Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., V. E., J. S., I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 23 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas dėl finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo bankrutuojančios R. B. byloje su prašymu įtraukti kreditorę J. S. su 17 387,50 Eur kreditoriniu reikalavimu, kuris yra užtikrintas hipoteka.

4. Bankrutuojantis asmuo R. B. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad A. B. mirė 2021 m. lapkričio 17 d., ji 2022 m. birželio 2 d. priėmė palikimą ir yra vienintelė A. B. palikimą priėmęs asmuo. Patvirtinimo, kad 2017 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis nėra pasibaigusi, suteikta paskola nėra grąžinta, po A. B. mirties, vykdydama paskolos sutartį, reguliariai moka J. S. paskolos sutartimi nustatytas palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Suinteresuotas asmuo V. E. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį, netenkinti prašymo dėl J. S. įtraukimo į kreditorių sąrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo paskolos sutarties, neapklausė A. B. teisių perėmėjos R. B. dėl paskolos sutarties sudarymo ir paskolos grąžinimo.

7.2. Pažymėjo, kad R. B. notaro biurui nurodė, kad A. B. skolų neturėjo, todėl jai tenkantį palikimą priėmė net nesudariusi antstolio apyrašo, kas netiesiogiai patvirtina, kad mirties momentu A. B. skolos J. S. nebeturėjo.

7.3. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl J. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo neišreikalavo A. B. paveldėjimo bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankrutuojančio asmens R. B. byloje patvirtintas J. S. finansinis reikalavimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

13. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas yra atskira fizinio asmens bankroto procedūros stadija, kurios metu galutinai patikrinamas kreditorių reikalavimų dydis ir pagrįstumas. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės išsprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

14. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai).

15. Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam subjektui, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017). Teismas, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio 20 d. R. B. iškelta bankroto byla. Teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino J. S. 15 000 Eur kreditorinį reikalavimą. Gavus suinteresuoto asmens V. E. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas pašalino J. S. iš bankrutuojančios R. B. kreditorių sąrašo, nurodydamas, jog R. B. nėra J. S. skolininkė, o skolininkė yra A. B.. A. B. 2021 m. lapkričio 17 d. mirė. Teismui 2022 m. birželio 2 d., atnaujinus terminą palikimui priimti, bankrutuojantis asmuo R. B. priėmė A. B., mirusios 2021 m. lapkričio 17 d., palikimą. J. S. nemokumo administratoriui 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė finansinį reikalavimą, nemokumo administratorius, neginčydamas šio finansinio reikalavimo, pateikė jį tvirtinti teismui. Prašomą tvirtinti finansinį reikalavimą sudarė 17 387,50 Eur suma (15 000 Eur skola ir 2 387,50 Eur palūkanos). Kartu su prašymu tvirtinti finansinį reikalavimą pateikta 2017 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis. Minėtos sutarties 3 punkte nurodyta, kad J. S. A. B. paskolina 15 000 Eur, paskolos grąžinimo terminas 2018 m. gegužės 15 d. Sutarties 2 punktas numato, kad už laikotarpį iki visos paskolos sumos grąžinimo paskolos gavėjui skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, mokamos kiekvieną mėnesį iki paskolos grąžinimo dienos. Taip pat pateikta 2017 m. lapkričio 15 d. sutartis dėl hipotekos. Šioje sutartyje nurodyta, kad skolininkė A. B., kreditorė J. S., paskolos įvykdymas užtikrintas hipoteka.

18. Nagrinėjamu atveju J. S. skolininkė A. B. mirė 2021 m. lapkričio 17 d., todėl trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2022 m. vasario 17 d. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. S., kaip palikėjos kreditorė, praleisdama CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nesiėmė jokių teisės aktuose numatytų veiksmų savo reikalavimui pareikšti, byloje apie tai duomenų nepateikta.

19. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Priėmus palikimą, paveldimas ne tik palikėjo turtas, bet ir skolos. Vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, paveldėjus palikėjo turtą, kartu su paveldimu turtu nuo palikėjo mirties pereina ir teisės bei pareigos, susijusios su palikimo priėmimu. Tai reiškia, kad šiuo atveju atsakomybę už palikėjos neįvykdytą prievolę turi prisiimti ir skolą turi sumokėti palikėjos turtą paveldėjęs asmuo. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Iš minėtų teisės normų matyti, kad trijų mėnesių terminas yra skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjos mirties dienos.

20. Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

21. Kaip nustatyta ir minėta, skolos grąžinimo terminas buvo suėjęs jau 2018 m. gegužės 15 d. Pakankamai ilgas J. S. neveikimas dėl hipoteka užtikrintos paskolos negrąžinimo, kai terminas paskolai grąžinti jau pasibaigęs, pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamas. Šių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, ar 2021 m. lapkričio 17 d. mirus A. B., R. B., priimdama palikimą 2022 m. birželio 2 d., žinodama apie motinos skolą J. S. (kadangi nurodo, jog mokėjo palūkanas po motinos mirties), informavo notarą ar dėl kokių priežasčių nuslėpė faktą apie palikėjos A. B. skolinius įsipareigojimus, ar prašė sudaryti paveldimo turto apyrašą, ar informavo notarą, priimdama palikimą, kad jai pradėta bankroto procedūra. Byloje pateiktas tik Testamentų registro išrašas iš kurio matyti, kad R. B. priėmė palikimą. Pirmosios instancijos teismo nesiaiškinta, kodėl per įstatymo nustatytą terminą apie J. S. finansinius reikalavimus nebuvo informuotas notaras, kodėl į notarą nebuvo kreipiamasi ir praleidus terminą, prašant jį atnaujinti (ar dėl to, kad reikalavimo teisė į finansinius įsipareigojimus pagal 2017 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį galimai yra įvykdyta, ar dėl kitų priežasčių).

22. 2021 m. lapkričio 25 d. patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens R. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. FABĮ svarbią reikšmę suteikia fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja bankrutuojančio fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką, o nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta įstatyme (FABĮ 18 straipsnio 3 dalis), kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 7, 29 straipsniai). Už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako R. B. bei bankroto administratorius pagal savo kompetenciją, o plano pakeitimai gali būti svarstomi ir tvirtinami ta pačia kaip ir planas tvarka (FABĮ 8 straipsnio 12, 13 dalys). Pagal FABĮ 10 straipsnio 2 dalį teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to, FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų ir pareiga atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

25. Bankrutuojanti R. B. savo atsiliepime dėl J. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo nurodo, kad ji su finansiniu reikalavimu sutinka, prašo tvirtinti, nurodo, kad po mamos mirties pastoviai moka palūkanas J. S.. J. S. savo 2022 m. spalio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl finansinio reikalavimo taip pat nurodo, kad R. B. po A. B. mirties reguliariai moka palūkanas. Pirmiausiai paminėtina, kad J. S. finansinis reikalavimas, nors pirmosios instancijos teismo ir patvirtintas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi, tačiau ši nutartis nėra įsiteisėjusi ir apeliacinės instancijos teismo sprendžiama dėl šios nutarties ir patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Neaišku, kokiu pagrindu R. B. moka palūkanas J. S., nesiaiškinta, kokio dydžio palūkanų įmokos ir kokiu būdu buvo daromos, ar jos mokamos iki šiol. Mokėjimo faktas patvirtintas ir R. B., ir J. S., tačiau nežinoma nemokumo administratoriaus pozicija.

26. Nemokumo administratorius ir pirmosios instancijos teismas nevertino bankrutuojančio asmens veiksmų, kuriais vienasmeniškai nuspręsta mokėti palūkanas J. S.. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, ar šie bankrutuojančio asmens veiksmai mokant palūkanas, nerodo atsainaus bankrutuojančio asmens R. B. požiūrio į FABĮ ir mokumo atkūrimo plane numatytas bankrutuojančio asmens pareigas. Pirmosios instancijos teismo turi būti įvertinama, ar nustatytos aplinkybės šiuo atveju gali būti laikomi mažareikšmėmis, ar bankrutuojančios R. B. elgesys plano įgyvendinimo laikotarpiu atitinka sąžiningumo, bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principus ir nėra nukreiptas į siekį maksimaliai patenkinti išskirtinai vieno kreditoriaus finansinius reikalavimus, kai teismo toks finansinis reikalavimas net nebuvo patvirtintas.

27. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius su pateiktu J. S. 17 387,50 Eur finansiniu reikalavimu sutiko, dėl jo pagrįstumo abejonių nereiškė. Pirmosios instancijos teismui šis kreditorinis reikalavimas visa apimti pasirodė taip pat pagrįstas, todėl jį tvirtino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus iš eilės ir be išimties pateiktus bankroto administratoriaus finansinius reikalavimus, o turi tvirtinti tik tuos, kurie yra pagrįsti įrodymais. Tuo pačiu teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, jeigu byloje nepakanka įrodymų dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo arba neaiškios tam tikros finansinio reikalavimo susidarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tvirtindamas finansinį reikalavimą kaip pagrįsta, nurodė, kad nėra duomenų, kad paskolos sutartis būtų įvykdyta, hipoteka, įregistruota 2017 m. lapkričio 15 d., nėra pasibaigusi ir nėra išregistruota, duomenų apie pradėtą skolos išieškojimą taip pat nepateikta. Iš byloje esančių duomenų nematyti, kad teismas pats būtų aiškinęsis šias aplinkybes, tai konstatuojant remiamasi tik bankrutuojančios R. B. ir finansinį reikalavimą siekiančios patvirtinti J. S. rašytiniais paaiškinimais.

28. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog įvardintos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas pirmiausiai turi nustatyti, ar visa J. S. reiškiamo finansinio reikalavimo suma yra pagrįsta, įskaitant ir palūkanas. Pažymėtina, kad nors bankrutuojantis asmuo ir priėmė palikimą, FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, ar pagal 2017 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį prisiimtas įsipareigojimas (ne)buvo įvykdytas, atsižvelgiant į tai, kad kreditorė J. S. suėjus paskolos grąžinimo terminui 2018 m. gegužės 15 d. nesikreipė dėl paskolos grąžinimo į skolininkę A. B., skolininkei mirus nesikreipė į palikimo priėmėjus, notarą ar teismą dėl skolos, kuri užtikrinta hipoteka, o aktyviai veikė tik siekdama patvirtinti šį finansinį reikalavimą R. B. bankroto byloje, kai tiesiogiai R. B. nebuvo jos skolininkė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bankrutuojančios R. B. kreditorius V. E. ginčija J. S. finansinį reikalavimą. Esant ginčui, teismas atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013). Esant duomenims apie tai, kad dalį finansinio reikalavimo sudaro palūkanos, kurių paskaičiavimo būdas ir laikotarpis už kurį jos skaičiuotos nėra aiškus, teismas turi būti aktyvus ir pareikalauti įrodymų dėl to, kokiu laikotarpiu susidarė mokėtinos palūkanos, kaip jos paskaičiuotos, esant būtinybei, išklausyti suinteresuotų asmenų paaiškinimų finansinio reikalavimo pagrįstumui patikrinti.

29. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo negali išspręsti, reikalinga išsiaiškinti nutartyje nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismui J. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

30. Atsiliepime į atskirąjį skunde J. S. nurodo, kad suinteresuoto asmens V. E. atskirajame skunde nėra jokių nesutikimo su 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi argumentų, suinteresuoto asmens atstovas paprasčiausiai kartoja savo atsiliepime į pareiškimą jau nurodytus deklaratyvius ir jokiais objektyviais įrodymais neparemtus teiginius, siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

32. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

33. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

34. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo V. E. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria patvirtintas J. S. finansinis reikalavimas R. B. bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens V. E. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirojo skundo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi suinteresuotas asmuo, naudodamasi procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo nutartį, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdamas apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti suinteresuoto asmens nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl J. S. prašymas skirti suinteresuotam asmeniui V. E. baudą CPK 95 straipsnio pagrindu netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl J. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.