po teismo sprendimo. Taip pat, trečiasis asmuo prašo prijungti savo paruoštą schemą, kurioje matoma vamzdynų schema bei atsakomybės riba. Teigia, kad jis nebuvo supažindintas su turimomis teisėmis ir neturėjo galimybės jomis pasinaudoti, todėl tikslinga prijungti teikiamus įrodymus prie bylos.
16. Tai pat gauti atsakovės UAB „Šilėja“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji prašo atsisakyti priimti ir vertinti naują įrodymą – eksperto D. K. 2020 m. gegužės 29 d. išvadą. Nurodė, kad trečiasis asmuo atsiliepimo motyvus grindžia savo parengtu ir iš ieškovės gautu įrodymu, kuriuo ieškovė savo apeliacinio skundo negrindžia. Mano, kad tokiu būdu ieškovė su trečiuoju asmeniu siekia pateikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tai, atsakovės nuomone, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Be to, trečiojo asmens nurodyta kasacinio teismo praktika netaikytina, nes skiriasi bylos faktinės aplinkybės. Trečiojo asmens pateiktas įrodymas vertintinas kritiškai, nes jis nepateikė įrodymų, kad turi atitinkamą kvalifikaciją namo vandentiekio schemai parengti. Pažymėjo ir tai, kad ekspertas gedimo vietą nustatė betarpiškai jos neapžiūrėjęs; ieškovė nepateikė jam nuotraukų iš atsakovės atsakomybės ribos, t. y. pirmo atšakos į trečiojo asmens butą junglio, esančio buto prieškambaryje.
17. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad trečiojo asmens teikiami dokumentai susiję su atsiliepime išdėstytais argumentais, į trečiojo asmens išdėstytus motyvus, susijusius su jo procesinių teisių pažeidimu, taip pat tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes jie išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo tenkintina.
19. Byloje nustatyta, 2016 m. gruodžio 11 d. buvo aplietas E. M. ir S. M. (S. M.) priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė buvo apdraudusi nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų rizikų (Būsto draudimo liudijimas Nr. 203259808). Minėtas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M.. UAB „Grinda“ 2017 m. sausio 4 d. rašte nurodė, kad 2016 m. gruodžio 11 d. 11 val. 30 min. miesto avarinė dispečerinė tarnyba gavo A. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad jo buto virtuvėje iš vamzdžių teka vanduo. Mobilusis santechnikos darbų ekipažas (santechnikai) nustatė, jog yra trūkęs vamzdžio sriegis prieš šalto vandens ventilį. UAB „Grinda“ 2017 m. sausio 4 d. rašte pažymėjo, kad, veikdama pagal bendrovės įstatus, nenustatinėja, kas eksploatuoja, kas ir kada įrengė santechnikos įrenginį, kuriame įvyko avarija, tik konstatuoja faktinę avarijos situaciją. Dėl užpylimu padarytos žalos ieškovė draudėjai E. M. išmokėjo 3 151,36 Eur draudimo išmoką ir 2017 m. liepos 18 d. pareiškė atsakovei pretenziją prašydama kompensuoti 3 151,36 Eur išmokos sumą. Atsakovei neįvykdžius reikalavimo, ieškovė pateikė ieškinį teismui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu materialinės teisės normų, reglamentuojančių deliktinę civilinę atsakomybę, taikymu, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimu.
20. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo A. M., atsiliepime nurodydamas, kad su atsakovės apeliaciniu skundu visiškai sutinka ir palaiko, bei prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, vienu iš sprendimo neteisėtumo pagrindų nurodė civilinio proceso teisės normų pažeidimą – bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie trečiojo asmens motyvai nesusiję su apeliaciniame skunde išdėstytais ieškovės argumentais; trečiasis asmuo, pasisakydamas dėl savo teisių pažeidimo apeliacinio skundo nėra pateikęs.
22. Be to, CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
23. Trečiasis asmuo teigia, kad negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant teisę prašyti skirti ekspertizę, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog pradiniame bylos nagrinėjimo etape buvo pasyvus, procesinių dokumentų ir prašymų skirti ekspertizę neteikė, gavęs nutartį, kuria paskirtas rašytinis bylos nagrinėjimas taip pat jokio prieštaravimo nereiškė; su atsiliepimu pateikė ieškovės iniciatyva (t. y. ne trečiojo asmens) pasamdyto eksperto išvadą; apeliacinės instancijos teismas papildomai pateiktus įrodymus priėmė; be to, trečiasis asmuo atsiliepime išdėstė savo poziciją. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens nurodomi proceso teisės pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo esmės
24. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad jos apdraustas turtas buvo aplietas bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkus bendro naudojimo vamzdžiui; apeliantės manymu, teismas, spręsdamas, kad trūkusi vieta yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybės ribose, rėmėsi tik atsakovės pateiktais duomenimis, neanalizavo UAB „Grinda“ išduotoje pažymoje nurodytų aplinkybių.
25. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio, nustatęs, kad vandentiekio avarija įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose; teismas, įvertinęs atsakovės pateiktas nuotraukas bei planą, pažymėjo, kad atsakovės atsakomybės riba yra ties vamzdžių įvadu į butą (duomenys neskelbtini), nuo bendrojo naudojimo vamzdyno stovo (vamzdžiai toje vietoje privirinti), todėl aplinkybė, ar trūko sriegis, ar ventilio dalis, neturi ginčui esminės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia teismo išvada.
26. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
27. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas –bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).
28. Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau ir - reglamentas), nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.
29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos).
30. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, ši Aprašo nuostata iš esmės perkelta į namo (duomenys neskelbtini), Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo skyrių „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovės atsakomybės riba yra ties vamzdžių įvadu į butą nuo bendrojo naudojimo vamzdyno stovo (vamzdžiai toje vietoje privirinti), neatsižvelgė, kad pagal Aprašą bendro naudojimo objektu laikomas vamzdynas, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį. Vien faktas, kad pagal namo projektą vamzdžių susijungimai gali būti atlikti suvirinimo būdu, savaime nereiškia, kad trečiojo asmens bute esantis atsakovės nurodytas vamzdžio suvirinimas yra savininko ir administratoriaus atsakomybę skirianti riba, juolab ji Apraše tokiu būdu nėra individualizuota. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė, kuri pati sudarė 2015 m. kovo 5 d. namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašą, tiek 2017 m. vasario 15 d. atsakyme ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, tiek šioje byloje 2020 m. sausio 8 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį laikėsi pozicijos, kad buto savininko atsakomybė prasideda nuo šalto vandens sriegio, kuris šiuo atveju trūko.
32. Teismas, remdamasis techninės priežiūros inžinieriaus A. T. 2020 m. vasario 3 d. Apžiūros aktu, kuriame, be kita ko, padaryta išvada, kad Pastatas (duomenys neskelbtini), yra tipinis 111-120V serijos, todėl bendrojo naudojimo šalto, karšto vandens vamzdynų riba yra suvirinta stovų vamzdžių ir atšakų į 1, 4...,24, ....34 butus jungtis (1 t., b. l. 179) (šiuo dokumentu atsakovė įrodinėjo triplike pasikeitusią poziciją dėl ribos (junglio), t. y. atšakos į patalpas prie stovo suvirinimo vietą) nepagrindė jos teisingumo bei atitikimo namo bendro naudojimo apraše nustatytiems kriterijams.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, kad bendrajai pastato inžinerinės sistemos daliai priskiriamas šalto vandens vamzdis tik iki jos pateiktose schemose bei nuotraukose nurodytos atšakos suvirinimo ribos.
34. Kaip ir nurodo apeliantė, UAB „Grinda“, kuri atliko avarijos likvidavimo darbus, 2017 m. sausio 4 d. rašte užfiksavo, jog mobilusis santechnikos darbų ekipažas rado minėto buto virtuvėje iš vamzdžio prie ventilio tekantį vandenį; santechnikai nustatė, jog yra trūkęs vamzdžio sriegis prieš šalto vandens ventilį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė atsiliepime, remdamasi į bylą pateiktu UAB „Šilėja“ 2016 m. gruodžio 13 d. defektiniu aktu Nr. 55925, taip pat teigė, kad trūko šalto vandens vamzdžio sriegis prie ventilio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs, kad su ieškiniu pateiktoje nuotraukoje rodomas uždaromasis vandens ventilis, kurio trūkimas tapo vandentiekio avarijos priežastimi, šios savo išvados nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis (nuotraukoje nėra jokių įrašų, žymėjimų, kurie paneigtų aukščiau nurodytoje pažymoje nustatytą avarijos vietą bei priežastį).
35. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad UAB „Grinda“ pažymoje nekonstatavo aplinkybių, susijusių su bendrojo naudojimo vamzdžiais ar atsakomybės riba, ir pažymi, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos įrodymais. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčui reikšmingos ir vertintinos būtent faktinės UAB „Grinda“ pažymoje užfiksuotos aplinkybės.
36. Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, atsakovės, kuri yra bendro naudojimo objektų administratorė, pozicijos dėl jos ir buto savininko atsakomybės ribos nenuoseklumą, taip pat išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog avarija įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose.
38. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko ir su žalos dydžiu; teigė, jog aplietame bute buvo išardyta laminuota grindų danga, o paklota žymiai brangesnė ąžuolinė danga, tačiau įrodymų, patvirtinančių galimybę pakeisti grindų dangą už mažesnę kainą (ir konkrečiai kokią) nenurodė bei nepateikė. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ieškovė 2016 m. gruodžio 14 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte konstatavo, jog vizualinių sugadinimų neužfiksuota, tačiau byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės dublike pateiktą atsikirtimą, kad grindų deformacijos atsirado vėliau.
39. Ieškovė, pagrįsdama draudimo išmokos dydį, pateikė lokalines sąmatas, nuotraukas, kuriose užfiksuoti avarijos padariniai, draudimo išmokos apskaičiavimą, mokėjimo nurodymą apie 3 151,36 Eur draudimo išmokos pervedimo draudėjai E. M. ir kitus įrodymus.
40. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.
41. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, ji privalo atlyginti trūkus bendro naudojimo vamzdžiui ieškovės apdraustam turtui atsiradusią žalą. Atsakovė šios savo pareigos nekvestionavo (ginčijo tik ribą, iki kurios, jos manymu, ji atsako už objekto priežiūrą) ir įrodymų apie tinkamą jos vykdymą neteikė.
42. Apibendrinus išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovei 3 151,36 Eur žalai atlyginti, 509,23 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui (983 dienos), 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.263, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).
43. CPK 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
44. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 82 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį bei 455,58 Eur teisinių paslaugų išlaidų už ieškinio parengimą, taip pat patenkinus apeliacinį skundą – ieškovei iš atsakovės priteistina 82 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. 2020 m. rugsėjo 7 d. teisme gautas trečiojo asmens A. M. prašymas priimti papildomą dokumentą, t. y. 2020 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymą. Trečiasis asmuo teigia, kad į 2020 m. liepos 1 d. paklausimą atsakymas gautas tik 2020 m. rugpjūčio 31 d., todėl nebuvo galimybės jį pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Pažymi, jog Aplinkos ministerijos atsakyme nurodyta, kad jos manymu, nuosavybės riba, skirianti namo bendro naudojimo vamzdyno dalį nuo savininkui nuosavybės teise priklausančios vamzdyno dalies, yra savininko patalpoje esantis vamzdyno ventilis.
46. Pažymėtina, kad trečiojo asmens teikiamame atsakyme išreikšta Aplinkos ministerijos nuomonė nelaikytina faktiniais duomenimis, t. y. tinkama įrodinėjimo priemone. Be to, minėtas dokumento priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes jis pateiktas prieš pat teismo posėdį, nesant galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims dėl jo pasisakyti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti trečiojo asmens 2020 m. rugsėjo 7 d. pateiktą naują įrodymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šilėja“ (j. a. k. 121462961) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 3 151,36 Eur žalos atlyginimą, 509,23 Eur kompensacinių palūkanų (iš viso 3 660,59 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt eurų 59 ct), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 660,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 537,58 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šilėja“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Atsisakyti priimti trečiojo asmens A. M. 2020 m. rugsėjo 7 d. pateiktus dokumentus ir juos grąžinti pateikusiam asmeniui.