- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-598-236/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-876-538/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kretingos vandenys“, prašydamas pripažinti, kad supaprastinto riboto konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kretingos rajone (Jokūbave ir Grūšlaukėje)“ (pirkimo Nr. 157481), paskelbto CVP IS 2014 m. lapkričio 12 d., sąlygų 4.2.6 p. reikalavimo dalis, kad dalyviai turi pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teritorinės Valstybinės mokesčių inspekcijos ar valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, 4.3 p., 5.1.5 p. a) dalis, 5.1.6, 5.3, 6.1, 6.2, 13.4 ir 13.8 punktų reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas UAB „Gensera“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas atsisakė nagrinėti pretenziją formaliu pagrindu. Ieškovas laikė konkursą neteisėtu, kadangi atsakovas toliau vykdydamas konkursą pagal neskaidrias, dviprasmiškas ir pirkimo objekto neatitinkančias sąlygas ribojo tiekėjų konkurenciją, pažeidė viešąjį interesą.
Ieškovas manė, kad turiningieji viešųjų pirkimų aspektai turi viršenybę prieš formaliuosius, todėl pretenzijoje keliant reikalavimus, susijusius su minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais tiekėjams bei kitomis svarbiomis procedūromis nuo kurių, iš esmės, priklauso pirkimo objektą atitinkančio tiekėjo parinkimas ir pirkimo tikslų pasiekimas, perkančioji organizacija tokia pretenziją privalėjo išnagrinėti.
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Gensera“ teigimu, atsakovas UAB „Kretingos vandenys“, atsisakęs nagrinėti ieškovo pretenzijas, iš esmės nustatė, kad bet kuri perkančioji organizacija gali atmesti tiekėjų pretenzijas dėl konkurso sąlygų neteisėtumo vien formaliu pagrindu, nepaisant to, jog pretenzijos reikalavimai ir motyvai iš tiesų būtų pagrįsti, teisėti ir užtikrinantys VPĮ nurodytų principų laikymąsi ir pagal tokias patikslintas sąlygas (jei jos būtų patikslintos) įvykdytu pirkimu būtų pasiekti pirkimo tikslai.
Ieškovas nurodė, jog konkurso sąlygų 5.1.5 p. a) dalis dėl dalyvio minimalių kvalifikacijos reikalavimų yra neproporcinga pirkimo objektui, dirbtinai ribojanti tiekėjų konkurenciją, pažeidžianti VPĮ įtvirtintus principus, todėl naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.
Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 5.1.6 punktu kėlė nepagrįstą reikalavimą dalyviams būti įvedusiems visas atitinkamos srities kokybės vadybos užtikrinimo priemones, kadangi pagal pirkimo objektą tokios priemonės nebuvo būtinos.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, konkurso sąlygų 5.3 punkte atsakovas nenurodė aiškių, konkrečių pagrindinių darbų, kuriuos privalės atlikti tiekėjas tuo atveju, jei rangos sutarties vykdymui jis numatys pasitelkti subrangovus. Ieškovo teigimu, tokios esminės konkurso sąlygos dviprasmiškumas sudarė sąlygas atsakovui vertinti paraiškas pateikusius tiekėjus nelygiaverčiai, taip pat dirbtinai riboja konkurenciją, kadangi minėta nuostata iš esmės reikalauja, kad visi konkursu perkami darbai yra pagrindiniai darbai, kuriuos privalo atlikti tiekėjas, jei jis numato remtis subrangovų pajėgumais.
Ieškovas taip pat nurodė, kad konkurso sąlygų 6.1 punkto reikalavimas, kad joks konkurso dalyvis negali būti kito dalyvio subrangovu, jeigu jau pateikia paraišką (pasiūlymą) kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris tam pačiam pirkimui, taip pat 6.2 punkte nustatytas subrangovų dalyvavimo keliose paraiškose (pasiūlymuose) neribojimas nepriklausomai nuo atliekamų darbų rūšies sudarė prielaidas tam pačiam subrangovui dalyvauti konkurse su keliais dalyviais teikiant atskirus pasiūlymus, todėl iš esmės sudarė visas sąlygas suinteresuotiems dalyviams susitarti dėl paraiškų pateikimo dokumentų ir paties pasiūlymo (kai bus atrinkti pasiūlymus teiksiantys kandidatai) kainos.
Ieškovo teigimu, konkurso sąlygų 4.2.6 punkto nustatytas reikalavimas dirbtinai sukūrė konkurso dalyviams trukdžius dalyvauti konkurse, didino dalyvių administracinę naštą, mažino viešojo pirkimo konkurso skaidrumą bei galimai sukūrė dirbtinius pagrindus atmesti dalyvio pasiūlymus dėl formalių priežasčių.
Ieškovas konkurso sąlygų 4.3 punkto reikalavimą dėl valstybės institucijų pažymų išdavimo termino laikė neaiškiu, dviprasmišku, todėl neteisėtu ir naikintinu arba tikslintinu.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, konkurso sąlygų 13.4, 13.8. punktai dėl kvalifikacinės atrankos paraiškas pateikusių tiekėjų skaičiaus pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl naikintini kaip neteisėti.
Atsakovas UAB „Kretingos vandenys“ su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad įstatymas įpareigoja perkančiąją organizaciją nagrinėti tiekėjo pateiktas pretenzijas, todėl atsakovas turėjo teisę spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir nagrinėtina iš esmės, taip pat teisę spręsti dėl pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo. Atsakovas laikė, kad jei perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, tai tokie atsakovo veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo terminu atnaujinimo, o tokia situacija patenka į CPK 423³ straipsnio 3 dalies reguliavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, jog pretenzijos pateikimo terminų praleidimas nesuponavo perkančiajai organizacijai teisės nenagrinėti tiekėjo pretenzijos (nors ir pateiktos praleidus terminus). Pažymėjo, kad aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovas negalėjo ir neturėjo galimybės pareikšti perkančiajai organizacijai pretenzijos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytu terminu ieškovas nenurodė pateikdamas pretenzijas, taip pat nenurodė ir teismui.
Atsakovo teigimu, viešojo pirkimo dalyviai viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų terminų. Viešųjų pirkimų dalyviams keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, ieškovas, kaip ūkio subjektas, neabejotinai turintis patirties viešųjų pirkimo dalyvavime, siekdamas laiku pareikšti pretenziją atsakovui ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą turėjo ir galėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis, veikti aktyviau. Atsakovo vertinimu, perkančioji organizacija pagrįstai pripažino, kad ieškovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje numatytą terminą pretenzijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pateikti, todėl pretenzijos palikimas nenagrinėta atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir teismų praktiką bei neprieštaravo turiningajam vertinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Gensera“ ieškinio atsakovui UAB „Kretingos vandenys“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis netenkinti.
Teismas nustatė, kad atsakovas pirkimo sąlygas paskelbė 2014 m. lapkričio 12 d. CVP IS priemonėmis. Teismas sutiko su atsakovu, jog vėliausiai pretenzija dėl pirkimo sąlygų galėjo būti pareikšta 2014 m. lapkričio 19 d. (pirkimo sąlygų 34.1 p. ir VPĮ 94 str. 1 d. 2 p.).
Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Gensera“, nenurodydamas svarbių praleidimo priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai), pretenziją dėl pirkimo sąlygų 4.2.6 punkto, 4.3 punkto, 13.4 ir 13.8 punktų pareiškė 2014 m. gruodžio 1 d. Papildomą pretenziją dėl pirkimo sąlygų 5.1.6 punkto, 6.1 punkto. ir 6.2 punkto ieškovas pareiškė dar vėliau – 2014 m. gruodžio 3 d.
Teismas nurodė, kad atsakovas viešai paskelbė apie pirkimą ir jo sąlygas, todėl sutiko su atsakovu, jog visi tiekėjai turėjo vienodas sąlygas susipažinti su pirkimo sąlygomis, jas įvertinti bei skųsti Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo sąlygose nustatyta tvarka. Pirkimo informacija, įskaitant ir tiekėjams keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tapo žinoma arba turėjo tapti žinoma nuo paskelbimo apie pirkimą (įskaitant ir pirkimo sąlygas) dienos.
Teismas pažymėjo, jog perkančioji organizacija privalėjo laikytis savo pačios nustatytų pirkimo taisyklių ir nepažeisti norminių teisės aktų. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises (Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. Sprendimą Uniplex, C-406/08, Rink. 2010, p. 1-817).
Teismas pažymėjo, kad ieškovas apskundimo terminą praleido 11 dienų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jeigu perkančioji organizacija išnagrinėtų tiekėjo pretenziją dėl konkurso sąlygų, kuri pareikšta praleidus terminą, kitų tiekėjų atžvilgiu tai būtų vertintina kaip Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimas. Tokia situacija būtų vertintina ir kaip savo pirkimo sąlygose įtvirtintų taisyklių pažeidimas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovas pretenzijas dėl pirkimo sąlygų pateikė praleidęs Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo sąlygose nustatytą 5 darbo dienų terminą. Svarbių priežasčių, pateisiančių praleidimo priežastis, nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino termino pretenzijoms pateikti ir ieškovo pretenzijų nenagrinėjo (VPĮ 94 str.1 d. 2 p., CPK 78 str.).
Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagrįstai termino pretenzijai nagrinėti neatnaujino ir pretenzijos neišnagrinėjo, tai reiškia, kad šiuo atveju teismas nėra saistomas pareigos konkurso sąlygas nagrinėti.
Teismas nurodė, kad ir preliminariai vertinant pirmąją ieškovo pretenziją, matyti, kad ji nėra susijusi su konkurso sąlygų neteisėtumu iš esmės.
Teismas taip pat nurodė, kad atskirai pažymėtina, kad antrojoje pretenzijoje ieškovas pareiškė naujas abejones dėl konkurso sąlygų nepagrįstumo, anksčiau aptarus, kad teismui nėra pareigos nagrinėti konkurso sąlygų pagrįstumo, teismas dėl antrosios pretenzijos nepasisako.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, viešojo intereso – pirkimo objekto – nelaikė viršesniu už visuomenės suinteresuotumą sąžininga tiekėjų konkurencija, visuomenei nekilo akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, todėl teismas neperžengė ieškinio ribų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Gensera“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino termino pretenzijoms pateikti ir nenagrinėjo ieškovo pretenzijų bei nepagrįstai sprendė, jog teismui nėra teisinio pagrindo nagrinėti konkurso sąlygų;
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kiekvienas viešajame pirkime dalyvaujantis ūkio subjektas yra profesionalus viešųjų pirkimų dalyvis, todėl kiekvieno tokio dalyvio pareiga - domėtis vykdomais konkursais. Apelianto teigimu, dauguma viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ūkio subjektų, veikiančių statybų sektoriuje, neturi realių finansinių galimybių turėti atskiro viešųjų pirkimų dokumentus analizuojančio ir paklausimus, pretenzijas ir pasiūlymus rengiančio skyriaus. Apelianto finansinės galimybės leidžia savo sudėtyje turėti tik vieną darbuotoją atsakingą už viešųjų pirkimų dokumentų peržiūrą ir parengimą, todėl vienas darbuotojas tikrai nėra pajėgus per trumpą laiko tarpą įsigilinti į keletą viešųjų pirkimų sąlygų vienu metu ir per 5 darbo dienų laikotarpį parengti paklausimus, pretenzijas ir kitus dokumentus perkančiosioms organizacijoms;
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog perkančiajai organizacijai išnagrinėjus ieškovo pretenziją dėl konkurso sąlygų, kuri pareikšta praleidus terminą, būtų pažeistas VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Apelianto teigimu, viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus;
4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pagrindų peržengti ieškinio ribas. Apelianto teigimu, pirkimo objektas yra visuomenei svarbių vandentiekio ir nuotekų tinklų bei valymo įrenginių statyba, kurią įvykdžius Kretingos rajono Jokūbavo ir Grūšlaukės apylinkių gyventojai (bendruomenė) turėtų realias galimybes naudotis vandentiekio ir nuotekų valymo paslaugomis. Kadangi pirkimo objekte įgyvendinamų darbų kokybė tiesiogiai priklauso nuo tiekėjo, kuris bus parenkamas pagal ginčijamus konkurso sąlygų reikalavimus, tik nuo vykdomų konkurso procedūrų skaidrumo ir pagal jas parinkto tiekėjo kompetencijos, priklausys kokybiškas viešojo intereso poreikių užtikrinimas ir pirkimo tikslų įgyvendinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Kretingos vandenys“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo šiuos atsikirtimus:
1) supaprastinų pirkimų atveju, 5 darbo dienų terminas pretenzijai dėl konkurso sąlygų teisėtumo pareikšti pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai perkančioji organizacija paskelbia apie pirkimą. Jeigu tiekėjas neturi galimybės susipažinti su pirkimo dokumentais ir nurodo svarbias priežastis, perkančioji organizacija gali patenkinti tiekėjo prašymą terminą atnaujinti ir išnagrinėti pretenziją pirkimo sąlygų ir VPĮ nustatyta tvarka;
2) ieškovas nenurodė svarbių termino pretenzijai pareikšti praleidimo priežasčių, kadangi nepakankami ieškovo žmogiškieji ištekliai nėra laikytini svarbia priežastimi. Tuo tarpu, atsakovui yra svarbu, kad jo vykdome pirkime dalyvautų profesionalūs, pajėgūs įgyvendinti pirkimo objektą ir kompetentingi tiekėjai, kad šie operatyviai išsinagrinėtų pirkimo sąlygas, laiku pateiktų klausimus, prašymus, paraiškas ir pasiūlymus;
3) Ieškovas neginčija pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pirkimo įgyvendinimo techninių sprendinių, tik ginčija kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą ir atrenkamų tiekėjų teikti pasiūlymus skaičių, todėl net tenkinus ieškinį, tiekėjų kompetencija, pajėgumai nepasikeistų, todėl žala visuomenei nebus padaryta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas pakeistinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gensera“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-876-538/2015,sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl viešųjų pirkimų
Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).
Dėl termino pretenzijai pareikšti
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino termino pretenzijoms pateikti ir nenagrinėjo ieškovo pretenzijos. Teisėjų kolegija laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvoje įvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 str. 3 d.). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba inter alia dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
VPĮ 93 straipsnis reglamentuoja tiekėjų teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus. VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, V skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Be to, tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka (CPK 93 str. 3 d.). Pretenzija perkančiajai organizacijai supaprastinto pirkimo atveju turi būti pateikta raštu per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą (VPĮ 94 str. 1 d. 2 p.), tačiau ne vėliau kaip iki pirkimo sutarties sudarymo (VPĮ 94¹ str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti ar jau sudarė viešojo pirkimo sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, Rink. 2010, p. I-817).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas UAB „Kretingos vandenys“ 2014 m. lapkričio 12 d. CVP IS paskelbė supaprastintą ribotą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kretingos rajone (Jokūbave ir Grūšlaukėje)“ (Pirkimo Nr. 157481) (t. 1 b. l. 10-84), kuriame siekė dalyvauti ieškovas UAB „Gensera“. Atsakovas skelbime apie konkursą nurodė terminą, paraiškų konkursui pateikimui, t. y. iki 2014 m. gruodžio 5 d. 10 val. 00 min. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vėliausiai pretenzija dėl pirkimo sąlygų galėjo būti pareikšta 2014 m. lapkričio 19 d. Tuo tarpu, ieškovas pretenziją dėl pirkimo sąlygų 4.2.6 punkto, 4.3 punkto, 13.4 ir 13.8 punktų pareiškė 2014 m. gruodžio 1 d. (t. 1 b. l. 86–88). Papildomą pretenziją dėl pirkimo sąlygų 5.1.6 punkto, 6.1 punkto ir 6.2 punkto ieškovas pareiškė dar vėliau – 2014 m. gruodžio 3 d. (t. b. l. 92–99).
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kiekvienas viešajame pirkime dalyvaujantis ūkio subjektas yra profesionalus viešųjų pirkimų dalyvis, todėl kiekvieno tokio dalyvio pareiga - domėtis vykdomais konkursais. Apeliantas pretenzijų patiekimo praleidimo terminus argumentuoja ribotomis finansinėmis galimybėmis turėti atskirą viešųjų pirkimų dokumentus analizuojantį ir paklausimus, pretenzijas ir pasiūlymus rengiantį skyrių, kuris operatyviai galėtų reaguoti į galimus teisių pažeidimus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas yra juridinis asmuo, todėl jam pirmosios instancijos teismas pagrįstai kėlė aukštesnius atidumo, kruopštumo, rūpestingumo reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-712/2008). Viešųjų pirkimų dalyviai yra profesionalūs viešųjų santykių subjektai, kurie privalo tinkamai ir laiku įgyvendinti teises ir pareigas, todėl tinkamai nepasinaudojus gali tekti neigiami pasyvaus elgesio padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1551/2014). Dėl to vien todėl, jog apeliantas galimai neturi pakankamo darbuotojų skaičiaus, galinčio užtikrinti pretenzijų patiekimo operatyvumą, nesuteikia apeliantui teisės pažeidinėti imperatyvias VPĮ normas, taip pat VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas neprašė perkančiosios organizacijos atnaujinti terminą pretenzijoms pareikšti. Pagal bylos duomenis ir atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas nei perkančiajai organizacijai, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė svarbių priežasčių, pateisiančių pretenzijų pateikimo terminų praleidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas pretenzijas dėl pirkimo sąlygų pateikė praleidęs VPĮ ir pirkimo sąlygose nustatytą 5 darbo dienų terminą, o atsakovas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino termino pretenzijoms pateikti ir ieškovo pretenzijų nenagrinėjo (VPĮ 94 str.1 d. 2 p., CPK 78 str.).
Dėl konkurso sąlygų teisėtumo
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo konkurso sąlygų teisėtumo.
Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas apskundimo terminą praleido 11 dienų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog viešieji pirkimai neabejotinai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau viešasis interesas neturėtų būti suabsoliutintas ir aiškinamas taip, jog šalys, pačios visiškai nesilaikydamos CPK bei VPĮ reikalavimų dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, galėtų reikšti ieškinį teismui ir tikėtis, kad jų teisės besąlygiškai bus ginamos. Kasacinio teismo pažymėta, kad priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlyginę tiekėjo teisę. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jeigu perkančioji organizacija išnagrinėtų tiekėjo pretenziją dėl konkurso sąlygų, kuri pareikšta praleidus terminą, kitų tiekėjų atžvilgiu tai būtų vertintina kaip Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimas.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo konkurso sąlygų teisėtumo.
Dėl viešojo intereso gyvenimo poreikio
Viešieji pirkimai neabejotinai yra susiję su viešuoju interesu. Įstatymo leidėjas nėra apibrėžęs viešojo intereso sąvokos, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas; viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta ir tai, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pagrindų peržengti ieškinio ribas. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais aukščiau nurodytus apelianto argumentus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismai viešojo pirkimo ginčų bylose turi teisę peržengti ieškinio ribas, ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Vis dėlto šie pagrindai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
Nagrinėjamu atveju pirkimo objektas - vandentiekio ir nuotekų tinklų bei valymo įrenginių statyba. Apeliantas neginčijo pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pirkimo įgyvendinimo techninių sprendinių, tik ginčijo kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą ir atrenkamų tiekėjų teikti pasiūlymus skaičių. Dėl to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pirkimo objektas nėra viršesnis už visuomenės suinteresuotumą sąžininga tiekėjų konkurencija, visuomenei nekilo akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga.
Dėl ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų
Pažymėtina, kad ieškiniu ir apeliaciniu skundu ginčijamos ne tik pirkimo sąlygos, bet ir perkančiosios organizacijos atsisakymas nagrinėti ieškovo pretenzijas. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl perkančiosios organizacijos ieškovo pretenzijų nenagrinėjimo yra pagrįstos.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo UAB „Gensera“ ieškinį atsakovui UAB „Kretingos vandenys“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.