- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-300-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- L. R.
- Kategorijos
- 3.6.1.2Teismingumo taisyklės ginčo teisenoje
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. (A. R.) (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. R. dėl bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, juo prašė pakeisti 2020 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3532-824/2020 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką bei patvirtinti ieškovo siūlomą bendravimo su dukra A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, juo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad turi būti vadovaujamasi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo. Pažymėjo, kad 2018 m. ieškovas, atsakovė ir jų nepilnametis vaikas išvyko gyventi į Nyderlandų Karalystę. Ieškovo ir atsakovės santykiams imant prastėti, ieškovas priėmė sprendimą grįžti į Lietuvos Respubliką, o atsakovė ir nepilnametis vaikas liko gyventi Nyderlandų Karalystėje. Ieškinio pateikimo metu atsakovė ir nepilnametis vaikas taip pat gyvena Nyderlandų Karalystėje, todėl ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 782 straipsniu turi būti paliktas nenagrinėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tiek Lietuvos Respublika, tiek Nyderlandai yra Europos Sąjungos valstybės narės, ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra susijęs su tėvų pareigomis, sprendė, jog šio reikalavimo teismingumo klausimui išspręsti taikytinos 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio 2000 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamentą Nr. 1347/2000 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo“ (toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatos.
Atsiliepimas
3.2. Teismas nurodė, jog ieškovas, gavęs atsakovės atsiliepimą, nepaneigė, kad atsakovė ir nepilnametis vaikas nuo 2018 m. gyvena Nyderlanduose, ten vaikas lanko pradinę mokyklą bei ruošiasi pradėti mokslus ir pagrindinėje mokykloje, naudojasi sveikos priežiūros įstaigomis, lanko užklasinę veiklą / būrelius, Nyderlanduose praleidžia laisvalaikį, turi draugų, atsakovė turi nuolatinį darbą ir nuomojasi būstą. Tai sudarė pagrindą spręsti, kad šiuo metu nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose. Atsižvelgęs į tai, pagal bendrąją reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas neteismingas Lietuvos teismams.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, atsakovė ir nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Sprendė, kad byloje nėra ginčo ir dėl to, jog atsakovės ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlandų Karalystėje. Nusprendė, kad šiuo atveju nustatyta tik viena iš būtinųjų jurisdikcijos prorogacijai taikytinų sąlygų – vaiko esminis ryšys su Lietuvos Respublika (vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis). Nustatė, kad šioje byloje neegzistuoja antra būtina sąlyga, jog Lietuvos teismų jurisdikcijai aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus (Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punktas). Pateiktame atsiliepime atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, jog nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama Lietuvos teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Atsakovė Lietuvoje turi gyvenamąją vietą - 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), turi kreditorių - AB SEB banką pagal 2013 m. rugpjūčio 29 d. kredito sutartį Nr. 04A11318210809-37, pagal kurią ji yra solidariai atsakinga su ieškovu, taipogi įsipareigojimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu (komunalinius mokesčius). Todėl šiuo atveju atsakovei ir dukrai Nyderlandai dar negali būti tapatinama su pagrindine socialinių ekonominių interesų buvimo vieta.
4.2. Vien tai, kad šiuo metu atsakovė ir šalių dukra gyvena kartu ne Lietuvos Respublikoje, savaime nepatvirtina, kad Lietuvos Respublikos teismai yra neteismingi nagrinėti bendravimo tvarkos pakeitimo klausimo; juo labiau, kad šalių santykius reguliuoja Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimas.
4.3. Apelianto teigimu, dukters gyvenamoji vieta iki 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog atsakovė Nyderlandų Karalystėje nuomoją butą, turi pastovų darbą, kad dukra lanko pradinę mokyklą bei ruošiasi pradėti mokslus ir pagrindinėje mokykloje, naudojasi sveikatos priežiūros įstaigos paslaugomis ir kt.
4.4. CPK 785 straipsnis nustato išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos tėvų ir vaikų santykių bylose sąlygas dviem atvejais: 1) viena iš bylos šalių yra ir Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje (1 dalis) arba 2) abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (2 dalis). Apeliantas prašo taikyti šią išimtį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Atsakovei akivaizdu tai, kad net pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog šalys skyrybų proceso metu gyveno Nyderlanduose ir šią dieną taip pat gyvena Nyderlanduose. Ieškovas neginčija ir pripažįsta, kad atsakovės bei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Nyderlandų Karalystėje.
5.2. Teigia, jog galima padaryti akivaizdžią išvadą, kad nors ieškovas ir atsakovė bei jų nepilnametis vaikas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-3532-824/2020 dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų gyveno Nyderlandų Karalystėje, tačiau nei viena iš šalių, t. y. nei ieškovas, nei atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai neprieštaravo bei pritarė Lietuvos Respublikos teismingumui sprendžiant klausimus ir dėl tėvų pareigų vaikams.
5.3. Vien todėl, kad šalių santuoka buvo nutraukta Lietuvos Respublikoje, nesuteikia pagrindo teigti, kad sprendžiant naują ginčą dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo toks pats teismingumas galioja ir naujam ginčui.
5.4. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tiek ginčo šalys, tiek jų Nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl tai leidžia daryti išvadą apie esminį nepilnamečio vaiko ryšį su Lietuvos Respublika Tačiau sprendžiant klausimą dėl kitų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų atsižvelgtina į tai, kad atsakovė prieštaravo Lietuvos teismų jurisdikcijai nagrinėti byloje kilusį ginčą. Ieškovas duomenų, patvirtinančių atsakovės sutikimą ginčą nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose nepateikė.
5.5. Atsakovė pažymėjo, kad pagal teismui pateiktus duomenis matyti, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlandų karalystėje. Tuo tarpu faktinė aplinkybė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), teisiškai yra nereikšmina, nes atsakovė su nepilnamečiu vaiku minėtame bute negyvena, juo nesinaudoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovo prašymas paliktas nenagrinėtas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos faktinės aplinkybės
9. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2020 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3532-824/2020 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, be kitko, nuspręsta, kad ieškovas ir atsakovė kartu rūpinasi dukros auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja dukros auklėjime (sutarties 4 punktas); šalys įsipareigojo viena kitai sudaryti sąlygas maksimaliai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime (sutarties 5 punktas).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3532-824/2020 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
12. Atskirajame skunde nurodoma. kad atsakovė Lietuvos Respublikoje turi turto, įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui. Apelianto nuomone, tai, kad šiuo metu atsakovė ir šalių dukra gyvena kartu ne Lietuvos Respublikoje, savaime nepatvirtina, kad Lietuvos Respublikos teismai yra neteismingi nagrinėti bendravimo tvarkos pakeitimo klausimo; juo labiau, kad šalių santykius reguliuoja Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. CPK 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
14. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra ginčo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio teismingumo, taikytinas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – ir reglamentas „Briuselis II bis“). Šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.
16. Pažymėtina, kad reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra pakankamai išplėtojęs savo praktiką, aiškindamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoką. Visų pirma, nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalies prasme turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 44). Nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, be fizinio jo buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus papildomus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis. Tokiomis aplinkybėmis gali būti tėvų pareigų turėtojo ketinimas įsikurti su vaiku kitoje valstybėje narėje, išreikštas tam tikromis konkrečiomis priemonėmis, kaip antai būsto priimančiojoje valstybėje narėje įsigijimas arba išsinuomojimas (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 40). ESTT išvardijo tokius kriterijus, padėsiančius nagrinėjančiam bylą teismui nustatyti vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą valstybėje narėje: 1) trukmė; 2) reguliarumas; 3) persikėlimo į valstybę narę priežastys ir aplinkybės; 4) šeiminiai ryšiai toje valstybėje narėje; 5) vaiko tautybė; 6) mokyklos lankymas; 7) kalbos žinios; 8) socialiniai ryšiai. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam atvejui būdingas faktines aplinkybes. Toliau plėtodamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvokos aiškinimą ESTT nurodė, kad norint atskirti nuolatinį gyvenimą nuo laikino buvimo reikia pabrėžti, jog šio buvimo trukmė turi būti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas, todėl gyvenimo trukmė yra tik rodiklis vertinant gyvenamosios vietos stabilumą, o tai vertinama turi būti atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, B. M. v. R. Ch, p. 51).
17. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji (buvimo) vieta šiuo metu yra Nyderlandų Karalystėje, tačiau pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog šalys skyrybų proceso metu gyveno Nyderlanduose ir šią dieną atsakovė ir jų dukra taip pat gyvena Nyderlandų Karalystėje. Be to, bylos duomenimis Nyderlandų Karalystėje ieškovė dirba, nuomojasi gyvenamąjį būstą, dukra lanko pradinę mokyklą bei ruošiasi pradėti mokslus ir pagrindinėje mokykloje, naudojasi sveikos priežiūros įstaigomis, lanko užklasinę veiklą / būrelius, čia praleidžia laisvalaikį, turi draugų. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Nyderlandus. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių vaiko gyvenamoji (buvimo) vieta šiuo metu yra Nyderlandų Karalystėje. Nors apeliantas ir teigia, kad atsakovė Lietuvos Respublikoje turi turto (1/2 buto), įsipareigojimų kreditoriui, šalių gyvenamosios vietos nustatymas pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalį yra reikšmingas bylos iškėlimo momentu, o ne neapibrėžtos ateities laikotarpiu ar turimo turto atžvilgiu.
18. Aktualu tai, jog reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10, 12 ir 13 straipsniuose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys, t. y. atvejai, kai jurisdikcija gali priklausyti ne valstybės narės, kurioje vaikas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismams.
19. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį, valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016 konstatavo, kad tikrasis ES teisės aktų leidėjo ketinimas buvo tarp paminėto straipsnio a ir b punktų nurodyti jungtuką „ir“, todėl spręstina, kad jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas.
20. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad šalių vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. tenkinama viena iš trijų privalomų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų, nustatytų reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje (a punkte). Atsakovė pripažįsta, kad byloje nėra ginčo, kad tiek ginčo šalys, tiek jų nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl tai leidžia daryti išvadą apie esminį nepilnamečio vaiko ryšį su Lietuvos Respublika ir tai atitinka Reglamento 12 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą jurisdikcijos prorogacijos sąlygą– vaiko esminį ryšį su Lietuvos Respublika (Lietuvos Respublikos pilietybė). Tačiau pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovo ieškinį, atsakovė savo atsiliepime į ieškinį prieštaravo Lietuvos teismų jurisdikcijai nagrinėti byloje kilusį ginčą, nurodydama, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šios bylos. Atsakovės nuomone, jurisdikciją turi Nyderlandų teismai, nes ten yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta; šiuos teiginius ji patvirtino atsiliepime į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustačius, jos vaikas gyvena Nyderlandų Karalystėje ir atsakovei aiškiai išreiškus nesutikimą su bylos nagrinėjimu Lietuvos Respublikos teismuose, yra netenkinamos „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies įtvirtintos privalomos sąlygos, būtinos jurisdikcijos prorogacijos taikymui, todėl šiuo atveju nereikšmingi apelianto argumentai dėl vaiko esminio ryšio su Lietuvos Respublika. Nurodytos aplinkybės sudarė teisėtą pagrindą ieškinio reikalavimus palikti nenagrinėtus (CPK 782 straipsnis). Tai, kad atsakovė neišreiškė nepritarimo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai sprendžiant ankstesnius šalių ginčus dėl santuokos nutraukimo ir kt., nesudaro pagrindo taikyti jurisdikcijos prorogaciją nagrinėjamu atveju.
21. Reglamento „Briuselis II bis“ 9 straipsnyje nurodyta išimtis šiuo atveju irgi netaikoma, kadangi 9 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei vaikas trijų mėnesių laikotarpiu naujoje valstybėje narėje įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaip byloje nustatyta, šalių vaikas daugiau kaip 3 metus gyvena Nyderlandų Karalystėje. Aplinkybė, kad dukters gyvenamoji vieta iki 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, teismingumo nekeičia. Fakto išviešinimo (deklaravimo) klausimas šiuo atveju negali būti tapatinamas su faktine šalių dukters gyvenamąja vieta Nyderlandų Karalystėje nuo 2018 metų.
22. Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnis dėl vaikų grobimo netaikytinas, nes vaiko išvežimo teisėtumas nėra ginčijamas. Atitinkamai netaikomas ir Reglamento „Briuselis II bis“ 11 straipsnis dėl vaiko grąžinimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad atsakovės ir šalių dukros nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlandų Karalystėje, minėtoje šalyje susiformavo šalių nepilnamečio vaiko socialinių, ekonominių ir kitų interesų centras, todėl būtent Nyderlandų Karalystė laikytina nuolatine vaiko gyvenamąja vieta ir pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją jurisdikcijos taisyklę reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo / pakeitimo yra teismingas Nyderlandų Karalystės teismui.
24. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė sąlygų visumos, kurios leistų nukrypti nuo Reglamente „Briuselis II bis“ numatyto teismingumo ir ginčas būtų teismingas Lietuvos Respublikai, o ne Nyderlandų Karalystei. CPK 785 straipsnis irgi netaikomas, nes, kaip nustatyta, atsakovės ir šalių dukros nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
28. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 726 Eur (PVM įskaitytas) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (susipažinimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, susipažinimas su atskiruoju skundu, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas) bei pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, bylos apimtį ir jos sudėtingumą, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytus dydžius, daro išvadą, kad atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis kompleksiškai vertinant neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl jos yra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovei L. R. iš ieškovo A. R. priteisti 726 Eur (PVM įskaitytas) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.