- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2-624-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00283-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- S. B., Sandros J
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų S. B. ir Sandros J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų S. B. ir Sandros J. B. ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. B. ir S. J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, prašydami:
1.1. nustatyti, ar ieškinyje suformuluoti bendruoju lygmeniu reikalavimai atitinka viešojo intereso apibrėžimui, ar ginama įtvirtinta tautos gerovės samprata, Lietuvos žmonių, visuomenės socialinės, ekonominės plėtros samprata, paliečia pamatines visuomenės vertybes, kurios įtvirtintos ir saugomos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir EŽTK);
1.2. atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo;
1.3. atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (nuo ekspertizių išlaidų);
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas;
1.5. skirti retrospektyvinę turto, verslo ekspertizę (vertinimą), nustatyti turto, verslo rinkos vertę tam, kad galima būtų įvertinti ieškinyje pateiktas aplinkybes;
1.6. išreikalauti ieškovų nurodomus dokumentus iš ieškinyje nurodytų antstolių; bankroto administratorių; VĮ Registrų centro; „North Company“ GmbH (Vokietija); Lietuvos Respublikos bankroto departamento; Vilniaus miesto apylinkės teismo; „Creditinfo Lietuva“; Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo persekiojimo skyriaus; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos; Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos; Lietuvos Respublikos biudžetų ir finansų komiteto; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;
1.7. civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2011 nustatyti, ar ieškovė (V. B.) nepažeidžia S. B., S. J. B., įmonių ir tokie patys pažeidimai nepažeidžia kitų Lietuvos Respublikos žmonių, teisių ir laisvių, įtvirtintų Konstitucijoje ir EŽTK, ir kokiais teisės aktais rėmėsi darydama šiuos pažeidimus: civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2011 neteikdama teismui įrodymų, neatlikdama ekspertizių, o remdamasi tik savo nuomone ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones; civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2011 neteikdama teismui įrodymų, neatlikdama ekspertizių, o remdamasi tik savo nuomone, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pateikdama teismui prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2011 neteikdama teismui įrodymų, neatlikdama ekspertizių, o remdamasi tik savo nuomone, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikdama teismui prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir vėl prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones; civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2011 neteikdama teismui įrodymų, neatlikdama ekspertizių, o remdamasi tik savo nuomone, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikdama teismui prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, vėl prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skųsdama laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nutartis, depozito nutartis;
1.8. civilinėje byloje Nr. e2-3289-864/2017 nustatyti, ar ieškovė (V. B.) nepažeidžia S. B., S. J. B., įmonių ir tokie patys pažeidimai nepažeidžia kitų Lietuvos Respublikos žmonių, teisių ir laisvių, įtvirtintų Konstitucijoje ir EŽTK, ir kokiais teisės aktais rėmėsi darydami šiuos pažeidimus: kreipdamasi su nepagrįstu ieškiniu į teismą civilinėje byloje Nr. e2-3289-864/2017; kreipdamasi su nepagrįstu ieškiniu į teismą civilinėje byloje Nr. e2-3289-864/2017, neteikdama teismui įrodymų, neatlikdama ekspertizių, o remdamasi tik savo nuomone; kreipdamasi su nepagrįstu ieškiniu į teismą civilinėje byloje Nr. e2-3289-864/2017, neteikdama teismui įrodymų, neatlikdama ekspertizių, o remdamasi tik savo nuomone ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones; kreipdamasi su nepagrįstu ieškiniu į teismą civilinėje byloje Nr. e2-3289-864/2017, neteikdama teismui įrodymų, neatlikdama ekspertizių, o remdamasi tik savo nuomone, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skųsdama teismo sprendimus (tokiu būdu prailgindama ilgalaikių apsaugos priemonių veikimo laiką);
1.9. nustatyti, ar bankroto administratorius (UAB „Skolvalda“ atstovas V. M.) nepažeidžia S. B., S. J. B., įmonių ir tokie patys pažeidimai nepažeidžia kitų Lietuvos Respublikos žmonių, teisių ir laisvių, įtvirtintų Konstitucijoje ir EŽTK, ir kokiais teisės aktais rėmėsi darydamas šiuos pažeidimus: nepatvirtindamas kreditorinių reikalavimų (neigdamas visa sumą kreditorinio reikalavimo, o ne dalį, dėl kurios jam kilo abejonės „Natural North Caviar", UAB „Auksinis eršketas" ir S. B.) ir tokiu būdų trukdydamas kreditoriams daryti įtaką bankroto eigai; nevykdydamas kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų dėl turto nuomos ir t. t. ir inicijuodamas ieškinius teisme; imdamasis visų įmanomų veiksmų, kad UAB „Natural North Caviar“ siūlomos taikos sutarties pasirašymas taptų neįmanomas (elektroninių laiškų išsiuntimas kreditoriams, kreditorinių reikalavimų nepatvirtinimas, maišymas kreditoriams priimti sprendimus dėl nesikreipimo į teismą prašant pratęsti terminą dėl įmonės likvidavimo ir taikos sutarties sudarymo, skubotas turto pardavimas (nors kreditoriai ir teismas nusprendė turtą išnuomoti); kreipdamasis su nepagrįstais ieškiniais į teismą civilinėse bylose Nr. e2-944-567/2016, Nr. e2-2086-852/2017, Nr. e2-4021-656/2015, Nr. 2-1376-262/2016, Nr. e2-2939-431/2016; kreipdamasis su nepagrįstais ieškiniais į teismą civilinėse bylose Nr. e2-944-567/2016, Nr. e2-2086-852/2017, Nr. e2-4021-656/2015, Nr. 2-1376-262/2016, Nr. e2-2939-431/2016, neteikdamas teismui įrodymų, neatlikdamas ekspertizių, o remdamasis tik savo nuomone; kreipdamasis su nepagrįstais ieškiniais į teismą civilinėse bylose Nr. e2-944-567/2016, Nr. e2-2086-852/2017, Nr. e2-4021-656/2015, Nr. 2-1376-262/2016, Nr. e2-2939-431/2016, neteikdamas teismui įrodymų, neatlikdamas ekspertizių, remdamasis tik savo nuomone ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; kreipdamasis su nepagrįstais ieškiniais į teismą civilinėse bylose Nr. e2-944-567/2016, Nr. e2-2086-852/2017, Nr. e2-4021-656/2015, Nr. 2-1376-262/2016, Nr. e2-2939-431/2016, neteikdamas teismui įrodymų, neatlikdamas ekspertizių, remdamasis tik savo nuomone, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kreipdamasi į antstolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo; kreipdamasis su nepagrįstais ieškiniais į teismą civilinėse bylose Nr. e2-944-567/2016, Nr. e2-2086-852/2017, Nr. e2-4021-656/2015, Nr. 2-1376-262/2016, Nr. e2-2939-431/2016, neteikdamas teismui įrodymų, neatlikdamas ekspertizių, remdamasis tik savo nuomone, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; kreipdamasi į antstolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir reikalaudamas, kad areštuotas turtas būtų perduotas saugoti bankroto administratoriui; kreipdamasis su nepagrįstais ieškiniais į teismą civilinėse bylose Nr. e2-944-567/2016, Nr. e2-2086-852/2017, Nr. e2-4021-656/2015, Nr. 2-1376-262/2016, Nr. e2-2939-431/2016, neteikdamas teismui įrodymų, neatlikdamas ekspertizių, remdamasis tik savo nuomone, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreipdamasi į antstolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, reikalaudamas kad areštuotas turtas būtų perduotas saugoti bankroto administratoriui ir skųsdamas teismo nutartis; dėdamas visas pastangas, kad UAB „Natural North Company“ būtų paskelbtas bankrotas, kreipdamasis su nepagrįstais ieškiniais į teismą civilinėse bylose Nr. e2-944-567/2016, Nr. e2-2086-852/2017, Nr. e2-4021-656/2015, Nr. 2-1376-262/2016, Nr. e2-2939-431/2016, neteikdamas teismui įrodymų, neatlikdamas ekspertizių, remdamasis tik savo nuomone, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreipdamasi į antstolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, reikalaudamas kad areštuotas turtas būtų perduotas saugoti bankroto administratoriui, skųsdamas teismo nutartis ir teigdamas savo nuomone restruktūrizavimo prašymo nagrinėjimo metu ir įmonės bankroto iškėlimo metu;
1.10. nustatyti, ar bankroto administratorius (UAB „Nemokumo advokatas“ atstovas J. V.) nepažeidžia S. B., S. J. B., įmonių ir tokie patys pažeidimai nepažeidžia kitų Lietuvos Respublikos žmonių, teisių ir laisvių, įtvirtintų Konstitucijoje ir EŽTK, ir kokiais teisės aktais rėmėsi darydamas šiuos pažeidimus: kreipdamasis su nepagrįstu ieškiniu į teismą civilinėje byloje Nr. e2-20488-734/2019; kreipdamasis su nepagrįstais ieškiniais į teismą civilinėje byloje Nr. e2-20488-734/2019, neteikdamas teismui įrodymų, neatlikdamas ekspertizių, o remdamasis tik savo nuomone; kreipdamasis su nepagrįstais ieškiniais į teismą civilinėje byloje Nr. e2-20488-734/2019, neteikdamas teismui įrodymų, neatlikdamas ekspertizių, o remdamasis tik savo nuomone ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tame tarpe ir perteklines; kreipdamasis su nepagrįstais ieškiniais į teismą civilinėje byloje Nr. e2-20488-734/2019, neteikdamas teismui įrodymų, neatlikdamas ekspertizių, o remdamasis tik savo nuomone, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tame tarpe ir perteklines, praėjus procesiniams terminams (pagal bankroto įstatymą ir actio Pauliana);
1.11. nustatyti, ar antstoliai nepažeidžia S. B., S. J. B., įmonių ir tokie patys pažeidimai nepažeidžia kitų Lietuvos Respublikos žmonių, teisių ir laisvių, įtvirtintų Konstitucijoje ir EŽTK, ir kokiais teisės aktais rėmėsi darydami šiuos pažeidimus: reikalaudami sumokėti įmonių kreditorius, tiesiogiai į antstolio sąskaitas, pagal teismo sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimus ir tokiu būdu, tame tarpe, paskleisdami informaciją dėl ieškinio nagrinėjimo teisme, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pradėto teismo sprendimo vykdymo antstoliais ir t.t.; paskleisdami visą išieškojimo informaciją (tame tarpe skundus, asmens kodus šeimos informaciją ir t. t.), prisijungusiems prie išieškojimo bylos antstoliams ir išieškotojams; procesiniuose dokumentuose įvardindami, asmenis ir įmones, kuriems yra pritaikytos laikinosios priemonės, skolininkais; perduodant atsakovų turtą tretiesiems asmenims, kurių atžvilgiu yra priimti teismo sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kreiptasi į antstolį dėl vykdymo; vykdydami teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir šių veiksmų pasekoje įmones privesdami prie bankroto; vykdydami teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir šių veiksmų pasekoje privedus įmones prie bankroto, įmonių darbuotojus palikdami be darbo ir pastovių pajamų; vykdydami teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir šių veiksmų pasekoje nustatant laisvai disponuojama suma 250 Eur ir apribojant disponavimą kitomis lėšomis ir turtu; šių veiksmų pasekoje privedus įmones prie bankroto, įmonių darbuotojus palikus be darbo ir pastovių pajamų, ieškovus palikus be pajamų ir galimybės mokėti pagal kredito sutartis; vykdydami teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir šių veiksmų pasekoje privedus įmones prie bankroto, įmonių darbuotojus palikus be darbo ir pastovių pajamų, ieškovus palikus be pajamų ir galimybės mokėti pagal kredito sutartis, pradėjus vykdyti išieškojimą iš skolininkų (kurie dėl antstolio vykdomų veiksmų, negalėjo mokėti kreditoriams dėl jų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdomų antstolio išieškojimo ir jau dabar oficialiai galima juos įvardinti skolininkais); vykdydami teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir šių veiksmų pasekoje privedus įmones prie bankroto, įmonių darbuotojus palikus be darbo ir pastovių pajamų, ieškovus palikus be pajamų ir galimybės mokėti pagal kredito sutartis, pradėjus vykdyti išieškojimą iš skolininkų (kurie dėl antstolio vykdomų veiksmų negalėjo mokėti kreditoriams dėl jų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, vykdomų antstolio išieškojimo ir jau dabar oficialiai galima juos įvardinti skolininkais), vertindami skolininkų turtą žemesnėmis nei rinkos vertė, kainomis; vykdydami teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir šių veiksmų pasekoje privedus įmones prie bankroto, įmonių darbuotojus palikus be darbo ir pastovių pajamų, ieškovus palikus be pajamų ir galimybės mokėti pagal kredito sutartis, pradėjus vykdyti išieškojimą iš skolininkų (kurie dėl antstolio vykdomų veiksmų negalėjo mokėti kreditoriams dėl jų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdomų antstolio išieškojimo ir jau dabar oficialiai galima juos įvardinti skolininkais), vertindami skolininkų turtą, žemesnėmis nei rinkos vertė, kainomis, parduodami skolininkų turtą iš varžytinių skubos tvarka už žemesnes nei rinkos kainas ir to pasekoje šeima lieka skolinga kreditoriams; vykdydami teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir šių veiksmų pasekoje privedus įmones prie bankroto, įmonių darbuotojus palikus be darbo ir pastovių pajamų, ieškovus palikus be pajamų ir galimybės mokėti pagal kredito sutartis, pradėjus vykdyti išieškojimą iš skolininkų (kurie dėl antstolio vykdomų veiksmų, negalėjo mokėti kreditoriams dėl jų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdomų antstolio išieškojimo ir jau dabar oficialiai galima juos įvardinti skolininkais), vertindami skolininkų turtą, žemesnėmis nei rinkos vertė, kainomis, parduodami turtą iš varžytynių skubos tvarka už žemesnes nei rinkos kainas, palikdami skolininkus su mažamečiais vaikais ir dvejais besimokančiais vaikais gatvėje;
1.12. nustatyti, ar advokatai nepažeidžia S. B., S. J. B., įmonių ir tokie patys pažeidimai nepažeidžia kitų Lietuvos Respublikos žmonių, teisių ir laisvių, įtvirtintų Konstitucijoje ir EŽTK, ir kokiais teisės aktais rėmėsi darydami šiuos pažeidimus: atstovaudami teismuose ieškovus, kurie teikia nepagrįstus ieškinius, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimams, teikia apeliacinius skundus ir tokiu būdu dalyvauja ir net vadovauja šiems procesams, kadangi žinodami teisėsaugos spragas, turėdami atitinkamą išsilavinimą ir patirtį duoda patarimus ieškovams);
1.13. nustatyti, ar teismai nepažeidžia S. B., S. J. B., įmonių ir tokie patys pažeidimai nepažeidžia kitų Lietuvos Respublikos žmonių, teisių ir laisvių, įtvirtintų Konstitucijoje ir EŽTK ir kokiais teisės aktais rėmėsi darydami šiuos pažeidimus: priimdami nepagįstus ieškinius nagrinėti, išviešindami šią informaciją (kadangi teismų informacija vieša), taikydami laikinąsias apsaugos priemones (laikinosios apsaugos priemonės nereikalauja įsigilinti į ieškinį), nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, priėmus nutartis dėl atsakovų nekaltumo ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesiima veiksmų atstatyti pasekmes, įvykusias teismo sprendimų pasekoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atsisakydami restruktūrizuoti įmonę UAB „Natural North Caviar" (kol įmonei yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės), iškelti įmonei, kurios atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bankrotą, bankroto byloje nesiimti priemonių apsaugoti kreditorių teises, nepastebėti pažeidimų ir nesikreipti į institucijas išvadoms gauti (tokių kaip keisti administratoriaus veiksmai, keistas turto pardavimo sandoris UAB „Šiaurės kompanija“ turto pardavimas Vilniaus g., Šalčininkuose, ir t.t.);
1.14. nustatyti, ar AB SEB bankas nepažeidžia S. B., S. J. B., įmonių ir tokie patys pažeidimai nepažeidžia kitų Lietuvos Respublikos žmonių, teisių ir laisvių, įtvirtintų Konstitucijoje ir EŽTK, ir kokiais teisės aktais rėmėsi darydami šiuos pažeidimus: ar AB SEB bankas, sprendimuose dėl pinigų draudimo pervesti sumas (į kurių sumas išieškojimas negali būti nukreiptas) per elektroninę bankininkystę Lietuvos Respublikos teritorijoje ir leisdamas tai atlikti tik atvykus į banką, nepažeidžia S. B., S. J. B. ir kitų banko klientų teisių ir laisvių; ar AB SEB bankas, sprendimuose dėl pinigų draudimo pervesti sumas (į kurių sumas išieškojimas negali būti nukreiptas) per elektroninę bankininkystę ir atvykus į banką į Europos Sąjungos teritorijoje esančias sąskaitas, nepažeidžia S. B., S. J. B. ir kitų banko klientų teisių ir laisvių;
1.15. nustatyti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, jos vadovas, į kuriuos buvo kreiptasi su prašymu išsiaiškinti, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, jos vadovas, į kuriuos buvo kreiptasi su prašymu išsiaiškinti, Lietuvos Respublikos biudžetų ir finansų komitetas, jos vadovas, į kuriuos buvo kreiptasi su prašymu išsiaiškinti, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, jos vadovas, į kuriuos buvo kreiptasi su prašymu išsiaiškinti, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, jos vadovas, į kuriuos buvo kreiptasi su prašymu išsiaiškinti, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Vilniaus apygardos teismas, kiti teismai, teisėjai, UAB „Bankroto departamentas Lt”, jos vadovas, į kuriuos buvo kreiptasi su prašymu išsiaiškinti, bankroto administratoriai, Lietuvos Respublikos teismo antstolių asociacija, antstoliai, Lietuvos advokatūra, advokatai, kitos organizacijos ir asmenys yra prisidėję tiesiogiai arba netiesiogiai prie ieškinyje aprašomų teisių ir laisvių, įtvirtintų Konstitucijoje ir EŽTK, pažeidimo;
1.16. kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar neprieštarauja S. B., S. J. B. ir kitų Lietuvos Respublikos žmonių teisėms ir laisvėms, įtvirtintoms Konstitucijoje ir EŽTK, teisės aktai, kurių pagrindu buvo padaryti pažeidimai konstitucingumui;
1.17. kreiptis dėl Konstitucijos pataisos, įpareigojančios Konstitucinį Teismą vykdyti išankstinę įstatymų konstitucingumo kontrolę;
1.18. Solidariai S. B. ir S. J. B. priteisti iš atsakovės: 1) 5 267 738 Eur dydžio verslo atėmimo nuostolius (verslo vertė 2019-12-31) ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2019-12-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) 2 112 617 Eur dydžio negauto pelno nuostolius (vertė 2019-12-31) ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2019-12-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) 449 645 Eur dydžio nuosavybės atėmimo nuostolius ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2019-12-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) 8 266 006 Eur dydžio neturtinę (moralinę) žalą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2019-12-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) patirtas bylinėjimosi išlaidas;
1.19. S. B. priteisti iš atsakovės: 1) 243 481 Eur dydžio nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius iki kreipimosi į teismą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2019-12-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) 5 912 Eur per mėnesį iki S. B. sukaks senatvės pensijos gavimo amžius nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius po kreipimosi į teismą; kiekvienais metais perskaičiuoti nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius, įvertinus infliaciją už praėjusius metus ir darbo užmokesčio pasikeitimą už praėjusius metus; 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas už sumas, kurios nebuvo išmokėtos laiku;
1.20. S. J. B. priteisti iš atsakovės: 1) 5 893 Eur per mėnesį iki S. J. B. sukaks senatvės pensijos gavimo amžius nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius po kreipimosi į teismą; kiekvienais metais perskaičiuoti nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius, įvertinus infliaciją už praėjusius metus ir darbo užmokesčio pasikeitimą už praėjusius metus; 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas už sumas, kurios nebuvo išmokėtos laiku; 1 433 Eur dydžio nuosavybės atėmimo (praradimo) nuostolius (papildomas išlaidas) ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2019-12-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 191 089 Eur dydžio nuosavybės atėmimo nuostolius (Geros savijautos centro pardavimas iš varžytynių) ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2019-12-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020-02-25 nutartimi atsisakė priimti S. B. ir S. J. B. ieškinį.
3. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškinio faktinį pagrindą suformulavo painiai, nenuosekliai, nevengė emocinio pobūdžio teiginių. Ieškovai cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, tačiau nepateikia aiškių argumentų dėl žalos atsiradimo bei priežastinio ryšio; be deklaratyvių teiginių ir teisės normų citavimo nepaaiškina ir neįrodinėja kaip su ieškinyje nurodytais konkrečiais veiksmais yra susijusi ieškinyje nurodoma atsakovė – Lietuvos valstybė. Ieškovai teigia, kad dėl netinkamo Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, teismo funkcijų ieškovų šeima buvo privesta prie skurdo ribos, tačiau ieškovai neįrodinėja neteisėtų Lietuvos Respublikos institucijų ar pareigūnų veiksmų, šiais veiksmais padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, ieškinyje tik abstrakčiai nurodydami, jog teisėsaugos institucijos neužtikrino, kad nebūtų pažeistos ieškovų teisės ir interesai.
4. Teismas nustatė, kad patirtą žalą ieškovai iš esmės sieja su BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriaus V. M., BUAB „Natural North Caviar“ bankroto administratoriaus J. V. ir V. B. veiksmais, nepagrįstai pareiškus ieškinius, t. y. ieškovai jiems padarytą žalą sieja su privačių asmenų, taip pat bankrutuojančių įmonių, atstovaujamų bankroto administratorių, jiems, kaip šių įmonių valdymo organams, pareikštais ieškiniais, tačiau Lietuvos valstybė nėra atsakinga už bankroto administravimą teikiančių privačių juridinių ar fizinių asmenų veiksmus. Ieškovai taip pat kvestionuoja antstolių veiksmus jiems vykdant teismų procesinius sprendimus, tačiau antstoliui gali būti taikoma Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės bylą antstolio padėjėjui gali iškelti teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas savo iniciatyva arba antstolio, su kuriuo antstolio padėjėjas yra sudaręs darbo sutartį, teikimu. Atsižvelgiant į tai, ieškovai nepagrįstai atsakove pasirinko Lietuvos Respublikos Vyriausybę.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai nurodomų nuostolių atsiradimo fakto, dydžio bei priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesieja su valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais, ieškovų nurodomose civilinėse bylose valstybės institucijos nedalyvavo.
6. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą ieškovai grindžia tuo, kad teismas turi įvertinti išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriuose ieškovams buvo pareikšti reikalavimai, teismų priimtus procesinius sprendimus ir inicijuodami atskirą civilinę bylą siekia išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, nors pirmosios instancijos teismų sprendimo vertinimas turi būti atliekamas instancine tvarka.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje taip pat keliami reikalavimai „išsiaiškinti“, ar advokatai, Lietuvos Respublikos teismai, bankai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, antstoliai kitos įstaigos bei institucijos yra tiesiogiai arba netiesiogiai „prisidėję“ prie ieškinyje aprašomų teisių ir laisvių, įtvirtintų Konstitucijoje ir EŽTK, pažeidimų, tačiau tokio pobūdžio reikalavimai nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
8. Teismo vertinimu, pagal ieškovų išdėstytus reikalavimus (taip pat ir dėl piniginių lėšų priteisimo) ir ieškinio faktinį pagrindą ieškovų pasirinkta atsakovė negalėtų atsakyti. Ieškovų bendro pobūdžio reikalavimai nėra nukreipti į konkretų atsakovą. Šiuo atveju ieškovai, reikšdami ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, Konstitucinį Teismą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, VšĮ „Europos žmogaus teisių fondą“, tačiau trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas ateityje gali turėti tam tikros įtakos ir dėl šių tam tikrų asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime. Nagrinėjamu atveju ieškovai dėsto aplinkybių vertinimą, tačiau niekaip nepagrindžia, kaip jų ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodytos institucijos yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ieškovai neįrodinėja šių institucijų tyčinių veiksmų, galimos atgręžtinio reikalavimo teisės į juos įstatymų numatyta tvarka ir kitų aplinkybių, lemiančių šių institucijų teisinį suinteresuotumą pagal ieškovų reikalavimus.
9. Teismo vertinimu, ieškovų pareikšti reikalavimai negali būti savarankiškais civilinės bylos nagrinėjimo dalykais. Pagal teikiamo ieškinio faktinį pagrindą ieškovai savo teises turėtų realizuoti ginčijant konkrečius teismo sprendimus konkrečiose bylose (instancine tvarka) arba ginčijant konkrečius asmenų veiksmus. Bendrąja prasme reikalavimas patraukti asmenį atsakomybėn už konkretų neteisėtą asmens elgesį gali būti pareikštas teisėtvarkos institucijai, vykdančiai jai priskirtas funkcijas, įvardijant konkretų neteisėtą asmens elgesį arba tokiam asmeniui pareiškiant konkretų reikalavimą civiline tvarka.
10. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms ieškinio trūkumų šalinimo institutas nebūtų tikslingas ir neatitiktų savo paskirties, todėl atsisakytina priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovai S. B. ir S. J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-02-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovų S. B. ir S. J. B. ieškinį dėl susiklosčiusios Lietuvos Respublikoje padėties, kada dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis yra pažeidžiama Konstitucija, EŽTK ir tokiu būdu padaroma žala. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl Konstitucijos tiesioginio taikymo, siekiant nustatyti teisines spragas taikant teisę, tokiu būdu užkertant kelią teisių ir laisvių, įtvirtintų Konstitucijoje ir EŽTK, pažeidimams.
11.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl viešojo intereso šioje byloje, kai šiuo atveju viešojo intereso vyravimas šioje byloje daro įtaką teisės taikymui ir kitiems procesiniams veiksmams, kurių turi imtis teismas.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra tinkama atsakovė, kadangi atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, būtent ji gali nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes, pateikti įrodymus ir atsakyti, kodėl Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais buvo pažeidžiamos ieškovų ir kitų Lietuvos Respublikos žmonių teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir EŽTK. Be to, ieškinyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės atžvilgiu reikalavimai yra aiškiai suformuluoti.
11.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai nurodomų nuostolių atsiradimo fakto, dydžio bei priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesieja su valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmais, kadangi ieškinyje yra nurodytas ryšys tarp teisės aktų taikytų ieškovų atžvilgiu ir žala, kuri atsirado dėl šių teisės aktų taikymo ir piktnaudžiavimo, todėl ieškovai pagrįstai rėmėsi CK 6.271 straipsniu ir kitais teisės aktais dėl žalos atlyginimo.
11.5. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo ieškinyje nurodomus žodžius, jų reikšmę ir ieškovų pareigas, todėl darė klaidingas išvadas.
11.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų pareikšto ieškinio patenkinimas nesukeltų materialinių ir teisinių padarinių, kadangi nustačius ieškovų atžvilgiu taikytų teisės aktų ir jų neatitikimą konstitucingumui šie teisės aktai neturės juridinės galios. Atitinkamai ieškovai yra pareiškę materialinius reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
11.7. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovų nurodytiems tretiesiems asmenims teismo sprendimas ateityje gali turėti įtakos ir sukelti teisinius padarinius. Be to, teismas bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu gali pašalinti trečiąjį asmenį matydamas, kad jo dalyvavimas nebūtinas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškinio šiuo pagrindu.
11.8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantų ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
14. Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantai jau pasibaigus atskirojo skundo pateikimo terminui, teikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini atskirojo skundo papildymu. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas apeliantų pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrindų
15. Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004-08-17 nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010-05-13 ir 2012-12-10 nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006-11-27 ir 2011-05-11 nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003-03-04 ir 2011-06-09 nutarimai). Kaip matyti, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinime lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė (Konstitucinio Teismo 1997-10-01 ir 2008-01-21 nutarimai).
16. Kita vertus, teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama. Ši aplinkybė taip pat nereiškia, kad teisė į teisminę gynybą gali būti realizuojama nesąžiningai, nesiekiant teisės aktuose, be kita ko, CPK 2 straipsnyje, nustatytų teisminio proceso tikslų, bet siekiant piktnaudžiauti procesu. Tuo atveju, jeigu asmuo, realizuodamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
17. Šis teisinis reguliavimas dera su EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą aiškinimu EŽTT praktikoje. Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo nurodoma, kad teisės kreiptis į teismą pobūdis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieštarauti kitoms EŽTK teisėms (EŽTT 1975-02-21 sprendimas Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). EŽTT sprendimuose taip pat pabrėžiama, kad EŽTK garantuoja praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines, todėl EŽTK 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (EŽTT 2009-06-16 sprendimas Lawyer Partners, AS. prieš Slovakiją, Nr. 54252/07).
18. Šiuo atveju nustatant reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą, be kita ko, siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio. Tik aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti reiškiami reikalavimai kitai proceso šaliai, taip pat juos pagrindžiančios aplinkybės, sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikštų reikalavimų, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis). Aiškiai suformuluotos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės įgalina kitą proceso šalį teikti įrodymus šioms aplinkybėms paneigti, taip įgyvendinant rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, taip pat kad bylą teismas išnagrinėtų vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnis), nustatytas reikalavimas, jog suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.
19. Nors CPK nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas (lot. causa actiones) ir ieškinio pagrindas (lot. causa petendi). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio dalyką ir pagrindą privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
20. Nors teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai, vis dėlto teismas turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Pažymėtina, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu iš jo turinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantai teigia, kad pareikštu ieškiniu siekia apginti tiek viešąjį, tiek privatų interesą. Tačiau privatūs subjektai neturi įstatymu suteiktų įgalinimų ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises (šiuo atveju asmenų, kurių teises bei interesus siekia apginti apeliantai, ratas nėra aiškus), todėl jų pareikštas ieškinys galėtų būti nagrinėjamas tik ta apimtimi, kuria apeliantai gina savo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus.
22. Apeliantai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad Lietuvos Respublika (jos institucijos ir pareigūnai) pažeidė jų teises ir interesus. Šiuo atveju byloje iš esmės reiškiamas reikalavimai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, patirtos dėl Lietuvos Respublikos įstatymų spragų, valstybės pareigūnų, institucijų, valstybės tarnautojų ir jiems prilyginamų asmenų, advokatų ir kt., veiksmų (neveikimo) jiems realizuojant savo pareigas ir suteiktas teises. Apeliantų teigimu, minėti subjektai, nepažeisdami įstatymų piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis taip pažeisdami Konstituciją ir EŽTK. Apeliantai taip pat ir sukonkretindami nurodė, kad jų atžvilgiu pažeidimai atsirado dėl netinkamo Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės ir teismų funkcijų vykdymo, kadangi kiekvienas valstybės pareigūnas ar jam prilyginamas asmuo bei valstybės institucijos privedė apeliantus prie skurdo ribos. Patirtą žalą apeliantai sieja su BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriaus V. M., BUAB „Natural North Caviar“ bankroto administratoriaus J. V., ieškovės V. B. veiksmais, teismams nepagrįstai pareiškus ieškinius. Patirtą žalą apeliantai sieja su privačių asmenų, taip pat bankrutuojančių įmonių, atstovaujamų bankroto administratorių, jiems, kaip šių įmonių valdymo organams, pareikštais ieškiniais.
23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimai reiškiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri šiuo atveju akivaizdžiai yra netinkama atsakovė, be to, apeliantų patirta žala, viena vertus, siejama su minėtų asmenų veikla, įgyvendinant įstatymuose numatytas ir jiems suteiktas teises bei pareigas, kita vertus, žalos faktas priežastiniu ryšiu siejamas su teisės aktų spragomis, už kurias atsakinga laikytina valstybė (įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios, valstybės tarnautojai, pareigūnai ir kt.).
24. Šiuo atveju ieškinyje nurodomas ieškinio pagrindas nėra aiškus ir dviprasmiškas, visiškai neaiškūs (neapibrėžti, neatskleisti) apeliantų teiginiai, jog jie yra nukentėję ne tik dėl valstybės institucijų ir jose dirbusių asmenų veiksmų (neveikimo), tačiau ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų asmenų veiklos, kuri yra reguliuojama teisės aktais.
25. Pagal Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalį žmogui yra garantuojama teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, o piliečiams taip pat yra laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad neigiamas asmens požiūris į valstybę ar jos institucijas ir pareigūnus, įskaitant ir teismus, konstruktyvi kritika ar subjektyvus, argumentais nepagrįstas nepasitenkinimas, reiškiamas šių subjektų atžvilgiu, per se (savaime) yra leidžiamas ir negali sukurti neigiamų padarinių savo įsitikinimus ar kritiką reiškiantiems asmenims, negali apriboti, suvaržyti ar paneigti jų teisių, inter alia (be kita ko), teisės į teisminę gynybą. Ieškovas, kreipdamiesi į teismą, turi teisę ieškinyje išdėstyti neigiamą nuomonę ar požiūrį į konkrečius valstybinio valdymo subjektus, pateikti subjektyvų jų veiksmų (neveikimo) vertinimą ir savo kritines pastabas. Tačiau tiek konstitucinė laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, tiek piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą nėra suderinamos su bet kokiais teisei priešingais veiksmais, kuriais, be kita ko, kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta ir diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 1998-03-10 ir 2005-09-19 nutarimai). Todėl ir teisminiame procese ieškovas negali piktnaudžiauti reikšdamas kritiką valstybės ir jos pareigūnų atžvilgiu, ši kritika negali viršyti įprastos kritikos ribų, būti adekvati, ja neturi būti siekiama teisei priešingų tikslų.
26. Svarbu paminėti, kad apeliantai taip pat painiai nurodo pažeistas teises ir / ar įstatymų saugomus interesus, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai jų nenurodo. Teismo vertinimu, ieškiniu iš esmės reiškiamas nepasitenkinimas situacija, kurioje atsidūrė apeliantai. Apeliantai nurodydami ieškinio dalyką aiškiai nenurodė teisės arba įstatymų saugomų interesų, kuriuos, apeliantų nuomone, reikėtų ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Nors apeliantai ir pareiškė reikalavimus dėl žalos atlyginimo, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju ieškinio dalykas ir pagrindas tarpusavyje nekoreliuoja. Dėstomos aplinkybės nepagrindžia pačių apeliantų ieškinyje nurodomų deliktinės atsakomybės sąlygų.
27. Kaip minėta, tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas turi būti suformuluoti aiškiai, kitaip atsakovui būtų sudėtinga gintis nuo pareikšto reikalavimo, o teismas rizikuotų pažeisti CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, kurias peržengti leidžiama tik CPK išvardytais atvejais. Nors ieškinyje gali būti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų, kuriais siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus, tačiau apeliantų ne visų pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės.
28. Šiuo atveju apeliantai siekia teisės aktų konstitucingumo patikrinimo, tačiau toks tikslas nesuponuoja realaus apeliantų pažeistų teisių gynimo retrospektyviai. Apeliantų suformuluoti prašymai (reikalavimai), ieškinio dalykas bei pagrindas dėl jų nekonkretumo ir painumo civiliniame procese iš esmės negali būti įgyvendinami.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės jo teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Šiuo atveju apeliantų ieškinyje pareikšti kiti reikalavimai, kurie sudaro ieškinio dalyką, iš esmės nenustato jų teisių ir pareigų, jie negali būti vertinami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai, t. y. prašymai nustatyti tam tikras aplinkybes kreiptis į tam tikras institucijas ir kiti, nurodyti šios nutarties 1 punkte.
30. Teismo vertinimu, taip pat reikšmės neturi apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos nurodytų aplinkybių, kaip antai apeliantų nurodomų trečiųjų asmenų, kurie nors ir nesudaro atskiro teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, tačiau vertintini bendrame ieškinio priėmimo stadijos kontekste, vertinant galimybę patenkinti ieškiniu pareikštus reikalavimus.
31. Taip pat pažymėtina, kad vien apeliantams nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nėra teismo arba teisėjo šališkumo įrodymas, todėl apeliantų deklaratyvūs teiginiai apie skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumą, nesant kitų duomenų, atmestini kaip nepagrįsti.
32. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad esant nurodytoms aplinkybėms ieškinio trūkumų šalinimo institutas nebūtų tikslingas ir neatitiktų savo paskirties, todėl atsisakytina priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Ieškovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.