Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-03-03 · Civilinė byla Nr. e2S-312-460/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
e2S-312-460/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
L. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-312-460/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08355-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.11; 3.1.7.4: 3.3.2.5 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. (A. R.) (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. R. dėl bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, juo prašė pakeisti 2020 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3532-824/2020 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką bei patvirtinti ieškovo siūlomą bendravimo su dukra A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, juo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad turi būti vadovaujamasi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo. Pažymėjo, kad 2018 m. ieškovas, atsakovė ir jų nepilnametis vaikas išvyko gyventi į Nyderlandų Karalystę. Ieškovo ir atsakovės santykiams imant prastėti, ieškovas priėmė sprendimą grįžti į Lietuvos Respubliką, o atsakovė ir nepilnametis vaikas liko gyventi Nyderlandų Karalystėje. Ieškinio pateikimo metu atsakovė ir nepilnametis vaikas taip pat gyvena Nyderlandų Karalystėje, todėl ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 782 straipsniu turi būti paliktas nenagrinėtas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą konstatuodamas, kad ieškinys dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes jurisdikciją spręsti šį reikalavimą turi Nyderlandų Karalystės teismas.

4. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. sausio 3 d. gautas atsakovės atstovo prašymas priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovo atsakovei 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi priteisė iš ieškovo A. R. atsakovei L. R. 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:

Atsiliepimas

5.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė, pateikdama teismui atsiliepimą, suformulavo prašymą priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė teismui duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kurios sudaro 1210 Eur. Klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo priimant 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį nespręstas.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Teismas nustatė, kad ieškovas inicijavo ginčo sprendimą Lietuvos Respublikos teisme. Priimdamas 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė ieškinio pareiškimo teismingumo taisyklių. Teismo vertinimu, būtent ieškovo veiksmai lėmė, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas už advokato rengtą procesinį dokumentą. Taigi, atsakovė patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į ieškinį, todėl nusprendė, kad atsakovės patirtas išlaidas turi atlyginti ieškovas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Apeliantas atskirajame skunde dėsto nuomonę, kad teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, nes ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismui.

6.2. Apelianto nuomone, jei teismui kyla abejonių dėl šeimos bylos tarptautinio (užsienio) elemento ir jurisdikciją lemiančių kriterijų buvimo, jis turi taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir reikalauti papildomų duomenų iš šalių šioms abejonėms pašalinti.

6.3. Iš to, kad teismas, iškeldamas bylą bei priimdamas ieškinį, nenustatydamas ieškovui pašalinti ieškinio trūkumų, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi, todėl nesutiktina su teismo padaryta išvada, kad būtent ieškovas nesilaikė ieškinio pareiškimo teismingumo taisyklių.

6.4. Pirmosios instancijos teismas pagal nacionalinę teisę nepatikrino jurisdikcijos bylos iškėlimo metu, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad būtent ieškovo veiksmai lėmė, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas už advokato rengtą procesinį dokumentą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Šalies argumentai

7.1. Atsakovė pažymi, kad ieškovui buvo žinoma / negalėjo būti nežinoma atsakovės pozicija dėl ginčo teismingumo, t. y. ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių dėl privalomos mediacijos vykdymo.

7.2. Atsakovės nuomone, ieškovas privalėjo žinoti, kad ginčas Lietuvos teismams neteismingas. Tuo labiau, kad ieškovas visą laiką naudojosi teisininkų (advokato padėjėjos ir advokato pagalba), todėl teisės aktų reikalavimus teikiamam ieškiniui teismui turėjo įvertinti bei nenuslėpti nuo teismo atsakovės aiškiai išreikšto nesutikimo ginčą nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme.

7.3. Ieškovas nuo pat pradžių procese naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, t. y. buvo atstovaujamas advokato padėjėjos, kuriai neabejotinai buvo žinoma / negalėjo būti nežinoma teismų praktika ir teisinis reglamentavimas ginčų sprendimo, kai atsakovo ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Nežiūrint to, ieškovas siekė ginčą inicijuoti Lietuvos Respublikos teisme. Būtent dėl ieškovo nepagrįstai ir neteisėtai pateikto ieškinio teismui, nesilaikant teismingumo taisyklių, atsakovė buvo priversta naudotis advokato teisine pagalba, nes teismui privalėjo pateikti atsiliepimą, t. y. įvykdyti procesinę pareigą. Dėl to atsakovė patyrė išlaidas advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į ieškinį, kurias ieškovas privalo atlyginti.

7.4. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 1210 Eur (su PVM) dydžio išlaidas, bei pateikė teismui duomenis, kad už šias teisines paslaugas yra sumokėjusi, t. y. išlaidos yra realiai patirtos bei teismui yra pateikti duomenys, patvirtinantys jų apmokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria iš ieškovo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos faktinės aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2020 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3532-824/2020 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, be kitko, nuspręsta, kad ieškovas ir atsakovė kartu rūpinasi dukros auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja dukros auklėjime (sutarties 4 punktas); šalys įsipareigojo viena kitai sudaryti sąlygas maksimaliai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime (sutarties 5 punktas).

12. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas. Teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė ieškinio pareiškimo teismingumo taisyklių. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 3 d., Klaipėdos apygardos teismui minėta nutartį palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-300-460/2022).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3532-824/2020 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Be to, pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi (skundžiama šioje byloje) atsakovei priteisė iš ieškovo 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Atskirajame skunde nurodoma. kad ginčas iš esmės teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Apelianto nuomone, jeigu teismui kilo abejonių dėl šeimos bylos tarptautinio (užsienio) elemento ir jurisdikciją lemiančių kriterijų buvimo, jis turėjo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir reikalauti papildomų duomenų iš šalių šioms abejonėms pašalinti. Apeliantas teigia, kad teismas, iškeldamas bylą bei priimdamas ieškinį, nenustatė ieškovui pašalinti ieškinio trūkumų, todėl nesutinka su teismo padaryta išvada, kad būtent ieškovas nesilaikė ieškinio pareiškimo teismingumo taisyklių.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip minėta anksčiau, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį, kuria konstatuota, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, paliko nepakeistą. Taigi, teismingumo klausimas šioje nagrinėjamoje byloje jau yra išspręstas, dėl to apelianto argumentai dėl teismingumo iš naujo nebenagrinėjami bei nebevertinami (CPK 18, straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

17. Kitas aspektas tas, kad apeliantas, prieš pareikšdamas ieškinį Klaipėdos apylinkės teisme, žinojo / turėjo žinoti ir suprato, kad atsakovė kategoriškai nesutinka, jog klausimas dėl bendravimo su vaiku pakeitimo būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad byla teisminga Nyderlandų Karalystės teismams. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių dėl privalomos mediacijos vykdymo. Atsakovė 2021 m. spalio 29 d. gavo Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus raštą (toliau ir Tarnyba) dėl sutikimo vykdyti privalomąją mediaciją, kuriame nurodyta, kad ji per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos turi Tarnybai pateikti sutikimą arba nesutikimą dėl mediacijos vykdymo sprendžiant ginčą tarp ieškovo ir atsakovės dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Atsakovė, susipažinusi su Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus raštu pareiškė, kad nesutinka dėl mediacijos vykdymo Lietuvoje, kadangi, jos nuomone, mediacijos ir ginčo sprendimas nėra teismingas Lietuvos jurisdikcijai (CPK 12, 178, 314 straipsniai).

18. Dera pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo ieškinį, skirtingai negu ieškovas, nežinojo atsakovės pozicijos dėl teismingumo, todėl ieškinio priėmimo stadijoje neturėjo galimybės šio klausimo (teismingumo) išspręsti. Prie ieškinio pridėtame Tarnybos 2021 m. lapkričio 10 d. rašte lakoniškai nurodoma, kad atsakovė nesutinka su privalomąja mediacija, tačiau priežastys nebuvo nurodytos. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė aiškiai išreiškė savo nesutikimą, kad byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aptartus duomenis, pritaria atsakovės nuomonei, kad ši atsakovės pozicija ieškovui buvo žinoma, tačiau teikdamas teismui ieškinį ieškovas šios aplinkybės nenurodė. Dėl to pirmosios instancijos teismui, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nebuvo žinoma nei atsakovės pozicija dėl teismingumo, nei išvadą teikiančios institucijos nuomonė (ji sutapo su atsakovės pozicija), kuri nagrinėjant ginčą labiausiai atitiktų vaiko interesus, dėl to teismui tuo metu nebuvo teisinio pagrindo ieškovui nustatyti procesinio dokumento trūkumų. Akcentuotina, kad teismui gavus atsakovės atsiliepimą su aiškiai išreikšta pozicija dėl teismingumo, ieškovui buvo pasiūlyta pateikti nuomonę / papildomus duomenis teismingumo klausimu, tačiau ieškovas jos neteikė.

19. Kaip žinoma, vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo arba paskirstymo klausimo.

20. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

21. Papildomas sprendimas (papildoma nutartis) dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021 18 punktą).

22. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateiktas kartu su atsakovės atsiliepimu, su juo buvo pateikt ir įrodymai apie advokatui sumokėtą piniginių lėšų sumą, susijusią su atsiliepimu į ieškinį byloje (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, neišsakė jokių abejonių dėl atsakovės patirtų išlaidų realumo, jų dydžio. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su 2021 m. gruodžio 14 d. atsiliepimu yra pateiktas 2021 m. gruodžio 13 d. „Swedbank, AB, 1200 Eur mokėjimo nurodymas. Dėl to nėra pagrindo abejoti dėl atsakovės išlaidų, patirtų už procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškovo ieškinį) parengimą šioje byloje.

24. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl tos priežasties, kad ieškovas, turėdamas žinoti / žinodamas apie atsakovės poziciją dėl teismingumo, ieškinį pareiškė netinkamai interpretuodama tarptautinės jurisdikcijos taisykles. Kaip jau minėta, atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad ji nuo pat pradžių (pasiūlyme dėl mediacijos, atsiliepime į ieškinį) prieštaravo Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijai nagrinėti kilusį ginčą, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, kad turėjo gintis nuo pareikšto ieškinio ne tik dėl jo esmės, bet ir dėl ginčo teismingumo, todėl teismui palikus ieškinį nenagrinėtą dėl Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos nebuvimo, laikytina, kad iš esmės buvo priimtas atsakovei palankus sprendimas ir ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jos sudėtingumą, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) numatytus dydžius, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, kompleksiškai vertinant, neviršijo numatytų maksimalių dydžių, todėl jos pagrįstai priteistos.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

29. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 484 Eur (PVM įskaitytas) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (susipažinimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, susipažinimas su atskiruoju skundu, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas) bei pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, bylos apimtį ir jos sudėtingumą, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, daro išvadą, kad atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, kompleksiškai vertinant, neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl jos yra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovei L. R. iš ieškovo A. R. priteisti 484 Eur (PVM įskaitytas) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Aušra Maškevičienė