Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei A. A.-B., A. B., antstoliui A. Š., dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kad skolininkei A. A.-B., A. B. ir antstoliui A. Š. apie posėdį pranešta, teismas bylą nagrinėja suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, kad į ją būtų galima nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos bei vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis A. Š. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0110/17/00691 pagal Kauno apygardos teismo 2017-02-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-83-785/2015, kuriuo pareiškėjui A. D. priteista 80 000 Eur neturtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. S. ir A. A. (šiuo metu – A.-B). Vykdomojoje byloje antstolis nustatė, kad skolininkė neturi jokio asmeninio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas. Byloje nustatyta, kad skolininkė ir A. B. nuo 2017-04-26 yra sudarę santuoką, duomenų apie sudarytą priešvedybinę ar povedybinę sutartį byloje nėra. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad A. A.-B ir A. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, 2017-07-05 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-4385 įsigytas ir registruotas vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Išieškotojo reikalavimams užtikrinti, antstolis 2017-10-11 areštavo skolininkės ir jos sutuoktinio vardu registruotą pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą. Antstolis A. Š. 2017-10-12 patvarkymu Nr. S-17-110-22972 pasiūlė skolininkei per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (įteiktas skolininkei 2017-10-19). Toks sutikimas nebuvo gautas, todėl 2017-11-21 antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Nagrinėjamu atveju išieškotojas prašo nustatyti, jog skolininkei priklauso visas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini),. Skolininkė taip pat sutinka su šiuo prašymu nurodydama, kad butą jai nupirko tėvai, o sutuoktinis visai neprisidėjo prie šio buto įsigijimo. Be to, bute gyvena jos tėvas ir vaikas D. A., gim. (duomenys neskelbtini),.

Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, numatyta galimybė dalinant turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo CK nustatytais atvejais, tai yra CK 3.123 straipsnyje nustatyti atvejai, kuomet gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas pavyzdinis sąrašas (jis nėra baigtinis) aplinkybių, kurias įvertinęs teismas, dalindamas sutuoktiniams bendrai priklausantį turtą, gali nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo. Tokios aplinkybės yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar turtinė padėtis. Kadangi pateikiamas sąrašas yra pavyzdinis, teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes ir ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes, kurios egzistuoja turto dalinimo momentu.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad yra būtinybė dalinant turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sutuoktinių A. B. ir A. A.-B. bendro turto dalys yra lygios ir skolininkės turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),.

Teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ½ dalis nekilnojamo turto, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, negali būti realizuojama, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, nustatytina, kad leidžiama visą butą realizuoti, ½ dalį lėšų, gautų, realizavus šį turtą, pervedant skolininkės sutuoktiniui. Pažymėtina, jog tik nukreipus išieškojimą į visą nekilnojamąjį turtą, kuris funkciniais ryšiais susijęs tarpusavyje ir potencialiam pirkėjui būtų patrauklus tik parduodant jį kaip vientisą kompleksą, bus įmanomas realus CPK 667 straipsnio 4 dalies normos įgyvendinimas, o taip pat, realus teismo sprendimo įvykdymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti 50 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kartu su pareiškimu pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą, 2017-12-14 atstovavimo sutartį ir 2017-12-15 pinigų priėmimo kvitą.

Nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo vykdymo procese sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad pagal CPK 593 straipsnio nuostatas vykdymo procese pareikšti prašymai dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 3 dalimi sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje skolininkė sutiko su pareiškėjo prašymu, nepareiškė savarankiškų reikalavimų, o skolininkės sutuoktinis A. B. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į prašymą, neišreiškė prieštaravimų prašymui, todėl šioje byloje nėra pagrindo spręsti, kad skolininkės interesai (teisinis suinteresuotumas) yra priešingi išieškotojui (Vilniaus apygardos teismo 2015-02-03 nutartis Nr. 2S-588-881/2015). Įstatymas numato teisę išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 677 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso dalyviai turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius skolininkės priešingo suinteresuotumo dėl šio pareiškimo, suinteresuoto asmens (išieškotojo) prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės atmestinas. Tokios praktikos analogiškose civilinėse bylose laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015-02-03 nutartis Nr. 2S-588-881/2015; Kauno apygardos teismo 2015-04-09 nutartis Nr. e2S-974-260/2015; Kauno apygardos teismo 2015-09-10 nutartis Nr. e2S-2046-413/2015 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

n u taria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei A. A. – B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),, priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant minėtą turtą realizuoti ir ½ lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervesti skolininkės sutuoktiniui A. B..

Grąžinti pareiškėjui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2017-12-15 Perlo terminale sumokėtą 50 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Pareiškėjo A. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0110/17/00691 grąžinti antstoliui A. Š.

Ši nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.