- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-1714-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03661-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- Seesam Insurance AS
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- D. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Neįgalumo
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas, Inga Kalvaitytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Seesam Insurance AS atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys – D. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 4 259,37 Eur negrąžintų draudimo išmokų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. liepos 19 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo R. V. vairuojamas automobilis susidūrė su trečiojo asmens D. J. vairuojamu motociklu. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės bei sunkiai sutrikdyta D. J. sveikata. Atsakovas eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo neblaivus, o jo veiksmai buvo pripažinti pagrindine eismo įvykio priežastimi. Dėl šio įvykio atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje. Ieškovas dėl šio eismo įvykio draudimo sutarties pagrindu išmokėjo įvairias draudimo išmokas žalos atlyginimui ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, regreso tvarka pareikalavo išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo iš atsakovo. 2017 m. sausio 30 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2750-924/2017 konstatuota, kad atsakovo kaltė dėl eismo įvykio padarinių sudaro 65 proc. Po priimto minėto teismo sprendimo, ieškovė išmokėjo 4 259,37 Eur draudimo išmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) pagal 2017 m. kovo 27 d., 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. kovo 14 d. gautas pretenzijas, tokiu būdu kompensuojant VSDFV D. J. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą netekto darbingumo pensiją bei laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. kovo 31 d. mokėtą transporto išlaidų kompensaciją. Dėl šių išmokėtų draudimo išmokų ieškovė kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas nesutiko grąžinti išmokėtas draudimo išmokas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose ir teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme nurodė, jog turi pagrindo manyti, kad trečiajam asmeniui D. J. netekto darbingumo procentas nustatytas ir draudimo išmokos apskaičiuotos neteisingai, todėl prašo byloje skirti ekspertizę ir patikrinti, ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagrįstai nustatė D. J. netekto darbingumo procentą.
3. Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo nepateikė, į parengiamuosius ir teismo posėdžius neatvyko ir savo pozicijos neišsakė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad D. J. netekto darbingumo pensiją skyrė ir moka, atsižvelgdamas į kompetentingos institucijos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą asmens darbingumo lygį.
5. Trečiasis asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo nepateikė, į parengiamuosius ir teismo posėdžius atstovo neatsiuntė ir savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio neišdėstė.
6. Paskyrus bylą nagrinėti 2019 m. liepos 15 d. 10 val. teismo posėdyje, neatvyko ieškovės atstovas, kuriam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, taip pat tretieji asmenys. Ieškovės atstovas advokatas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė ir apie savo neatvykimo priežastis nepranešė.
7. Neatvykus ieškovės atstovui, atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. liepos 15 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys D. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, valstybei 25,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, teismo pranešimas buvo išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Byloje nėra jokių duomenų apie neatvykimo priežastis. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio sekretorė bandė susisiekti su ieškovės atstovu telefonu, tačiau atstovas neatsiliepė. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, jog ieškovė, inicijavusi civilinę bylą, buvo pasyvi, be svarbių priežasčių ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ir atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-87-752/2019 ir šią bylą grąžinti iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1.1. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 4 dalies nuostatų ir formaliai pritaikė tik CPK 246 straipsnio 1 dalį. Ieškovės prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant teismo posėdžiuose buvo išreikštas ieškinyje. Be to, ieškinyje buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu į paskirtą teismo posėdį neatvyktų ieškovės atstovas, prašoma bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant pagal byloje esančius įrodymus. Taigi, esant išreikštam prašymui bylą teismo posėdžiuose nagrinėti ieškovei ir jos atstovams nedalyvaujant, teismas neturėjo teisinio pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą. Į teismo posėdį atvykus atsakovui, bylos nagrinėjimas galėjo įvykti, kadangi procesinių kliūčių tam nebuvo;
1.2. ieškovė buvo aktyvi ir savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Dėl nesuformuluotų atsakovo prašymų byloje įvyko daug parengiamųjų teismo posėdžių. Ieškovės atstovas dalyvavo 2018 m. birželio 8 d., 2018 m. gruodžio 11 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. balandžio 5 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Ieškovės atstovas nagrinėjamu atveju į posėdį vykti ketino, ruošėsi bylai, tačiau į laiko valdymo programos kalendorių įvedė neteisingą posėdžio datą;
1.3. vien ieškovės atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovę sąmoningai vilkinus bylos nagrinėjimą, piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, veikus prieš greitą bylos procesą arba nebeturinčią suinteresuotumo bylos nagrinėjimu. Šiuo atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitiktų ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Būtų neekonomiška ir neprotinga sudaryti sąlygas pradėti naują civilinę bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje. Taigi, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.
11. Atsakovas R. V., atstovaujamas advokatės Ingos Kalvaitytės – Vainauskienės, Kauno apygardos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį palikti galioti ir atsakovo naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė elgėsi pasyviai, turėdama profesionalų atstovą neparnešė teismui neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, o su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų dėl ko neatvykimo į teismo posėdį priežastys galėtų būti laikomos svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą, procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies teisinius padarinius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-337-381/2017). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014). Taigi, nustačius, jog neatvykimas į teismo posėdį nereiškia ieškovo siekio ar noro vilkinti bylą arba galutinio teismo procesinio sprendimo joje priėmimą, kad bylos nagrinėjimas jau yra pažengęs, kad neatvykimą į teismo posėdį galėjo lemti kitos, taip pat su civilinio proceso tikslų įgyvendinimu susijusios priežastys, ieškinys neturėtų būti paliktas nenagrinėtas.
15. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas vyksta nuo 2018 m. kovo 7 d., byloje įvyko daug parengiamųjų posėdžių, todėl bylą pasirengta nagrinėti. Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nebesuinteresuota bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdaus bylos vilkinimo fakto. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2018 m. birželio 8 d., į kurį atvyko ieškovės atstovas ir atsakovas; parengiamasis posėdis atidėtas tenkinus prašymą išreikalauti papildomus dokumentus. 2018 m. rugsėjo 7 d. parengiamajame posėdyje taip pat dalyvavo tiek ieškovės atstovas, tiek ir atsakovas; šis parengiamasis posėdis atidėtas tenkinus atsakovo prašymą įtraukti byloje trečiuoju asmeniu D. J. bei nusprendus išreikalauti papildomus dokumentus. 2018 m. spalio 25 d. parengiamajame posėdyje dalyvavo tik atsakovas, posėdis atidėtas, nes trečiajam asmeniui neįteikti procesiniai dokumentai. 2018 m. gruodžio 11 d. parengiamajame posėdyje dalyvavo ieškovės atstovas ir atsakovas; parengiamasis posėdis atidėtas, nes trečiajam asmeniui neįteikti procesiniai dokumentai, nesuėjęs terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Be to, atsakovas informavo apie pateiktą taikos sutarties pasiūlymą. 2019 m. vasario 7 d. parengiamajame posėdyje nedalyvavo nė viena šalis, atsakovas prašė parengiamąjį posėdį atidėti; ieškovės atstovas raštu neprieštaravo, kad parengiamasis posėdis būtų atidėtas. 2019 m. vasario 25 d. parengiamajame posėdyje dalyvavo ieškovės atstovas ir atsakovas; nuspręsta tenkinti atsakovo prašymą ir į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti Sodrą bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, nustatyti 14 dienų terminą atsiliepimams bei kitiems atsakovo reikalaujamiems dokumentams pateikti. 2019 m. balandžio 5 d. parengiamajame posėdyje dalyvavo ieškovės atstovas ir atsakovas; teismas šalis informavo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį; atsakovas prašė pakartotinai išreikalauti dokumentus iš trečiojo asmens; posėdis atidėtas tenkinus atsakovo prašymą; pereita į teismo posėdį. 2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje dalyvavo tik atsakovas, tačiau dar 2019 m. gegužės 16 d. teismui buvo pateiktas atsakovo atstovo, su kuriuo atsakovas 2019 m. gegužės 8 d. sudarė atstovavimo sutartį, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą; ieškovės atstovas raštu informavo teismą, kad neprieštarauja, jog posėdis būtų atidėtas; teismas atsakovo atstovo prašymą tenkino. 2019 m. liepos 15 d. į teismo posėdį atvyko atsakovas ir jo atstovas; ieškovės atstovui neatvykus, atsakovo atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.
16. Byloje nėra ginčo, kad apie posėdžio laiką ir vietą apeliantės atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui buvo pranešta tinkamai – 2019 m. gegužės 21 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) išsiunčiant teismo pranešimą. Į 2019 m. liepos 15 d. vykusį teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko nenurodęs priežasties. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymą tenkino ir ieškinį paliko nenagrinėtu, konstatavęs, kad ieškovė, inicijavusi civilinę bylą, buvo pasyvi, be svarbių priežasčių ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį.
17. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali pritarti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų įvertinti ieškovės elgesį kaip pasyvų, procesiškai netinkamą ar, juo labiau, kaip piktnaudžiavimą teise, leidžiantį taikyti tokius griežtus procesinius padarinius, kuriuos teismas pritaikė. Juolab, kad, kaip teisingai pastebėjo ieškovės atstovas atskirajame skunde, tiek ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, jog, tuo atveju, jeigu į paskirtą teismo posėdį neatvyktų ieškovės atstovas, prašoma bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant pagal byloje esančius įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje būtų pripažintas būtinu, todėl teismas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos kontekste neturėjo jokio teisinio pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą ir šitaip išspręsdamas ieškovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį klausimą, kai bylos procesas jau vyko tokį ilgą laiką ir pareikalavo nemažų bylinėjimosi sąnaudų, neišnaudojo kitų įstatyme nustatytų teisinių pasekmių (pavyzdžiui, baudos paskyrimo) už neatvykimą į teismo posėdį, jeigu sprendė, kad tai padaryta, išties, be svarbios priežasties.
18. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atžvilgiu dėl jos atstovo advokato Tado Dumbliausko neatvykimo į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neatitiko ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 8 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.