Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. M. skirta sumažinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį;

laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. birželio 6 d.;

nukentėjusiojo V. Z. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. M. 36 328 Eur (trisdešimt šeši tūkstančiai trys šimtai dvidešimt aštuoni eurai) turtinei žalai atlyginti V. Z. naudai;

valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš M. M. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. liepos 17 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (dabar – (duomenys neskelbtini) kalėjime), adresu (duomenys neskelbtini) , neteisėtai naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu ir interneto prieiga socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) iš paskyros „M. T.“ parašė nukentėjusiajam V. Z., melagingai prisistatydamas M. T., siekiančia su juo romantinių santykių, taip jį suklaidino, o tolimesnio susirašinėjimo metu įgijęs V. Z. pasitikėjimą, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 17 d. iki 2023 m. gegužės 28 d. melagingai jam aiškino, kad nori įkurti gėlių verslą, kad pusseserė pateko į avariją ir gydymui reikia pinigų, kad sudaužė draugo telefoną ir teikė kitas išgalvotas priežastis, prašydamas V. Z. finansinės paramos, o taip pat prašė paskolinti pinigų įvairių leidimų gavimui, patalpų nuomai, remontui, pusseserės gydymui, žalos atlyginimui už sudaužytą draugo telefoną ir kitoms išgalvotoms aplinkybėms, po ko V. Z., įtakotas apgaulės, sutiko ir jo (M. M.) nurodymu,

laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 17 d. iki 2022 m. spalio 4 d. iš savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 16 kartų pervedė 12 198 eurų į V. L. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neturėjo tyčios daryti nusikalstamą veiką, nes paprašyta M. M. leido jam pasinaudoti savo sąskaita nesuprasdama veikos pobūdžio, po ko, vykdydama M. M. nurodymus, V. L. pervedė pinigus M. M. nurodytiems asmenims,

analogiškai, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d., V. Z. iš savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 6 kartus pervedus 1 390 eurų į V. L. UAB „Paysera LT“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, vykdydama M. M. nurodymus, V. L. pervedė pinigus M. M. nurodytiems asmenims,

analogiškai, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. V. Z. iš savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 20 kartų į I. A. UAB „Revolut Payments“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 12 320 eurų, kuris neturėjo tyčios daryti nusikalstamą veiką, nes paprašytas M. M. leido jam pasinaudoti savo sąskaita nesuprasdamas veikos pobūdžio, po ko, vykdydamas M. M. nurodymus I. A. pervedė pinigus M. M. nurodytiems asmenims,

analogiškai, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. V. Z. iš savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) per 15 kartų pervedu M. M. 4618 eurų piniginėmis perlaidomis per „W. U.“ į Daniją,

analogiškai, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 26 d. iki 2023 m. balandžio 8 d. V. Z. iš savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) per 4 kartus pervedus E. L. 1535 eurus piniginėmis perlaidomis per „W. U.“ į Daniją, kuris neturėjo tyčios daryti nusikalstamą veiką, nes veikė paprašytas M. M. nesuprasdamas veikos pobūdžio, ir E. L. M. M. nurodymu pinigus išgryninus ir perdavus M. M.,

analogiškai, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. V. Z. iš savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2 kartus į I. A. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 2650 eurų, kuris neturėjo tyčios daryti nusikalstamą veiką, nes paprašytas M. M. leido jam pasinaudoti savo sąskaita nesuprasdamas veikos pobūdžio, kuriuos I. A. išgrynino ir perdavė M. M. nurodytam asmeniui,

analogiškai, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. V. Z. iš savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 4 kartus pervedus 1060 eurų į L. V. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo tyčios daryti nusikalstamą veiką, nes paprašytas M. M. leido jam pasinaudoti savo sąskaita nesuprasdamas veikos pobūdžio, kuriuos L. V. išgrynino ir perdavė M. M. nurodytam asmeniui,

analogiškai 2023 m. gegužės 28 d. V. Z. iš savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 500 eurų į L. B. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo tyčios daryti nusikalstamą veiką, nes paprašytas M. M. leido jam pasinaudoti savo sąskaita nesuprasdamas veikos pobūdžio, kuriuos L. B. išgrynino ir perdavė M. M.,

tokiu būdu M. M. apgaule savo naudai iš viso įgijo didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam V. Z. priklausančius 36 271 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir prašo ją sušvelninti.

2.1. Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teismas nepakankamai įvertino šias aplinkybes: pats nukentėjusysis elgėsi provokuojamai ir neatsakingai – nematęs apelianto ir su juo nekalbėjęs telefonu, pervesdavo jam pinigus, o kaskart pervesdamas provokuodavo apeliantą tęsti savo nusikalstamą veiką; jis savo kaltę pripažino visiškai ir labai gailisi; būdamas laisvėje nori įsidarbinti ir greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

2.2. Atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimu, kuria akcentuojami nuteistojo šeimos prigimtiniai bei kiti svarbūs socialiniai interesai, taip išreiškiant šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumą įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Modestas Švažas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių, jų teisinio kvalifikavimo ir kaltės padarius nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su apylinkės teismo jam skirta laisvės atėmimo bausme ir prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Teismų praktikoje pažymima, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021). Be to, teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, Nr. 1A-129-626/2023).

8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, nesutinka su nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

9. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. už BK 182 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į M. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą – jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia; kaltininko asmenybę – M. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas 4 kartus teistas (nuosprendžio priėmimo metu – 5 kartus), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už ankstesnes nusikalstamas veikas, eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes bei viešosios tvarkos pažeidimus, baudų nemoka; į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

10. Įvertinusi aukščiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. M., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą – laisvės atėmimas 2 metams, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, M. M. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 4 kartus, šiuo metu – 5 kartus. Anksčiau baudžiamoji atsakomybė M. M. taikyta už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas: kartą jis nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu; visais kitais atvejais – už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ir panaudojant fizinį smurtą (pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 2 dalį), iš kurių du kartus nuteistas ir už analogiško pobūdžio šioje byloje nustatytam nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 3 dalį). M. M. anksčiau taikytos švelnesnės bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kaip matyti, teigiamos įtakos jo elgesiui taip pat nepadarė, nes vos jas atlikęs jis ir vėl nusikalsdavo arba naujus nusikaltimus darė bausmės atlikimo metu. Ir šioje byloje nustatytą nusikaltimą M. M. pradėjo (duomenys neskelbtini) kalėjime, kur atliko subendrintą 2 metų 8 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą jam Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, ją tęsė ir po to, kai 2023 m. vasario 7 d. buvo paleistas iš pataisos namų. Pastebėtina ir tai, kad minėtu Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 1 dalyje, taip pat padarytas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. O analogišku būdu kaip ir šioje byloje, t. y. socialiniame tinkle nukentėjusiajam melagingai prisistatęs M. T., siekiančia su juo romantinių santykių, tokiu būdu įgijęs pasitikėjimą melagingai prašė finansinės paramos, jis veikė ir anksčiau, dėl ko buvo nuteistas ir pastaruoju – Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu. Administracine tvarka M. M. per pastaruosius penkerius baustas labai daug kartų už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, iš kurių daugiausia už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka. Byloje pateiktais Sodros ir Užimtumo tarnybos išrašų duomenimis, iki 2020 m. birželio 4 d. M. M. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. spalio 2 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius.

11. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, nėra pakankamai savikritiškas, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas būdamas laisvėje nori įsidarbinti ir greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nekeičia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės. O ta aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kaip matyti, jau buvo įvertinta skundžiamu nuosprendžiu – pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

12. Kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kai šis neatsakingai ir lengvabūdiškai pervesdavo jam pinigus ir taip provokavo tęsti jį nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016).

Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, Nr. 2K-29-648/2023).

13. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. Z. neatliko jokių neteisėtų veiksmų nuteistojo atžvilgiu, kurie galėjo jį išprovokuoti. Iš nuteistojo parodymų byloje matyti, kad pats M. M. M. T. anketą socialiniame tinkle sukūrė būtent nusikalstamiems tikslams įgyvendinti ir pats inicijavo šioje byloje nustatytą nusikaltimą melagingai prisistatęs nukentėjusiajam mergina, siekiančia su nukentėjusiuoju romantiškų santykių, o įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, prašė paskolinti pinigų, kaskart išgalvodamas vis naujas priežastis. O vien tai, kad nukentėjusysis V. Z. ganėtinai ilgą laiką „skolino“ pinigus nuteistajam, nė neįtardamas apie jo atžvilgiu vykdomą nusikaltimą, nors ir nė karto nesusitikęs su minėta M. T., vertintinas kaip per daug patiklus, o ne provokuojantis ar rizikingas elgesys. Atsižvelgusi į nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. M. veikai įtakos turėjo ne nukentėjusiojo veiksmai, o paties nuteistojo savanaudiškos paskatos. Iš M. M. parodymų byloje matyti, kad nusikaltimo padarymo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, vartojo narkotines medžiagas, todėl ir apgaudinėjo, o iš nukentėjusiojo apgaule įgytus pinigus išleido pirkdamas telefonus, cigaretes, narkotikus, bei lošimams. Dėl to byloje nėra pagrindo išvadai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

14. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai jos dydį nustatė artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, o pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, įstatymo taikymo klaidų taip pat nepadarė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų bausmės paskirties ar būtų vertintina kaip aiškiai per griežta ar neproporcinga, nenustatyta.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

15. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nedetalizuoja, kokia švelnesnė bausmė jam skirtina už padarytą nusikaltimą, tačiau, įvertinus BK 75 straipsnio 8 dalies nuostatas, imperatyviai reglamentuojančias, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, o skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė, tai ištaisytina apeliacinės instancijos teisme. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

16. Pažymėtina, kad be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų (15 p.), viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik tai, ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

17. Įvertinusi aukščiau nurodytus M. M. asmenybę apibūdinančius duomenis (10 p.), padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti nuteistajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Aukščiau nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, patvirtina jo pavojingumą ir leidžia spręsti, kad jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, jas ignoruoja, bei pagrindžia būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuteistojo daromų analogiškų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad toks jo elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, tiek panaudodamas fizinį smurtą, tiek ir apgaule, nors savo kaltės ir neneigia, tačiau savo elgesio kritiškai nevertina. Anksčiau jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės (areštas) ir bausmės vykdymo atidėjimas (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu 2 metams atidėtas jam paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartimi) taip pat nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, priešingai, nusikaltimus jis daro ir bausmės atlikimo pataisos namuose metu. Šie duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. O vien apelianto deklaratyvių teiginių apie tai, kad laisvėje jis nori įsidarbinti ir greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nors iki šiol nėra atlyginęs jokios dalies iš nukentėjusiojo pareikšto 36 328 Eur civilinio ieškinio, nepakanka išvadai, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

18. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti M. M. skyrus ne realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę, o ją atidėjus ar paskyrus bet kurią kitą BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, kaip to pageidauja apeliantas. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Todėl, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, asmuo prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustas laisvės atėmimo bausme. Todėl vien tik nuteisto asmens interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

19. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam M. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo pavojingumui, todėl ją dar labiau švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

21. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nuteistajam M. M. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas – advokatas Modestas Švažas. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš M. M. valstybės naudai išieškoti 62,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

23. Atsižvelgdama į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistajam gynėjas buvo būtinas, M. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas realiai atliktina ilgalaike laisvės atėmimo bausme, taip pat įvertinus iš nuteistojo priteisto civilinio ieškinio nukentėjusiojo naudai dydį (36 328 Eur), teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo M. M. neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.