Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei , dalyvaujant:

nukentėjusiai ir mažamečio nukentėjusio D. G. atstovei pagal įstatymą G. G., bei jų atstovei adv. Rimai Šmigelskytei

Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2002-02-06 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR, BK) 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2003-06-19 pagal LR BK 145 str. 1 d., BK 64 str. tvarka bausmės subendrintos su 2002-02-06 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėn. Pritaikius 2002-11-07 įstatymą „Dėl amnestijos akto“, bausmė sumažinta 1/6 ;

3. 2003-10-10 pagal LR BK 284 str. 1 d., laisvės atėmimas 6 mėn. BK 63 str. 8 d. paskirta bausmės subendrinta su 2003-06-19 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė -laisvės atėmimas 1 metams 1 mėn. 15 d., atliekant pataisos namuose;

4. 2005-11-14 pagal LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 metams. 2006-05-10 Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė sumažinta iki 5 metų, atliekant pataisos namuose. 2009-12-31 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę.

5. 2011-01-17 pagal LR BK 284 str. 1 d.- 60 parų arešto. Bausmę atliko 2011-04-13.

6. 2014-04-15 Panevėžio apygardos teismas pagal LR BK 260 str. 1 d. ( 3 epizodai), 260 str. 2 d., 302 str. 1 d., 259 str. 1 d. BK 63 str. 6 d. subendrinus bausmes, paskirtas laisvės atėmimas 10 metų su baudžiamojo poveikio priemone- turto konfiskacija už 529 litus. 2015-06-29 Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-15 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį pakeitė ir pagal LR BK 260 str. 2 d. išteisino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo pagal LR BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; BK 259 str. 1 d.-laisvės atėmimu 6 mėn.; BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn.; BK 260 str. 1 d.-laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn;, BK 260 str. 1 d. ( du epizodai) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn. BK 63 str. 1 d. 2,4,6 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė -laisvės atėmimas 4 metams. 2016-10-26 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 281 str. 1 d. (2019-09-11, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko įvykis dėl kurio D. G. nesunkiai sutrikdyta sveikata); BK 233 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.(2019-10-05 siekimas paveikti liudytoją G. G. ; bei visuotinai pavojingu būdu, padegant, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, svetimo turto sugadinimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. U. 2019-09-11, apie 16 val. 13 min. Kėdainių mieste, ties (duomenys neskelbtini) g. 66 pastatu, šviesoforu reguliuojamojoje (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę jau mirksint jo atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui ir dėl grūsties užtrukęs sankryžoje, nepraleido degant žaliam šviesoforo signalui pėsčiajam, (duomenys neskelbtini) gatvėje į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį D. G., gim. 2011-02-15, kurio judėjimo kryptį jis kirto ir automobilio dešinės pusės ratu pervažiavo jam kairę koją, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 punkto, numatančio, jog „<...> vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta<...>", 28 punkto, numatančio, jog "<...>reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui.<...>" , 32 punkto, numatančio jog"<...> vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.<...>"reikalavimus, ir tokiais savo veiksmais dėl kairės pėdos III, IV padikaulių lūžių, padarė D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to jis, 2019-10-05, apie 14 val. 50 min, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs iki G. G. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, kiemo ir priėjęs prie vonios patalpos lango, ypač degiu skysčiu - benzinu apipylęs vonios lango rėmą, jį padegė, taip visuotinai pavojingu būdu- padegant, dėl ko, galėjo nukentėti žmonės, sugadino svetimą turtą ir dėl sienos aprūkimo, lango rėmo apdegimo ir aprūkimo, stiklų aprūkimo ir suskilimo padarė 74,82 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas paveikti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-42592-19, 2019-09-13 apklaustą liudytoją G. G. dėl 2019-09-11 eismo įvykio metu sužaloto jos sūnaus D. G., kad ji neturėtų dėl įvykio jokių pretenzijų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019-10-05, apie 14 val. 15 min., A. Č. priklausančiu automobiliu „Audi A4“,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykęs į kiemą prie G. G. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, įėjęs į butą, grasinančiu balsu G. G. liepė „neieškoti jokių galų dėl avarijos“, dėl to, ji išsigando.

Kaltinamasis M. U. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d., tikslios valandos nepamena, galėjo būti apie 16.13 val., važiavo nuo kalno žemyn, ties (duomenys neskelbtini) g. 66 pastatu, reguliuojamojoje gatvių sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas. Jis stovėjo eilėje trečias, laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Jam užsidegus pravažiavo pirmas automobilis, antras, jis važiavo per žalią šviesoforo signalą, gal galėjo ir pradėti mirksėti geltonas šviesoforo signalas, bet jis važiavo tiesiai. Prieš pėsčiųjų perėją jis pristabdė automobilį, nes toje vietoje yra nelygus kelias. Nurodė, kad jis matė prie kelio, ties perėjos viduriu, stovintį žmogų, t. y. G. G. brolį, o berniukas stovėjo apsikabinęs kelio ženklo stulpą. Jis berniuką matė puikiai, pristabdė automobilį, nes jis stovėjo šalia perėjos, apsikabinęs kelio ženklą, ir jam pro jį pravažiuojant, berniukas sukdamasis ant stulpo, trenkėsi pats į jo vairuojamo automobilio šoną. Jis berniuko nenumušė. Jeigu būtų matęs, kad pėsčiasis žengia į pėsčiųjų perėją, būtų automobilį sustabdęs, nes važiavo negreitai. Nurodė, kad jis žino, kaip reikia važiuoti per pėsčiųjų perėją, bet D. pats iššoko jam į mašiną ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Įvykio metu jis vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iki įvykio vairuotojo pažymėjimą turėjo gal tik 4 mėnesius, tačiau kelių eismo taisykles žino kuo puikiausiai, žino kaip reikia elgtis, kaip važiuoti, kelyje yra labai atidus. Nurodė, kad kai jis įvažiavo į sankryžą, D. turėjo degti raudonas šviesoforo signalas, nes kai jis įvažiavo į sankryžą, jam degė žalias šviesoforo signalas. Be to po žalio signalo turi užsidegti geltona, o po to tik raudona. D. degė raudonas šviesoforo signalas, kadangi G. G. brolis stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, jis nėjo. Kiti pėstieji stovėjo, o berniukas įsisupęs trenkėsi į jo automobilio šoną. Nurodė, kad kol jis įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo, galėjo užtrukti labai nedaug laiko, tai užtruko kelias sekundes. Pirmiausiai pravažiavo vienas automobilis, kitas, jis buvo trečias. Šviesoforo signalas per tokį laiko tarpą tikrai negalėjo pasikeisti. Nurodė, kad jis nematė būtinybės sustoti prieš pėsčiųjų perėją, tai pirmiausia berniukas stovėjo ne ties pačia pėsčiųjų perėja, o šalia jos, jis buvo apsikabinęs stulpą su kelio ženklu ir sukosi ant stulpo bei trenkėsi į jo automobilio keleivio pusės priekinį sparną. Stulpas su kelio ženklu stovi prie pat kelio, gal metro, o gal tiek nėra, gal pėdos, gal kelių pėdų atstumu nuo kelio. Kai berniukas trenkėsi į jo automobilį, turbūt pakišo koją. Nurodė, kad yra filmuota medžiaga, kurioje matosi, kur sustojo jo automobilis, kuris vos nebaigė kirsti pėsčiųjų perėjos. Policijos pareigūnai įvykio vietos schemoje viską aiškiai nubraižė. Po įvykio automobilį iš karto sustabdė, kai berniukas atsitrenkė į jo automobilio šoną, jis pats pasimetė, net nežinojo kaip įjungti avarinį signalą. Nurodė, kad jis dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje teisme, jo parodymus girdėjo. Jam tuo metu niekas neparodė kur nukentėjęs pažymėjo, kurioje vietoje jis buvo įvykio metu. Kiek pamena, byloje jis rodė vieną vietą, kur stovėjo, o jis realiai visai kitoje vietoje stovėjo. Nesutampa pagal filmuotą medžiagą ir pagal padarytą eismo įvykio schemą, kad nukentėjęs būtų stovėjęs tenai. Per nukentėjusiojo apklausą teisme, kur nukentėjęs nurodė stovėjęs, jis nematė, nepamena.

Nurodė, kad jis tą pačią dieną, po įvykio, išėjus iš policijos, buvo nuvažiavęs į nukentėjusios namus pasiteirauti kaip berniukui, nes jis pažįsta berniuko motiną per jų bendrą pažįstamą A. G.. Būdamas policijoje jis paskambino A. G. pasakyti apie įvykį, tuomet ji pasakė, kad tai G. sūnus, jis norėjo pasiteirauti kaip berniuko sveikata. Nuvažiavus į nukentėjusios namus, ten buvo ir A. G.. Nurodė, kad šiuo metu vairuoti negali, nes jam šiais metais buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą esant neblaiviam, vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas.

Nurodė, kad 2019 m. spalio 5 d., apie 12 val. išėjo iš darbo, jį išleido. Nuvyko pas A. Č. ir K. M., jie išgėrinėjo, A. Č. jau buvo išgėręs. Jis pats paskambino A. G., o nukentėjusi G. G. yra A. brolio žmona. Bekalbant telefonu su A., G. G. buvusi su ja kartu, rėkdama paklausė „kada 500 Eur paduosi“, jis tai išgirdo. Pasiūlė A. Č. ir K. M. nuvažiuoti iki nukentėjusios, kuri reikalauja iš jo pinigų, nors jis yra įsitikinęs, jog dėl tos avarijos jis nėra kaltas. Nurodė, kad jis pasijuto kaip ir reketuojamas, pasiūlė jiems važiuoti kartu, kad pabūtų kaip liudytojais, kad išgirstų, kokių ji pinigų reikalauja. Nuvažiavus į nukentėjusios namus jis užėjo į vidų, lauko duris paliko pradaręs. Paklausė nukentėjusios, kokių ji pinigų norinti. Tada ji pasakė, kad jokių pinigų ir liepė išvažiuoti. Jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nurodė, kad jis įėjęs į butą G. G. tokių žodžių: „Neieškoti jokių galų dėl avarijos“, nesakė, taip nebuvo. Įėjęs į butą jis G. paklausė, kokių ji pinigų norinti, ji pasakė, kad jokių. G. pradėjo šaukti, K. M. pasakė jai nešaukti ir ji nuėjo link vaikų. G.i paprašius išeiti, jie išėjo, sėdo į automobilį „Audi A80“ ir išvažiavo. Automobilis „Audi“ seno modelio, gal raudonos spalvos, jo spalvos nepamena, priklausė A. Č.. Kokie valstybiniai numeriai tiksliai nepamena, žino tik kad yra skaičiai 44. Nurodė, kad ant automobilio bagažinės gal ir buvo ženklas „Klevo lapas“, nes jis tuo automobiliu važinėjo. Kiek laiko su juo važinėjo nepamena, jį pasiimdavo pavažinėti, grąžindavo, juo važinėjo ir A. Č.. Juo jis pats važinėjo gal mėnesį, gal daugiau. Automobilio galiniai langai buvo tamsinti, kokie ratai buvo, lieti ar ne, tai pas daugumą mašinų yra lieti ratai. Ant šio automobilio ratų buvo lyg žvaigždės, tiksliai neatsimena, negali pasakyti. Nurodė, kad pas nukentėjusiąją į namus atvažiavo trise, jis pats buvo blaivus. G. G. paprašius jų išeiti, ji jų neišvijo, jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini) namą. Išvažiuojant iš kiemo, sutiko tik įvažiuojant - A. G.. Ko atvažiavo, A. G. gal sakė, o gal ir ne, nepamena. Nurodė, kad nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), buvo pas E.. Tą dieną tuo automobiliu pas nukentėjusiąją negrįžo. Tuo metu jis naudojosi tuo pačiu telefonu MI4, kurį ir šiandien turi, jo abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis kategoriškai neigia, kad buvo antrą kartą atvažiavęs iki nukentėjusios namų ir padegęs, jis nieko nepadegė. Nurodė, kad nukentėjusi nurodo į jį iš pykčio, kadangi iš jo pinigų negavo, ji gavo pinigų iš savo draudimo bendrovės, pati minėjo, kad gavo iš draudimo 200 Eur. Ją pyktis ėmė, tai reikėjo suorganizuoti padegimą. Nurodė, kad jis yra nukentėjusios apkalbamas nuo pat įvykusio eismo įvykio. Nurodė, kad kai pirmą kartą atvažiavo pas G. G., namuose buvo daug žmonių, jie ruošėsi gimtadieniui, buvo ir vaikų, buvo jos brolis, kitų žmonių, kurių vardų nežino. Žmonės buvo kambaryje. Nurodė, kad jam žinoma kuris langas buvo padegtas, tas langas priklauso koridoriaus daliai, tarp koridoriaus padaryta vonia, jis eidavo ten parūkyti su G.. Pas G. bute buvo ne pirmą kartą, yra buvęs iki įvykio kelis kartus. Tas langas į viešą vietą neišeina, reikia pereiti vartelius, užeiti, galima sakyti, kad langas yra į tvoros pusę. Norint patekti prie to lango, reikia pereiti visą kiemą, ten yra toks vienas įvažiavimas, reikia pereiti pro miegamojo kambario, vaikų kambario langus, ir tada tik gali patekti prie vonios lango.

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas

Nors kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais:

Iš byloje BPK 276 str. 2 d. tvarka pagarsintų nepilnamečio nukentėjusio D. G. gim. 2011 m., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausos protokolo (1 t., b. l. 113-116) matyti, kad jis 2019-09-11 valandos tiksliai neprisimenantis, tai apie 15-16 val., ėjo su dėde S. S. į varžybas. Buvo prie „Norfos“, prie šviesoforo. Stovėjo 2 arba 3 žingsniai nuo kelio ženklo. Prieš eidamas per gatvę, jis buvo sustojęs prie šviesoforo stulpo, nuo gatvės buvo kažkiek atsitraukęs. Priėjus prie perėjos, užsidegė žalia šviesa ir jis su dėde ėjo. Nurodė, kad jis ėjo per patį pėsčiųjų perėjos vidurį, per baltų juostų vidurį. Eidamas per pėsčiųjų perėją rankose nešėsi „Fantos“ skardinę. Iš kur atsirado automobilis, nežino, nes jo nematė. Jis yra tikras, kad jam einant per perėją, jam degė žalios spalvos šviesoforas, be to, jis girdėjo šviesoforo pypsėjimą. Jam įžengus į perėją atvažiavo automobilis ir pervažiavo jam kairę koją, automobilis jo nepartrenkė. Automobilis atvažiavo iš kairės pusės, jis buvo mėlynos, ar tai juodos spalvos, automobilio markės nežino, ją vairavo nepažįstamas vyras. Tuo metu kada jam buvo pervažiuota koja jis atsisėdo ant šaligatvio, nusiėmė batą ir apžiūrinėjo koją, o prie jo priėjo automobilio vairuotojas, kuris nieko nesakė. Per pėsčiųjų perėją jis ėjo kartu su savo dėde S. S., tik jis į perėją įžengė pirmas, dėdė iš paskos. Jis į minėtą automobilį atsitrenkęs nebuvo.

Nukentėjusi, ji ir mažamečio nukentėjusio D. G. atstovė pagal įstatymą G. G. parodė, kad jos sūnus D. G., gimęs 2011 m. vasario 15 d., 2019 m. rugsėjo 11 d. su jos broliu S. S. ėjo į futbolo treniruotę, kuri vyksta (duomenys neskelbtini). Jie ėjo iš (duomenys neskelbtini) į autobusų sustojimo stotelę, kuri randasi miesto centre. Kadangi vaikas mažametis jis ėjo su dėde, kuriam 17 metų. Apie įvykį ji sužinojo telefonu iš policijos pareigūnės, vyresniosios tyrėjos J. V.. Tuo metu buvo darbe, kai jai paskambino pareigūnė, kuri paklausė ar ji gali atvykti, nes vaikas pateko į eismo įvykį. Atsiprašė iš darbo, paskambino vyrui, kuris greičiau atvažiavo į įvykio vietą. Ji pati įvykio vietoje nebuvo, nes S. S. buvo iškvietęs greitąją ir atvykusi greitoji vaiką išvežė į Kauno klinikas. Ji atsiprašiusi iš darbo, grįžo namo ir laukė žinių iš vyro. Eidama namo ji paskambino A.i ir pasakė, kad D. atsitiko nelaimė, A. pasakė, kad užeis pas ją, netrukus ir atėjo. S. S. prieš tai jai apie įvykį dar paaiškino telefonu. Pasakė, kad jie su D. G. stovėjo prie perėjos, užsidegė žalias šviesoforo signalas, pasakė, kad D. išbėgo ir M. U. pervažiavo jam koją. Pasakė, kad D. atšoko nuo mašinos ir pasirėmė prie stulpo. S. jai sakė, kad M. U. pasiūlė S. 50 Eur, sakė, kad nuveš į Kėdainių ligoninės priimamąjį. Sūnus D. jai irgi patvirtino, kad M. U. tikrai siūlė pinigų. Nurodė, kad būnant namuose ir laukiant žinių iš vyro, atvažiavo M. U.. Kaip suprato, prieš tai A. kalbėjo telefonu su M. U., nes ji viską žinojo. Kai įleido M. U. pro duris, jis pasakė, jog tai jis pervažiavo jos vaikui koją. M. U. pasakė, kad jis dalyvavo avarijoje, jis nepripažino, kad pervažiavo koją, pasakė, kad jos vaikas iššoko ir atsitrenkė į mašiną. Jis vis aiškino, kad tikrai D. negalėjo pervažiuoti koją, nes D. tik atsitrenkė į jo mašiną. M. U. ilgai bute nebuvo, nes iš Kauno su sūnumi turėjo grįžti vyras. Nurodė, kad ji pati po to apie įvykį kalbėjo su sūnumi. Sūnus jai paaiškino, kad jis žengė į perėją degant žaliam šviesoforo signalui, nurodė, kad jis matė priešais save stovintį šviesoforą, gėrė „Fantą“, buvo ją išgėręs, su savimi nešėsi tuščią skardinę. Toje vietoje nėra šiukšlių dėžės, nebuvo kur jos išmesti. Sūnus jai patvirtino, kad M. U. tikrai siūlė pinigų ir sakė nuveš į ligoninę. Nurodė, kad M. U. A. G. buvo pasakęs, kad tuo metu jis pinigų neturėjo, su savimi turėjo tik 5 Eur, bet būtų sugalvojęs iš kur pasiskolinti. Tai patvirtino jai ir A., ką jai sakė M. U.. Nurodė, kad prieš grįžtant vyrui su vaiku iš Kauno, iš jos namų M. U. išėjo kartu su A. G.. Grįžo dar kartą, atvežė vaikui saldainių, kuriuos padėjo ant stalo. Ji pasakė, kad nereikia vaikui saldainių, sakė vežtis atgal, jeigu neklysta atvežė vieną ar du čiulpinukus. Nurodė, kad įvykio dieną, t. y. rugsėjo 11 d., M. U. buvo atvažiavęs į jos namus iš viso du kartus. Nurodė, kad ji palaiko pareikštą civ. ieškinį (5 t., b. l. 21-24), dalyje dėl eismo įvykio metu sužaloto sūnaus, prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civ. atsakovo, AB „ Lietuvos draudimas“. Nurodė, kad vaikui buvo sužalota koja, pėda, nustatyti III, IV padikaulių lūžiai, dėl kojos sužalojimo vaikas negalėjo žaisti futbolo, jis lanko futbolo treniruotes, du mėnesius turėjo praleisti lovoje, sūnus labai pergyveno. Jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.

Liudytojas S. S. parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, nepiktuoju. Nukentėjusi jo sesuo. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 16.10 val. su mažamečiu D. ėjo į futbolo treniruotę, kuri vyko didžiajame stadione. Nurodė, kad D. su juo ėjo į futbolo treniruotę, nes G. ir Š. tuo metu buvo darbe, o D. dar per mažas vienas eiti. Tuo metu jis už jį buvo kaip ir atsakingas. Jie ėjo pro turgų ir laiptais nusileido žemyn į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, perėjo per perėją. Po to pasuko link (duomenys neskelbtini), prie perėjos sulaukė kol užsidegė žalias signalas, buvo išgirstas net garsas. D. pasakė, kad einame, D. įžengė pirmas ir tada iš kažkurios pusės, iš kurios nepastebėjo, atvažiavo automobilis kurį vairavo M. U. ir pervažiavo sūnėnui koją. Tada taksistas pasakė kviesti policiją, jis iškvietė policiją. Tada M. U. sūnėnui pasakė: „Kas tau svarbiau, 50 Eur ar koja“. Atvažiavusi policija viską surašė, iškvietė greitąją, sūnėnas buvo išvežtas į Kauno klinikas, o jis grįžo namo į namus pas seserį, t. y. pas nukentėjusiąją. Nurodė, kad įvykio vietoje kaltinamasis siūlė 50 Eur, kad nekviesti policijos. Kodėl jis taip darė nežino, gal bijojo atsakomybės. Nurodė, kad jis pats su kaltinamuoju apie įvykį, kas dėl to kaltas, nekalbėjo. Nurodė, kad jam pačiam buvo aišku, kas čia įvyko, aišku buvo, kad kaltinamasis nutrenkė sūnėną, kad dėl to kaltas. Nurodė, kad sūnėnas atsitrenkė į automobilio dešinio šono bamperį, pervažiavo automobilis jam koją. Koks buvo automobilio greitis, negali pasakyti. Į perėją jie įėjo, neįbėgo. Tvirtina, kad matė, jog jiems degė žalias šviesoforo signalas, taip pat girdėjosi ir garsinis šviesoforo signalas. Nurodė, kad į eismo įvykį jis iškvietė policiją. Atvažiavo du pareigūnai, moteris ir vyras, su jais šiek tiek bendravo. Policijos pareigūnas klausė, koks degė šviesoforo signalas. Nurodė, kad jiems švietė žalia spalva. Kodėl policijos pareigūnas nurodo, kad jis iš karto negalėjo pasakyti, koks signalas degė, tai tikriausiai dėl tuo momentu patirto šoko negalėjo iš karto atsiminti, buvo labai išsigandęs. Jis tuo metu buvo taip pat nepilnametis. Nurodė, kad jis policijos pareigūnui paaiškino, kaip gatvėje atsidūrė D., nurodydamas, kad pasakė D., jog „mes einame“ ir D. sekundę, daugiausiai pusantros žengė pirmas. Tuomet atvažiavo M., iš kurios pusės tikrai nepasakys ir nutrenkė sūnėną. Nurodė, kad jis D. pasakė – einame, jis stovėjo jam iš dešinės, jie stovėjo metras prie perėjos. D. nuo jo stovėjo maždaug per metrą atstumu. Arčiau perėjos tai stovėjo abu apylygiai, D. gal 15 cm truputį arčiau stovėjo. Arčiau sankryžos jis pats stovėjo. Nuo kurios pusės atvažiavo M. U. nepamena, nepastebėjo, nes tuo momentu buvo susikaupęs, laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Nurodė, kad jis pats stovėjo arčiau sankryžos, bet buvo kliudytas D., nes kai jis D. pasakė - einame, jis pirmas žengė, o jis pats tiesiog buvo užsižiūrėjęs į šviesoforą, ir kai D. pradėjo eiti, jis taip pat iš karto ėjo. Nurodė, kad jam žinoma, kad einant per gatvę reikia pasižiūrėti į kairę, į dešinę. Prie šviesoforo irgi apsidairė, automobilio tikrai nepastebėjo. Nurodė, kad D. ant kelio ženklo nesisupo, jis tik bandė atsistoti po avarijos, bandė priminti koją, todėl buvo įsikibęs į stulpą, t. y. į kelio ženklą. Nurodė, kad D. dėl įvykio tikrai pergyveno, kad negalėjo ilgą laiką žaisti futbolo.

Liudytojas Š. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusi – žmona. Avarijoje nukentėjo jų sūnus D. G.. Nurodė, kad važiuodamas iš darbo sulaukė žmonos skambučio, ji pasakė, kad sūnus pateko į eismo įvykį. Važiuojant namo sulaukė, dabar tiksliai nepamena, ar greitosios, ar policijos skambučio. Pasakė, kad sūnus nestipriai sužeistas, bet veža jį į Kauną. Savo darbiniu automobiliu važiavo paskui greitosios pagalbos automobilį į Kauno klinikas, kur prabuvo 2–3 val., sužinojo, kad sūnui du kojos kaulai sulaužyti. Būnant Kauno klinikose teiravosi sūnaus, klausė jo ar jis tikrai ėjo degant žaliam šviesoforo signalui. Sūnus užtikrino, kad jis tikrai ėjo per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui. Sūnus sakė, kad jis tik žengė į sankryžą ir jam ant kojos užvažiavo ir tada jis atsitraukė atgal. Nurodė, kad įvykio dieną sūnus ėjo su žmonos broliu S. S.. Nurodė, kad jis klausė S. S. apie įvykį. Jis irgi patvirtino, kad D. ėjo per gatvę tikrai degant žaliam šviesoforo signalui. Sakė, kad D. žengė ir jis norėjo žengti ir tuo momentu automobilis įsuko. S. sakė, kad kaltinamasis jam siūlė nekviesti policijos, greitosios, siūlė 50 Eur, sakė, kad nieko čia tam vaikui neatsitiko. S. nesutiko, sakė, kad kviečia policiją ir greitąją, nes D. gulėjo ant žemės, batas buvo nuimtas ir sakė, kad jam koją skauda. Kai grįžo su sūnumi iš ligoninės, sūnaus koja buvo sugipsuota, vėliau, gal po savaitės, buvo įdėta į langetę. Nurodė, kad bevažiuojant jam su sūnumi iš Kauno, paskambino žmona ir pasakė, kad į namus buvo atvažiavęs kaltinamasis, dievagojosi, kad jis nekaltas, kad vaikas pats užšoko ant automobilio. Taip pat kaltinamasis priekaištavo žmonos broliui, kad jis iškvietė policiją. Nurodė, kad jam nežinoma, kokioje padėtyje buvo S. ir sūnus, kai įžengė į perėją. S. jam nesakė, kad jis neįžengė į perėją, tiesiog užsidegus žaliam šviesoforo signalui, vaikas pirmas žengė ir tuo momentu automobilis atvažiavo. S. tiesiog nespėjo nei sureaguoti, kad galėtų vaiką atitraukti. Nurodė, kad dabar D. sveikata nebloga, gal daktarų prognozės ir nepasitvirtins, gal vaikui viskas bus gerai. Kai jis sūnų antrą kartą vežė į Kauną, daktarai pasakė, kad vaikas negalės lankyti futbolo treniruočių, negalės sportuoti, lakstyti, kad turės problemų dėl sužalotos kojos, kad negalės lankyti kūno kultūros pamokų ir pan. Daktarai leido suprasti, kad tai ne laikinai, o nuolatos. Tačiau po truputį vaikui gerėja, pasibaigė mokslo metai, šią savaitę pradės lankyti futbolo treniruotes. Tačiau per treniruotes jis dar pašlubuoja, tai mato ir treneris, jiems pasakė, kad sūnui dar nėra gerai. Nurodė, kad sūnus mato tikrai normaliai, jis skiria spalvas. Jeigu su sūnumi vaikšto gatvėje, specialiai paklausia, kas toliau parašyta, tai jis tikrai perskaito, pasako. Jam akiniai skirti tik žiūrėti televizorių, prie kompiuterio, skaityti knygoms, naudotis telefonu.

Liudytojas E. S., parodė, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 173-178) davė teisingus parodymus, kad 2019-09-11 dieną dirbo Kauno a. VPK Kėdainių rajono PK reagavimo skyriuje nuo 09.00 valandos iki 21.00 valandos, kartu su kolege vyresniąja tyrėja J. V.. Apie 16.16 iš Kauno a. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kėdainių m., įvyko eismo įvykis. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę prie Šviesios gimnazijos už pėsčiųjų perėjos stovėjo mėlynos spalvos automobilis „Volvo“, valstybinių numerių neatsimena. Prie automobilio ant šaligatvio, prie kelio ženklo „sustoti draudžiama“, sėdėjo mažametis berniukas šviesiais plaukais ir šalia jo stovėjo jaunuolis su kepure ir kitas vaikinas su šortais. Jiems su kolege pasiteiravus apie įvykio aplinkybes aukštesnio ūgio vaikinas kuris buvo apsirengęs su sportiniu kostiumu pasakė, kad jis yra mažamečio berniuko dėdė ir, kad jis jį lydėjo į treniruotę. Jie abu stovėjo ant šaligatvio prie pėsčiųjų perėjos ir laukė kada užsidegs žalios spalvos šviesoforo signalas pėstiesiems. Vaikinas prisistatė vardu S., o berniuko vardas buvo D.. S. sakė, kad D. neapsidaręs išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir tuo tarpu atsitrenkė į važiavusio automobilio priekinį sparną ir D. skundėsi kairės kojos skausmu. Apie tai, kokios spalvos degė šviesoforo signalas S. nieko nesakė, kadangi pats nebuvo įsitikinęs koks tuo metu degė šviesoforo signalas. Šalia berniuko stovėjo ir vaikinas, tai yra automobilio „Volvo“ vairuotojas, kuris prisistatė kaip M. U.. Jis įvykio vietoje sakė, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, prieš jį dar stovėjo keli automobiliai. U. užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kalno žemyn ir važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę kur įvažiavus į pėsčiųjų perėją staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgo berniukas, kuris atsitrenkė į jo automobilio priekinį dešinės pusės sparną. Įvykio vietoje apžiūrint automobilį matėsi užlenktas automobilio „Volvo“ dešinės pusės priekinis veidrodėlis, tačiau ant automobilio kėbulo jokių sugadinimų, neužfiksuota. Įvykio vietoje kolegė bendravo su Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus budėtoju ir teiravosi apie vaizdo įrašą ir jo išsaugojimą. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis ir D. buvo išvežtas į Kauno klinikas, apie tai buvo informuoti D. tėvai. Įvykio vietoje automobilio „Volvo“ vairuotojui buvo patikrintas blaivumas, jis buvo blaivus. Teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad jeigu parašyta, kad ant automobilio apgadinimų nebuvo, vadinasi taip ir buvo. Tik veidrodėlis buvo užlenktas, galėjo būti nuo smūgio. Nurodė, kad kurioje vietoje įvyko eismo įvykis negali pasakyti, nes tikrai neprisimena, buvo padarytos nuotraukos, nubraižytos schemos, kurios turi būti byloje.

Liudytoja J. V., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyres. tyrėja parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. 2019-09-11 buvo kartu su kolega E. S. iškviesta į eismo įvykį, kuris įvyko Kėdainių mieste, ties (duomenys neskelbtini) g. 66 pastatu, šviesoforu reguliuojamojoje sankryžoje. Atsimena tik tiek, kad gavę pranešimą apie eismo įvykį, jog yra sužalotas vaikas, atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atvykus rado stovintį automobilį, markės nepamena, nepilnametį vaiką. Automobilį vairavo kaltinamasis. Ką sakė kaltinamasis ir ką sakė nukentėjęs nepamena, tik žino, kad nepilnametis įžengė į gatvę ir automobilis jį kliudė šonu. Viskas yra užfiksuota tarnybiniame pranešime. Vairuotojas buvo blaivus. Nurodė, kad pagarsintas tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 56), yra surašytas teisingai. Teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad įvykio vietoje ji kaltės klausimo nesprendžia, kas kaltas dėl eismo įvykio, ji tik surinko visus duomenis, pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota tyrėjai. Nurodė, kad su darbuotoju, kuris prižiūri vaizdo kameras, ji bendravo telefonu. Jo pavardės, vardo, nežino. Šis darbuotojas pagal kameros apsisukimo laiką sprendė, jai išsakė tokią savo nuomonę, kad automobilis turėjo tikrai važiuoti degant žaliam šviesoforo signalui. Tai ji ir pažymėjo savo tarnybiniame pranešime. Vaizdo kamerų įrašų jiems iš karto neduoda, reikia užsiklausti oficialiai per savivaldybę. Ji pati vaizdo įrašo nematė. To asmens, su kuriuo kalbėjo telefonu apie šviesoforą, neapklausė, kadangi buvo pasakyta, kad yra vaizdo įrašas išsaugotas, tai ji mano, kad to asmens nuomonė tyrimui reikšminga nebuvo. Tyrimui reikšmingas yra vaizdo įrašas. Ji tam asmeniui liepė išsaugoti vaizdo įrašą, kad jį galėtų pasiimti.

Liudytoja A. G., parodė, kad ji yra Š. G. sesuo. Su kaltinamuoju seniai pažįstami, su juo kurį laiką draugavo dabar nebendrauja, nepiktuoju. Nukentėjusi jos brolio žmona, taip pat nepiktuoju. Nurodė, kad su kaltinamuoju kartu nukentėjusios namuose nėra buvę. O kai sūnėną nutrenkė eismo įvykyje, ji buvo pas G (duomenys neskelbtini). Kad kaltinamasis nutrenkė sūnėną ji žinojo, jis jai skambino ir pasakė, kad įvyko avarija. Dar prieš jam paskambinant, jai jau buvo paskambinusi G. ir pasakiusi apie avariją. Tuomet kai jai paskambino kaltinamasis, jo paklausė „tai mano sūnėną nutrenkei“, jis pasakė, kad „taip – partrenkiau“. Nurodė, kad ji pati kalbėjo su kaltinamuoju apie eismo įvykį. Jo klausė, ar jis tikrai galėjo nutrenkti sūnėną. Jis pasakė, kad sūnėnas pats iššoko, atsitrenkė į mašiną. Su S. irgi teko kalbėti apie eismo įvykį. Jis sakė, kad jie ėjo per perėją, jiems, t. y. D. ir S.i, degė žalia šviesa ir kaltinamasis D. partrenkė.

Iš byloje esančio pranešimo į BPC, bei iš 2019-12-30 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019-09-11, 16,16 val. privatus fizinis asmuo, berniuko dėdė, S. S. pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) g. pastato, Kėdainiuose, automobilis „ Volvo“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė 8 metų berniuką, pervažiavo pėdą ( 1 t., b. l. 23-24, 40, 41-43).

Iš byloje esančio 2019-09-11 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b .l. 27-36 ) matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, ties Didžios gatvės 66 pastatu. Apžiūros metu fiksuota automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, automobilis stovi galu į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, galinė jo dalis pėsčiųjų perėjos zonoje, išmatuoti atstumai iki kelkraščio. Nuo automobilio dešinės pusės priekinės ašies iki kelkraščio yra 0,5 metro, nuo dešinės pusės galinės ašies iki dešinio kelkraščio yra 0,85 metro. Nuo dešinės pusės galinės ašies iki punktyrinės linijos, žyminčios pėsčiųjų perėjos ribas yra 0,44 metro.

Iš byloje esančios transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo (1 t., b. l. 44- 48) matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo S80“ vast. Nr. (duomenys neskelbtini), -automobilis neapgadintas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad minėto automobilio savininkas M. U. (1 t., b. l. 50,51);

Iš byloje esančio 2019-09-12 ir 2019-09-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų (1 t. b. l. 58-60, 61, 65-67, 68), matyti, kad iš Kėdainių rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus budėtojo paimti vaizdo įrašai kurie įrašyti į skaitmeninę laikmeną. Kurie 2019-09-27 ir 2019-12-11 Kitų objektų apžiūros protokolais (1 t., b. l. 62-64, 69-71) apžiūrėti. Vaizdo įraše 16:11:47 val. užfiksuotas automobilis už pirmų dviejų automobilių kuris yra mėlynos spalvos, jis stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje. 16:13:47 val. matyti filmuojamas vaizdas (duomenys neskelbtini) gatvėje link Kėdainių muzikos mokyklos. 16:14:27 val. kamera atsisuka į (duomenys neskelbtini) gatvę kur matyti už pėsčiųjų perėjos, ties kelio ženklu „sustoti draudžiama“ stovintis automobilis „Volvo“ mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie kelio ženklo tupi atsitūpęs berniukas apsirengęs mėlynos spalvos „maikute“ su „šortais“, prie berniuko pasilenkęs stovi vyriškis apsirengęs juodos spalvos „maikute“, mėlynos spalvos „šortais“, kitas vaikinas tupi atsitūpęs prie berniuko kuris apsirengęs su juodos ir raudonos spalvų sportiniu kostiumu ant galvos užsidėjęs kepurę. 16:14:42 val. vaikinas apsirengęs sportiniu kostiumu atsistoja ir kalbėdamas mobilaus ryšio telefonu rodydamas rankos gestais kalbasi, berniukas sėdi ant šaligatvio. 16:14:47 val. vaizdo kamera nusisuka ir filmuojama pagrindinė (duomenys neskelbtini) gatvė link Kėdainių miesto savivaldybės pastato, tolimesnė vaizdo įrašo informacija nereikšminga. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėta skaitmeninė laikmena (1 t., b. l. 61).

Iš byloje esančios 2019-10-07 ­- 2019-10-22, valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2698/2019(02) matyti, kad D. G. konstatuota: odos nubrozdinimai kairės blauzdos, kairio kelio, kairės pėdos srityje, kairės pėdos III, IV padikaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Apatinių galūnių sužalojimai būdingi eismo įvykių metu sužalojamiems pėstiesiems. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 128-129).

Teisiamojo posėdžio metu civ. atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. parodė, kad dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra priimtas specialus teisės aktas, t. y. 2018-10-31 Finansų ministro įsakymas dėl neturtinės žalos atlyginimo rekomendacijų. Nukentėjusios reikalavimas atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą yra rekomendacijų rėmuose, o iš praktikos neturtinė žala atlyginama nuo 100 Eur iki 3000 Eur. Nukentėjusios reikalavimas atsižvelgiant į eismo įvykio metu sukeltas pasekmes, atitinka tiek teismų praktiką, tiek rekomendacijas.

2020-07-24 teisme gautas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimas, kuriame nurodo, kad tuo atveju jeigu kaltinamasis prisipažintų kaltu visiškai arba būtų pripažintas kaltu dėl ginčo eismo įvykio, tai bendrovė sutinka išmokėti tokias sumas: D. G. -2000 Eur; Kauno teritorinei ligonių kasai- 158,77 Eur (5 t., b. l. 59);

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodo, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, nurodydamas, jog nukentėjęs berniukas buvo apsikabinęs kelio ženklą ir suposi, bei trenkėsi į jo automobilio keleivio pusės priekinį sparną ir turbūt pakišo koją. Teismas kaltinamojo duotus parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamojo iškelta ši gynybos versija, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visetu.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais: mažamečio nukentėjusio D. G. apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją pagarsintais parodymais, kuris patvirtino, kad priėjus prie perėjos, užsidegė žalia šviesa ir jis su dėde ėjo. Nurodė, kad jis ėjo per patį pėsčiųjų perėjos vidurį, per baltų juostų vidurį. Iš kur atsirado automobilis, nežino, nes jo nematė. Jis yra tikras, kad jam einant per perėją, jam degė žalios spalvos šviesoforas, be to, jis girdėjo šviesoforo pypsėjimą. Jam įžengus į perėją atvažiavo automobilis ir pervažiavo jam kairę koją, automobilis jo nepartrenkė (1 t., b. l. 113-116), liudytojų S. S. parodymais, kuris buvo įvykio vietoje, patvirtino, kad jiems degė žalias šviesoforo signalas, taip pat girdėjosi ir garsinis signalas. D. pasakė, kad einame, D. įžengė pirmas ir tada iš kažkurios pusės, iš kurios nepastebėjo, atvažiavo automobilis kurį vairavo M. U. ir pervažiavo sūnėnui koją; liudytojas pranešdamas apie įvykį į BPC taip pat nurodė, kad automobilis kliudė 8 metų berniuką, pervažiavo pėdą; liudytojo Š. G. parodymais, kuris taip pat patvirtino, kad sūnus užtikrino, kad jis tikrai ėjo per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui. Sūnus sakė, kad jis tik žengė į sankryžą ir jam ant kojos užvažiavo, ir tada jis atsitraukė atgal. Nurodė, kad įvykio dieną sūnus ėjo su žmonos broliu S. S.. Nurodė, kad jis klausė S. S. apie įvykį. Jis irgi patvirtino, kad D. ėjo per gatvę tikrai degant žaliam šviesoforo signalui. Sakė, kad D. žengė ir jis norėjo žengti ir tuo momentu automobilis įsuko. S. sakė, kad kaltinamasis jam siūlė nekviesti policijos, greitosios, siūlė 50 Eur; analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusi ir mažamečio atstovė pagal įstatymą G. G.; taip pat ir poilicijos pareigūnų E. S. ir J. V. parodymais, liudytojas E. S. patvirtino, kad M. U. įvykio vietoje nurodė, kad įvažiavus į pėsčiųjų perėją staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgo berniukas, kuris atsitrenkė į jo automobilio priekinį dešinės pusės sparną, t. y. nenurodė, kad berniukas sukosi ant kelio ženklo; liudytojos A. G. parodymais, kuri patvirtino, tuomet kai jai paskambino kaltinamasis, jo paklausė „tai mano sūnėną nutrenkei“, jis pasakė, kad „taip – partrenkiau“. Nurodė, kad ji pati kalbėjo su kaltinamuoju apie eismo įvykį. Jo klausė, ar jis tikrai galėjo nutrenkti sūnėną. Jis pasakė, kad sūnėnas pats iššoko, atsitrenkė į mašiną. Su S. irgi teko kalbėti apie eismo įvykį. Jis sakė, kad jie ėjo per perėją su D. ir jiems degė žalia šviesa; liudytojo E. M. parodymais, kuris patvirtino, kad begeriant su kaltinamuoju kalbėjo apie eismo įvykį, kaltinamasis sakė, kad vaikas išbėgo į kelią, ir tiek, daugiau nieko neaiškino, sakė, kad iš jo dar kokių tai pinigų reikalauja. Netikėti mažamečio nukentėjusio D. G. apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją pagarsintais parodymais, teismas neturi pagrindo. Jo parodymai buvo išsamūs, nuoseklūs. Nukentėjusio nurodytas aplinkybes patvirtino ir aukščiau išvardinti liudytojai. Apklaustų liudytojų parodymai detalūs, išsamūs, nuoseklūs, nekeliantys jokių abejonių. Jų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą. Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių 27 p. 28 p. 32 p. punktų reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis - eismo įvykiu, dėl kurio nukentėjusiam D. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16 str. 3 d.), teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2019-07-31 (1 t., b. l. 54).

Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo“, buvo neatsargus ir neatidus, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę jau mirksint jo atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui ir dėl grūsties užtrukęs sankryžoje, nepraleido degant žaliam šviesoforo signalui pėsčiajam, (duomenys neskelbtini) gatvėje į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį D. G., gim. 2011-02-15, kurio judėjimo kryptį jis kirto ir automobilio dešinės pusės ratu pervažiavo jam kairę koją, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 punkto, numatančio, jog „<...> vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta<...>", 28 punkto, numatančio, jog "<...>reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui.<...>" , 32 punkto, numatančio jog"<...> vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.<...>"reikalavimus, ir tokiais savo veiksmais dėl kairės pėdos III, IV padikaulių lūžių, padarė D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina specialisto išvada (1 t., b. l. 128-129). Teismas daro išvadą, kad išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad D. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. reiškinys dėl kurio vyksta kitas reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kasacinė byla 2K-150/2008), t. y. kaltinamasis yra kaltas dėl šios veikos padarymo.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 1 d.

mažamečio nukentėjusio D. G. atstovė pagal įstatymą, G. G., teisiamojo posėdžio metu (5 t., b. l. 21-24), pareiškė civ. ieškinį ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį mažamečio nukentėjusio D. G. interesais, prašo D. G. priteisti iš civ. atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civ. ieškinį palaikė ir nukentėjusios atstovė adv. Rima Šmigelskytė. Ieškinyje nurodyta, kad D. G. neturtinė žala pasireiškia fiziniu skausmu, dvasiniu išgyvenimu, nepatogumais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 str. nurodytais atvejais – draudikų biurui ar jo atstovui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad: kaltinamasis žalą padarė vairuodamas jam priklausantį, civilinės atsakomybės draudimu apdraustą automobilį (1 t., b. l. 36); nukentėjęs dėl išmokos su pretenzija į draudiką nesikreipė, dėl neturtinės žalos.

LR CK 6.250 str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata, yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Todėl teismas, įvertinęs ne vien jau įvykusio fakto, bet ir neigiamas pasekmes ateities požiūriu (tolimesnė nukentėjusio sveikata, pasveikimo galimybė, įtaka tolimesniam gyvenimui, galimybių praradimas) pripažįsta, kad be šių išgyvenimų dėl sužalojimo fakto prie neturtinės žalos priskiriami išgyvenimai kaip realus ir suprantamas susirūpinimas būsimomis neigiamomis pasekmėmis. Teismas įvertindamas padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes – dėl kaltinamojo padarytų nerūpestingų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiam D. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – jam konstatuota odos nubrozdinimai kairės blauzdos, kairio kelio, kairės pėdos srityje, kairės pėdos III, IV padikaulių lūžiai (1 t., 128-129). Nustatyta, kad mažametis nukentėjęs patyrė didelį fizinį skausmą, dvasines kančias, ilgalaikius pergyvenimus, jis ilgą laiką negalėjo lankyti futbolo treniruočių, liūdėjo, patyrė nepatogumus, stresą, šoką, gydimosi periodas nebuvo ilgas.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus). Teismas daro išvadą, kad mažamečio nukentėjusio interesais pareikštas civ. ieškinys – dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, pagal šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką (LAT kasacinės bylos Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2k-471/2014, 2k-228-303/2015, 2k-232-507/2015, 2k-252-677/2015, 2k-372-942,2015, 2k-95-222/2017 ir kt., vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų praktika, už nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 600 eurų iki 2500 eurų) teismas nustato neturtinės žalos dydį nukentėjusiam - viso 2000 Eur ir nukentėjusiam D. G. priteisia: - 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš civ. atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusio D. G. pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymą G. G..

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civ. ieškinį dėl 158,77 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 91-92), už mažamečiui nukentėjusiam suteiktas gydymosi paslaugas. Nurodė, kad D. G. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų gydymo kaina yra 158,77 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas, įgyja teisę kreiptis į atsakingą asmenį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo. Civ. ieškinys pateiktas yra realus, įrodytas byloje išanalizuotų įrodymų visetu (1 t., b. l. 87), tenkintinas visiškai, priteistinas iš civ. atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

Kartu su bausme kaltinamajam skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų 6 mėnesių terminui (BK 67 str. 3 d., 68 straipsnio 2 dalis), nes kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, 2019-12-04 už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (4 t., b. l. 148-150). Poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimus neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius BK 187 str. 2d. numatytą nusikaltimą įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjusi G. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 95-98,99-101) davė teisingus parodymus, kad 2019-10-05 ji ruošėsi savo mažametės dukros gimimo dienai. Tą dieną vyro namuose nebuvo, jis buvo darbe. Nurodė, kad 2019-10-05 apie 13 val. pas juos į namus (duomenys neskelbtini) , Kėdainių m., atėjo vyro sesuo A. ir pasakė, kad susipyko su M., nes šis neleido ateiti į jų dukros gimtadienį, nors A. dukrai yra krikšto mama. Namuose tuo metu buvo ir kiti vaikai: jos dukra A. 3 metų amžiaus, A. dukra E.1 m 3 mėn. jos sūnus N. 1 m. 5 mėn ir sūnus D. 8 metų. Taip pat buvo jos brolis S. 17 metų, dukros krikšto tėvas V., su žmona. Jie visi buvo namie ir ruošėsi dukros gimtadieniui, kai į namus be beldimo įsiveržė M. U. (A. draugas), kažkokia mergina kaip vėliau sužinojo vardu K. ir dar vienas jų draugas A. Č.. Jie visi buvo stipriai apgirtę, nes nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, ramstėsi vienas į kitą. Ta mergina pradėjo sakyti, kad kur ją atvežė, nes čia yra mažų vaikų. M. U. buvo labai keistas, akys vartė ir jai pasakė, kad ji „neieškotų galų“. Ji jam pasakė, kad jie nieko neieško, nes numanė, kad kalba yra apie tą eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas sūnus D. ir liepė jiems dingti iš jos namų. M. labai supyko ir išeidamas stipriai trenkė durimis. Tuo metu A. buvo išėjusi iki parduotuvės. Jie kieme parėkavo, pažvengė ir M. sėdo prie kieme stovėjusio automobilio „Audi“ mėlynos spalvos vairo ir jie išvažiavo. Ji pamatė numerio skaičius - 544. O brolis įsiminė raides, kurios gali būti lyg „(duomenys neskelbtini)“. Ji automobilį matė tik iš priekio. M. prie vairo sėdo girtas ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Po pusvalandžio, t. y. 2019-10-05, 14.45 val. jai būnant namuose (duomenys neskelbtini) , Kėdainių m., vonios kambaryje, pamatė, kaip ant lango stora čiurkšle liejasi skystis, kurį lieja M. U., ir užliejęs skysčio jis priėjęs prie lango kaire ranka uždega žiebtuvėlį ir padega langą. Tada M. U. išbėga pro vartelius ir pabėga. Pradėjus degti langui ji pati jį užgesino vandeniu ir tada kvietė pagalbą 112. Ji M. atpažino iš bendro vaizdo, kadangi jis buvo su ta pačia striuke, kūno sudėjimo ir bendro vaizdo. Ji yra įsitikinus visiškai, kad langą padegė M. U.. Tą patį patvirtinti gali ir jos brolis S., kuris taip pat užtikrintas, kad tai buvo M. U.. Nurodė, kad šį butą jie nuomoja, turi pasirašę sutartį ir turės patys viską sutvarkyti. Nurodė, kad jai ir jos šeimai buvo padaryta didelė moralinė žala. Išsigando ji, vaikai ir kartu buvę asmenys. Patvirtino, kad apie 14.30 ar kiek vėliau, ji plovė indus vonios kambaryje ir tuo metu į jį įeidinėjo S. S.. Plaudama indus ji pro vonios langą pamatė ant lango bėgantį skystį ir pasakė „kas čia nori man nuplauti langą“ ir priėjusi prie pat vonios lango pamatė didele čiurkšlę, kaip, kad būtų kas iš kokio indo pylęs vandenį ir tuo metu pro langą pamatė lauke stovintį M.. Jis tuo metu buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, kelnių nematė, taip pat kokia avalyne buvo apsiavęs nekreipė dėmesio. Ji už lango pamačiusi stovintį M. kažką pasakė, tačiau ką tiksliai, neatsimena ir tuo tarpu prie lango arčiau priėjo S. S. ir pasilenkęs žiūrėjo pro jį. Po užpilto skysčio ji pamatė prie sienos stovintį M., kuris daiktu panašiu į žiebtuvėlį ištiesęs ranką padegė apipiltą vonios langą ir matė kaip išbėgo iš kiemo ir dar uždarė kiemo vartus. Pamačiusi staiga išsiliepsnojusią ugnį ji iš karto išbėgo iš vonios kambario, visiems liepė vesti vaikus į lauką, pasakė- degam. Tuo metu kada buvo užpiltas skystis ant lango jis buvo iš karto padegtas ir iš šono matė M. veidą. Į kurią pusę nubėgo M. ji nematė nes tuo metu puolė gelbėti vaikus. Jokių kitų pašalinių asmenų prie jo nematė. Iš kokios talpos buvo užpiltas skystis ant lango nematė, nematė ką rankose laikė M. nes tuo metu jai žiūrint pro langą buvo liejamas skystis ant stiklo, todėl negalėjo nieko konkrečiai įžiūrėti. Pamačiusi liepsną iš karto pajuto vonios kambaryje specifinį kvapą panašų į benziną. Su vaikais išbėgus į kiemą skambino trumpuoju pagalbos telefonu ir kvietė pagalbą, girdėjo kaip V. taip pat skambino ir kvietė pagalbą. Po to jie abu su V. apliejo degantį langą ir jį užgesino. Atvykus policijos pareigūnams, gaisrinei, liepsna jau buvo užgesinta. Vonios lango rėmas buvo medinis, vonios kambarys iš lauko pusės apmūrytas ir nudažytas šviesiai žalios spalvos dažais, siena buvo apipilta ir sugadinta. Po įvykio jie medinio lango rėmo nekeitė, jį nušveitė ir vėliau nudažys. Lango stiklai nuo liepsnos sutrūko, todėl buvo pakeisti du stiklai iš lauko pusės. Sienos dar neremontavo. Visus darbus darė vyras pats, kokia padaryta materialinė žala dėl sugadinto turto dar negali pasakyti, ją patikslins vėliau. Ji su vyru jau metus laiko, neterminuotai nuomojasi trečdalį namo dalies, kuri priklauso D. K.. Vėliau apie įvykį informavo namo savininkę, ji sakė, kad dėl sugadinto turto pretenzijų neturi, kadangi jie prižadėjo viską sutvarkyti ir dėl to jiems bus padaryta materialinė žala. Kadangi nepažįstama mergina ir vaikinas kurie buvo atvykę su M. nieko blogo nepadarė, su jais nekonfliktavo, jie nepadegė lango todėl jiems jokių pretenzijų neturi. Nurodė, kad ji yra visiškai įsitikinusi, kad langą padegė M. U., kadangi ji jį matė pilantį skystį ant lango ir kaip jis jį padegė. Papildomai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad liudytojai U. R. nesakė, kad M. U. veido nematė. Sakė, kad matė tik pusę veido, nes jis buvo su kapišonu. Taip pat patvirtino, kad prie uždegamo lango ji matė pusę žmogaus veido, tai buvo M. U., ji matė M. U.. Nepamena, ar sakė broliui S.i, kad matė M. U.. Ji pasakė, kad degam, tuo metu labai išsigando, tuo metu galvojo tik apie buvusius kambaryje mažus vaikus, kuriuos reikia išnešti. Nurodė, kad ji iš karto suprato, kad kaltinamasis atvyko su draugais tai dėl D. bylos, nes prieš tai ji su M. U. nei pykosi, nei bendravo. Ji neklausė kaltinamojo apie ką jis čia kalba, ko jis nori, ji jam pasakė eiti lauk iš jos namų. Nurodė, kad su M. U. jokios kalbos apie pinigus nebuvo, ji niekada jo neprašė pinigų. Ji jam tik buvo sakiusi, kad jeigu darys susitaikymą, ir jeigu D. G. nereikės operacijos, galėsi duoti tiek vaikui, kiek pats panorės. M. U. niekada neprašė 500 Eur. Teismo prašo tenkinti civ. ieškinį pateiktą visiškai, priteisti iš kaltinamojo 74,82 Eur turtinės žalos atlyginimo tiek kainavo remonto darbai, medžiagos, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.

Liudytojas Š. G. parodė, kad kai buvo padegtas vonios kambario langas, tą dieną buvo darbe. Gal 14 val., gal po 14 val., tikslaus laiko negali pasakyti, jam paskambino žmona ir pasakė, kad kaltinamasis su draugu ir drauge įsiveržė į jų nuomojamą butą. Žmona sakė, kad jie abu yra apsvaigę, ir kad kaltinamasis priėjęs prie jos jai į ausį, ar tyliai, tiksliai nežino, pasakė, jog ji „neieškotų galų dėl tos avarijos“. Žmona jo klausė ką daryti, pasakė, kad kviestų policiją, nes jis iš Josvainių, kur dirba, nespės grįžti. Praėjus gal 10 minučių, žmona vėl paskambino ir pasakė, kad jie jau parėkavę prie visų buvusių bute, prie vaikų, išėjo. Jis dirbo toliau, kai maždaug po pusvalandžio žmona jam vėl paskambino. Ji buvo išsigandusi, klykdama į ragelį pasakė, kad degam, kad padegė. Tuomet jis greitai sėdo į automobilį ir iš Josvainių parlėkė į Kėdainius. Kai atvažiavo kieme jau buvo policijos pareigūnai, o kai atbėgo prie namo, pamatė, kad aprūkęs vonios kambario langas, sienos. Visi su vaikais buvo išėję iš namo į kiemą. Nurodė, kad tuo metu namuose buvo 7 žmonės, t. y. keturi suaugę ir 3 ar 4 vaikai, jie visi buvo išėję į kiemą. Paklausė žmonos, kas čia buvo, ji pasakė, kad apipylė langą ir uždegė, bei pabėgo. Iš karto policijos pareigūnų paklausė, ar juos sulaikė, pagavo, jam pasakė, kad ne, važiuos jų ieškoti, nes čia vietoje jų nesimatė. Jam žmona pasakė, kad tuo metu kai buvo padegtas langas, ji su broliu buvo vonios kambaryje, ji plovė vonioje indus, o brolis stovėjo vonios kambaryje ir rūkė, nes jie vonios kambaryje rūkydavo. Žmona sakė, kad tas asmuo buvo su kapišonu ir matė pusę jo veido, matė kad tai buvo kaltinamasis, jį atpažino. Nurodė, kad po įvykio su M. U. jam neteko bendrauti, jų neatsiprašė. Tik praeitą sekmadienį gavo telefonu iš jo žinutę, kurioje jis rašė, ką jie nusprendė, ką galvoja. Jam parašė, kad jie turi advokatę, jeigu nori gali pats į ją kreiptis, o jeigu ne, tai kreiptis per savo advokatę į jų advokatę, tada žiūrėsime, kažką spręsime. Kiek suprato, kaltinamasis norėjo kaip ir susitaikyti, taip suprato jo tą žinutę. Nurodė, kad jis pats dirba statybose, todėl pats po gaisro pakeitė lango stiklus, nudažė lango rėmą, namo fasadą. Civilinis ieškinys pareikštas žmonos tik už pirktas medžiagas, jeigu būtų samdę darbininkus, būtų kainavę daugiau, savo darbo jis neskaičiavo. Nurodė, kad įvykio metu kiek jam sakė, žmona vonioje plovė indus, nuo lango būdama apie 1,5–2 žingsnių atstumu. Tarp vonios ir lango daugiau nieko nėra. Vonios kambaryje yra tik vonia, klozetas, tarp klozeto ir vonios pastatyta skalbimo mašina. Vonios kambaryje ant lango yra ir dieninės, ir naktinės užuolaidos, bet naudojama tik dieninė užuolaida, kuri būna užtraukta ant lango, užuolaida yra permatoma. Prie vonios lango yra laisva erdvė, viskas matosi. Nurodė, kad jam žinoma, kad kaltinamasis kurį laiką draugavo su jo seserimi. Kiek jam žinoma kaltinamasis jų namuose buvęs tik įvykio dieną, t. y. tą dieną, kai eismo įvykyje buvo sužalotas sūnus. Ir dar vieną kartą buvo atvažiavęs su mašina vakare, apie 22 val., į jų kiemą, bet ko jis buvo atvažiavęs nežino. Jis tuo metu dar nemiegojo, žiūrėjo televizorių, kaltinamasis pastovėjo kelias minutes, daugiausiai 2–3 min., ir apsisukęs išvažiavo. Tai buvo jau po eismo įvykio, bet kiek tiksliai laiko buvo praėję po eismo įvykio, tikrai nepasakys. Kaltinamasis buvo atvažiavęs automobiliu „Volvo“, tuo pačiu, su kuriuo padarė eismo įvykį. Po to jis dar sesei buvo sakęs, ko jis čia naktimis važinėja pas juos. Sesė sakė, kad nežinanti, ko jis buvo. Nurodė, kad jam žmona sakė, kad iki padegimo kaltinamasis buvo atvažiavęs automobiliu „Audi“ A4 rodos, tamsios spalvos.

Liudytoja D. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, mato pirmą kartą. Nukentėjusiąją pažįsta, buvusi nuomininkė, jai nuomojo būstą, (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose. Nurodė, kad apie buto padegimą žino iš nuomininkės, ji jai pranešė, kad uždegė butą. Ji apie tai pranešė gal po pusvalandžio, gal po valandos nuo padegimo. Nurodė, kad buvo padegtas vonios - tualeto kambario langas, kuris yra iš kiemo pusės. Padegtas buvo 2019 m. spalio 5 d., data nurodyta teisingai, o valandos tiksliai nežino, tą dieną ji dirbo, todėl tik sekančią dieną atvyko pažiūrėti kas nutiko. Nuomininkė pasakė, kad padegė tokiu būdu keršydami, lyg dėl vaiko keršijo. Nuomininkė sakė, kad lyg pažįsta tą, kuris tai padarė. Ji sakė, kad žino kas tai padarė ir apie tai pranešė policijai. Nurodė, kad nuo gaisro buvo aprūkęs langas, namo siena, kuri buvo nudažyta žalia spalva, apdegęs medinis lango rėmas, suskilęs nuo karščio lango stiklas. Nurodė, kad ji civilinio ieškinio nereiškia, tačiau žala buvo padaryta. Nuomininkė viską sutvarkė. Nurodė, kad vonios kambaryje buvo vonia, stovėjo skalbimo mašina ir klozetas. Prie lango buvo pakabinama spintelė ir ant lango dieninės ir naktinės užuolaidos pakabintos. Užuolaidos priklausė nukentėjusiajai.

Liudytojas A. Č. parodė, kad kaltinamasis draugas, draugauja apie 4 metus. Nukentėjusios nepažinojo. Nurodė, kad jis turi automobilį „Audi A4“, 1997 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad tikslios datos nepamena, ar galėjo būti 2019 m. spalio 5 d. žino, kad buvo šeštadienis, nes jis nedirbo, o M. dirbo. Apie 10 val., kai pradėjo pardavinėti alkoholį, su buteliu ėjo pas savo draugę K.. Prie (duomenys neskelbtini) namo sutiko M., kuris ruošėsi važiuoti į darbą, jam pasakė, kad eina pas K. M. pasakė, kad nenorintis eiti į darbą, jam pasiūlė nevažiuoti, bet jis išvažiavo. Jam būnant pas K., paskambinęs M. pasakė, kad atvažiuoja pas juos, nes išleido iš darbo. Jis atvažiavo į butą pas K. (duomenys neskelbtini) 32-17, kur ir jis buvo. M. atvažiavo apie 12 val., jis pats jau buvo girtas. Būnant pas K., M.i kažkas paskambino, jis pats buvo išgėręs, ne viską tiksliai pamena. M. pasiūlė važiuoti kartu su juo, pabūti kaip liudytojais, neva iš jo reikalauja pinigų. Važiavo automobiliu „Audi“, kurį vairavo M., nes jis buvo leidęs M.i naudotis šia mašina, kadangi jis pats turėjo kitą automobilį, o M. automobilis „Volvo“ tuo metu buvo sugedęs. Nuvažiavo prie turgaus, į (duomenys neskelbtini) gatvę, į nuosavo namo kiemą. Į buto vidų pirmas įėjo M., jis su K. jam iš paskos. Virtuvėlėje buvo nukentėjusi, kuri pjaustė daržoves. Sėdėjo dar kažkokie jaunuoliai, bėgiojo vaikai. Pirmas įėjęs M. nukentėjusiajai pasakė: „Ką tu nori“. Moteris pamačiusi, kad jis ne vienas, puolė varyti iš namų, sakė, kad kažkam skambins. Jis pats pamatė, kad bute vaikai, gal jie išsigando, K. puolė juos raminti, nusivedė į kitą kambarį. Jis pasakė M.i, kad varom, ką čia pjauni. Nurodė, kad pas nukentėjusiąją važiavo, nes ten istorija kažkokia buvo. Kaltinamasis sakė, kad jis važiavo, iššoko kažkaip vaikas, jis tą vaiką pertrenkė, buvo eismo įvykis, bet sakė, kad jis nekaltas ir nukentėjusi jį neva „kala ant šakių“, duok neva pinigų. M. U. įėjęs į vidų sakė: „Ką tu nori, žertva“, ar kažką tai tokio pasakė, nes ji norėjo pinigų. Gal dar ir kažką išeidamas pasakė, nežino. Šiaip kai jie bute buvo ir jis pamatė, jog yra vaikų, o jie kai važiavo, jis galvojo, kad bus kokia „bernų šaika“, suprato, kad bus kažkokios muštynės, bernų pilna „chata“ bus. Manė, jeigu M. vienas nuvyks, tai gal jį sumuš, nemanė, kad jie važiuoja pas moterį į namus, pats nustebo, kad jie atvažiavo pas moterį į namus. Nurodė, kad kai M. pasakė nukentėjusiajai „ką tu nori“, jis M.i pasakė, kad varom iš čia, tuo labiau, kad nukentėjusi pasakė, kad kažkam skambins. Nurodė, kad kažko neieškoti, nesidomėti M. nukentėjusiajai nesakė, neprašė. Jis tiesiog atidarė duris, pirmas įėjo, ir iš karto nukentėjusiajai sakė: „Ką tu nori“. Nurodė, kad nors ir girtas buvo, suprato, kad jie nepadoriai elgiasi, nes pamatė bute bėgiojančius vaikus ir panašiai. Jis važiavo su M., kad būtų jam saugiau. Iš buto jis išėjo pirmas, nes K. puolė raminti bute buvusius vaikus, nes vaikai išsigando, nes į butą kažkas įeina, šaukia, vyksta kažkas nenormalaus. Jam irgi taip pat pasirodė, kad kažkas nenormalaus vyksta, todėl ir paragino M. išeiti iš buto. Nurodė, kad bute vaikai buvo išsigandę, mano, kad nukentėjusi irgi buvo išsigandusi, nes ji pradėjo šaukti, tai, mano, kad ji išsigando jų, bute buvo jaunų vaikų gal 15–16 metų paaugliai. Jie išėjo, sėdo į automobilį, apsisuko ir išvažiavo. Automobilį vairavo M., nuvažiavo pas bendrą pažįstamą, gyvenantį kaimynystėje, (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, pirmoje laiptinėje, pas Edgarą, kurio pravardė „vaikas“, pavardės nežino. Pas K. buvo likę dar alkoholio, kur jis nuo pat ryto gėrė, pasakė, kad nueis jo atnešti. Kai atnešė visi sėdėjo pas Edgarą virtuvėje, vartojo alkoholį, bendravo. Mano, kad M. U. irgi kartu su jais gėrė, nes jam buvo išeiginė. O gal ir negėrė, gal jis arbatą gėrė, bet jis mano, kad gėrė, nes visi gėrė. Jis pats buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nefiksavo, kas ką daro, jis pats ant virtuvės stalo buvo prisnūdęs, todėl neįsidėmėjo ar M. U. jiems begeriant buvo kažkur išvažiavęs ar išėjęs, negali to pasakyti, nes tiesiog nepamena. Nurodė, kad automobilis „Audi“, taip vadinamas bulka, kurį davė M. U. naudotis, buvo tamsiai mėlynos spalvos, ratai su lietomis žvaigždėmis, tamsintais langais tik automobilio gale. Ant automobilio bagažinės, mano, jis buvo užsidėjęs ar užsiklijavęs klevo ženklą, bet jis tada neatkreipė dėmesio, ar jis buvo, ar ne. Kai jis atvažiuodavo tuo automobiliu į darbą, tai matydavo, kad jis ant automobilio bagažinės būdavo užsidėjęs magnetinį klevo ženklą. O tada ar buvo, ar ne, tiksliai negali pasakyti, bet greičiausiai kad buvo. Nurodė, kad M. U. jo automobiliu „Audi“ naudojosi nuo rugpjūčio 10 d., kuomet jis nusipirko kitą automobilį, ir juo naudojosi iki juos sulaikė policijos pareigūnai.

Liudytoja U. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 161-164), davė teisingus parodymus, kad 2019-10-05 dieną, apie 14.00 valandą atėjo su savo vyru V. R. pas G. G., adresu (duomenys neskelbtini) , Kėdainiai, pasveikinti jos mažametės dukros su gimimo diena. Jos namuose buvo pati G., S. S., keturi mažamečiai vaikai. Kiek vėliau po 14.00 valandos, tiksliai laiko pasakyti negali, atėjo A. G.. Ji atėjusi minėjo, kad jos draugas M. (kaltinamasis) jos neleido ateiti pas G. į vaiko gimimo dieną, tačiau priežasčių nenurodė. Po to, maždaug po pusvalandžio ji su A. ėjo į parduotuvę ir joms jau išeinant iš kiemo pamatė, kad į G. kiemą atvažiavo automobilis „Audi“, valstybinių numerių neįsidėmėjo, tamsiai mėlynos spalvos. Iš kurios pusės atvažiavo automobilis ji nekreipė dėmesio. Minėtas automobilis prie jų sustojo ir tuo metu jai A. pasakė, kad automobilį vairuoja jos vaikinas M.. Automobiliui sustojus, automobilio vairuotojas prasidarė langą ir A. paklausė kur ji eina, A. jam atsakė, kad į parduotuvę ir liepė važiuoti iš kiemo ir netrukdyti švęsti krikšto dukros gimimo dienos. Ji matė, kad automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jai nepažįstamas vaikinas, gale sėdėjo mergina, kurios taip pat nežino. A.i kalbant su draugu iš automobilio priekinės keleivio vietos buvo išlipęs vaikinas, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus nes jis išlipęs rūkė cigaretę ir stipriai svirduliavo. Ar vaikinas vardu M. kuris vairavo automobilį buvo neblaivus tiksliai pasakyti negali, bet jos manymu jis buvo neblaivus, tai suprato iš jo elgesio, kad jis su A. bendravo piktai ir „mandrai“, ji vaikiną vardu M. matė pirmą kartą. Ji nuo automobilio stovėjo penkių metrų atstumu, todėl nepajuto nuo automobilio vairuotojo sklindančio alkoholio kvapo. A. su M. pabendravo apie penkias minutes ir jos nuėjo į parduotuvę „XXL gėrimai“, (duomenys neskelbtini) aikštėje ir būdamos su A. visai prie parduotuvės pamatė, kad jos draugas nuvažiavo į G. kiemą. Kas vyko toliau ji nematė nes buvo parduotuvėje, užtruko apie dešimt minučių. Kada minėtas automobilis išvažiavo iš G. kiemo ji nematė. Ji eidama iš parduotuvės link G. namų jokių įtartinų asmenų išbėgančių iš jos kiemo, nematė, aukščiau minėto automobilio taip pat niekur nematė. Joms parėjus pas G. į namus kažkas iš ten buvusių suaugusių pasakė, kad į G. namus įsibrovė M. su nepažįstamu vaikinu ir mergina, tačiau kokiu tikslu jie buvo atvykę niekas nieko nesakė. Joms parėjus iš parduotuvės, po pusvalandžio G. nuėjo į vonios kambarį plauti indų, o ji tuo metu buvo virtuvėje. Jai tik užėjus į vonios kambarį ji iš karto išbėgo šaukdama, kad dega vonios langas, liepė išvesti skubiai vaikus į lauką. Ji iš karto su vaikais išbėgo į kiemą ir pamatė degantį langą, jos vyras ir pati G. tuo metu skambino Nr. 112. Jiems būnant kieme ji matė kaip jos vyras su G. vandeniu užgesino liepsną. Prie vonios lango ant žemės jokių įtartinų daiktų nepastebėjo. Užgesinus liepsną netrukus atvyko policijos pareigūnai ir kitos tarnybos ir ji su vaikais nuėjo į namo vidų. Ji nieko įtartino nematė ir negali pasakyti kas galėjo padegti langą. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Nurodė, kad šiandien ji visko gerai nebeprisimena, o duodama parodymus tyrėjai viską gerai prisiminė. Tyrėjos užrašyti parodymai teisingi. Nurodė, kad įvykio metu ji buvo nėščia, išsigando, kad galėjo kažkas atsitikti laukiamam kūdikiui. Nurodė, kad po įvykio su G. bendravo. G. įtarė, kad namus padegė M., o veido asmens, kuris padegė, sakė normaliai nematė.

Liudytojas V. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 155-158), davė teisingus parodymus, kad 2019-10-05 dieną, apie 14.00 valandą atėjo su žmona U. R. pas G. G., adresu (duomenys neskelbtini) , Kėdainiai, pasveikinti savo krikšto dukros su gimimo diena, tai yra G. G. mažametės dukros. Jos namuose buvo pati G., A. G., S. S. ir keturi mažamečiai vaikai. Jiems būnant pas G. namuose jis girdėjo, kad G. kalbėjo su savo vyru telefonu, nes jis tuo metu buvo darbe. Kam daugiau skambino G. ar A. jis negirdėjo ir nematė, apie jokių pinigų sumokėjimą jis kalbos negirdėjo. Apie 14.30 val., ar kiek vėliau, pamatė, kad pas G. į kiemą atvažiavo automobilis „Audi A 4“, valstybinių numerių nematė, tamsiai mėlynos spalvos ir iš jo išlipo trys asmenys, tai yra du vaikinai ir viena mergina, jis jų nepažįsta. Jiems atvykus A. pasakė, kad atvyko jos buvęs draugas M., tačiau pavardės neminėjo. Dar prieš tai, kada jie atėjo mes G. į namus, jiems A. buvo sakiusi, kad jos buvęs draugas M. jos neišleido į G. dukros gimimo dieną. A. yra mergaitės, kurios buvo gimimo diena, krikšto mama, tačiau dėl kokių priežasčių jos neleido ji nieko jiems nesakė. Atvykus vaikinams ir merginai pas G. jie atėjo į namo vidų ir vaikinas vardu M. G. pasakė „neieškokit galų, kad sūnui pervažiavau koją“. Tuo metu kada jie atėjo į namo vidų jis buvo kitame kambaryje ir žaidė su vaikais ir į tą patį kambarį atėjo nepažįstama mergina, kuri buvo neblaivi, nes ji svirduliavo. M. ir nepažįstamas vaikinas taip pat užėjo į kambarį kuriame jis buvo ir matė, kad jie abu buvo neblaivūs, tai suprato iš jų kalbos ir elgesio nes jie buvo agresyviai nusiteikę. Jis nuo vaikinų buvo trijų metrų atstumu, todėl nejuto nuo jų skindančio alkoholio kvapo tik iš elgesio suprato, kad jie buvo neblaivūs. M.i pasakius, kad „neieškoti galų dėl avarijos“ tarp jo ir G. kilo žodinis konfliktas ir G. pradėjo šaukti ir liepė visiems išeiti iš namų, tačiau M. nenorėjo išeiti ir dar kažką bandė sakyti G.i, tačiau kitas vaikinas jį tramdė ir išsivedė iš namo. Vaikinai atėję niekam negrasino ir tuo metu A. namuose nebuvo, nes jiems atvažiavus ji išėjo į parduotuvę. Vaikinams ir merginai išėjus jie visi trys sėdo į automobilį, prie automobilio vairo sėdo M., kitas vaikinas sėdo į priekinę keleivio vietą, o mergina sėdo į automobilio galą. Automobiliui išvažiuojant iš kiemo jis vos neatsitrenkė į kitą namą esantį priešais, todėl jis taip pat suprato, kad automobilį vairavęs M. buvo neblaivus. Vaikinai su mergina išvyko po dešimties minučių ir tuo metu kada jie išėjo iš namo jie iš karto sėdo į automobilį, po kiemą nevaikščiojo. Jiems išvykus apie 14.40-14.45 val., jis buvo kambaryje, o G. su S. nuėjo į vonios kambarį plauti indų ir staiga atbėgusi G. į kambarį liepė su vaikais bėgti iš namo, surinkti visus dokumentus, sakė dega vonios kambario langas. Jis išbėgo į kiemą ir pamatė degantį vonios kambario langą ir tuomet parbėgęs į namo vidų iš karto skambino trumpuoju pagalbos telefonu Nr. 112, iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą o moterys su vaikais išbėgo į lauką. Nurodė, kad jis pats asmeniškai nematė kas padegė vonios kambario langą, taip pat nematė ar kas nors ant lango būtų ką nors užpylę, nes buvo kitame kambaryje. Kambario langas kuriame jis buvo prieš padegimą yra nuo gatvės pusės ir jis nieko įtartino ateinančio nematė nes buvo užsiėmęs su vaikais. Išvedus vaikus į kiemą jis su G. vandeniu užgesino liepsną ir netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalba ir gaisrinė. Medikų pagalbos niekam neprireikė, jis pats asmeniškai nenukentėjo, atvykę gaisrininkai apžiūrėjo langą, surašė dokumentus ir išvyko. Kas galėjo padegti G. namo langą nežino, nieko įtartino nematė. Teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad tiksliai neatsimena, daug laiko praėjo, ar G. sakė, kad matė kas padegė langą. Po įvykio su G. kalbėjo, apie padegimą, o dėl ko padegė, tikrai nežino. G. sakė, kad matė žmogų su juoda striuke, o kas tas žmogus su juoda striuke, ji tikrai neįvardijo. Nurodė, kad kai M. su draugais išvyko, nukentėjusi buvo labai pikta ir išsigandusi. Jie taip pat buvo išsigandę, kad įsibrovė į namus, sukėlė triukšmą. Tvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai pasakė: „Neieškok galų“.

Liudytoja K. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, bendradarbis, bei buvęs jos draugo, draugas. Nukentėjusios nepažįsta. Nurodė, kad 2019 m. spalio 5 d. su tuometiniu draugu A. Č. buvo jos namuose, (duomenys neskelbtini) 36, vartojo alkoholį. Po to į jos namus atvažiavo M.. Ar visi trys gėrė alkoholį negali pasakyti, bet ji ir A. buvo pakankamai išgėrę, o M. turėjo rankoje puodelį, bet ką jis iš jo gėrė, ar alkoholį, ar dar kažką, neatsimena. Nurodė, kad M.i kažkas paskambino, suprato, kad buvo kažkoks konfliktas, M. pasiūlė važiuoti kartu. M. sakė, kad iš jo reikalauja pinigų, o jie pabus kaip liudytojai. Visi trys nuvažiavo pas nukentėjusiąją į namus prie šeštadieninio turgaus, tikslaus adreso nežino. Įėjo į namus, juose buvo mažamečių vaikų, kiek jų buvo nepasakys, bet jų buvo daug ir sėdėjo du jaunuoliai. Nukentėjusi pradėjo rėkti, kiek suprato dėl konflikto, nes jie dėl kažko konfliktavo. Ji pati nuėjo pas vaikus, nes kai pati mama rėkia, tai vaikai išsigando. Atsimena, kad dar nukentėjusiajai sakė, kad ji nerėktų, nes gąsdina vaikus. Buvo didelis triukšmas, nebuvo įmanoma susišnekėti. Ar buvo kokia kalba apie pinigus nežino, nes ji neklausė pokalbio, nuėjo raminti vaikų, kurie verkė, nes jų mama šaukė, buvo isterijoje. Nukentėjusi buvo daugiau agresyvesnė, nei išsigandusi, taip galėtų apibūdinti jos būseną. Nurodė, kad ji pati nežinojo, kad važiuoja pas kažkokią moterį ir vaikus, nes M. pokalbio telefonu negirdėjo, telefono garsiakalbis nebuvo įjungtas. M. nesakė, kad jį reketuoja moteris. Nurodė, kad tiksliai negali pasakyti koks pokalbis buvo tarp M. ir nukentėjusios jiems nuvažiavus, bet suprato, kad tarp jų buvo kažkoks konfliktas. Kuomet M. pasiūlė jiems važiuoti, tai ji suprato, kad iš M. reikalaujama dėl kažko pinigų, reketuoja kažkas, bet ji nemanė, kad jie nuvažiuos ten, kur yra daug mažamečių vaikų. Kai pamatė, kad bute yra mažamečių vaikų, tai jie apsisuko ir išvažiavo. Nurodė, kad pas nukentėjusiąją į namus atvažiavo automobiliu „Audi“, tamsiai mėlynos spalvos, jį atrodo vairavo M.. Nurodė, kad po to kai M. su A. išėjo, ji dar pasiliko, nukentėjusi rėkė ir ant jos, ji nesuprato dėl ko ten viskas vyko, tiesiog buvo rėkimas. Po to jie trise išvažiavo ir nuvažiavo pas M. draugą pravarde „vaikas“, jo vardo, pavardės nežino. Jis gyvena netoli jos namų (duomenys neskelbtini) , jo namas šalia jos namo. Nuvažiavo tikslu pasisėdėti, į svečius. Nurodė, kad būnant pas vaikiną pravarde „vaikas“ ji vartojo alkoholį, pasibuvus išėjo ir einant link jos namų juos sulaikė policijos pareigūnai. Nurodė, kad tikslai negali pasakyti, ar būnant pas „vaiką“ M. buvo kur išėjęs ar išvažiavęs. Kaip ir minėjo, buvo išgerta pakankamai daug alkoholio, ir jai buvo svarbiau bute buvęs katinas, o ne kas bute vyksta, todėl nei paneigti, nei patvirtinti negali ar M. buvo kur išvykęs.

Liudytojas E. M., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kiemo draugai, bendrauja. Nukentėjusiąją žino iš matymo, nepiktuoju. Nurodė, kad jis gyvena Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) g. 5-4. 2019 m. spalio 5 d. buvo namuose. Apie pietus į jo namus atvyko M. U., A. Č. ir Kristė. M. U. buvo blaivus. Jie atsivežė butelį ir visi gėrė. Nurodė, kad jis nepamena, tvirtinti negali ar jiems begeriant M. U. būtų kur išvažiavęs, taip pat nepamena, tvirtinti negali, ar buvo kur išvažiavęs A. Č.. Nurodė, kad šlubuoja jo atmintis, todėl nepamena, ar M. U. buvo kur išvažiavęs. Dėl ko šlubuoja atmintis nežino, turi problemų su atmintimi. Nurodė, kad jo pravardė „vaikas“. Nurodė, kad begerdami kalbėjo apie eismo įvykį. Kaltinamasis kalbėjo, kad vaikas išbėgo į kelią, ir tiek, daugiau nieko konkrečiai neaiškino. Dar minėjo, kad iš jo kažkokių pinigų reikalauja. Nurodė, kad tą vakarą, po padegimo, A. G. su jo dukra E. G., nakvojo jo namuose. Apie padegimą jie faktiškai nekalbėjo, tik apie tai, kad buvo toks įvykis - padegimas, tik tiek. Jis jai sakė, kad su padegimu jis nesusijęs, bei, kad ir jo draugai nesusiję.

Liudytoja J. V., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyres. tyrėja parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Nurodė, kad po padegimo ji apžiūrėjo įvykio vietą, kažkiek apie ją pamena. Kaip atrodo langas buvo užfiksuota fotonuotraukose. Apie užuolaidas nieko negali pasakyti, nes nepamena.

Specialistas R. N., Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas, parodė, kad 2019-10-05 buvo atsakingas už gaisrų tyrimą Kėdainių rajone. Buvo gautas pranešimas, kad buvo bandyta padegti gyvenamąjį namą. Nuvykus buvo rastas apdegęs lango rėmas, aprūkusi siena ir jautėsi specifinis skysčio kvapas, lyg benzino, bet tiksliai negali pasakyti. Nurodė, kad kaip atvyko į įvykio vietą ugnis buvo jau užgesinta. Apie įvykį buvo kalbėta su nukentėjusiąja, kuri sakė, kad matė asmenį kažką pilant ir nubėgant. Ar nukentėjusi įvardijo asmenį, kurį matė nubėgant, nepamena, negali į šį klausimą atsakyti. Ji nurodė, kad matė asmenį, kuris kažką užpylė ant lango ir žiebtuvėliu bandė uždegti. Nurodė, kad

kvapas jautėsi, apdegimas buvo iš pastato išorės. Šis priestatėlis, buvo vonios patalpa, buvo iš lauko apdegęs lango rėmas, po juo ir virš jo aprūkusi siena, ir tas kvapas jautėsi toje pačioje vietoje. Jam pasirodė, kad tai benzino kvapas. Nurodė, kad šeimininkai pastebėjo ir savalaikiai užgesino. Jeigu laiku nebūtų pastebėta, tai, mano, buvo tikimybė gaisrui išplisti tiek medinio pastato konstrukcijoms, tiek į stogą, tiek į pastato vidų. Nurodė, kad kai atvyko į įvykio vietą, kieme suaugusių asmenų tikrai buvo, ar buvo vaikų negali pasakyti, nes nelabai į tai kreipė dėmesį, nes apžiūrinėjo įvykio vietą. Nurodė, kad ant žmogaus, kuris dega žiebtuvėliu, gali ir nelikti pėdsakų, nes benzinas yra stipriai garuojantis skystis, ir užsidega ne pats benzinas, bet jo garai. Yra tikimybė padegėjui ir pačiam apsideginti, bet priklauso nuo įvairių aplinkybių, t. y. ar pilant pats apsilieji skysčiu, ar neapsilieji skysčiu. Apsitaškyti pilant, tikimybė yra. Faktiškai tam, kuris pila ant sienos, pėdsakų ant jo rūbų, rankų gali ir visiškai nelikti, jeigu žmogus tai ruošiasi tikrai daryti. Tai priklauso iš kokio indo pila, kaip pila, kokiu kampu pila ir pan. Tai turi įtakos ir apranga, pirštines gali numesti nusiėmęs. Nurodė, kad jis nepamena, ar nukentėjusi, ar kas iš buvusių asmenų sakė, kaip buvo apipiltas langas. Nurodė, kad benzinas yra ir sprogstamoji medžiaga, tai priklauso nuo garų koncentracijos kiekio, viršijus tam tikrą lygį, jis gali sprogti, neviršijus tam tikro lygio, jis užsidega. Tai priklauso ir nuo oro sąlygų, nuo užpylimo greičio, nuo užpylimo padegimo laiko po užpylimo, labai nuo daug aplinkybių tai priklauso. Nurodė, kad gali likti ant žmogaus pėdsakų, o gali ir nelikti. Gali nelikti, jeigu žmogus tam ruošiasi ir jis sugeba užpilti, tai priklauso ir nuo indo, nuo žmogaus sugebėjimų ir t. t. Galima skystį pilti ir iš toliau, per rankos atstumą, ir skystis žmogaus gali nepasiekti, gali jo neaptaškyti.

Liudytoja A. G., parodė, kad ji yra Š. G. sesuo. Su kaltinamuoju seniai pažįstami, su juo kurį laiką draugavo dabar iš viso nebendrauja, nepiktuoju. Nukentėjusi jos brolio žmona, taip pat nepiktuoju. Nurodė, kad spalio 5 d. buvo krikšto dukters gimtadienis, G. ją pakvietė į gimtadienį. M. U. tą dieną turėjo dirbti, ar dirbo, ar ne nežino, bet jis paskambinęs jai liepė neiti pas G. į krikšto dukters gimtadienį. Kodėl taip liepė nežino, bet ji vis tiek ėjo. Po to kaltinamasis automobiliu atvažiavo pas G. su A. ir K., ji juos sutiko įvažiuojančius į G. kiemą, ji pati išeidinėjo iš kiemo, ėjo su U. R. į parduotuvę. Dar paklausė jo, kur jie čia važinėja, ką čia veikia, tai A. dar išlipdamas iš mašinos susvyravo, atsitrenkė į tvorą, A. buvo apsvaigęs turbūt nuo alkoholio, ar dar nuo kažko, tiksliai nežino. Ar jie visi buvo apsvaigę nežino, nes ji su M. U. nebendravo. Ji su U. R. nuėjo į parduotuvę cigarečių nusipirkti, o jie įvažiavo į kiemą. Joms būnant parduotuvėje paskambino jai V. R. per messengerį, ar ji jam paskambino, neatsimena. Jis pasakė, kad namuose yra M. U. su dar kažkokiu vaikinu ir mergina, jie rėkauja, triukšmauja, paragino grįžti namo. Su U. R. grįžo iš parduotuvės, kai jie visi automobiliu jau išvažinėjo iš nukentėjusios kiemo. Po kurio laiko, gal po pusvalandžio, valandos bėgyje, G. su S. nuėjo į vonią parūkyti. Per virtuvės langą matosi kiemas, bet kur buvo padegta, nesimato, nesimato ir vartų. Tuo metu ji virtuvėje darė valgyti, G. atbėgusi liepė susirinkti vaikus, pasakė, kad degame. Jie visi išbėgo į lauką, pamatė degantį langą ir G. visa perbalusi pasakė, kad M. U. mus uždegė. Nurodė, kad tuo metu name buvo S., U. ir V. R., ji, jos dukra E. G., D. G., A. G., N. G. ir nukentėjusi. U. R. tuo metu laukėsi, buvo nėščia. Nurodė, kad nukentėjusi iš karto pasakė, kad padegė M. U., dar sakė, kad jis užpylė ant vonios lango čiurkšlę kažkokio skysčio ir uždegė žiebtuvėliu. Vonios langas buvo vienintelis langas ne plastikinis, o medinis. Nurodė, kad G. gesino ugnį, išbėgusi su vonele vandens pylė ant lango. Nurodė, kad šiuo metu M. U. ji nebijo, jai negrasinama. Nurodė, kad po įvykio kaltinamasis jai buvo pasakęs, kad jis gali padaryti taip, kad G. neteks vaikų per vaikų teises, atsukęs telefoną jai rodė pinigų sumą, sakė jai, kad nueitų ir pasiūlytų 4000 Eur sumą, tegul jie viską atsiima, t. y. norėjo, kad jie atsiimtų pareiškimą dėl autoįvykio. Nurodė, kad kai grįžo iš parduotuvės, G. pasakė, kad kaltinamasis su draugais atvažiavę triukšmą kėlė dėl avarijos, dėl sūnėno nutrenkimo. Kiek pamena, G. sakė, kad jie atėję pradėjo rėkauti, vaikai pradėjo verkti, cypti, išsigando. D. K. ar A. prilindo prie vaikelio, ar paglostyti norėjo ar ką, tiksliai neatsimena, tačiau G.i tai sukėlė nerimą ir vaikus išgąsdino. Nurodė, kad kaltinamasis norėjo susitarti, norėjo sumokėti pinigų, kad tą bylą nutrauktų. Kaltinamasis norėjo susitarti per ją, tačiau ji kaltinamajam pasakė, kad jis pats lai važiuoja ir aiškinasi, tai ne jos reikalai, bet jis nevažiavo. Tarp jos ir U. nebuvo pokalbio apie tai, kad G. turėtų pakeisti parodymus, kad kalbėtų netiesą policijai ar pan. Nurodė, kad įvykio dieną, kai buvo padegimas, iš ryto telefonu su kaltinamuoju kalbėjo, kuomet jis liepė jai neiti į gimtadienį, o dėl kažkokio atsiskaitymo su G., kad ji norinti kažkokių pinigų, kažkokios konkrečios sumos, tokio pokalbio telefonu su kaltinamuoju iš viso nebuvo. Tokio pokalbio nebuvo, nes G. jo iš viso jokių pinigų neprašė. Jeigu ji telefonu kalbėdavo su G., tai kaltinamasis prašydavo duoti telefoną ir jam pakalbėti su G.. G. pati nėra jam nei karto skambinusi iš savo numerio, jie kalbėdavo tik per jos telefoną. Tą dieną jie per jos telefoną nekalbėjo. Iš G. ji M. U. skambino tik vakare, norėjo patikrinti ar jie uždaryti. O dieną prieš jiems dar atvažiuojant iš G. jie neskambino.

Liudytojas S. S., parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, nepiktuoju. Nukentėjusi jo sesuo. Nurodė, kad spalio 5 d. ruošėsi sesers dukters gimtadieniui. Visiems svečiams susirinkus, atvažiavo M. U. su jam nepažįstamu vyriškiu ir moterimi. Jis vairavo „Audi“ markės automobilį, kurio valstybinių numerių tikrai nepamena, tik skaičiai, jeigu dabar neklysta, buvo 544. Kaltinamasis nesibeldęs įėjo į jų namus, pirmi jo ištarti žodžiai jo sesei buvo: „Neieškok galų“. Mano sesuo atsakė: „Kokių galų?“, o po to jie tiesiog kalbėjosi, kalbėjosi pakeltu tonu. Nurodė, kad jis pats suprato kaltinamojo pasakytus sesei žodžius: „Neieškok galų“, kad jis tokiu būdu gal bando, jog būtų nutraukta byla, gal bando išgąsdinti. Jis tai suprato kaip poveikio darymą seseriai. Nurodė, kad jis pats sėdėjo kambaryje su V. R.. Po to į kambarį įėjo M., ta nepažįstama moteriškė ir įėjo tas nepažįstamas vaikinas, jie tikrai buvo išgėrę. M. U. įėjęs į didįjį kambarį elgėsi agresyviai, rėkavo, dar truputį pašaukė, tada išsigando mažiausias vaikas N., o po to jie išvažiavo, matė, kad nuvažiavo link „(duomenys neskelbtini)“, į dešinę pusę pasukę iš jų keliuko. Maždaug po pusvalandžio, gal truputį vėliau, įėjęs į vonios kambarį pas ten buvusią seserį G., jie prisidegė po cigaretę parūkyti. G. buvo atsisukusi į jį, o po to nusisukusi į langą pasakė: „Žiūrėk, čiurkšlė“. Po to kažkas žybtelėjo ir užsidegė langas. Už lango buvo juodas vyro siluetas, apie 160–170 cm ūgio, tikrai lieknas. Tada jie įbėgę į kambarį pasakė, kad „degame“, visi kartu su vaikais išėjo į lauką. Sesuo paėmusi vonelę su vandeniu, pylė vandenį ir bandė užgesinti degantį langą. Buvo iškviesta policija, atvažiavo ir gaisrinė. Nurodė, kad jis pats matė tik vyrišką siluetą, o G., kiek pamena, matė, kad tas vyras buvo su gobtuvu. Nepamena, ar G. įvardijo asmenį, kuris uždegė langą. Nurodė, kad jis suprato, kad padegė M., nes kai jis pirmą kartą buvo atvažiavęs, jis buvo juodai apsirengęs, jis nėra labai stambus, nėra labai aukštas, iki 170 cm ūgio, tikrai liekno sudėjimo ir buvo apsirengęs juodu džemperiu su gobtuvu. Nurodė, kad tą dieną namuose buvo nepilnamečiai vaikai -N., D., A., U. R. ir jis tuo metu buvo nepilnametis. Taip pat buvo suaugę asmenys, tai V. R., G. ir A.. Nurodė, kad jis pats pagal rūbus ir siluetą matė žmogų panašų į M. U., o ar įvardijo G., kad tai M. U., nepamena. Nurodė, kad tuo metu kai prasidėjo gaisras, jie visi buvo išsigandę, pasimetę. Visi vaikai buvo aprengti, išvesti į lauką, vaikai buvo tikrai išsigandę. Nurodė, kad vonios kambaryje buvo dieninės ir naktinės užuolaidos. Naktinės užuolaidos buvo atitrauktos, dieninės buvo užtrauktos, bet per dienines užuolaidas viskas kiaurai matosi. Nurodė, kad jis vonios kambaryje stovėjo atsisukęs į langą, ir sesuo buvo atsisukusi į langą, nes jis ką tik buvo įėjęs į vonios kambarį.

Iš byloje esančio pranešimo į BPC 2019-10-05, 14.50 val. (2 t., b. l. 1-5 ) matyti, kad privatus fizinis asmuo pranešė, jog (duomenys neskelbtini) a. 9, dega langas, sužeistų nėra, turi įtariamuosius, kas padegė. Atvykus pareigūnams priimtas G. G. pareiškimas, kuriame ji iš karto pareigūnams nurodė, kad 2019-10-05, 14,45 val. būdama (duomenys neskelbtini) a. 9- 3 buto, vonioje pamatė, kaip M. U. lieja skystį ant lango ir jį žiebtuvėliu padegęs pasišalina. Namuose tuo metu buvo 4 mažamečiai vaikai, vienas nepilnametis ir 3 suaugę asmenys.

Iš byloje esančio 2019-10-05 protokolo- pareiškimo (2 t., b. l. 9 -10) matyti, kad G. G. pranešė, kad 2019-10-05, 14 val. 45 min. jai būnant (duomenys neskelbtini) a. 9- 3 buto, vonioje pamatė kaip M. U. lieja skystį ant lango ir priėjęs prie lango kaire ranką uždega žiebtuvėlį ir padega langą. Padegęs pasišalina išbėgdamas pro vartelius. Pradėjus degti langui, ji pati užgesino jį vandeniu ir kvietė pagalbą Nr. 112. Tuo metu namuose buvo keturi mažamečiai vaikai, vienas nepilnametis, trys suaugę asmenys, kurie išsigando, todėl prašo M. U. už tokius veiksmus, dėl kurių jo manymu galėjo žūti žmonės, nubausti.

Iš byloje esančio 2019-10-05 įvykio vietos apžiūros protokolo ( 2 t., b. l. 12-20 ) matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) aikštėje 9-3. Į kiemą patenkama pro vartelius, namas medinis, į namą patekus jaučiamas kvapas, panašus į benzino. Namo pietinė siena aptinkuota, 90 cm aukštyje yra langas mediniu rėmu, lango medinis rėmas yra apdegęs, apdegę, aprūkę, suaižėję stiklai, siena virš lango ir po juo, pajuodusi, vonios kambaryje jaučiamas stiprus benzino kvapas. Apžiūros metu paimta apdegusi medinė lango rėmo dalis, grunto pavyzdys turintis specifinį kvapą.

Iš byloje esančios priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktos medžiagos ( 2 t., b. l. 24-29 ), matyti, kad atlikus neatidėliotiną informacijos patikrinimą dėl gaisro, nustatyta gaisro kilimo priežastis- įneštas atviras pašalinis ugnies šaltinis.

Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-11-08 specialisto išvados Nr. 11-2029(19) (2 t., b. l. 34-37 ) matyti, kad ant tirti pateikto apdegusio medinio pagaliuko ir tirti pateiktame grunto pavyzdyje yra ypač degaus skysčio - benzino - pėdsakų. Ant tirti pateiktų įtariamųjų drabužių ir avalynės, tame tarpe ir M. U. – degių skysčių pėdsakų, nėra. 2020-01-30 daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti; apdegęs medinis pagaliukas ir grunto pavyzdys perduoti saugojimui į Kauno a. VPK , Aptarnavimo skyriaus, turto valdymo poskyrį ( 2 t., b. l. 38, 39, 40).

Iš byloje esančio 2019-10-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti ( 2 t., b. l. 45-46), kad UAB „Kėdainių granitas“ pateikė skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu filmuojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., Kėdainių m, nuo 13.00 val., iki 15.00 val.

Iš byloje esančio 2020-01-30 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta pateikta skaitmeninė laikmena ir atlikus įrašų analizę nustatyta ( 2 t., b. l. 47-49, 50, 52-67 ) kad 2019-10-05 laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) aikštės pravažiuoja automobilis „Audi“ markės, mėlynos spalvos, valstybinių numerių neįmanoma įžiūrėti ir nustatyta, kadangi objektas nufilmuotas iš didelio atstumo, nepalankaus stebėjimo rakurso, judantis įvairiu greičiu. Automobilio galiniai stiklai tamsinti, ant automobilio galinio kairiojo kampo yra priklijuota nežinomo turinio etiketė panaši į „klevo lapą“, automobilio ratlankiai iš lengvojo metalo lydinio, forma panaši į penkių spindulių žvaigždę. Minėtas, vaizdo įraše fiksuotas, automobilis pagal savo išorinius požymius atitinka nukentėjusiosios, liudytojų nurodytam automobiliui, kuriuo įvykio metu važinėjo M. U.. Įrašas peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu iš kurio matyti, kad 2019-10-05, 14:14:10 val. (duomenys neskelbtini) nuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ link (duomenys neskelbtini) a. atvažiuoja automobilis „Audi“ markės, mėlynos spalvos, galiniai langai tamsinti, ant automobilio galinio kairiojo kampo yra priklijuota nežinomo turinio etiketė panaši į „klevo lapą“, 14:21:02 val. minėtas automobilis grįžta atgal; 14:38:56 minėtas automobilis atvažiuoja palei turgų link (duomenys neskelbtini) a., 14.52.31 val. grįžta link UAB „(duomenys neskelbtini) “ .

Iš byloje esančio 2019-10-05 apžiūros protokolo ir 2019-10-15 daiktų apžiūros protokolų ( 2 t., b. l. 130-136, 137-143 ), matyti, kad apžiūrėtas Kėdainiuose prie (duomenys neskelbtini) 30 namo, aikštelėje stovintis automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra sedanas, tamsiai mėlynos spalvos, lengvojo metalo lydinio ratlankių, ant galinio bagažo dangčio užklijuotu „klevo lapu“, galiniais tamsintais stiklais. Nustatyta, kad šiuo automobiliu įvykio dieną važinėjo M. U.. Apžiūros metu fiksuoti automobilio išoriniai požymiai atitinka skaitmeninėje laikmenoje fiksuotus automobilio, važiavusio netoli įvykio vietos 2019-10-05 nuo 14:14:10 val. iki 14:52:31 val., požymius.

Iš byloje esančio M. U. vairuotojo pažymėjimo kopijos (1 t., b. l. 54) matyti, kad M. U. vairuotojo pažymėjimas yra išduotas 2019-07-31. Jis neturintis 2 metų vairuotojo stažo.

Iš byloje esančios 2020-02-19 atlikus mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ abonento Nr. 865341118, kuriuo naudojasi kaltinamasis M. U. skambučių išklotinės (2 t., b. l. 68-79 ) analizės matyti, kad 2019-10-05 įvykio metu naudojamas telefono Nr. 865341118 veikė Kėdainių mieste. Laikotarpiu nuo 13:44:00 val. iki 13:54:43 val., veikė (duomenys neskelbtini) 48, nuo 13:54:44 val. iki 14:15:33 val. veikė (duomenys neskelbtini) g. 36, nuo 14:16:03 val. iki 14:21:17 val. (duomenys neskelbtini) g. 97, nuo 14:22:01 val. iki 14:43:21 val., (duomenys neskelbtini) g. 36, ir 14:54:45 val. (duomenys neskelbtini) 48, prieigose.

Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis siekdamas paveikti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-42592-19, 2019-09-13 apklaustą liudytoją G. G. dėl 2019-09-11 eismo įvykio metu sužaloto jos sūnaus D. G., kad ji neturėtų dėl įvykio jokių pretenzijų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019-10-05, apie 14 val. 15 min., A. Č. priklausančiu automobiliu „Audi A4“,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykęs į kiemą prie G. G. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, įėjęs į butą, grasinančiu balsu G. G. liepė „neieškoti jokių galų dėl avarijos“, dėl to, ji išsigando.

Teisiamojo posėdžio metu išanalizavus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis nurodytu laiku buvo atvykęs pas nukentėjusią į namus su K. M. ir A. Č., bei pasakė jai „neieškok galų“ Pats kaltinamasis neigia tai sakęs, nurodė, kad jis teiravosi, kokių pinigų ji nori, bei G. G. paprašius išeiti, jie išėjo, jų niekas nevijo.

BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Taigi ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą vykdant teisingumą.

BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015). BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiam asmeniui ar kitiems asmenims, elgiasi neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą, kartu numato, kad siekiama melaginga informacija, jeigu ji būtų pripažinta byloje įrodymais, gali nulemti jam palankaus sprendimo priėmimą.

Inkriminuojant kaltinamajam nusikalstamą veiką pagal BK 233 str. 1 d. kaltinime nėra nurodyta, kad kaltinamasis siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, kad ši ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus.

Be to, teismo nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų apie minėtos frazės – „neieškok galų“ pasakytų kaltinamojo nukentėjusiai G. G. kontekstą, kad būtų galima laikyti, kad nukentėjusi buvo verčiama keisti parodymus ar bijoti, kad nepatenkinus reikalavimų atsiras tam tikros pasekmės. Pati nukentėjusi nurodė, kad ji nesuprato ko siekė kaltinamasis. Ji neklausė kaltinamojo apie ką jis čia kalba, ko jis nori, ji jam pasakė eiti lauk iš jos namų. Nurodė, kad su M. U. jokios kalbos apie pinigus nebuvo, ji niekada jo neprašė pinigų. Ji jam tik buvo sakiusi, kad jeigu darys susitaikymą, ir jeigu D. G. nereikės operacijos, tai kaltinamasis galės duoti tiek vaikui, kiek pats panorės. Taigi nukentėjusi nesuprato ar ji buvo verčiama keisti parodymus, ar kaltinamasis nori susitaikyti. Gi teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. G. parodė, kad jam nukentėjusi sakė, jog atvykęs kaltinamasis priėjęs prie jos jai į ausį, ar tyliai, tiksliai nežino, pasakė, jog ji „neieškotų galų dėl tos avarijos“. Parodė, kad jis taip pat gavo telefonu iš kaltinamojo žinutę, kurioje jis rašė, ką jie (nukentėję) nusprendė, ką galvoja. Jam atrašė, kad jie turi advokatę, jeigu nori gali pats į ją kreiptis, o jeigu ne, tai kreiptis per savo advokatę į jų advokatę, tada žiūrės, kažką spręs. Kiek suprato, kaltinamasis norėjo kaip ir susitaikyti, taip suprato jo tą žinutę.

BK 233 str. kriminalizuoto poveikio esmė yra ne būdai, kuriais veikiamas atitinkamas proceso dalyvis, bet šio poveikio tikslas – kad šis asmuo proceso metu duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, taip apsunkintų tiesos nustatymą (kasacinė nutartis 2K-102/2010). Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Pažymėtina, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas, jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką ( BK 233 str. 1 d. ), todėl nesant jo veikoje nusikalstamos veikos numatytos BK 233 str. 1 d. požymių, jis išteisintinas ( BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 187 str. 2 d. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad jis nusikaltimo nepadarė, nukentėjusi jį apkalba, nurodė, kad nusikaltimas yra imituotas, kad apkaltinti jį.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodo, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymas gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, nurodydamas, jog nukentėjusi jį apkalba. Teismas kaltinamojo duotus parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamojo iškelta ši gynybos versija, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visetu.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais: nukentėjusios G. G. parodymais kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad matė prie uždegamo lango pusę žmogaus veido, nes jis buvo su kapišonu, tai buvo M. U.. Netikėti nukentėjusios parodymais teismas neturi pagrindo. Jos parodymai detalūs, išsamūs, nuoseklūs, nekeliantys jokių abejonių. Nukentėjusi skambindama į BPC 2019-10-05, 14.50 val. (2 t., b. l. 1-5 ) pranešė, kad (duomenys neskelbtini) a. 9, dega langas, sužeistų nėra, turi įtariamuosius, kas padegė. Atvykus pareigūnams priimtas G. G. pareiškimas, kuriame ji iš karto pareigūnams nurodė, kad 2019-10-05, 14,45 val. būdama (duomenys neskelbtini) aiškės 9- 3 buto, vonioje pamatė, kaip M. U. lieja skystį ant lango ir jį žiebtuvėliu padegęs pasišalina. Namuose tuo metu buvo 4 mažamečiai vaikai, vienas nepilnametis ir 3 suaugę asmenys. Nukentėjusi pateikdama Kauno a. VPK Kėdainių r. PK 2019-10-05 protokolą- pareiškimą (2 t., b. l. 9 -10) nurodė, kad 2019-10-05, 14.45 val. jai būnant (duomenys neskelbtini) aiškės 9- 3 buto, vonioje pamatė, kaip M. U. lieja skystį ant lango ir priėjęs prie lango kaire ranką uždega žiebtuvėlį ir padega langą. Padegęs pasišalina išbėgdamas pro vartelius. Nukentėjusios nurodytas aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai: liudytojas Š. G. parodė, kad jam žmona pasakė, kad tuo metu kai buvo padegtas langas, ji su broliu buvo vonios kambaryje, ji plovė vonioje indus, o brolis stovėjo vonios kambaryje ir rūkė. Žmona sakė, kad tas asmuo buvo su kapišonu ir matė pusę jo veido, matė kad tai buvo kaltinamasis, jį atpažino; liudytoja U. R. patvirtino, kad jai parėjus su A. iš parduotuvės, po pusvalandžio G. nuėjo į vonios kambarį plauti indų, o ji tuo metu buvo virtuvėje. Jai tik užėjus į vonios kambarį ji iš karto išbėgo šaukdama, kad dega vonios langas, liepė išvesti skubiai vaikus į lauką. Ji iš karto su vaikais išbėgo į kiemą ir pamatė degantį langą, jos vyras ir pati G. tuo metu skambino Nr. 112. Jiems būnant kieme ji matė kaip jos vyras su G. vandeniu užgesino liepsną. Nurodė, kad įvykio metu ji buvo nėščia, išsigando, kad galėjo kažkas atsitikti laukiamam kūdikiui. Nurodė, kad G. įtarė, kad padegė M.; liudytojo V. R. parodymais, kuris patvirtino, kad neužilgo, išvykus kaltinamajam su draugais iš nukentėjusios namų, apie 14.40-14.45 val., jis buvo kambaryje, o G. su S. nuėjo į vonios kambarį plauti indų ir staiga atbėgusi G. į kambarį liepė su vaikais bėgti iš namo, surinkti visus dokumentus, sakė dega vonios kambario langas. Jis išbėgo į kiemą ir pamatė degantį vonios kambario langą ir tuomet parbėgęs į namo vidų iš karto skambino trumpuoju pagalbos telefonu Nr. 112, iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą o moterys su vaikais išbėgo į lauką. Nurodė, kad jis pats asmeniškai nematė kas padegė vonios kambario langą. Nurodė, kad tiksliai neatsimena, daug laiko praėjo, ar G. sakė, kad matė kas padegė langą. G. sakė, kad matė žmogų su juoda striuke, o kas tas žmogus su juoda striuke, ji tikrai neįvardijo; liudytojos A. G. parodymais, kuri patvirtino, kad su kaltinamuoju draugavo kurį laiką, nepiktuoju, kad 2019-10-05 ji buvo pas nukentėjusią, ji su U. R. grįžo iš parduotuvės, sutiko iš nukentėjusios namų kiemo išvažiuojant kaltinamąjį su draugais. Gal po pusvalandžio, valandos bėgyje, G. su S. nuėjo į vonią parūkyti. Tuo metu ji virtuvėje darė valgyti, G. atbėgusi liepė susirinkti vaikus, pasakė, kad degame. Jie visi išbėgo į lauką, pamatė degantį langą ir G. visa perbalusi pasakė, kad M. U. mus uždegė. Nurodė, kad tuo metu name buvo S., U. ir V. R., ji, jos dukra E. G., D. G., A. G., N. G. ir nukentėjusi. U. R. tuo metu laukėsi, buvo nėščia. Nurodė, kad nukentėjusi iš karto pasakė, kad padegė M. U., dar sakė, kad jis užpylė ant vonios lango čiurkšlę kažkokio skysčio ir uždegė žiebtuvėliu. Vonios langas buvo vienintelis langas ne plastikinis, o medinis; liudytojo S. S. parodymais, kuris parodė, kad išvažiavus kaltinamajam su draugais iš nukentėjusios namų, maždaug po pusvalandžio, gal truputį vėliau, įėjęs į vonios kambarį pas ten buvusią seserį G., jie rūkė. G. buvo atsisukusi į jį, o po to nusisukusi į langą pasakė: „Žiūrėk, čiurkšlė“. Po to kažkas žybtelėjo ir užsidegė langas. Už lango buvo juodas vyro siluetas, apie 160–170 cm ūgio, tikrai lieknas. Tada jie įbėgę į kambarį pasakė, kad degame, visi kartu su vaikais išėjo į lauką. Sesuo paėmusi vonelę su vandeniu, pylė vandenį ir bandė užgesinti degantį langą. Buvo iškviesta policija, atvažiavo ir gaisrinė. Nurodė, kad jis pats matė tik vyrišką siluetą, o G., kiek pamena, matė, kad tas vyras buvo su gobtuvu. Nepamena, ar G. įvardijo asmenį, kuris uždegė langą. Nurodė, kad jis suprato, kad padegė M., nes kai jis pirmą kartą buvo atvažiavęs, jis buvo juodai apsirengęs, jis nėra labai stambus, nėra labai aukštas, iki 170 cm ūgio, tikrai liekno sudėjimo ir buvo apsirengęs juodu džemperiu su gobtuvu. Nurodė, kad tą dieną namuose buvo nepilnamečiai N., D., A., U. R. ir jis tuo metu buvo nepilnamečiai. Taip pat buvo suaugę asmenys, tai V. R., G. ir A.. Nurodė, kad jis pats pagal rūbus ir siluetą matė žmogų panašų į M. U.. Nurodė, kad tuo metu kai prasidėjo gaisras, jie visi buvo išsigandę, pasimetę. Visi vaikai buvo aprengti, išvesti į lauką, vaikai buvo tikrai išsigandę; liudytojos D. K. parodymais, kuri patvirtino, kad nukentėjusiai nuomojo būstą (duomenys neskelbtini) , Kėdainių m., 2019-10-05 buvo padegtas vonios langas, nuo gaisro buvo aprūkęs langas, namo siena, apdegęs medinis lango rėmas, suskilęs nuo karščio lango stiklas. Nurodė, kad nuomininkė sakė, kad padegė juos lyg dėl vaiko. Nurodė, kad nuomininkė viską sutvarkė, ji civ. ieškinio nereiškia. Minėtų liudytojų parodymai detalūs, išsamūs, nuoseklūs, nekeliantys jokių abejonių. Gi liudytojai K. M., A. Č., patvirtino, kad minėtą dieną A. Č. priklausančiu automobiliu, kurį vairavo kaltinamasis, jam buvo laikinai paskolinęs automobilį „Audi“, buvo nuvykę pas nukentėjusią į namus, po to grįžo automobiliu pas draugą į (duomenys neskelbtini), kur visi girtavo, todėl neįsidėmėjo ar M. U. buvo kur išvažiavęs; liudytojas E. M. parodė, kad nepamena, ar M. U. buvo kur išvažiavęs begeriant alkoholį, nes jo šlubuoja atimtis; teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas R. N. patvirtino, kad nuvykus į įvykio vietą buvo rastas apdegęs lango rėmas, aprūkusi siena ir jautėsi specifinis skysčio kvapas, lyg benzino, bet tiksliai negali pasakyti. Nurodė, kad kaip atvyko į įvykio vietą ugnis buvo jau užgesinta. Apie įvykį buvo kalbėta su nukentėjusiąja, kuri sakė, kad matė asmenį kažką pilant ir nubėgant. Buvo padegta vonios patalpa, buvo iš lauko apdegęs lango rėmas, po juo ir virš jo aprūkusi siena, ir tas kvapas jautėsi toje pačioje vietoje. Jeigu laiku nebūtų pastebėta, tai, mano, buvo tikimybė gaisrui išplisti tiek medinio pastato konstrukcijoms, tiek į stogą, tiek į pastato vidų. Nurodė, kad ant žmogaus, kuris dega žiebtuvėliu, gali ir nelikti pėdsakų, nes benzinas yra stipriai garuojantis skystis, ir užsidega ne pats benzinas, bet jo garai. Faktiškai tam, kuris pila ant sienos, pėdsakų ant jo rūbų, rankų gali ir visiškai nelikti, jeigu žmogus tai ruošiasi tikrai daryti. Tai priklauso iš kokio indo pila, kaip pila, kokiu kampu pila ir pan. Tai turi įtakos ir apranga, pirštines gali numesti nusiėmęs. Nukentėjusios, liudytojų, specialisto nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę išanalizuotą nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą; Iš byloje esančios priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktos medžiagos ( 2 t., b. l. 24-29 ), matyti, kad atlikus neatidėliotiną informacijos patikrinimą dėl gaisro, nustatyta gaisro kilimo priežastis- įneštas atviras pašalinis ugnies šaltinis; iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-11-08 specialisto išvados Nr. 11-2029(19) (2 t., b. l. 34-37 ) matyti, kad ant tirti pateikto apdegusio medinio pagaliuko ir tirti pateiktame grunto pavyzdyje yra ypač degaus skysčio -benzino - pėdsakų. Ant tirti pateiktų įtariamųjų drabužių ir avalynės, tame tarpe ir M. U. – degių skysčių pėdsakų, nėra; iš 2020-01-30 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta pateikta skaitmeninė laikmena ir atlikus įrašų analizę nustatyta ( 2 t., b. l. 47-49, 50, 52-67 ) kad 2019-10-05 laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) aikštės pravažiuoja automobilis „Audi“ markės, mėlynos spalvos, valstybinių numerių neįmanoma įžiūrėti ir nustatyta, kadangi objektas nufilmuotas iš didelio atstumo, nepalankaus stebėjimo rakurso, judantis įvairiu greičiu. Automobilio galiniai stiklai tamsinti, ant automobilio galinio kairiojo kampo yra priklijuota nežinomo turinio etiketė panaši į „klevo lapą‘, automobilio ratlankiai iš lengvojo metalo lydinio, forma panaši į penkių spindulių žvaigždę. Minėtas, vaizdo įraše fiksuota automobilis pagal savo išorinius požymius atitinka nukentėjusiosios, liudytojų nurodytam automobiliui, kuriuo įvykio metu važinėjo M. U.. Įrašas peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu iš kurio matyti, kad 2019-10-05, 14:14:10 val. (duomenys neskelbtini) nuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ link (duomenys neskelbtini) a. atvažiuoja automobilis „Audi“ markės, mėlynos spalvos, galiniai langai tamsinti, ant automobilio galinio kairiojo kampo yra priklijuota nežinomo turinio etiketė panaši į „klevo lapą“, 14:21:02 val. minėtas automobilis grįžta atgal; 14:38:56 minėtas automobilis atvažiuoja palei turgų link (duomenys neskelbtini) a. 14.52.31 val. grįžta link UAB „(duomenys neskelbtini) “ ; iš byloje esančios 2020-02-19 atlikus mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ abonento Nr. 865341118, kuriuo naudojasi kaltinamasis M. U. skambučių išklotinės (2 t., b. l. 68-79 ) analizės matyti, kad įvykio metu kaltinamojo naudojamas telefono Nr. 865341118 veikė Kėdainių mieste. Laikotarpiu nuo 13:44:00 val. iki 13:54:43 val., veikė (duomenys neskelbtini) 48, nuo 13:54:44 val. iki 14:15:33 val. veikė (duomenys neskelbtini), nuo 14:16:03 val. iki 14:21:17 val. (duomenys neskelbtini), nuo 14:22:01 val. iki 14:43:21 val., (duomenys neskelbtini) g. 36, ir 14:54:45 val. (duomenys neskelbtini) 48, prieigose ( t. y. netoli nukentėjusios namų); 2019-10-05 apžiūros protokolo ir 2019-10-15 daiktų apžiūros protokolų ( 2 t., b. l. 130-136, 137-143 ), matyti, kad apžiūrėtas Kėdainiuose prie (duomenys neskelbtini) 30 namo, aikštelėje stovintis automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra sedanas, tamsiai mėlynos spalvos, lengvojo metalo lydinio ratlankių, ant galinio bagažo dangčio užklijuotu „klevo lapu“, galiniais tamsintais stiklais. Nustatyta, kad šiuo automobiliu įvykio dieną važinėjo M. U.. Apžiūros metu fiksuoti automobilio išoriniai požymiai atitinka skaitmeninėje laikmenoje fiksuotus automobilio, važiavusio netoli įvykio vietos 2019-10-05 nuo 14:14:10 val. iki 14:52:31 val., požymius.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, t. y. 2019-10-05, apie 14 val. 50 min, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs iki G. G. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, kiemo ir priėjęs prie vonios patalpos lango, ypač degiu skysčių-benzinu apipylęs vonios lango rėmą, jį padegė, taip visuotinai pavojingu būdu- padegant, dėl ko, galėjo nukentėti žmonės, sugadino svetimą turtą ir dėl sienos aprūkimo, lango rėmo apdegimo ir aprūkimo, stiklų aprūkimo ir suskilimo padarė 74,82 eurų turtinę žalą, jo veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 187 str. 2 d., nes teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad turtas kurį nuomojo nukentėjusi (po įvykio jį atstatė) buvo sugadintas visuotinai pavojingu būdu – t. y. jį padegant. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad buvo padegta nukentėjusios gyvenamoji vieta, vonios patalpa, tuo metu gyvenamojoje patalpoje buvo nepilnamečių, mažamečių vaikų ir suaugusių. Nors padaryta turtinė žala sudaro 74, 82 Eur, tačiau turto vertė neturi reikšmės veikos vertinimui, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje lemia kvalifikuojančio požymio- turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu konstatavimas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017 išaiškinta, kad civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai – faktinis ir juridinis. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu. Faktinis pagrindas reiškia, kad byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Toks pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančias nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016).

CK 6.249 str. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.281 str. numato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti jį natūra arba visiškai padarytus nuostolius.

Nukentėjusi G. G. pareiškė civ. ieškinį dėl 74.82 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei dėl 300 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (už advokato pagalbą (5 t., b. l.21-24); pateiktą minėtą civ. ieškinį nukentėjusi ir jos atstovė adv. Rima Šmigelskytė palaikė teisiamojo posėdžio metu, prašė priteisti iš kaltinamojo.

Pateiktas civ. ieškinys dėl 74,82 Eur turtinės žalos atlyginimo ( už išdažytą nuomojamojo būsto sieną – pirko dažus kainavo 46,28 Eur, dažymo įrankiai, dažymo juosta, hermetikas ir pan. kainavo 28,54 Eur, (9.24 ir 8,82), o lango stiklas - 9,78 Eur) yra pagrįstas, įrodytas byloje išanalizuotais įrodymais – pateikti kvitai (5 t., b. l. 25,26,27), todėl tenkintinas visiškai, priteitinas iš kaltinamojo nukentėjusios naudai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusi G. G. pareiškė civ. ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą nukentėjusi motyvuoja tuo, kad ji išsigando, tiek matant kaip ant lango rėmo pilamas degus skystis ir padegamas lango rėmas, baiminosi dėl namuose esančių mažamečių vaikų, sukeltų nepatogumų dėl būsto remonto (5 t., b. l. 21-24); teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo lankėsi pas psichologą, kuris išrašė raminamuosius vaistus, kad galėtų saugiai jaustis tiek dieną, tiek naktį.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamiesiems. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo tyčinę kaltę, kuri pasireiškė - turto sugadinimu 74.82 Eur vertės visuotinai pavojingu būdu, dėl ko galėjo nukentėti žmonės - padegimu. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir t. t. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į padarytos turtinės žalos dydį -74,82 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusi patyrė išgąstį, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, dėl namuose buvusių ir mažamečių ir nepilnamečių vaikų, bei kitų suaugusių, kaip nurodė ji pati lankėsi pas psichologą, vartojo raminamuosius vaistus, turėjo nepatogumų, turėjo atstatyti nuomojamo būsto sugadinimus. Atsižvelgiama į nukentėjusiai padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę, į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba ( 5 t., b. l. 80), turtinė padėtis sunki, atsižvelgiama į tai, kad įrodinėdama neturtinės žalos dydį nukentėjusi jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos dydžio teismui nepateikė. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, vadovaujantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra nustatomas - 800 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiai, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidų, 300,00 Eur, (trys šimtai eurų) nukentėjusios G. G. naudai, už nukentėjusiai suteiktas advokato paslaugas kuris dalyvavo byloje, apmokėti ( pinigų priėmimo kvitas 5 t., b. l. 28 );

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką numatytą BK 187 str. 2 d. kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo veikos padarymui, bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą (nustatyta liudytojų, nukentėjusios G. G. parodymais), kad kaltinamasis 2019-10-05, apie 14.15 val. su A. Č. ir K. M. atvykę pas nukentėjusią į namus jau buvo apsvaigę nuo alkoholio, 2019-10-05, 16.04 val. M. U. buvo nustatyta 2 prom. girtumas (3 t., b. l.34), todėl teismas daro išvadą, kad BK 60 str. nurodyta sunkinanti aplinkybė yra byloje nustatyta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal BK 281 str. 1 d. – neatsargus, pagal BK 187 str. 2 d. – apysunkis, sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis teisiamas 7 kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, išvadų iš teistumo nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdą, jo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (4t., b. l. 148-150 ); nedirba (5 t. b. l. 80); kaltinamasis pagal SODROS duomenis dirbo nuo 2018-01-30 iki 2020-06-08 UAB „ Rivona“; darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 159); jis nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC psichikos priežiūros grupėje, bei priklausomybės ligų priežiūros grupėje (4 t., b. l. 154).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytus nusikaltimus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam už šių nusikaltimų padarymą tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmes, pagal BK 281 str. 1 d. mažesnę nei sankcijos vidurkis, pagal BK 187 str. 2 d. artimą sankcijos vidurkiui. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis teistas 6 kartus, nedirba, išvadų nedaro, teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino padaręs nusikaltimus, kritiškai savo elgesio nevertina, teismą klaidino. Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje:

Apdegusi medinė lango rėmo dalis, grunto pavyzdys, priduoti saugoti į Kauno a. VPK Aptarnavimo skyrių, Turto valdymo poskyrį (2 t., b. l. 38, 39, 40), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

Kaltinamojo rūbai: sportinės kelnės, sportinis bliuzonas, sportinė palaidinė, 1 pora sportinių batelių – priduoti saugoti į Kauno a. VPK Aptarnavimo skyrių, Turto valdymo poskyrį (4 t., b. l. 44,45,46), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam ar jo šeimos nariams, o juos atsisakius paimti, sunaikintini.

CD laikmenos esančios byloje (1 t., b. l. 40, 61, 68, 116, 151,2 t., b. l. 50, 82, 87,177), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti byloje.

Automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas pakvitavimu kaltinamajam M. U. iki atskiro nurodymo (1 t., b. l. 44-48, 55), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas M. U..

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 103str.105str.1d. 2d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos 25,20 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str. 302-303 str, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p. )

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 281str.1 d. ir BK 187 str. 2 d. ir nubausti jį :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti dviejų (2) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. U. faktinio sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-10-05, 15.35 val. iki 2019-10-07, 13.52 val. ( LR BK 65 str. ).

Sutinkamai su BK 67 str. 3 d. BK 68 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. U. naudotis specialia teise - atimti teisę vairuoti transporto priemonę vieniems (1) metams šešiems (6) mėnesiams. Poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje:

Apdegusią medinę lango rėmo dalį, grunto pavyzdį, perduotus saugoti į Kauno a. VPK Aptarnavimo skyrių, Turto valdymo poskyrį (2 t., b. l. 38, 39, 40), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kaltinamojo rūbus: sportines kelnes, sportinį bliuzoną, sportinę palaidinę, 1 porą sportinių batelių – perduotus saugoti į Kauno a. VPK Aptarnavimo skyrių, Turto valdymo poskyrį (4 t., b. l. 44,45,46), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam ar jo šeimos nariams, o juos atsisakius paimti, sunaikinti.

CD laikmenas esančias byloje (1 t., b. l. 40, 61, 68, 116, 151, 2 t., b. l. 50, 82, 87,177), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą pakvitavimu kaltinamajam M. U. iki atskiro nurodymo, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. U..

Nukentėjusio D. G. gim. 2011-02-15, atstovės pagal įstatymą G. G. civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. D. G. gim. (duomenys neskelbtini) priteisti - 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš civ. atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusio D. G. pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymą G. G..

Civ. ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti visiškai, priteisti iš civ. atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“ turtinės žalos atlyginimo 158,77 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 77ct), turtinės žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos prie SAM, naudai.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusios G. G. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai priteisti iš nuteistojo M. U. -74,82 Eur (septyniasdešimt keturis eurus, 82 ct.) nukentėjusios G. G. naudai.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusios G. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo M. U. – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios G. G. naudai, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. U. proceso išlaidas ( už advokato pagalbą nukentėjusiems) – 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusios G. G. naudai.

Priteisti iš nuteistojo M. U. proceso išlaidos 25,20 Eur (pašto išlaidos), valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.