- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- AN2-301-806/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00800-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Justinas Borevičius, Vykintas Bulotas
- Kategorijos
- 1.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. V. (V. V.) atstovo advokato Justino Borevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-695-1078/2023 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00800-2023-6),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas Algis Tučinskas 2023 m. balandžio 17 d. surašė V. V. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodoma, kad jis 2021 m. spalio 31 d. apie 13.58 val. Vilniuje, karaliaus Mindaugo – Rinktinės – Olimpiečių g. sankryžoje, vairavo motociklą „Ducati“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, apvažiavo iš dešinės priekyje važiavusį ir sukantį į dešinę motociklą BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nepalikdamas saugaus tarpo iš šono, ko pasekoje su juo susidūrė ir nežymiai sutrikdė BMW motociklo vairuotojo A. L. sveikatą, šiais veiksmais pažeisdamas kelių eismo taisyklių (KET) 4, 9, 126 punktų reikalavimus ir galimai padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausioji tyrėja Skaistė Karinauskaitė 2023 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (toliau ir – nutarimas), vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (šiuo metu galiojančios ANK redakcijos 565¹ straipsnio 1 punktas), kuriame nurodoma, jog administracinio nusižengimo protokolas V. V. surašytas remiantis tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo įtraukti eksperto Lino Andrijausko vertinimai, jog motociklo „Ducati“ vairuotojo V. V. veiksmai – pravažiuodamas pro motociklo dešinį šoną, kuomet nebuvo saugaus tarpo, susidūrė su į dešinę sukančiu motociklu BMW – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“, tačiau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi A. L. apeliacinis skundas atmestas ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties pašalinti teismo motyvai, susiję su V. V. veiksmų vertinimu dėl eismo įvykio kilimo ir priežasčių. Taip pat skundžiamame nutarime konstatuota, jog minėtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais A. L. buvo pripažintas atsakingu už eismo įvykio sukėlimą ir savo patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, suinteresuoto asmens A. L. atstovas advokatas Vykintas Bulotas teismui pateikė skundą, kuriuo prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir V. V. paskirti nuobaudą pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Skundas motyvuotas tuo, jog skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, jog teismų sprendimais A. L. buvo pripažintas atsakingu už eismo įvykio sukėlimą ir savo patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat skunde buvo nurodoma ir tai, jog skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus jokių tyrimo veiksmų, neįvertinus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 28 ekspertizės akte Nr. 11-1306(22) išdėstytų išvadų. Nutarimas, kuriuo V. V. nutraukta administracinė teisena dėl ANK 423 straipsnio 12 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, buvo priimtas visiškai nevertinant V. V. veiksmų ir jų atitikties KET reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nutarė skundą tenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos Skaistės Karinauskaitės 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą panaikinti, o bylą grąžinti vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriui papildomam tyrimui atlikti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens V. V. atstovas advokatas Justinas Borevičius (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-695-1078/2023, ir perduoti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
5.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog „Teismas, nustatęs, kad protokolas ir/ar nutarimas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ir/ar nutarimo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą ir/ar nutarimą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis, kai protokolas ir/ar nutarimas yra surašytas netinkamai, yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo ir/ar nutarimo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme.
5.3. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos Skaistės Karinauskaitės 2023 m. gegužės 16 d. nutarimas: (i) buvo priimtas skubotai, neištyrus reikšmingų įvykio aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo nustatytus reikalavimus, skundžiamo nutarimo motyvai paremti iš esmės klaidinga teismo sprendimų interpretacija, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu; (ii) nėra aptarti nei tyrimo metu surinkti įrodymai, nei atliktas bent minimalus teisinis jų vertinimas, o skundžiamo nutarimo išvados paremtos ne įrodymų vertinimu, o tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties analize; (iii) administracinio nusižengimo bylose, kuriose priimti minėti sprendimai, buvo sprendžiamas A. L. administracinės atsakomybės klausimas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, o ne dėl jo kaltės sukėlus eismo įvykį. Pasak pareiškėjo, šios Vilniaus miesto apylinkės teismo išvados yra abstrakčios ir trafaretinės. Teismas nenurodo, kokių konkrečių veiksmų jis pats negali atlikti ir kuriuos konkrečius veiksmus turi atlikti tyrėja, kuriai grąžinama byla.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Teismas nurodė, kad nutarimas priimtas atlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties analizę. Skunde pažymima, kad abejose teismo įsiteisėjusiuose dokumentuose yra įtvirtintos įvykiui reikšmingos aplinkybė: (i) 2022 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo surinktus įrodymus, atliktas ekspertizes bei šalių paaiškinimus ir priėmė nutarimą byloje Nr. II-447-369/2022, kuriuo A. L. skundą tenkino iš dalies – panaikino 2022 m. kovo 7 d. nutarimą, kuriuo A. L. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, pripažino A. L. padarius administracinį nusižengimą už KET 106 punkto reikalavimų pažeidimą ir perkvalifikavo A. L. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, paskiriant A. L. 11 eurų baudą. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarime nurodė, kad „Teismas sutinka su eksperto Lino Andrijausko vertinimu, jog motociklo „Ducati“ vairuotojo V. V. veiksmai – pravažiuodamas pro motociklo dešinį šoną, kuomet nebuvo saugaus tarpo, susidūrė su į dešinę sukančiu motociklu BMW – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“; (ii) 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi byloje Nr. AN2-351-1058/2022 Vilniaus apygardos teismas atmetė A. L. apeliacinį skundą ir visiškai tenkino V. V. apeliacinį skundą, t. y. paliko iš esmės nepakeistą 2022 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, kuriuo A. L. pripažintas atsakingu už eismo įvykio sukėlimą, ir pašalino V. V. atsakomybės dalį. Nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d.; (iii) tai reiškia, kad nutarimą priėmusi tyrėja ištyrė visas administracinio nusižengimo bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuriame nors ir trūksta teisinės technikos, tačiau jame padaryta išvada, jog teismai pasisakė, kad pats A. L. yra atsakingas už kilusį eismo įvyki, ir kad apelianto veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.
5.5. Aukščiau pateiktos teismų įsiteisėjusiuose nutarimuose ir/ar nutartyse nurodytos aplinkybės neabejotinai turi didelę reikšmę nagrinėjant ir šią bylą. Dėl šios priežasties kaip tik Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino visų administracinėje byloje surinktų ir teismų jau ištirtų dokumentų, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą įrodo tai, kad: (i) vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutartis galėjo būti priimta tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartyje nenurodo visiškai jokių aplinkybių, nurodančių, kad administracinio nusižengimo byla reikalauja didelės apimties aplinkybių tyrimo arba, jog teismas negali arba jam sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; (ii) Vilniaus miesto apylinkės teismui pareikštas reikalavimas (skundas) ir jo pagrindas yra pakankamai aiškūs. Procesiniuose dokumentuose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas skundas, atsiliepimas bei skundžiamas nutarimas. Todėl teismui buvo pateikta visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, iš kurios galima priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Dėl šios priežasties, esant įrodymų nepakankamumui ar kitoms priežastims, teismas turėjo aiškintis šias aplinkybes bylą nagrinėdamas iš esmės. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas tik pasisakė dėl nutarimo trūkumų ir, net esant galimybei ir pareigai bylą išnagrinėti iš esmės, visiškai netyrė administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų.
5.6. Dėl šiame apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo galimybę ir pareigą ginčą išspręsti iš esmės bei priimti teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau priėmė naikintiną nutartį.
Atsiliepimas
1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius sutinka su apelianto apeliaciniame skunde pateikiamais argumentais ir mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo galimybę ir pareigą ginčą byloje išspręsti iš esmės, negrąžinant bylos institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą. Institucijos atsiliepime nurodoma, kad:
6.1. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai riekia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
6.2. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą teismas privalo būti aktyvus, aktyviai aiškintis faktines aplinkybes, rinkti įrodymus, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų reikėję nustatyti tam tikras faktines aplinkybes, teismas tai galėjo padaryti bylos nagrinėjimo metu. Teismui esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visiškai pakanka objektyviai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą.
Atsiliepimas
6.3. Pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-43-387/2022). Tuo tarpu priimdamas nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-695-1078/2023 teismas nenurodė ir nepagrindė išimtinių aplinkybių egzistavimo, nenurodė, kokį papildomą didelės apimties tyrimą būtina atlikti ir kodėl šių aplinkybių nebuvo įmanoma nustatyti bylos nagrinėjimo metu.
2. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. lapkričio 6 d. gautas suinteresuoto asmens V. V. (V. V.) atstovo advokato Justino Borevičiaus prašymas nutraukti administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-301-806/2023 dėl senaties.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Suinteresuoto asmens V. V. atstovo advokato Justino Borevičiaus apeliacinis skundas atmetamas, prašymas tenkinamas
3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė tik dėl nutarimo trūkumų ir esant galimybei ir pareigai bylą išnagrinėti iš esmės visiškai netyrė administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų.
4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią medžiagą, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais bei įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi grąžindamas bylą Institucijai tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, jog byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, Institucijos priimtame nutarime padarytos išvados yra paremtos ne byloje esančių įrodymų analize ir vertinimu, o įsiteisėjusių teismų sprendimų interpretacijomis, nesurinkti visi tyrimui reikšmingi duomenys, aplinkybių ir jas patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas.
5. Institucijos nutarimu V. V. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl ANK 432 straipsnio 2 dalies, remiantis įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties išvadomis bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu (šiuo metu galiojančios ANK redakcijos 565¹ straipsnio 1 punktu), konstatuojant, jog V. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.
6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarime nurodoma, kad teismas šiuo nutarimu sprendžia tik dėl A. L. atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo; teismas, priimdamas šį nutarimą, nesprendžia, ar V. V. pagrįstai nepatrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartyje pažymima, kad skundžiamas 2022 m. kovo 7 d. nutarimas su V. V. veiksmais nėra niekaip susijęs, jame išspręstas A. L. kaltės klausimas. Apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismui patikslinus, vertino tik A. L. veiksmus, pasisakė tik dėl jo KET pažeidimo. Taigi nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nevertino galimo V. V. KET pažeidimo. Kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, privaloma ištirti kiekvieno jų padarytą KET pažeidimą.
7. ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat ir institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas iš esmės neatlikus absoliučiai jokių tyrimo veiksmų V. V. atžvilgiu. Institucijos nutarime nėra aptarti nei tyrimo metu surinkti įrodymai, nei atliktas bent minimalus surinktų įrodymų teisinis vertinimas, nutarimo išvados paremtos tik Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties analize, konstatuojant, jog minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose padaryta išvada, jog A. L. buvo pripažintas atsakingu už eismo įvykio sukėlimą ir savo patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą. Institucija (pareigūnas), priėmusi nutarimą, turėjo pareigą surinkti ir iš naujo ištirti surinktus įrodymus, tačiau šįkart juos vertinti kaip galimą V. V. KET pažeidimą, o ne perkelti į nutarimą teismų procesinių sprendimų motyvus, priimtus kito asmens atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje kasacinėje praktikoje pažymima, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023). Teismas daro išvadą, kad Institucija netinkamai atliko ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aktualias aplinkybes V. V. atžvilgiu.
9. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog šiuo konkrečiu atveju teismui buvo pateikta visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, iš kurios galima priimti galutinį sprendimą, o esant įrodymų nepakankamumui ar kitoms priežastims, teismas turėjo aiškintis šias aplinkybes bylą nagrinėdamas iš esmės. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniais), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020, 2AT-27-303/2023).
10. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmęs įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022).
11. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas, turėdamas plačius įgaliojimus, nagrinėjant bylą taip pat privalo imtis visų priemonių, kad proceso dalyviams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo, kad šalys būtų traktuojamos kaip lygiateisiai proceso subjektai, t. y. turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp aktyvaus ir nešališko teismo. Nagrinėjamu atveju Institucijai iš esmės neatlikus jokių tyrimo veiksmų ir objektyviai V. V. atžvilgiu nenustačius aktualių ir reikšmingų įvykio aplinkybių, teismas negali išsamiai ir teisingai išspręsti bylos ir priimti tinkamą procesinį sprendimą. Dėl šios priežasties apylinkės teismas pagrįstai grąžino administracinio nusižengimo bylą nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti ir tyrimui atlikti, papildomai nustatant reikšmingas bylos aplinkybes, reikalingas pagrįstam procesiniam sprendimui priimti. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pavesti atitinkamus veiksmus atlikti institucijai (pareigūnams) nereiškia, kad teismas procese yra pasyvus, bet priešingai, rodo aktyvų teismo vaidmenį siekiant nustatyti ir objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
12. Skundo nagrinėjimo metu byloje gautas ir suinteresuoto asmens V. V. atstovo advokato prašymas nutraukti administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-301-806/2023 dėl senaties.
13. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. ANK 565-1 straipsnio 7 punkte nurodoma, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl 2021 m. spalio 31 d. Karaliaus Mindaugo tilto-Rinktinės-Olimpiečių gatvių sankryžoje, Vilniuje įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė motociklas BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. L., ir motociklas DUCATI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. V., t. y. minėtas eismo įvykis įvyko daugiau nei prieš dvejus metus. V. V. atstovas advokatas Justinas Borevičius apygardos teismo prašo šią administracinio nusižengimo bylą nutraukti dėl senaties, t. y. tęsti proceso neprašo.
15. Aukštesniajam teismui dėl skundžiamos apylinkės teismo nutarties padarius išvadą, kad išlieka pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai dėl aplinkybių ištyrimo bei nustačius, kad nuo aktualaus įvykio praėjo daugiau kaip dveji metai ir jau yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad tirti bylą bei priimti sprendimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn tampa teisiškai neprasminga, juo labiau V. V. atstovui advokatui prašant šią administracinio nusižengimo bylą nutraukti dėl senaties.
16. Taigi pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama. Apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai papildomoms aplinkybėms ištirti, kaip minėta, yra pagrįstas, tačiau nebetikslingas, nutarimo skirti nuobaudą priėmimas būtų negalimas dėl suėjusio patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino.
17. Taigi, šiuo atveju nustačius, kad administracinio nusižengimo teisenos byla nutraukiama suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti naikintina ir priimamas kitas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir priimti nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.