Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Viešosios įstaigos „Versmės leidykla“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 16 d. nutarties, kuria teismas ieškovo Viešosios įstaigos „Versmės leidykla“ ieškinį atsakovui Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos dėl supaprastinto atviro konkurso sąlygų civilinėje byloje Nr. 2-1340-54/2008 paliko nenagrinėtą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pripažinti neteisėtu atsakovo Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2008 m. sausio 15 d. sprendimą, kuriuo atmesta ieškovo 2008 m. sausio 8 d. pateikta pretenzija dėl supaprastinto atviro konkurso sąlygų.

II. Įpareigoti atsakovą supaprastinto atviro konkurso sąlygas pakeisti ir jas išdėstyti taip:

1) Pirkimo sąlygose būtų nurodyta pirkimo kainos nustatymo ir vertinimo tvarka;

2) pirkimo dokumentuose būtų nurodyta, kokia apimtimi bus perkamos teiktinos paslaugos, ar bus apmokėta visa leidinio išleidimui reikalinga suma, ar tik jos dalis ir kokia dalis;

3) pirkimo dokumentuose būtų nurodyta pirkimo lėšų paskirstymo tvarka;

4) pirkimo dokumentuose būtų nurodyta, ar pasiūlymų vertinimui bus naudojamas ekspertinis vertinimo metodas, nenurodyti ekspertai;

5) pirkimo sąlygose būtų nurodyta pasiūlymo vertinimo kriterijų taikymo tvarka.

Nurodė, kad abejonių kelia atsakovo organizuojamo atviro konkurso „Dėl Lietuvos istorijos ir kultūros sričių leidinių parengimo ir išleidimo paslaugų pirkimo“ sąlygų aiškumas bei jų teisėtumas. Paaiškino, jog atsakovui pateikė pretenziją, tačiau atsakovas ją nemotyvuotai atmetė. Atviro konkurso sąlygose nurodyta, kad pasiūlymai bus vertinami atsižvelgiant į ekonominio naudingumo ir kitus kriterijus, tačiau nėra pateikta kainos įvertinimo metodo, nenurodyta, kokiais metodais remiantis bus apskaičiuoti kainos įvertinimo balai, ar kainos vertinimas priklausys nuo prašomos leidiniui sumos dydžio, ar nuo paties viso projekto vertės, ar nuo kitų kriterijų, taip pat nenurodyta, kaip bus sulygintos ir įvertintos skirtingos apimties, analogiško ir tokio paties pobūdžio leidinių kainos. Ieškovo nuomone, didžiausią lyginamąjį svorį iš visų kriterijų turinčio kainos kriterijaus vertinimas remiantis tik subjektyvia komisijos narių nuomone yra neteisėtas, pažeidžia imperatyvias normas, o tai sudaro prielaidas priimti nesąžiningą sprendimą dėl konkurso rezultatų.

Nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovas pateikė teismui prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės tokių ginčų sprendimo tvarkos ir terminų, kuriuos imperatyviai nustato VPĮ 121 straipsnio nuostatos.

Teismas nepagrįstai nutarė, kad ieškovas praleido VPĮ 121 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą 5 dienų terminą pretenzijai pareikšti. Informacijos apie atvirą konkursą paviešinimas negali būti laikomas ieškovo sužinojimu apie savo teisių pažeidimą. Terminas pretenzijai pareikšti turi būti skaičiuojamas ne nuo fakto apie tokį konkursą paviešinimo, bet nuo išsamaus susipažinimo su konkurso sąlygomis. Atsakovo organizuoto atviro konkurso sąlygų neteisėtumas ieškovui tapo žinomas 2008 m. sausio 4 d., kai jo darbuotoja išsamiai išanalizavo šias sąlygas. Be to, informacija apie atvirą konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbta 2007 m. gruodžio 12 d.Atsakovo veiksmai įrodo, kad terminas pretenzijai pateikti nėra praleistas, kadangi gavęs ieškovo pateiktą pretenziją, atsakovas ją išnagrinėjo ir neginčijo, kad pretenzija pateikta praleidus įstatyme nustatytą terminą.VPĮ normos nenustato praleisto termino pretenzijai pateikti atnaujinimo galimybės, todėl teismo išvada, kad ieškovas dar gali pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, nelogiška ir nepagrįsta, užkerta ieškovui galimybę ginti galimai pažeistas subjektines teises. Be to, atsakovas ieškovo pateiktą pretenziją jau yra išnagrinėjęs ir tikėtis kitokio teisinio rezultato nėra pagrindo.

VšĮ „Versmės“ leidykla ginčija atviro konkurso pirkimo dokumentus, todėl privalėjo pasinaudoti įstatyme nustatyta neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri yra privaloma. Ieškovo pateikta pretenzija, kurią atsakovas atmetė, buvo pateikta pažeidžiant VPĮ normas, ir dėl to neatitinka ikiteisminei tokių ginčų nagrinėjimo tvarkai keliamų reikalavimų.Tuo atveju, jeigu ieškovui, susipažinus su atviro konkurso sąlygomis, kilo neaiškumų dėl šių sąlygų, jis turėjo teisę VPĮ 93 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į atsakovą su prašymu paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Pastebėjo, kad kiti 40 tiekėjų nekėlė klausimo dėl atviro konkurso sąlygų neaiškumo. Atsakovas į ieškovo pateiktą pretenziją atsakymą pateikė per vieną dieną, todėl kaltinti atsakovą nesąžiningumu nėra pagrindo. Dėl užsitęsusio ginčo pažeidžiamas viešasis interesas, nes neįsisavinus valstybės skirtų lėšų, negali būti vykdomos pirkimo procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kai tarp šalių kyla ginčas dėl supaprastinto atviro konkurso sąlygų, šiam ginčui išspręsti turi būti taikomos ginčo metu galiojusios VPĮ nuostatos. Tiekėjas, susipažinęs su atviro konkurso sąlygomis ir kilus neaiškumų dėl šių sąlygų turinio, VPĮ 93 straipsnio nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į atsakovą su prašymu paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, o manydamas, jog perkančiosios organizacijos veiksmai ar priimtas sprendimas pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai (VPĮ 93, 120 str.). Iki 2008 m. rugsėjo 14 d. galiojusi šio įstatymo 120 straipsnio antroji dalis nustatė, kad tiekėjo pretenzija perkančiajai organizacijai turi būti pateikta iki pirkimo sutarties sudarymo. Ši teisės norma reiškia, kad tiekėjas, ginčijantis perkančiosios organizacijos veiksmus ar neveikimą vykdant atviro konkurso procedūras, privalo laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pretenzija perkančiajai organizacijai turi būti pateikta raštu per penkias dienas nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą (VPĮ 121 str. 1 d.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš pamatinių kiekvienam asmeniui garantuojamų teisių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Nors ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka bei sąlygomis, tačiau kiekviena įstatymo nuostata, ribojanti tokią asmens teisę kreiptis į teismą, negali būti aiškinama plečiamai. Siekiant išsiaiškinti, ar VPĮ 121 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas penkių dienų terminas galimai pažeistai subjektinei teisei ginti yra naikinamasis, turi būti atsižvelgiama ir į VPĮ 120 straipsnio antrąją dalį, nustačiusią, jog tiekėjo pretenzija perkančiajai organizacijai turi būti pateikta iki pirkimo sutarties sudarymo. Akivaizdu, jog penkių dienų terminas subjektinei teisei ginti yra labai trumpas ir vien dėl to negali būti naikinamasis. Teisinė valstybė negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį apskritai atsisakytų teismine tvarka tirti vykdant viešąsias procedūras galimai padarytus teisės pažeidimus remdamasi vien tuo, kad tiekėjas praleido labai trumpą terminą pretenzijai pareikšti. Tai sudarytų sąlygas daryti išvadą, jog toleruojami ir tokie viešieji pirkimai, kurie vykdomi pažeidžiant įstatyme nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju pretenziją pateikęs tiekėjas tik dėl to, jog labai operatyviai nesureagavo į galimai padarytą teisės pažeidimą, pasiliktų „už teisės ribų“. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog įstatymų leidėjas, gindamas kitų tiekėjų teisėtus interesus, nustato naikinamąjį terminą pretenzijai pareikšti, tačiau šį terminą sieja ne su penkių dienų termino pasibaigimu, o su faktu – pirkimo sutarties sudarymu. Taigi, teisė paduoti pretenziją negrįžtamai išnyksta ir terminas minėtam veiksmui atlikti negali būti atnaujinamas tik po to, kai paskelbtas konkurso laimėtojas ir su juo pasirašyta pirkimo sutartis.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl dokumento, kurį tiekėjas (ieškovas) pateikė perkančiajai organizacijai (atsakovui) teisinio kvalifikavimo. Šalys neginčija, jog ieškovas pateikė atsakovui pretenziją. Tokią išvadą patvirtina ir ieškovo pateiktame dokumente keliami reikalavimai pakeisti atviro konkurso sąlygas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atnaujinęs sustabdytų pirkimo procedūrų vykdymą ir sudaręs sutartį su atviro konkurso laimėtoju. Todėl tuo atveju, jeigu būtų padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas praleido penkių dienų terminą pretenzijai pateikti, šis terminas, ieškovui įrodžius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas, nes perkančioji organizacija sustabdė konkursą ir nėra sudariusi pirkimo sutarties (CK 1.117 str. 4 d., VPĮ 121 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai termino pretenzijai pareikšti pradžios momentą susiejo su informacijos apie atviro konkurso sąlygas paskelbimu „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Atviro konkurso paskelbimo metu galiojusios VPĮ normos nustatė, kad perkančioji organizacija, atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimą atviro konkurso būdu, privalo viešai paskelbti apie pirkimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Visus skelbimus perkančioji organizacija taip pat turi pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai (VPĮ 22 str. 2 d., 23 str. 1, 3 d.).

Įstatyme nustatytas trumpas pretenzijos pateikimo terminas – 5 dienos, todėl kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešo konkurso vykdymo eiga, sąlygomis. Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi įstatymų reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, galima daryti išvadą, jog kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turi operatyviai ginti galimai pažeistas subjektines teises. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymų leidėjas tiekėjo pretenzijos perkančiajai organizacijai termino pradžią susiejo su subjektyviu objektyvių aplinkybių vertinimu, t. y. iš esmės įtvirtino ne tik perkančiosios organizacijos pareigą tinkamai informuoti tiekėjus apie vykdomą konkursą, bet ir tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu, elgtis pagal bonus pater familias standartą ir operatyviai ginti galimai pažeistas subjektines teises. Tiekėjas yra juridinis asmuo, todėl jam keliami aukštesni atidumo, kruopštumo, rūpestingumo reikalavimai. Ne pirmą kartą dalyvaudamas atvirame konkurse, tiekėjas (ieškovas) turi būti atidus, domėtis viešai skelbiama informacija ir operatyviai reaguoti į perkančiosios organizacijos veiksmus ar neveikimą, o galimai pažeistas subjektines teises ginti VPĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Nagrinėjamu atveju atsakovas apie atvirą konkursą 2007 m. gruodžio 12 d. paskelbė Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o išsamią informaciją apie konkursą prieš kelias dienas patalpino savo internetiniame tinklapyje, kuriame pateikė atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimu patvirtintas konkurso sąlygas bei kitus dokumentus (pasiūlymo ir sąmatos formas, sutarties projektą, tiekėjo sąžiningumo deklaraciją). Duomenų apie atsakovo vykdomą atvirą konkursą paviešinimas specialiame leidinyje bei internetiniame tinklalapyje leidžia manyti, kad atsakovas tinkamai įvykdė informavimo apie atviro konkurso sąlygas pareigą. Bendrame pranešime apie atvirą konkursą nurodytas galutinis konkurso pasiūlymų pateikimo terminas – 2008 m. sausio 15 d. 14 val. Pasiūlymų pateikimo tvarka detalizuota konkurso sąlygų V skyriuje. Šie faktai sudaro pagrindą spręsti, kad nuo informacijos paviešinimo dienos kiekvienam suinteresuotam asmeniui turėjo tapti žinomas ne tik atviro konkurso faktas, bet ir dalyvavimo konkurse terminai bei kitos esminės ir neesminės konkurso sąlygos.

Ieškovas, siekdamas dalyvauti šiame konkurse, kuriame paraiškas pateikė daugiau kaip keturiasdešimt kitų tiekėjų, pretenziją dėl atviro konkurso sąlygų teisėtumo išsiuntė atsakovui tik 2008 m. sausio 8 d. Atsakovas ieškovo pateiktą pretenziją gavo likus vienai dienai iki galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Ieškovo pretenziją surašė advokatė, turinti ilgametę teisinio darbo patirtį. Byloje pateiktas tarp ieškovo ir advokatės sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašas, iš kurio matyti, kad ši sutartis sudaryta 2007 m. birželio 18 d , t.y. prieš kelis mėnesius iki konkurso (b.l. 7, 100-102). Tuomet, kai ieškovas ketina dalyvauti atvirame konkurse viešosioms paslaugoms pirkti ir jam atstovauja profesionalus teisininkas, išmanantis teisę, negalima pasiremti įstatymų nežinojimu. Šiuo atveju negali būti pateisinamos priežastys, dėl kurių ieškovas daugiau kaip 20 dienų praleido įstatyme nustatytą terminą pretenzijai pateikti. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į išskirtines nagrinėjamos bylos aplinkybes, t.y. į tai, kad atviras konkursas dėl paslaugų pirkimo sustabdytas daugiau kaip devynis mėnesius, valstybės skirti pinigai konkursui vykdyti nėra įsisavinti, konkursas vykdomas pirkti tokioms paslaugoms, kurios susijusios su Lietuvos valstybės įvaizdžio gerinimu, jame dalyvauja daugiau kaip 40 tiekėjų, o konkurso laimėtojas nepaskelbtas iki šiol, taip pat į paties ieškovo veiksmus (nepateikė pretenzijos įstatyme nustatytu laiku, per ilgiau kaip pusmetį trukusį bylos nagrinėjimą nepateikė duomenų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutarties ir nesumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 300 000 Lt atsakovo galimiems nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimui užtikrinti (civilinė byla Nr. 2-448, b.l. 80-83)), teismas ex proprio motu (savo iniciatyva) gali nuspręsti, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovo praleistą terminą pretenzijai pateikti (CK 1.117 str. 4 d., 1.122 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pretenzijos nepateikimas per penkias dienas nuo informacijos apie atvirą konkursą paviešinimo (šiuo atveju – iki 2007 m. gruodžio 17 d.), nesant svarbių priežasčių, reiškia, jog terminas pretenzijai pareikšti yra praleistas ir negali būti atnaujintas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atsakovas (perkančioji organizacija) turėjo ne atmesti, o atsisakyti priimti praleidus įstatymo nustatytą terminą ieškovo (tiekėjo) pateiktą pretenziją. Vien aplinkybė, kad atsakovas išnagrinėjo ieškovo pretenziją ir atsakė į joje išdėstytus ieškovo pareiškimus, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovas laikėsi ikiteisminės tvarkos ir,

netenkinus pretenzijos, įgijo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Atsakovo atsakymas į ieškovo pateiktą pretenziją neeliminuoja ieškovo pareigos operatyviai ginti savo subjektines teises, giežtai laikytis įstatyme įtvirtintos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Perkančiajai organizacijai suteikus teisę nagrinėti ir tas pretenzijas, kurios paduotos pažeidus VPĮ nustatytus pretenzijų padavimo terminus, būtų suvaržytos kitų tiekėjų teisės bei teisėti interesai, pažeisti atvirame konkurse dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principai.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio pareiškimą paliko nenagrinėtą, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 p.). Nutraukti bylos nėra teisinio pagrindo, kadangi pirkimo procedūros nėra baigtos, laimėtojas nepaskelbtas ir sutartis su juos nepasirašyta.

Ši nutartis neužkerta galimybės ieškovui kartu su kitais tiekėjais dalyvauti atvirame konkurse, o paaiškėjus galimiems pirkimo procedūrų pažeidimams, ginti galimai pažeistas subjektines teises įstatymuose nustatyta tvarka (CK 1.137, 1.138 str., VPĮ naujos redakcijos 93, 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.